Pavasarį, tirpstant sniegui, padidėja rizika įvairios kilmės paviršiniams teršalams patekti į gruntinius vandenis ir šulinius. Todėl šiuo laikotarpiu svarbu įvertinti geriamojo vandens kokybę, ypač jei vanduo naudojamas iš individualių šulinių ar gręžinių. Šiemet žiema buvo snieginga, todėl pavasarį paviršinio vandens susidarė daugiau nei įprastai. Dėl ledo sangrūdų kai kuriose upėse buvo užlietos pakrančių teritorijos, pievos ir kiemai.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai nusprendė išmokėti 27,2 mln. eurų dividendų, arba 5 centus vienai akcijai. Tokiam valdybos siūlymui akcininkai pritarė penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Akcininkai sprendė dėl 79,1 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 51,6 mln. eurų skirta kitiems rezervams, o 200 tūkst. eurų – paramai. Praėjusiais metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 24,7 mln. eurų dividendų, 2024 metais – 29,3 mln.

Nors apie žaliąją energetiką kalbama vis garsiau, ekspertai pabrėžia, kad perėjimas prie jos nebus greitas. Ekonomistas tikina, kad investicijos į šią sritį turėtų spartėti, tačiau priklausomybės nuo iškastinio kuro atsisakyti artimiausiu metu nepavyks. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Panevėžio rajono Bliūdžių kaime atidarytas didžiausias šalyje privatus elektros kaupiklių parkas „Aruno BESS“. Projekto vertė viršija 40 mln. eurų. Parko galia siekia 93 megavatus (MW), talpa – 186 megavatvalandes (MWh), penktadienį pranešė Panevėžio savivaldybė. Pasak „Aruno BESS“ direktoriaus Edvardo Norkeliūno, tokie sprendimai tampa būtini keičiantis visai Europos energetikos sistemai.

Penktadienį naftos kainos smarkiai nukrito po to, kai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad svarbus Hormuzo sąsiauris yra „visiškai atviras“ komerciniams tanklaiviams ir krovininiams laivams, kol galioja JAV ir Irano paliaubos. Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos kaina nukrito 10 procentais iki 89,11 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta atpigo 11 procentais iki 84,11 JAV dolerio už barelį.

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, pernai uždirbusi 1,36 mln. eurų grynojo audituoto pelno, akcininkams išmokės 9,99 mln. eurų dividendų, arba 6 centus už akciją. Tam penktadienį pritarė bendrovės akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Paskirstytinas bendrovės pelnas siekė 107,1 mln. eurų, iš kurio 97,1 mln. eurų nuspręsta skirti į kitus rezervus, 68 tūkst. eurų – paramai. Pernai „Amber Grid“ išmokėjo 10,69 mln. eurų dividendų, 2024 metais – 20,2 mln.

Per pastarąją savaitę degalai Vilniuje, Rygoje ir Taline daugiausia pigo, rodo naujausia „Circle K“ atlikta kainų Baltijos šalių sostinėse palyginimo analizė. Taline 95 markės benzino kaina per savaitę sumažėjo 5,5 cento, 98 markės benzino – 7 centais, o dyzelino – 13,5 cento. Rygoje benzino kainos, palyginti su praėjusiu penktadieniu, sumažėjo 4 centais, o dyzelinas atpigo 5 centais. Vilniuje benzino kainos išliko praėjusio penktadienio lygyje, tačiau dyzelino kaina sumažėjo 9 centais.

Nors dar visai neseniai naktimis dirvos paviršiuje buvo fiksuojamos šalnos, parduotuvėse jau galima rasti šviežio, kvapnaus vietinio derliaus braškių. Ūkininkas Simonas Ališauskas įsitikinęs, kad jos – saldesnės, kvapnesnės ir skanesnės už įvežtines. Didžiąją dalį savo derliaus lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ tiekiantis ūkininkas pataria, kaip laikyti uogas, kad jomis mėgautis būtų galima ilgiau nei kelias dienas.

Per savaitę – iki balandžio 10–17 dienomis – dyzelino kaina nukrito 10 centų (4,6 proc.) ir penktadienį siekė 2,07 euro už litrą. Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) ketvirtadienį pateikė 56 degalais prekiaujančios įmonės iš 739 degalinių, penktadienį pranešė agentūra. Penktadienį iki 10 val.

Europos auditoriams abejojant, kad europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ bus nutiesta iki 2030 metų, Lietuvos premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva, Latvija ir Estija privalo demonstruoti aiškią politinę valią tai padaryti numatytu laiku. „Rail Baltica“ išlieka vienu svarbiausių mūsų strateginių prioritetų, apimančių ne tik transportą, bet ir saugumą. Tai stiprins susisiekimą, įgalins karinį mobilumą bei sustiprins Europos atsparumą.

Atšilus orams, Lietuvos didieji miestai ir savivaldybės planuoja balandžio 17–30 dienomis baigti šį šildymo sezoną, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak jos, preliminariai skelbiama, kad Kauno rajone šildymas oficialiai baigiamas šiandien – balandžio 17 d., Vilniuje – balandžio 20 d., Tauragėje – balandžio 23 d., Akmenėje – balandžio 30 d. Kiti miestai planuoja apsispęsti dėl šilumos sezono pabaigos antroje balandžio pusėje.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pasaulyje išaugus aviacinių degalų kainoms ir Tarptautinei energetikos agentūrai įspėjant apie sumažėjusias jų atsargas, Vengrijos oro bendrovės „Wizz Air“ atstovas sako, kad įmonė nejaučia jų trūkumo. „Wizz Air“ tikina dėl kylančių degalų kainų bilietų nebranginanti, nes yra apsidraudusi nuo jų svyravimo. Vis dėlto įmonės neatmeta, kad pradėjus trūkti degalų kainos galėtų kilti minimaliai.

Kinijos elektromobilių rinka pasiekė tokį lygį, kad gamintojai, siekdami pritraukti pirkėjų dėmesį, griebiasi vis neįprastesnių sprendimų. Pietvakarių Kinijos Čongčingo mieste įsikūrusi bendrovė „Seres“ žengė dar vieną netikėtą žingsnį ir oficialiai užpatentavo balsu valdomą automobilyje integruotą tualetą. Automatizacija ir kvapų kontrolė Remiantis Kinijos intelektinės nuosavybės administracijos dokumentais, naujasis įrenginys veiktų visiškai automatizuotai.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiemet išnagrinėjo 142 prašymus dėl pašto ir elektroninių ryšių paslaugų – beveik 58 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, penktadienį pranešė RRT. Dauguma vartotojų prašymų (72 proc.), kuriuos RRT išnagrinėjo šiemet sausį–kovą buvo tenkinti, iš dalies tenkinti ar išspręsti taikiai.

Lietuvos pasieniečiams fiksuojant mažėjantį į Lietuvą grįžtančių Minsko sulaikytų vilkikų srautą vežėjai tikina, kad jau grįžo daugiau nei pusė krovininių transporto priemonių. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, per daugiau nei tris savaites per Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus į Lietuvą iš Baltarusijos jau grįžo apie 860 vilkikų.

Vengrų avialinijos „Wizz Air“ skelbia dar vieną naują skrydį iš Vilniaus oro uosto (VNO) – nuo šių metų rugsėjo keleivius planuojama gabenti iš Lietuvos sostinės į Prahą. Skrydžiai į Čekijos sostinę bus vykdomi tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – nuo 2026 m. rugsėjo 5 d. „Wizz Air“: „Atsinešame dovaną ir skelbiame naują maršrutą“ „Atsinešame dovaną ir skelbiame naują maršrutą.

Naujoje Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ valdyboje dirbs komunikacijos agentūros „Repoint PR“ akcininkas ir direktorius Mantas Dubauskas, Latvijos farmacijos bendrovės „Jonnex-Farma“ vykdomasis direktorius Gediminas Judzentas. Be jų, į naują valdybą išrinkta Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo patarėja Ieva Naudžiūnaitė, pranešė naują valdybą paskyrusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vilniaus senamiestyje renesanso architektūros Alumnato kiemelyje veikęs italų virtuvės restoranas „Fiorentino“ – vienas senųjų itališkos virtuvės restoranų, penktadienį rašo „Verslo žinios“. 2025 metų gruodį Vilniaus apygardos teismas tenkino įmonės „Altomondo“, kuri valdė „Fiorentino“, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o balandį teismas tenkino bendrovės nemokumo administratorės įmonės „Vantolina“ prašymą dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena – kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos. „Valstybė padeda gyventojams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais. Socialinė pašalpa, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį bei šeimoms, auginančioms vaikus, mokamos išmokos padeda užtikrinti būtiniausius poreikius ir sumažinti finansinę naštą.

Vilniaus valdžia finansinių technologijų įmonę „Paysera LT“ įtraukė į melagingą informaciją pateikusių įmonių sąrašą. „Paysera LT“ siekė nuomoti savitarnos mokėjimo terminalus Vilniaus Šeškinės ir Karoliniškių poliklinikoms, tačiau jai laiku nepateikus finansinių ataskaitų, terminalų konkursą skelbusi miesto savivaldybė kovo 31 dieną pašalino ją iš konkurso – nuo tos dienos įmonė atsidūrė ir šiame sąraše. „Paysera LT“ sprendimą žada skųsti Bendrovė tokį sprendimą žada skųsti.

Darbo ieškantys darbuotojai vis dažniau dalijasi karčia patirtimi. Nemaža dalis jų pasakoja darbdaviams siunčiantys dešimtis ar net šimtus gyvenimo aprašymų, bet nesulaukiantys jokio atsako. Socialiniuose tinkluose plinta nusivylimas ir klausimai – ar darbo rinka iš tiesų sulėtėjo, ar darbdaviai tiesiog ignoruoja kandidatus? Oficialūs duomenys rodo augančią darbo pasiūlą ir tūkstančius laisvų darbo vietų, tačiau reali patirtis dažnam ieškančiajam atrodo visiškai kitokia.

Beveik 0,6 mln. gyventojų pasitraukus iš antros pakopos pensijų fondų ir atsiėmus visas arba dalį lėšų, smarkiai išaugo pirkėjų aktyvumas ne tik fizinėse parduotuvėse – siuntų bendrovės stebi kartais šoktelėjusius srautus bei įspėja, kad artimiausiu metu gali ilgėti siuntų pristatymo laikas.

Net trečdaliu brangesnis nei pernykštis šildymo sezonas baigiasi. Tačiau ekonomistai jau perspėja ir ragina roges pradėti ruošti vasarą – kitą sezoną šildymas daliai šalies gyventojų turėtų kainuoti dar daugiau. Mat dėl užsitęsusio karo Irane rekordiškai išbrangusi nafta kaip reikiant pakėlė degalų kainą, dvigubai pabrango ir gamtinės dujos, tad energetinė krizė greitai nesibaigs. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kartais apsilankymas parduotuvėje baigiasi visai netikėtai – iš rankų išslysta stiklainis, važiuojant vežimėliu kliudoma lentyna ar netyčia dūžta butelis su gėrimu. Tokiose situacijose pirkėjams dažniausiai kyla klausimas – ar už tai teks susimokėti? Apie tai, kaip tokie atvejai vertinami iš tiesų, komentuoja didžiųjų prekybos tinklų atstovai.

Liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, jau per pirmąjį pasitraukimo etapą iš jos pasitraukė apie 40 proc. dalyvių. Tai yra šiek tiek daugiau, nei anksčiau prognozavo Lietuvos bankas. Nors gyventojai džiaugiasi atgavę pinigus, ekspertai abejoja, ar jie bus panaudoti apdairiai ir investuojami į ateitį.

Žemės ūkio ministerijai pritarus paskolų sąlygoms, nacionalinis plėtros bankas ILTE gegužės pirmoje pusėje pradės teikti lengvatines apyvartines paskolas ūkininkams. Tam numatyta 40 mln. eurų. „Šiuo sprendimu siekiame kuo operatyviau atliepti žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus poreikius bei pasiūlyti finansavimo sprendimą tuo metu, kai dalis ūkių susiduria su rinkos svyravimų sukeltais sunkumais“, – banko pranešime sakė ILTE valdybos narys ir Veiklos plėtros tarnybos vadovas Tadas Gudaitis.

Parlamentas pritarė siūlymui ratifikuoti Lietuvos ir Pakistano sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo, mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos. Po priėmimo ketvirtadienį už šį projektą balsavo 90 Seimo narių. Anot Finansų ministerijos, pernai rugsėjo 23 d. tarp valstybių vyriausybių Niujorke šiuo tikslu pasirašyta sutartis, kuri, kaip ilgalaikė ekonominė sutartis, vadovaujantis Konstitucija, turėjo būti ratifikuota Seimo.

Energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“, reaguodama į pastarosiomis dienomis Seime pateiktus siūlymus taikyti lengvatinį PVM tarifą elektromobiliams bei plėsti įkrovimo infrastruktūrą degalinėse, teigia, kad didžiausią ir greičiausią poveikį rinkai turėtų būtent elektromobilių paklausos skatinimo priemonės. Pasak bendrovės, augančios iškastinio kuro kainos didina elektromobilių patrauklumą, tačiau jų įsigijimo kaina vis dar išlieka kliūtimi.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės investicijoms į naujas technologijas, produktų ir inovacijų plėtrą bus paskirstyta 40 mln. eurų. Ekonomikos ir inovacijų (EIM) bei Krašto apsaugos ministerijos (KAM) patvirtino rizikos kapitalo finansinės priemonės „MILInvest-2“ schemą, kurią įgyvendins nacionalinis plėtros bankas ILTE, ketvirtadienį pranešė EIM. Ministras Edvinas Grikšas sako, kad priemonė pagerins gynybos verslų, ypač ankstyvosios stadijos startuolių, prieigą prie rizikos kapitalo.

Siekiant sušvelninti karo Irane sukeltus padarinius energetikos sektoriuje, Europos Komisija (EK) svarsto siūlymą, pagal kurį visiems Europos Sąjungos (ES) šalių narių gyventojams būtų įtvirtinta viena darbo diena nuotoliu per savaitę, rašo portalas Lrt.lt. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad EK ruošia du pasiūlymų paketus. „Yra vienas paketas, kuris šiuo metu bus diskutuojamas tarp valstybių narių.

Seimas beveik perpus – iki 40 proc. sumažino maksimalią bendrą vartojimo paskolos kainą, iki šiol siekusią 75 proc. Už tokius Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus ketvirtadienį balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, o du susilaikė. Pataisos įsigalios nuo lapkričio 20 dienos. Seimas vartojimo paskolų kainą sumažino iki 40 proc. Teikdama pataisas Seimui Vyriausybė siūlė nekeisti 75 proc.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, nuo 75 proc. iki 40 proc. sumažinsiančių maksimalią bendrą vartojimo paskolos kainą. Teikdama Vartojimo kredito įstatymo pataisas Seimui Vyriausybė siūlė nemažinti šios kainos, kuri dabar siekia 75 proc.

Naujausias tyrimas atskleidžia – net trečdaliui lietuvių, gaunančių mažiausias iki 500 eurų pajamas per mėnesį, trūksta pinigų maistui. O dalis Lietuvos moterų kamuojamos ne tik maisto stygiaus, bet ir menstruacinio skurdo, mat neišgali įsigyti joms reikalingų higienos priemonių. Nevyriausybininkai patvirtina, kad net ir XXI a. toks skurdas šalyje išties egzistuoja. Tad šio reikalo ėmėsi tvarkyti Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos automagistralėse vairuotojai vėl gali važiuoti didesniu maksimaliu leistinu greičiu, tačiau ar degalų kainoms šovus į viršų reikėtų jį sumažinti? Ne vieną kartą maksimalų leistiną greitį magistralėse sumažinti siūlęs ekonomistas ir dabar Seimo narys Raimondas Kuodis sako, kad važiavimas maksimaliu leistinu greičiu yra tiesiog per brangus malonumas. Remiantis jo pateiktais pavyzdžiais, kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą važiuojant 130 km/val.

Du dešimtmečius nekilnojamojo turto fondui „Baltic Horizon Fund“ vadovavęs Tarmo Karotamas balandžio pabaigoje pasitrauks iš pareigų, jas užims Edvinas Karbauskas. T. Karotamas nuo šių metų balandžio 30 dienos pasitrauks iš fondo valdytojo ir valdybos pirmininko pareigų, per „Nasdaq“ Talino biržą trečiadienį pranešė fondo valdymo įmonė „Baltic Horizon Capital AS“. Pasak pranešimo, T. Karotamas „Baltic Horizon Fund“ ir šio fondo pirmtakui vadovavo 20 metų.