Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad valstybinės „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimo iš privačių investuotojų klausimas visuomenėje yra jautrus. Tačiau šiame etape, pasak politiko, grupės akcijų delistingavimo idėjai esą trūksta diskusijų, kokiomis sąlygomis ji galėtų būti įgyvendinama. Anksčiau apie tai, kad bus svarstomos galimybės valstybei išpirkti privačių investuotojų valdomą grupės dalį, kalbėjo naujai paskirta premjerė Inga Ruginienė.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė suteikti garantiją valstybės valdomo „Valstybinio investicinio kapitalo“ leidžiamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams (VP), kurių lėšos bus skiriamos investicijoms į Lietuvos gynybos pramonę. Pagal Finansų ministerijos nutarimą, garantija bus suteikta bendrovės išleistiems ne ilgesnės nei 10 metų trukmės iki 54,5 mln. eurų nominaliosios vertės ne nuosavybės VP.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ skelbia ketinanti kitą vasaros sezoną pradėti tiesioginius skrydžius tarp Rygos ir Kauno. Anot pranešimo, skrydžiai šiuo maršrutu kol kas planuojami tik per 2026 metų vasaros skrydžių sezoną, po penkis 50 minučių trukmės reisus per savaitę.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl garantijos suteikimo valstybės valdomai bendrovei „Valstybės investicinis kapitalas“ (VIK), kuri yra netiesioginė Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje projekto dalininkė. Finansų ministerija siūlo suteikti valstybės garantiją VIK išleidžiamoms iki 10 metų trukmės iki 54,5 mln.

Buvusio automobilių prekybos bendrovės „Deals on Wheels“ direktoriaus ir akcininko Lauryno Boguševičiaus teiginiai apie vienos didžiausių Lietuvos maisto gamintojų „Vičiūnų grupės“ vadovą Šarūną Matijošaitį ir jo valdomą automobilių prekybos bendrovę „Autovici“ buvo neatitinkantys tikrovės bei pažeidė dalykinę reputaciją, nusprendė teismas.

Būsto rinka pastaruoju metu yra viena labiausiai aptariamų temų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Nuolat augančias nekilnojamojo turto (NT) kainas lemia daugybė veiksnių – nuo centrinių bankų palūkanų normų svyravimų iki ekonominių ciklų bei demografinių pokyčių. Pastaraisiais metais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių tuo, kad būsto kainos čia kilo sparčiau nei daugelyje kitų valstybių, o tai tiesiogiai veikia gyventojų galimybes įsigyti nuosavą būstą.

Nuo spalio 12 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), pradeda veikti nauja atvykimo-išvykimo sistema AIS. Ji automatiškai registruos ir saugos informaciją apie ne ES piliečių atvykimą į 29 Europos šalis, įskaitant Šengeno asocijuotas valstybes, ir išvykimą iš jų. Sistema taip pat stebės jų buvimo trukmę. Iki šiol ES šalys tokios vieningos sistemos neturėjo.

Laikinasis aplinkos ministras Povilas Poderskis sako, kad daug pastabų sulaukęs įsakymo projektas dėl atsinaujinančios energetikos plėtros bus tobulinamas. „Parengtas teisės aktas yra pirmas mažas žingsnis dėl geresnės paukščių apsaugos. Dabartinis projektas nėra tobulas, dėl jo sulaukėme daug pastabų.

Lietuvoje šiemet fiksuojamas išaugęs automobilių vagysčių skaičius. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nugvelbiamos apynaujės ar naujos transporto priemonės. Tad kur dingsta tokie automobiliai ir kokias klaidas daro vairuotojai? Kiekviena transporto priemonė draudžiama privalomuoju civiliniu draudimu. Tačiau toks draudimas finansiškai vairuotojus apsaugo, pavyzdžiui, įvykus eismo įvykiui, bet ne vagystės atveju.

Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo 1 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, per praėjusią savaitę Lietuvoje siūlomų 12 ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus didino du nepriklausomi tiekėjai, vienas tiekėjas tarifų nekeitė. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę padidėjo 1 proc.

Kitąmet įsigalios nauja tvarka dėl II pensijų pakopos. Tačiau dalis banko ekonomistų sako, kad „toks vakarėlis“ esą gali baigtis liūdnai. SEB bankas antradienį paskelbė, kad dėl Seimo patvirtintos II pakopos pensijų reformos ir tikėtino vienkartinio vartojimo šuolio didina kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę 0,6 proc. punkto iki 3,1 procento.

Šalies pervežimo ir logistikos įmonėms praėjusiais metais pavyko išvengti didesnių sukrėtimų, pelningai dirbo 53 proc. sektoriaus įmonių, antradienį skelbia Registrų centras. Įmonės pernai sugeneravo bendrą 766,5 mln. eurų ikimokestinį pelną, o nuostolingai dirbusios patyrė bendrą 153,1 mln. eurų ikimokestinį nuostolį. Tuo metu 2023 metais pelningai dirbusios bendrovės uždirbo 1 mlrd. eurų pelno, o nuostolingai dirbusios įmonės patyrė 151,7 mln. eurų ikimokestinių nuostolių.

Tailandas bando gaivinti turizmo sektorių ir pristato naują viliojančią priemonę: užsienio turistai galės gauti nemokamus vidaus skrydžius po šalį. Programa, kuria galės pasinaudoti net 200 tūkst. keliautojų, leis nemokamai aplankyti ne tik Bankoką ar Puketą, bet ir mažiau žinomas provincijas. Tailandas sumažino prognozę iki 33 mln. tarptautinių turistų, palyginti su 39 mln., prognozuotais 2025 m. pradžioje.

G-20 valstybių grupės narių užsienio prekyba prekėmis, vertinant JAV doleriais, antrąjį šių metų ketvirtį, demonstravo nevienodus rezultatus – nors eksportas buvo 2,6 proc. solidesnis nei per ankstesnį trijų mėnesių laikotarpį, importas beveik nepakito.

Tikėtina, kad bazinę palūkanų normą Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet mažins gruodžio mėnesį – 0,25 proc. punkto iki 1,75 proc., prognozuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. „Mūsų, SEB grupės analitikų, prognozė yra, kad (šiemet – ELTA) dar galime sulaukti vieno mažinimo iš ECB – sulauksime ne artimiausią (ECB Valdančiosios tarybos – ELTA) susitikimą rugsėjo mėnesį, o sulauksime, manome, gruodžio mėnesį“, – makroekonomikos apžvalgoje antradienį sakė T. Povilauskas.

Pasaulyje mažėjant tradicinių cigarečių daliai tabako rinkoje, Jungtinių Valstijų bendrovė „Philip Morris“ ketina investuoti į jos padalinio Lietuvoje valdomą gamyklą Klaipėdoje, didindama kaitinamojo tabako produktų gamybos apimtis, sako „Philip Morris Baltic“ generalinis direktorius Yigit Dizdarer. „Žinome, kad mūsų regione cigarečių dalis rinkoje mažėja. Gamykla Lietuvoje dabar gamina tik tradicines cigaretes.

Vieną didžiausių Baltijos šalyse finansų grupę turinčio Švedijos „Swedbank“ pablogino pavasarį skelbtas Baltijos šalių ekonomikų augimo šiais metais prognozes. Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimo 2025-aisiais prognozė apkarpyta nuo 2,8 proc. iki 2,6 proc., Latvijos – nuo 2,5 proc. iki 2,3 proc., Estijos – 1,2 proc. iki 0,6 procento. Tuo tarpu Lietuvos ekonominės plėtros ateinančiais metais prognozė pagerinta nuo 2,3 proc. iki 3,2 proc., Latvijos – pabloginta nuo 2,5 proc. iki 2,3 proc.

Pasaulio ekonomika šiemet auga lėčiau, nes JAV ūkio plėtra yra kuklesnė. 2026 metų JAV ir euro zonos augimo prognozę šiek tiek pagerinome, tačiau nerimas dėl tolimesnių JAV prekybos politikos sprendimų išlieka. Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet turėtų dar kartą mažinti bazinę palūkanų normą, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2025 metų Lietuvos BVP prognozės nekeitėme, bet pagerinome kitų metų augimo prognozę iki 3,1 proc., nes tikėtinas vienkartinis vartojimo šuolis.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina augo visose Baltijos šalyse, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango 27 proc. bei atitinkamai siekė 102,98 ir 103,18 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina didėjo net 47 proc. iki 108,38 euro už megavatvalandę. „Praėjusią savaitę sumažėjus saulės ir vėjo jėgainių gamybai elektros kainos Baltijos šalyse šoktelėjo į viršų.

Daugiau nei 50 įmonių prašo 197 mln. eurų paramos didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginiams įrengti – beveik dvigubai daugiau nei Energetikos ministerija buvo numačiusi skirti. Atsižvelgus į paramos poreikį bei siekį stiprinti elektros energetikos sistemos lankstumą bei patikimumą, ministerija numatė papildomai tam skirti 37,33 mln. eurų, o artimiausiu metu skelbs papildomą kvietimą, pranešė ministerija.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje liepą mokėjo Lietuvoje veikiantis pasaulinės kriptovaliutų biržos „Binance“ padalinys „Bifinity – visą mėnesį dirbę 14 jos darbuotojų uždirbo vidutiniškai 20,84 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo krovinių vežimo ir logistikos grupė „Girteka Group“, kurios šešių darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 20,6 tūkst. eurų, trečia – MG grupės“ valdomas holdingas „MG Investment“ (4 darbuotojai) su 20,4 tūkst. eurų.

Asociacijos „Investors’ Forum“ organizuojamoje tradicinėje konferencijoje Vilniaus rotušėje antradienį Lietuvos ir tarptautinio verslo, politikos, visuomenės bei mokslo lyderiai analizuos ekonomikos, saugumo, geopolitikos temas.

Vilniaus Naujininkų seniūnija atkreipia gyventojų dėmesį, kad dalyje seniūnijos kiemų vis dar pasitaiko balandžių lesinimo atvejų. Pavyzdžiui, pastebėta, jog balandžiai yra lesinami Darbininkų g. 18 kieme. „Dar pasitaiko, kad seniūnijoje kai kuriose vietose yra lesinami balandžiai (pvz. Darbininkų g. 18 kieme). Informuojame, kad tai yra draudžiama, o atsakomybė už laukinių paukščių lesinimą mieste yra numatyta ir Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje.

Lietuvoje yra skiriamos įvairių rūšių pensijos: nuo senatvės, šalpos ar negalios iki našlių, našlaičių ar valstybinių pensijų, kurių dydis svyruoja nuo 42 iki 2 tūkst. eurų. Tačiau tam tikrais atvejais gyventojai šių pinigų gali netekti. „Sodra“ primena, kas turi teisę į šias pensijas, kiek laiko jos mokamos, o kada jų mokėjimas gali būti laikinai ar visam laikui nutrauktas.

„Jei gaunate pašalpas, į kurias neturite teisės – jūsų laikas baigėsi“, – JK valdžia imasi griežtų priemonių pašalpų sukčiavimo kontrolei. Jungtinės Karalystės vyriausybė pasitelks sustiprintas pajėgas griežčiau kontroliuoti žmones, kurie ir toliau gauna pašalpas išvykę iš šalies. Nauja specializuota komanda pasitelks duomenis iš pasienio kontrolės, kad galėtų sekti, ar pašalpų gavėjai išvykę į užsienį ir ar vis dar turi teisę į mokėjimus.

Laikinasis socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad pirmadienį pasirašyta koalicinė sutartis su „aušriečiais“ ir „valstiečiais“ gali pakenkti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reputacijai. „Priimdami sprendimą savo bendruomenėje kalbėjome pakankamai atvirai, nevyniodami į vatą, kad gali būti rimtų reputacinių dalykų. (...) Gali būti keliamos mūsų partnerių įvairios situacijos, teisinės, etinės ir visokios kitokios.

Šiemet Lietuvos sodininkystės sektorius susiduria su itin sudėtinga situaca. Specialistų vertinimu, nuostoliai kai kuriuose ūkiuose siekia net iki 90 procentų. Tai reiškia ne tik iššūkius augintojams, bet ir galimus kainų pokyčius vartotojams. Drastiškus pokyčius obuolių ūkiuose neseniai pastebėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kuris savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo, kad šiemet Lietuvoje prognozuojamas 90 proc. mažesnis obuolių derlius nei lygiai prieš metus.

Gyventojai vis dar gali teikti paraiškas ir gauti pinigų už tai, kad jų žemės sklype išaugo medžiai savaiminukai. Dotacija Projekto veiklos finansuojamos remiantis 2024 m. birželio 6 d. Europos socialinio fondo agentūros atliktu medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą išlaidų fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymo tyrimu. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija, ji apskaičiuojama teikiant paraišką Agentūros informacinėje sistemoje.

Pasikeitus Lietuvos valdančiajai koalicijai, Seimo pirmininku taps socialdemokratas Juozas Olekas. Tai numatyta pirmadienį socialdemokratų, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų pasirašytos koalicijos sutarties priede. Šiuo metu Seimo pirmininko pareigas eina Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, tačiau ši partija nebuvo pakviesta formuoti naujos valdančiosios daugumos.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) vadovaus devynioms ministerijoms, „Nemuno aušrai“ atiteks trys, o į koaliciją naujai prisijungiantys „valstiečiai“ gaus dvi ministerijas. Tai numatyta pirmadienį pasirašytoje koalicinėje sutartyje. LSDP ir toliau vadovaus Finansų, Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos, Susisiekimo, Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų bei Vidaus reikalų ministerijoms.

Išankstiniais duomenimis, 2025 m. liepą visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sudarė 2,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su birželiu, sumažėjo 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį 77,5 proc. sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija, popieriaus ir popieriaus gaminių – 9,6 proc., o medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija – 9,4 proc.

Italijos „UniCredit“ pranešė padidinęs efektyviąją valdomą Vokietijos „Commerzbank“ akcijų dalį iki 26 proc., konvertavęs dalį turėtų pastarojo išvestinių finansinių priemonių į akcijas. Italijos bankas ketina laikui bėgant konvertuoti visas likusias tokias priemones, o tai padidintų akcijų paketą iki apytikriai 29 procentų.

Nuo pirmadienio individualių namų savininkai, planuojantys juos modernizuoti pasinaudodami valstybės parama, jau gali teikti paraiškas kompensacinei išmokai už įdiegtas energinio efektyvumo didinimo priemones gauti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iš Klimato kaitos programos tam skirta 26 mln. eurų.

4 iš 10 – tiek „Lidl“ parduotuvės darbuotojų per pastaruosius metus pakilo iki parduotuvės vadovo pavaduotojo pozicijos. Šis rezultatas tapo naujos prekybos tinklo „Lidl“ darbdavio įvaizdžio kampanijos „Kartu su „Lidl“ – augi greičiau, sieki daugiau!“ pagrindu, kurioje dėmesys skiriamas karjeros galimybėms, greitam profesiniam augimui ir tobulėjimui. Kampanija pabrėžia, kad įsidarbinus pardavėju, per palyginti trumpą laikotarpį galima tapti parduotuvės vadovaujančiu personalu.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos paskolų rinka pademonstravo įspūdingą augimą. Naujos paskolos siekia rekordinius lygius, o būsto paskolų apimtys kyla sparčiau nei pandemijos laikotarpiu. Tai rodo, kad gyventojų ir verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis atsigauna – gyventojai aktyviai grįžta į būsto rinką, o verslas planuoja investicijas. Rekordai paskolų rinkoje Birželį naujų paskolų apimtys Lietuvoje pasiekė istorinį rekordą – naujų paskolų 12 mėn.