Pramonininkams įspėjant apie artėjančią krizę ir prašant valstybės pagalbos, finansų ministras sako, jog kol kas konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikis jaučiamas tik dėl augančių degalų kainų, o valstybė ruošia tikslines pagalbos priemones pažeidžiamiausioms grupėms. „Visi tie sukrėtimai ir ekonomikos, ir neramumai kyla iš išorinio veiksnio – karo – ir Lietuva, be abejo, ruošiasi, jeigu kartais krizė ir užsitęstų, išplistų ir tikrai virstų krize.

Turto deklaracijas jau pateikė apie 52 tūkst. gyventojų, tačiau to dar vis nepadarė apie 51 tūkst. asmenų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Turto deklaravimas daugeliui gyventojų yra paprastas ir nesudėtingas procesas. Rekomenduojame jį atlikti iš anksto, nelaukiant termino pabaigos“, – pranešime teigia VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nori peržiūrėti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje sutartį, siekiant projektą labiau pritaikyti įvairesnėms sporto šakoms, taip pat vertina galimybes sumažinti valstybės finansavimą, siekiantį apie 59 mln. eurų.

Lenkijos valdžiai sumažinus mokesčius degalams taip sušvelninant dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugusių naftos kainų poveikį gyventojams ir verslui, šalies finansų ir ekonomikos ministras sako, kad šalies vyriausybė artimiausiu metu planuoja pasiūlyti viršpelnio mokestį energetikos įmonėms ir taip kompensuoti mažesnes pajamas. „Mes svarstome įvairias viršpelnio mokesčio galimybes. Norėtume turėti pasiūlymą iki mėnesio pabaigos, galbūt pirmosiomis gegužės dienomis.

Daugelis vis dar tikisi, kad automobiliai sulig kiekvienais metais smarkiai nuvertėja. Tačiau, pažiūrėjus į rinką, galime pamatyti visai kitą situaciją – net ir senesni modeliai išlaiko savo vertę. Lėto kai kurių automobilių modelių pigimo priežastis paprasta – pasiūla nebespėja paskui paklausą, o patys automobiliai tapo tokie, kad žmonės juos naudoja ilgiau ir neskuba keisti.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ pradėjo serijinę autonominių taksi automobilių „Cybercab“ gamybą. Nors bendrovės vadovas Elonas Muskas robotizuotuose automobiliuose be vairo ir pedalų mato įmonės ateitį, revoliucinė naujovė susiduria su realybe: programinė įranga vis dar daro klaidų, o įstatymai neleidžia tokioms transporto priemonėms savarankiškai dalyvauti eisme. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Nuo šių metų atidarius langą gyventojams palikti antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, iš kaupimo pasitraukė apie 40 proc. sistemos dalyvių. Tai yra kiek daugiau, nei prieš tai buvo prognozuota, o vėlesniam pasitraukimui dar liko daugiau kaip 1,5 metų. Oficialūs duomenys rodo, kad pensijų kaupimą nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. gyventojų. Jiems buvo išmokėta apie 3 mlrd. eurų. Taigi vienas gyventojas gavo vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų išmoką. 1,3 mlrd.

Atsiėmę pinigus iš antrosios pensijų pakopos, lietuviai masiškai perka ne tik baldus, elektroniką ar buitinę techniką. Erotikos prekių pardavėjai džiūgauja, kad po Velykų Lietuvoje atėjo antra Valentino šventė. Lietuviai būsimas pensijas puolė investuoti į erotikos prekes – jų dabar perka dvigubai daugiau negu prieš metus pavasarį. Plačiau apie tai – TV3 žiniose. Kad lietuviai atsiėmė pinigus iš antrosios pensijų pakopos ir juos dabar taško, netveria džiaugsmu ir erotikos prekių pardavėjai.

Paštomatai jau tapo neatsiejama kasdienio siuntų siuntimo ir atsiėmimo dalimi. Vis dėlto, dėl didelių siuntų kiekių vis dažniau pasitaiko netikslumų. Gyventojai pastebi, kad jų siuntos kartais nukreipiamos ne į pasirinktus, o į kitus paštomatus ar net miestus. Viešojoje erdvėje pasirodė gyventojos nusiskundimas, atskleidęs konkrečią situaciją – siunta turėjo būti pristatyta į Rokiškį, tačiau gavėja buvo informuota, kad pasirinktas paštomatas yra pilnas.

Investuojate, bet nesate tikri, ar viską deklaruojate teisingai? Gali atrodyti, kad pelno negavus nieko daryti nereikia, tačiau realybė – kitokia. Investicinė sąskaita turi savo niuansų, todėl klaidos dažnai atsiranda dar pildant deklaraciją. Ekspertai sako, kad gyventojai dažniausiai painioja pačias sąskaitas ir neteisingai nurodo pajamas. Paaiškėjo, kada iš tiesų atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir kaip šią sistemą išnaudoti savo naudai.

Dar trys Kretingos savivaldybės valdomos įmonės prisijungė prie Energetikos ministerijos inicijuoto susitarimo dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Ministerija pasirašė sutartis su „Kretingos komunalininku“, „Kretingos vandenimis“ bei „Kretingos šilumos tinklais“. Pagal sudarytus susitarimus, Kretingos rajono savivaldybės įmonės iki 2030 metų planuoja sutaupyti 3,38 GWh suminės galutinės energijos.

Seimui nusprendus beveik perpus nuo šių metų lapkričio 20 dienos sumažinti vartojimo kreditų metinę palūkanų normą, pokyčius labiausiai pajus nedideles, iki 290 eurų vartojimo paskolas gaunantys žmonės, sako Lietuvos bankas (LB). „Metinės vartojimo paskolų palūkanų normos sumažinimas nuo 75 iki 40 proc. turės teigiamą poveikį labiausiai pažeidžiamiems vartotojams, kuriems teikiami nedideli (iki 290 eurų) vartojimo kreditai“, – komentare BNS nurodė Lietuvos bankas.

Net ir nuvežus automobilį į servisą prieš pirkimą, tai dar nereiškia, kad apsisaugosite nuo problemų. Patikra parodo tik tai, kas matoma tuo momentu – dalis gedimų išlenda vėliau. O jei defektas paaiškėja per pirmuosius metus, dažniausiai laikoma, kad jis buvo jau pardavimo metu. Tad atsakyti teks pardavėjui.

Kasmet dvigubai augančios pajamos, šimtai viešųjų pirkimų per metus ir viešųjų pirkimų tarnybos fiksuojami pažeidimai: įmonė „Taiklu“ pateko ir į Seimo antikorupcijos komisijos akiratį. Krašto apsaugos ministerijai pardavusi kelmų frezavimą poligone, išminavimo darbus ir prieštankinius „drakono dantis“, pati įmonė nieko negamina, ji užsiima tik tarpininkavimu viešuosiuose pirkimuose.

Pasibaigus žiemos sezonui, Lietuvos vairuotojai tradiciškai susiduria su atšiaurių oro sąlygų padariniais. Ištirpęs sniegas atidengia ne tik iš po ratų atskriejusių akmenukų paliktas įdaužas, bet ir naujus korozijos židinius ant automobilių kėbulų.

Persikraustymas, nuoma ar laikinas būstas – situacijos, su kuriomis susiduria daugelis gyventojų. Tačiau ne visi žino, kad laiku nedeklaravus gyvenamosios vietos gali kilti ne tik nepatogumų, bet ir rimtesnių problemų. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė gyventoja Kristina (tikrasis vardas redakcijai žinomas), teigianti, kad šiuo metu persikraustė ir neturi deklaruotos gyvenamosios vietos.

Planuojant statyti nuosavą būstą vienas dažniausių klausimų – rinktis karkasinį ar mūrinį namą. Apsvarsčius gali atrodyti, kad skirtumas slypi tik konstrukcijoje ar kainoje, tačiau specialistai pabrėžia, kad šis pasirinkimas turi kur kas platesnes pasekmes. Tokie dalykai, kaip garso izoliacija, šilumos išlaikymas ar sandarumas ilgainiui daro įtaką ir gyvenimo komfortui, ir būsto išlaikymo kainai.

Antros pensijų pakopos pinigus atsiėmė bene dvigubai daugiau žmonių nei prognozuota. Prekybos centruose – antplūdis, o prie bankomatų – eilės. Kokios įtakos tai turės tiek mūsų ekonomikai dabar, tiek būsimiems pensininkams ateityje, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktoriumi Vaidu Cibu.

Automobilio rida – vienas svarbiausių dalykų, nuo kurio priklauso ir jo kaina, ir tikroji būklė. Tačiau rinkoje vis dar pasitaiko atvejų, kai ji tiesiog pakoreguojama. Problema ta, kad pirkėjas dažnai tai sužino tik po sandorio. Teisinėje praktikoje suklastota rida laikoma paslėptu trūkumu, o tai gali reikšti ne tik kainos mažinimą, bet ir viso sandorio nutraukimą.

Kaip teikiant prašymus pasitraukti iš II pensijų pakopos, taip jau sulaukus pinigų, gyventojams kyla įvairių klausimų. Pašalpas, išmokas ar paramą gaunantys gyventojai sunerimo, ar dėl gautų pensijų pinigų jiems nenutrauks pastarųjų mokėjimo iš savivaldybių ar „Sodros“. Toks klausimas gyventojams kilo todėl, kad dažniausiai tokios išmokos skiriamos tiems, kurie gauna itin mažas pajamas.

Turbūt beveik kiekvienas gyventojas bent kartą per savo gyvenimą gauna baudą už automobilio parkavimą. Kartais žmonės automobilius palieka neleistinose vietose arba pamiršta susimokėti parkavimo mokestį. Tačiau pasitaiko ir kur kas keblesnių situacijų, kai baudos sulaukiama, visiškai netikėtai – net ir tada, kai atrodo, kad pažeidimo nebuvo. Pasirodo, gyventojai gali būti nubausti už tai, kad užstatė savo parkavimo vietą.

Baltijos šalyse veikiančio Latvijos komercinio banko „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis paliko pareigas. Kol bus paskirtas naujas vadovas, laikinai filialui vadovaus „Citadele“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Rūta Ežerskienė, BNS informavo „Citadele“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Aistė Žebrauskienė. „Apie tolesnius sprendimus informuosime atskirai“, – teigė A. Žebrauskienė. Registrų centro duomenimis, pakeitimai įregistruoti ketvirtadienį.

Dar 2023 m. buvo priimtas sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje. Šis sprendimas – istorinis tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didžiulę stabilumo stiprinimo visame regione bei Europoje reikšmę. Tai reiškia, kad kasmet į Lietuvą atvyksta kariai iš Vokietijos, o šalis yra įsipareigojusi sukurti tinkamas sąlygas brigados priėmimui, pavyzdžiui, juos apgyvendinti.

Didžiausias pasaulyje prezervatyvų gamintojas praneša, kad prezervatyvus brangins maždaug trečdaliu. Dėl užsitęsusio karo Irane ir užblokuoto Hormūzo sąsiaurio brangsta naftos žaliavos. Apie vieno iš tiekėjų planus artimiausiu metu didinti kainas jau praneša ir kai kurios Lietuvos vaistinės – esą prezervatyvai brangs apie 15 proc. Kai kurie kalbinti tautiečiai juokauja, kad jei lietuviai pirks mažiau prezervatyvų, demografinė padėtis ims taisytis.

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo grupių „Žemaitijos pienas“ pelnas prieš mokesčius, palūkanas, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) pernai mažėjo 24,1 proc. iki 28,7 mln. eurų (užpernai – 37,8 mln. eurų). Grupės apyvarta per metus išaugo 10,6 proc. iki 340,32 mln. eurų (307,64 mln. eurų), penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“. Tuo metu „Žemaitijos pieno“ bendrovės EBITDA pernai smuko 15,6 proc. iki 28,77 mln. eurų (34,09 mln.

Telekomunikacijų bendrovei „Telia Lietuva“ pernai uždirbus 90,4 mln. eurų grynojo pelno, akcininkams bus išmokėta 81,6 mln. eurų dividendų, arba 14 centų vienai akcijai. Tokiam valdybos siūlymui akcininkai pritarė balandžio 24 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Telia Lietuva“. Dar 134,9 mln. eurų nuspręsta perkelti kaip nepaskirstytą pelną į kitus finansinius metus, dar 39,6 tūkst.

Augant konkurencijai rinkoje elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šiemet pirks mažiau nei sutarta 2025-ųjų pabaigoje balansavimo paslaugų iš susijusios kaupiklių operatorės „Energy Cells“. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Litgrid“ prašymu sumažino maksimalią „Energy Cells“ automatinio dažnio balansavimo galią nuo 40 iki 30 megavatų (MW), penktadienį pranešė VERT.

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių paslaugų įmonė „Revolut“ klientams Lietuvoje nebeteiks investavimo į fizinius tauriuosius metalus – auksą, sidabrą, platiną – paslaugų. Portalo skaitytojos laiške iš „Revolut“ teigiama, jog bankas nuo birželio 22 d. nutraukia šių žaliavų prekybą Lietuvoje.

Prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ reklamose gali naudoti konkurentės „Iki Lietuvos“ prekės ženklą, nusprendė teismas. Be to, pirmos instancijos teismas turės iš naujo vertinti, ar „Iki“ reklama nebuvo klaidinanti. Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 21 dieną pakeitė Vilniaus apygardos teismo sprendimą – atmetė „Iki“ reikalavimus paneigti 2023 metais „Lidl“ skelbtą reklamą apie pigiausią jo kalėdinių pirkinių krepšelį ir uždrausti ateityje naudoti „Iki“ prekės ženklą.

Ilgą laiką vairuotojų pasipiktinimą kėlę aplinkos apsaugos pareigūnų reidai gatvėse keliauja į praeitį. Ketvirtadienį Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis iš aplinkosaugininkų atimama teisė stabdyti lengvuosius automobilius, matuoti jų išmetamųjų dujų taršą ir vietoje naikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Vienos didžiausių Baltijos šalyse kelionių organizatorių bendrovės „Novaturas“ mažiau nei metus dirbusią vadovę Ievą Galvydienę keičia latvis Aleksėjus Kriščukas. A. Kriščukas įmonės generaliniu direktoriumi paskirtas nuo balandžio 25 dienos, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. „Laukiu bendro darbo gerinant veiklos efektyvumą, stiprinant partnerystes ir kuriant dar didesnę vertę mūsų klientams“, – pranešime teigė A. Kriščukas.

Europos Komisija oficialiai patvirtino vertinanti galimybę visoje Europos Sąjungoje įteisinti E20 rūšies benziną, kuriame bioetanolio dalis siektų 20 procentų. Šis sprendimas taptų esminiu lūžiu atnaujinant Degalų kokybės direktyvą, kuri šiuo metu numato maksimalią dešimties procentų etanolio priemaišą. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Valstybės valdoma skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“ pernai 1,4 karto didino pelną bei dešimtadaliu – pajamas. Bendrovės grynasis audituotas pelnas 2025 metais augo 40 proc. iki 3,42 mln. eurų (2024 metais – 2,44 mln. eurų), o pajamos didėjo 11 proc. iki 35,7 mln. eurų (32,11 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateikta įmonės ataskaita. Įmonė pernai valstybei išmokėjo 2,03 mln. eurų, užpernai – 2,3 mln. eurų pelno įmokos. Šiuo metu bendrovėje dirba 313 darbuotojų.

Socialiniuose tinkluose užvirė diskusija dėl naujo pasiūlymo, skirto vyresnio amžiaus vairuotojams. Žmonės pasiskirstė į tris skirtingas stovyklas: vieni idėjai pritaria, kiti ją vadina žeidžiančia, o dar kiti – siūlo ieškoti alternatyvų, kurios tenkintų visų pusių lūkesčius. Visai neseniai visuomeninė iniciatyva „Senjoro lipdukas“ pasiūlė vyresnio amžiaus vairuotojams ant savo automobilio klijuoti oranžinį ąžuolo lapą.

Per dvejus metus šalyje planuojama sukurti bendro bilieto sistemą visų rūšių viešajam transportui, ją įdiegti 2028-aisiais, skelbia LRT televizija. Kaip pranešama, programėlėje galima būtų pirkti vieną bilietą skirtingos transporto priemonėms – miestų viešajam transportui, traukiniams, keltams, automobilių dalijimosi platformoms. Planuoja keisti teisės aktus Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad šiai sistemai įdiegti planuojama keisti teisės aktus.