Susisiekimo ministerijai siūlant nuo kitų metų liepos keisti pašto ženklų leidybos reguliavimą, Konkurencijos taryba įspėja, kad pagal naują tvarką iš jų leidybos būtų išstumtas privatus verslas. Ministerijos parengtas Pašto įstatymo pataisas svarstys Vyriausybė, o vėliau balsuos Seimas. Jomis siūloma atsisakyti modelio, kai teisė išleisti ir išimti iš apyvartos pašto ženklus siejama su universaliosios pašto paslaugos (UPP) teikėjo statusu, kurį dabar turi bendrovė Lietuvos paštas.

Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas antradienį ketina pateikti parlamentui įstatymo projektą, siūlantį galingus automobilius apmokestinti nauju prabangos mokesčiu. Dar pernai rudenį parengęs tai numatantį Motorinių transporto priemonių prabangos mokesčio įstatymo projektą K. Neimantas sako, kad jis palies tik išskirtinę galingų automobilių savininkų grupę. Pasak jo, galingi automobiliai nėra pirmojo reikalingumo prekė, tai yra prabangos prekė.

85 tūkstančiai gyventojų Lietuvoje gauna senatvės pensiją nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Tačiau yra ir tokių senjorų, kurie per mėnesį gauna ir pusketvirto tūkstančio eurų pensiją. Tiesa, pagal pensijų dydį Lietuva atsilieka nuo daugumos išsivysčiusių Europos valstybių, o prognozės nieko gero nežada – šalies visuomenė sparčiai sensta. Virginija per mėnesį gauna 450 eurų senatvės pensiją.

Augant diskusijoms dėl pensijų sistemos ateities, vis daugiau dėmesio krypsta į vieną svarbiausių II pakopos elementų – anuitetus. Šiuo metu jie laikomi esminiu dalyku, užtikrinančiu stabilias išmokas senatvėje, tačiau vis dažniau kyla abejonių, ar privalomas jų įsigijimas iš tiesų yra geriausias sprendimas gyventojams. Vieni politikai ir ekonomistai siūlo suteikti daugiau laisvės patiems spręsti, kaip naudoti sukauptas lėšas, kiti įspėja – atsisakius anuitetų sistema gali netekti savo esmės.

Parlamentarams bus pristatomas siūlymas 4 kartus – iki 2 tūkst. eurų padidinti neapmokestinamų palūkanų ribą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos Seimui bus pateiktos antradienį – jas parengė frakcijos „Nemuno aušra“ parlamentarai, o savo parašais parėmė ir grupė kitų frakcijų narių. Pakeitimo iniciatoriai nurodo, kad padidinus daugiau nei prieš dešimtmetį įtvirtintą 500 eurų ribą, būtų atkurta reali mokesčio lengvata, atitinkanti dabartines ekonomines sąlygas.

Pirmosios kartos „BMW X4“ nebėra technologijų lyderis ir nepasižymi išskirtiniu komfortu, tačiau tradicinę vokišką kokybę bei sportišką charakterį išlaikęs krosoveris vis dar randa savo pirkėją. Nuo 2014 iki 2018 metų gamintas modelis puikiai atspindi tuometinę gamintojo kryptį – pasiūlyti vairuotojams stilingą kupė kėbulą, derinamą su padidinta prošvaisa, o štai kiekvieną šeštadienį per TV6 rodomos laidos „Autopilotas“ komanda išbandė šį BMW ir įvertino, kaip jis atlaikė laiko išbandymus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo lengvinti pašalpų gavėjų dalią – „atidirbti“ už pašalpą nebekviesti tų, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai. Taip pat gyvenančių toliau nei trys kilometrai nuo vietos, kurioje reikėtų atlikti darbus, jei savivaldybės neužtikrina susisiekimo ar nemokamo pavėžėjimo. Visuomenei naudingos veiklos išvengtų ir žmonės, sutikę dalyvauti socialinių įgūdžių ugdymo ar priklausomybių prevencijos programose.

Dabar vieną senatvės pensininką savo mokesčiais išlaiko du šalies dirbantieji, tačiau ateityje situacija keisis į blogą – pensijoms pinigų gali pritrūkti, nes dirbančiųjų mažės. Tautiečiai kaltina jaunimą, kad šis nebenori gimdyti vaikų, o specialistai aiškina, kad situaciją gali išgelbėti tik į Lietuvą atvykstantys dirbti užsieniečiai. O kai kurie sako, kad lietuviai tiesiog zombių tauta, todėl jų išrinkti politikai dar ilgai ignoruos didėjančią problemą.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kvietimas teikti paraiškas ir gauti paramą galioja iki šių metų gruodžio 16 d. Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse pasirodė nauja „Well Done“ prekių ženklo produktų kategorija – duona. Lentynas papildė net 12 skirtingų duonos gaminių, kurie „Maximos“ pirkėjams suteiks dar platesnę galimybę rinktis aukštą kokybę už visada gerą kainą. Tai svarbi vieno geriausiai Lietuvoje atpažįstamų privačių prekių ženklų „Well Done“ asortimento plėtra.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, gavę vartotojo pranešimą, patikrino Šauliuose veikiančią kavinę „Havakand“ ir nustatė, kad maitinimo veikla joje vykdoma neteisėtai, taip pat aptikta rimtų maisto saugos pažeidimų. Kaip pirmadienį informavo VMVT, patikrinimas įvykdytas kartu su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovais, kurie pradėjo atskirą tyrimą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams primena, kad pirmadienis – paskutinė diena pateikti pajamų deklaracijas šiemet. Tuo metu investicinių sąskaitų deklaravimui terminas pratęstas iki birželio 1 d. VMI išskiria pagrindinius atvejus, kuriais nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją: dėl metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio perskaičiavimo (MNPD); kalendoriniais metais gavus tam tikros rūšies pajamų, kurios pagal pajamų mokesčio su...

Kauno alaus darykla „Genys Brewing“, pernai sausį įsigijusi kitą lietuviško kapitalo daryklą „Kauno alus“, ketina pastarąją iškelti iš Kauno centro, Savanorių prospekto, atleisti dalį darbuotojų. Po kelerių metų teritorija turėtų tapti laisvalaikio ir poilsio zona su restoranais, barais, viešosiomis ir administracinėmis erdvėmis.

Lietuvos bankui (LB) skaičiuojant, kad minimali alga (MMA) kitąmet galėtų didėti 6,4 arba 12 proc. – 73 arba 138 eurais – ir socialiniams partneriams toliau diskutuojant dėl jos didinimo, LB vadovas sako, kad dėl geopolitinio neapibrėžtumo reikėtų galvoti apie nuosaikesnį MMA didinimą nuo kitų metų. „Sakyčiau, kad labiau reiktų galvoti apie nuosaikesnį minimalios mėnesinės algos didinimą, galbūt per kelis žingsnius.

Vis dažniau galima išgirsti, kad žmonės sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia nesiilsėti ir dirbti toliau. Vieni tai daro dėl galimybės aktyviai praleisti laiką, tuo metu kiti – iš būtinybės gauti papildomų pajamų pragyvenimui. „Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga.

Pirmadienis yra paskutinė diena, kai gyventojai gali deklaruoti 2025 metais gautas pajamas bei turtą. Kaip rašė BNS, iki praėjusio penktadienio pajamų dar nebuvo deklaravę apie 268 tūkst., o turto – 37 tūkst. gyventojų. Kasmet pajamų deklaravimas trunka iki gegužės 1-osios, o šiemet – iki gegužės 4 dienos, nes pirmosios dienos yra nedarbo. Investicinės sąskaitos deklaravimas Tuo metu investicinę sąskaitą gyventojai galės deklaruoti iki birželio 1 dienos.

Ieškant būdų sparčiau didinti pensijas, o prezidentui siūlant tam panaudoti didesnę „Sodros“ biudžeto perviršio dalį, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad pats rezervas yra skirtas krizinėms situacijoms ir naudojamas nebus, svarstoma tik jį pildyti lėčiau. „Rezervo jokiu būdu neplanuojame nei judinti, nei liesti, nes turime galvoti apie tuos pačius pensininkus ir apie visus, kurie gauna išmokas.

Elektros kainos vis dažniau verčia gyventojus ieškoti būdų, kaip sumažinti sąskaitas. Vienas iš tokių sprendimų – kelių laiko zonų planai, leidžiantys mokėti skirtingą kainą priklausomai nuo paros meto. Tačiau nors teoriškai tai skamba paprastai, praktikoje gyventojai susiduria su neaiškumais – kaip tokie planai veikia ir kaip juos pasirinkti. Elektros laiko zonos reiškia, kad skirtingu paros metu už elektrą mokama nevienoda kaina.

Praėjusiais metais beveik pusė tėvų Lietuvoje, auginančių vaikus iki 15 metų, nesinaudojo profesionaliomis vaikų priežiūros paslaugomis, dalis tėvų patyrė sunkumų derindami darbą su vaikų priežiūra. Šeimų asociacijos pirmininkas Viktoras Andrejevas sako, jog tokią statistiką lemia tai, kad paslaugų teikimas yra komplikuotas. Savo ruožtu Lygių galimybių plėtros centro atstovė pažymi, kad pagrindinė problema – nepakankamai prie šeimos poreikių prisitaikanti sistema.

Netikėtas Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sprendimas pasitraukti iš naftos eksportuojančios šalių organizacijos OPEC sukėlė nerimą, kaip tai paveiks dėl Irano karo ir taip didėjančias naftos kainas. Ekspertai sako, kad Hormūzo chaoso fone, JAE pasitraukimas iš OPEC reikšmingo poveikio neturės, o ilgainiui tai netgi gali reikšti šiokį tokį kainų mažėjimą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Džidoje priėmė Jungtinių Arabų Emyratų premjerą.

Kauno rajone šeštadienį nuo bėgių nuriedėjus lokomotyvui, Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad tiksli priežastis, kodėl taip nutiko, bus nustatyta atlikus tyrimus. „Mes tikimės atsakymą turėti mėnesio dviejų bėgyje. Yra daug įvairių versijų, visos yra vertinamos, viso analizuojamos, nė viena nėra atmetama“, – įvykio vietoje sekmadienį žurnalistams sakė J. Taminskas. „Kuomet bus atlikti tyrimai, tuomet turėsime aiškų atsakymą, kodėl taip atsitiko“, – pažymėjo jis.

Nuo liepos Lietuvoje turėtų brangti dujos ir elektra: keičiasi visuomeninio tiekimo įkainiai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad paslaugų kainą labiausiai lemia sustojęs laivų eismas Hormūzo sąsiauryje ir dėl to 50 procentų išbrangusios dujos. Prognozuojama, kad gamtinių dujų tarifas padidės 4 centais už kubinį metrą, o elektra pabrangs 2 centais už kilovatvalandę. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjant šiltajam metų laikui, pajūryje veikiantys verslai intensyviai ruošiasi didesniems turistų srautams. Prekybos tinklai taip pat skuba stiprinti savo komandas papildomais darbuotojais ir siūlo išskirtines sąlygas – galimybę derinti poilsį ir darbą. Iki oficialios vasaros sezono pradžios likus mėnesiui, pajūrio verslai jau ieško darbuotojų, kurie šiemet aptarnaus poilsiautojus. Darbdaviai aktyviai dairosi laikinų darbuotojų ir kviečia prisijungti prie sezoninių komandų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ primena, kad savarankiškai dirbę gyventojai nepamirštų pateikti pajamų mokesčio deklaracijos. Šiemet deklaravimo ir įmokų mokėjimo laikotarpis baigiasi gegužės 4 d. „Sodra“ nurodo, kad deklaruoti pajamas ir sumokėti įmokas turi žmonės, kurie 2025 metais dirbo savarankiškai, pavyzdžiui, vykdė individualią veiklą su pažyma, buvo mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai bei ūkininkai, kurių ūkio ekonominis d...

Būsto pirkimas – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų, reikalaujantis kruopštaus planavimo. Visgi dažnai būstą perkantys žmonės padaro klaidą ir pradiniam įnašui išleidžia viską iki paskutinio cento, taip užkirsdami kelią svarbiems ir itin reikalingiems pirkiniams.

Lietuvoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai darbuotojai, dėl skirtingų priežasčių išėję iš darbo, atlyginimų laukia nuo 3 iki 12 mėnesių. Jų teigimu, dalis darbdavių piktybiškai vilkina atsiskaitymus arba jų visai nevykdo. Dėl to žmonės lieka be pajamų ir yra priversti ieškoti pagalbos už darbovietės ribų. Šalyje kasmet išnagrinėjama apie 10 tūkst. darbo ginčų bylų, iš kurių maždaug 80 proc.

Degalinė – neatsiejama kiekvieno vairuotojo stotelė ir retas tikisi, kad eilinis degalų papildymas galėtų tapti nuotykiu. Dalis gyventojų yra įpratę naudotis ir savitarnos degalinių teikiamomis paslaugomis, tačiau ir jos kartais neatliepia klientų lūkesčių. Su naujienų portalu tv3.lt skaitytoja Giedrė (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas) pasidalijo šių metų pradžioje įvykusiu nutikimu.

Seime aiškinantis, ar investicinis gyvybės draudimas (IGD) kaip produktas atitinka vartotojų poreikius, Lietuvos bankas (LB) ragina keisti draudimo platintojų atlygio sistemą bei užtikrinti didesnę kontrolę. Tuo metu draudimo sektoriaus atstovai prašo tokius planus atidėti, nes, jų teigimu, situacija gali pasikeisti įsigaliojus anksčiau priimtiems griežtesnio reguliavimo sprendimams.

Nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai siejami su statybomis, miškininkyste ar žemės ūkiu, tačiau į laidą „Verta žinoti“ atvykusi Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Rita Zubkevičiūtė tikino, kad susižalojimų netrūksta ir socialiniuose darbuose, biuruose ar net dirbant nuotoliniu būdu. Moteris pasakojo apie tipiškiausią atvejį, kai biurų darbuotojai kreipiasi dėl nelaimingo atsitikimo. Tokių, anot R. Zubkevičiūtės, Valstybinė darbo inspekcija sulaukia itin dažnai.

Dangus virš Europos ekonomikos niaukiasi, pradedama kalbėti apie artėjančią krizę. Teigiama, jog pasiūla nebeprisitaiko prie kainų svyravimo, pinigai praranda galią. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – apžvalgininko Vladimiro Laučiaus pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Lietuva ir vėl tarp lyderių visoje Europoje pagal kylančias kainas. Tačiau finansų ministras nemato reikalo jų stabdyti. Lenkijos finansų ministras nesigaili, kad biudžeto sąskaita sumažino degalų mokesčius, ir sako, kad už tai jam dėkoja ir verslininkai, ir gyventojai. Beje, ekonomistai jau perspėja, kad jei naftos ir dujų kainos išsilaikys aukštumose iki metų pabaigos, Lietuvoje sulauksime ir 10 proc. viršijančios infliacijos.

Mažos taršos zonos, ilgą laiką sietos su Vakarų Europos didmiesčiais, oficialiai tapo ir Lietuvos vairuotojų kasdienybe. Nuo 2025 metų pradžios įsigaliojęs Alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimas įpareigojo didžiuosius šalies miestus ir kurortus oficialiai nustatyti teritorijas, kuriose taršiam transportui teks užleisti vietą tvaresniems judumo sprendimams.

Ilgąjį savaitgalį lepinant šiltiems orams lietuviai naudojasi proga praleisti laiko gamtoje, pasidžiaugti pavasariu. Neretai pavasarį prasideda maisto kepimo ant laužo sezonas, kai gyventojai su šeima ar draugais kepa zefyrus, mėsą ar kitą maistą. Visgi reikėtų nepamiršti, kad net ir nuosavame kieme dėl kepsninių, šašlykinių ar laužų galima susilaukti baudų.

Lietuviams atsiimant pinigus iš antrosios pensijų pakopos ir juos leidžiant pirkiniams, finansų ministras ragina paremti šalies ginkluotąsias pajėgas. Ministerija dar labiau didina gynybos obligacijų palūkanas ir viliasi, kad, didėjant infliacijai, daugiau lietuvių neleis santaupoms nuvertėti tiesiog bankų sąskaitose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Tarptautinę darbo dieną mininčios profesinės sąjungos reikalauja eiliniams darbuotojams didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų. Vilniuje piketuojantys profsąjungiečiai piktinasi, kad nors šalies premjere tapo buvusi profsąjungų lyderė, eiliniams darbuotojams gyvenimas negerėja.