Dalis gruodžio 13 d. Baltarusijoje išlaisvintų ir prievarta į Ukrainą išvežtų politinių kalinių atvažiavo į Lietuvą. Iš viso praėjusią savaitę į Vilnių atvyko 20 žmonių, kurie buvo paleisti iš kalėjimų mainais už JAV sankcijų Baltarusijos kalio trąšoms panaikinimą. Tarp gruodžio 18 d. atvykusiųjų į Lietuvos sostinę yra ir Baltarusijos politikas Pavelas Seviarynecas, ir žmogaus teisių gynėjas iš centro „Viasna“, Nobelio premijos laureato Alesio Beliackio bendražygis Vladzimiras Labkovičius. 

Dėl smarkaus vėjo elektros Lietuvoje vis dar neturi apie 600 namų ūkių, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.

Rusijos šnipai jau kelerius metus terorizuoja Lietuvą ir kitas NATO šalis gaisrais ir sprogimais. Seimas leido ir Lietuvos žvalgybai naudoti sprogmenis – jei prireiktų šalinti grėsmes Lietuvai. Premjerė ir krašto apsaugos ministras nedetalizuoja, kokioms užduotims žvalgybai gali prireikti sprogmenų, tačiau pabrėžia, kad tai dabar yra būtina.

Macikų socialinės globos namuose nutikusi istorija šiandien kelia ne tik pasipiktinimą, bet ir nerimą – kiek dar nematomų tragedijų gali vykti už globos įstaigų sienų? Į šią įstaigą artimieji paguldė pagyvenusią demencija sergančią senolę, tikėdamiesi jai ramesnės ir saugesnės kasdienybės. Tačiau vietoje priežiūros moteris patyrė šokiruojantį aplaidumą.

Lietuva sparčiai traukiasi ir sensta. Vyrų mažėja greičiau nei moterų, o bendras gyventojų skaičius mažėja taip, kad po kelių dešimtmečių tai pajus kiekviena šeima ir kiekvienas darbdavys. Sociologai įspėja – mažėja vaisingo amžiaus moterų, o ekonomistai sako, kad vien išmokomis šios krizės nebeišspręsime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pasveikino Tailando ir Kambodžos vadovus su praėjusią dieną sudarytomis paliaubomis, o abi šalys įsipareigojo nutraukti pasienio susirėmimus, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių. „Noriu pasveikinti abu didžiuosius lyderius su jų puikiu sugebėjimu greitai ir labai sąžiningai susitarti.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) perdavė Maskvai protesto notą dėl savaitgalį suintensyvintų Ukrainos apšaudymų. Nota sekmadienį įteikta Rusijos ambasados atstovui, taip pasmerkiant Kremliaus mėginimą sužlugdyti JAV ir Ukrainos prezidentų pastangas nutraukti karą, pranešė URM. „Lietuvos Respublika masinius Ukrainoje apšaudymus JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimo išvakarėse laiko aiškiu įrodymu, kad Rusija siekia sužlugdyti taikos derybas ir tęsti karą“, – teigiama pranešime.

Per kelerius metus Lietuvoje beveik perpus sumažėjo bankų skyrių. Gyventojai skundžiasi, kad atokesnėse vietovėse neturi, kaip išsigryninti pinigų, o norintys apsilankyti banke gyvai turi vykti ir keliasdešimt kilometrų į kitus miestus. Tuo metu bankai ginasi, kad skyrių skaičių mažino dėl pasikeitusių klientų įpročių – esą žmonės vis dažniau naudojasi paslaugomis internetu.

1993 m. spalio 8 d. Irina Cesič šventė savo pirmąjį gimtadienį. Po keturių dienų mergaitė žuvo nuo snaiperio kulkos Bosnijos sostinės Sarajevo gatvėse. 

Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija ir Japonija formaliai siekė nutraukti ryšius su militaristine praeitimi, tačiau realybėje didelė dalis senojo elito išliko valstybės tarnyboje. Vis dėlto, tai netapo autoritarizmo sugrįžimo priežastimi. Šaltojo karo sąlygomis pasirinktas kompromisinis kelias – politinė ir institucinė kontrolė – galiausiai leido sukurti veikiančias demokratines sistemas.

Minsko pranešimas, kad Rusijos pajėgos Baltarusijoje dislokavo vidutinio nuotolio balistinę raketą „Oreshnik“, sukėlė dar vieną „bauginančią istoriją“ kai kuriose Ukrainos žiniasklaidos priemonėse – tikriausiai būtent tokios reakcijos ir tikėjosi Kremlius. Teigiama, kad ši naujausia „stebuklinga ginkluotė“ dabar gali pasiekti artimiausias Europos sostines, įskaitant Vilnių, ar Kyjivą, per kelias sekundes.

Kas nutinka, kai vienoje TV studijoje susitinka dviejų „Dakaro“ kartų lenktynininkai ir laidos vedėjai, nevengiantys aštresnių klausimų? Laidoje „Gazas. Dugnas. Šou“ nuskambėjo atviri prisipažinimai apie vairavimo manieras, nervus kelyje ir tai, kodėl lenktynininkai gatvėje dažniau renkasi ramiai vairuoti. Laidos vedėjas Paulius Garkauskas neslėpė – važiuoti automobilyje su Antanu Juknevičiumi, „Dakaro“ legenda, kartais gali tapti rimtu iššūkiu.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ papasakojo apie dabartinę restoranų būklę Lietuvoje ir atskleidė bijanti dėl daugelio „Michelin“ restoranų likimo. Laidos viešnia atvira – gastronomija yra dalis kultūros, kurią mes po truputį naikiname. Laidos viešnia dalijosi, jog dabartinė mokesčių sistema maitinimo sektoriuje yra katastrofiška, lyginant su kitomis Europos šalimis.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasveikino Tailando ir Kambodžos susitarimą dėl ugnies nutraukimo.

Už „Ikea“ padegimą Vilniuje bei rengimąsi įvykdyti teroro aktus Lietuvoje ir Latvijoje nuteistas ukrainietis neketina skųsti Lietuvos teismo jam paskelbto nuosprendžio.

Lietuvos politikai viliasi, jog Varšuva netruks sutarti dėl naujojo ambasadoriaus Vilniuje, o dabartinio atstovavimo nelaiko kliūtimi dvišaliams santykiams.

Bulgarija ketvirtadienį taps 21-ąja šalimi, įvedančia eurą, tačiau kai kurie mano, kad šis žingsnis gali padidinti kainas ir nestabilumą skurdžiausioje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Anksčiau šiais metais prasidėjo protestai, siekiant išlaikyti Bulgarijos levą. Tačiau kampanijose buvo pasinaudota visuomenės baime dėl kainų augimo ir neigiamu daugumos gyventojų požiūriu į eurą.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kasmet vis kylant, gyventojams tampa vis sunkiau įsigyti nuosavą būstą. Vis tik palūkanos pastaruoju metu reikšmingai sumažėjo, dėl ko atpigo paskolos. O nuo kitų metų būsto įsigijimą palengvins tiek mažesnis pradinis įnašas, tiek atsiimami II pakopos pensijų pinigai. Tačiau specialistai neslepia, kad kitąmet NT reikšmingai brangs.

Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje kilus audrai, dėl kurios tūkstančiai žmonių liko be elektros, šeštadienį Švedijoje žuvo du žmonės, pranešė valdžios institucijos ir komunalinių paslaugų bendrovė.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį surengs nepaprastąjį posėdį dėl prieštaringai vertinamo Izraelio sprendimo pripažinti Somalilandą nepriklausoma valstybe.

Bulgarija ketvirtadienį taps 21-ąja šalimi, įvedančia eurą, tačiau kai kurie mano, kad šis žingsnis gali padidinti kainas ir nestabilumą skurdžiausioje Europos Sąjungos (ES) šalyje.

 Sostinės gyventojas, paspaudę į telefoną atsiųstą nuorodą dėl neva laimėto prizo, prarado 27,3 tūkst. eurų.

Seime svarstomas siūlymas uždrausti visiems pareigas einantiems politikams skirti parlamento apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę.

Sostinėje, sutinkant 2026-uosius, šeštus metus iš eilės nebus šaudomi naujametiniai fejerverkai. Vietoje jų vilniečiai ir miesto svečiai Naujųjų metų išvakarėse Katedros aikštėje galės išvysti vaizdo projekcijų instaliaciją ir šviesų šou.

Šių metų vasarą griuvo Vyriausybė, kuriai vadovavo socialdemokratas Gintautas Paluckas. Tokio įvykio Lietuvoje nebuvo ilgą laiką. Ministras pirmininkas turėjo pasitraukti kilus skandalui dėl paskolų giminių verslui. Palikti pareigas teko ir didžiajai daliai ministrų.

Rusija yra pasirengusi priimti neribotą skaičių darbininkų iš Indijos: tai numato susitarimas dėl darbo jėgos mobilumo, pasirašytas Rusijos ir Indijos viršūnių susitikime Naujajame Delyje. Į šalį jau plūsta tūkstančiai indų, kurie užima dėl karo Ukrainoje atsilaisvinusias darbo vietas. „Esame pasirengę priimti neribotą skaičių. Vien tik perdirbamojoje pramonėje reikia mažiausiai 800 tūkst. žmonių. O, pavyzdžiui, prekybos srityje – dar apie 1,5 mln. žmonių. Paslaugų sritis, statyba.

Seimo Audito komitetas su jo pirmininku, „Nemuno aušros“ atstovu Artūru Skardžiumi priešakyje, ketina registruoti naujas LRT įstatymo pataisas, kurias priėmus LRT taryba įgautų daugiau galių.

Pasaulis dar nematė tiek daug kibernetinių įsilaužimų. Įsilaužimų, naudojant dirbtinį intelektą, skaičius išaugo net 5,5 karto.

Vilniuje, sutinkant 2026-uosius, šeštus metus iš eilės nebus šaudomi naujametiniai fejerverkai. Vietoje jų Naujųjų metų išvakarėse Katedros aikštėje bus galima išvysti vaizdo projekcijų instaliaciją ir šviesų šou.

Nuo sausio įsigaliojant naujiems visuomeninio elektros ir gamtinių dujų tiekimo tarifams, rodmenis gyventojai turi deklaruoti iki gruodžio 31 d. imtinai, primena Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Laiku deklaruoti rodmenys užtikrins, kad sąskaitos už gruodžio mėnesį suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas būtų apskaičiuotos gruodžio mėnesį galiojusiais tarifais“, – pranešime skelbė rinkos reguliuotojas.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį vėjui siautėjant visoje šalyje „Energijos skirstymo operatorius“ sutelkęs papildomas pajėgas intensyviai darbuojasi visoje Lietuvoje. Ankstų sekmadienio rytą elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 7 tūkst. klientų. Sparčiai darbuojantis, per kelias valandas tiekimą pavyko atstatyti daugiau nei 4 tūkst. klientų. Bendrovės duomenimis, sekmadienį po 10 val. ryte elektros neturi apie 3,6 tūkst. klientų.

Statistikos portalo „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais atsinaujinantys ištekliai Europos Sąjungoje (ES) sudarė 25,2 proc. bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Lietuvoje šių išteklių dalis siekė maždaug 35 proc. ir užtikrino aštuntąją vietą tarp visų Bendrijos narių. Lietuvą aplenkė Skandinavijos valstybės, Latvija, Estija bei Austrija su Portugalija.

Nuo 2026 m. sausio 1 d., kaip ir kasmet, įsigalios perskaičiuoti įvairių pensijų, atlyginimų, kompensacijų ir išmokų dydžiai. Šeimos su vaikais gali pretenduoti į 14 skirtingų išmokų – visos jos kitąmet augs bent 6–16 eurų, o kai kurios netgi 266–300 eurų. Išmokos vaikams yra susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris 2025 m. yra lygus 70 eurų, o 2026 m. paaugs iki 74 eurų, tačiau kai kurios šeimoms skiriamos sumos augs sparčiau.

Finansų ministerija, anksčiau nepritarusi „Nemuno aušros“ siūlymui didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, dabar siūlo ją didinti iki 10 tūkst. eurų. Verslas teigia, kad tai didintų šešėlinę ekonomiką, silpnintų mokesčių surinkimą, tačiau ministras didelių rizikų nemato. Ribą iki 15 tūkst.

Brangstant maistui, paslaugoms ir būstui, vis daugiau senjorų Europoje susiduria su paprasta problema – kaip išgyventi iš gaunamos pensijos. Būtent todėl Europos Sąjungos (ES) valstybės vis dažniau ieško būdų, kaip pagerinti senjorų gyvenimą. Kai kuriose valstybėse yra padidinamos pensijos ar sukuriamos specialios lengvatos pensijų gavėjams. Visgi pasitaiko ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama pagelbėti vyresniems.