Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiemet išnagrinėjo 142 prašymus dėl pašto ir elektroninių ryšių paslaugų – beveik 58 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, penktadienį pranešė RRT. Dauguma vartotojų prašymų (72 proc.), kuriuos RRT išnagrinėjo šiemet sausį–kovą buvo tenkinti, iš dalies tenkinti ar išspręsti taikiai.

Lietuvos pasieniečiams fiksuojant mažėjantį į Lietuvą grįžtančių Minsko sulaikytų vilkikų srautą vežėjai tikina, kad jau grįžo daugiau nei pusė krovininių transporto priemonių. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, per daugiau nei tris savaites per Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus į Lietuvą iš Baltarusijos jau grįžo apie 860 vilkikų.

Vengrų avialinijos „Wizz Air“ skelbia dar vieną naują skrydį iš Vilniaus oro uosto (VNO) – nuo šių metų rugsėjo keleivius planuojama gabenti iš Lietuvos sostinės į Prahą. Skrydžiai į Čekijos sostinę bus vykdomi tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – nuo 2026 m. rugsėjo 5 d. „Wizz Air“: „Atsinešame dovaną ir skelbiame naują maršrutą“ „Atsinešame dovaną ir skelbiame naują maršrutą.

Naujoje Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ valdyboje dirbs komunikacijos agentūros „Repoint PR“ akcininkas ir direktorius Mantas Dubauskas, Latvijos farmacijos bendrovės „Jonnex-Farma“ vykdomasis direktorius Gediminas Judzentas. Be jų, į naują valdybą išrinkta Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo patarėja Ieva Naudžiūnaitė, pranešė naują valdybą paskyrusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vilniaus senamiestyje renesanso architektūros Alumnato kiemelyje veikęs italų virtuvės restoranas „Fiorentino“ – vienas senųjų itališkos virtuvės restoranų, penktadienį rašo „Verslo žinios“. 2025 metų gruodį Vilniaus apygardos teismas tenkino įmonės „Altomondo“, kuri valdė „Fiorentino“, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o balandį teismas tenkino bendrovės nemokumo administratorės įmonės „Vantolina“ prašymą dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena – kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos. „Valstybė padeda gyventojams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais. Socialinė pašalpa, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį bei šeimoms, auginančioms vaikus, mokamos išmokos padeda užtikrinti būtiniausius poreikius ir sumažinti finansinę naštą.

Vilniaus valdžia finansinių technologijų įmonę „Paysera LT“ įtraukė į melagingą informaciją pateikusių įmonių sąrašą. „Paysera LT“ siekė nuomoti savitarnos mokėjimo terminalus Vilniaus Šeškinės ir Karoliniškių poliklinikoms, tačiau jai laiku nepateikus finansinių ataskaitų, terminalų konkursą skelbusi miesto savivaldybė kovo 31 dieną pašalino ją iš konkurso – nuo tos dienos įmonė atsidūrė ir šiame sąraše. „Paysera LT“ sprendimą žada skųsti Bendrovė tokį sprendimą žada skųsti.

Darbo ieškantys darbuotojai vis dažniau dalijasi karčia patirtimi. Nemaža dalis jų pasakoja darbdaviams siunčiantys dešimtis ar net šimtus gyvenimo aprašymų, bet nesulaukiantys jokio atsako. Socialiniuose tinkluose plinta nusivylimas ir klausimai – ar darbo rinka iš tiesų sulėtėjo, ar darbdaviai tiesiog ignoruoja kandidatus? Oficialūs duomenys rodo augančią darbo pasiūlą ir tūkstančius laisvų darbo vietų, tačiau reali patirtis dažnam ieškančiajam atrodo visiškai kitokia.

Beveik 0,6 mln. gyventojų pasitraukus iš antros pakopos pensijų fondų ir atsiėmus visas arba dalį lėšų, smarkiai išaugo pirkėjų aktyvumas ne tik fizinėse parduotuvėse – siuntų bendrovės stebi kartais šoktelėjusius srautus bei įspėja, kad artimiausiu metu gali ilgėti siuntų pristatymo laikas.

Net trečdaliu brangesnis nei pernykštis šildymo sezonas baigiasi. Tačiau ekonomistai jau perspėja ir ragina roges pradėti ruošti vasarą – kitą sezoną šildymas daliai šalies gyventojų turėtų kainuoti dar daugiau. Mat dėl užsitęsusio karo Irane rekordiškai išbrangusi nafta kaip reikiant pakėlė degalų kainą, dvigubai pabrango ir gamtinės dujos, tad energetinė krizė greitai nesibaigs. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kartais apsilankymas parduotuvėje baigiasi visai netikėtai – iš rankų išslysta stiklainis, važiuojant vežimėliu kliudoma lentyna ar netyčia dūžta butelis su gėrimu. Tokiose situacijose pirkėjams dažniausiai kyla klausimas – ar už tai teks susimokėti? Apie tai, kaip tokie atvejai vertinami iš tiesų, komentuoja didžiųjų prekybos tinklų atstovai.

Liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, jau per pirmąjį pasitraukimo etapą iš jos pasitraukė apie 40 proc. dalyvių. Tai yra šiek tiek daugiau, nei anksčiau prognozavo Lietuvos bankas. Nors gyventojai džiaugiasi atgavę pinigus, ekspertai abejoja, ar jie bus panaudoti apdairiai ir investuojami į ateitį.

Žemės ūkio ministerijai pritarus paskolų sąlygoms, nacionalinis plėtros bankas ILTE gegužės pirmoje pusėje pradės teikti lengvatines apyvartines paskolas ūkininkams. Tam numatyta 40 mln. eurų. „Šiuo sprendimu siekiame kuo operatyviau atliepti žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus poreikius bei pasiūlyti finansavimo sprendimą tuo metu, kai dalis ūkių susiduria su rinkos svyravimų sukeltais sunkumais“, – banko pranešime sakė ILTE valdybos narys ir Veiklos plėtros tarnybos vadovas Tadas Gudaitis.

Parlamentas pritarė siūlymui ratifikuoti Lietuvos ir Pakistano sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo, mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos. Po priėmimo ketvirtadienį už šį projektą balsavo 90 Seimo narių. Anot Finansų ministerijos, pernai rugsėjo 23 d. tarp valstybių vyriausybių Niujorke šiuo tikslu pasirašyta sutartis, kuri, kaip ilgalaikė ekonominė sutartis, vadovaujantis Konstitucija, turėjo būti ratifikuota Seimo.

Energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“, reaguodama į pastarosiomis dienomis Seime pateiktus siūlymus taikyti lengvatinį PVM tarifą elektromobiliams bei plėsti įkrovimo infrastruktūrą degalinėse, teigia, kad didžiausią ir greičiausią poveikį rinkai turėtų būtent elektromobilių paklausos skatinimo priemonės. Pasak bendrovės, augančios iškastinio kuro kainos didina elektromobilių patrauklumą, tačiau jų įsigijimo kaina vis dar išlieka kliūtimi.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės investicijoms į naujas technologijas, produktų ir inovacijų plėtrą bus paskirstyta 40 mln. eurų. Ekonomikos ir inovacijų (EIM) bei Krašto apsaugos ministerijos (KAM) patvirtino rizikos kapitalo finansinės priemonės „MILInvest-2“ schemą, kurią įgyvendins nacionalinis plėtros bankas ILTE, ketvirtadienį pranešė EIM. Ministras Edvinas Grikšas sako, kad priemonė pagerins gynybos verslų, ypač ankstyvosios stadijos startuolių, prieigą prie rizikos kapitalo.

Siekiant sušvelninti karo Irane sukeltus padarinius energetikos sektoriuje, Europos Komisija (EK) svarsto siūlymą, pagal kurį visiems Europos Sąjungos (ES) šalių narių gyventojams būtų įtvirtinta viena darbo diena nuotoliu per savaitę, rašo portalas Lrt.lt. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad EK ruošia du pasiūlymų paketus. „Yra vienas paketas, kuris šiuo metu bus diskutuojamas tarp valstybių narių.

Seimas beveik perpus – iki 40 proc. sumažino maksimalią bendrą vartojimo paskolos kainą, iki šiol siekusią 75 proc. Už tokius Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus ketvirtadienį balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, o du susilaikė. Pataisos įsigalios nuo lapkričio 20 dienos. Seimas vartojimo paskolų kainą sumažino iki 40 proc. Teikdama pataisas Seimui Vyriausybė siūlė nekeisti 75 proc.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, nuo 75 proc. iki 40 proc. sumažinsiančių maksimalią bendrą vartojimo paskolos kainą. Teikdama Vartojimo kredito įstatymo pataisas Seimui Vyriausybė siūlė nemažinti šios kainos, kuri dabar siekia 75 proc.

Naujausias tyrimas atskleidžia – net trečdaliui lietuvių, gaunančių mažiausias iki 500 eurų pajamas per mėnesį, trūksta pinigų maistui. O dalis Lietuvos moterų kamuojamos ne tik maisto stygiaus, bet ir menstruacinio skurdo, mat neišgali įsigyti joms reikalingų higienos priemonių. Nevyriausybininkai patvirtina, kad net ir XXI a. toks skurdas šalyje išties egzistuoja. Tad šio reikalo ėmėsi tvarkyti Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos automagistralėse vairuotojai vėl gali važiuoti didesniu maksimaliu leistinu greičiu, tačiau ar degalų kainoms šovus į viršų reikėtų jį sumažinti? Ne vieną kartą maksimalų leistiną greitį magistralėse sumažinti siūlęs ekonomistas ir dabar Seimo narys Raimondas Kuodis sako, kad važiavimas maksimaliu leistinu greičiu yra tiesiog per brangus malonumas. Remiantis jo pateiktais pavyzdžiais, kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą važiuojant 130 km/val.

Du dešimtmečius nekilnojamojo turto fondui „Baltic Horizon Fund“ vadovavęs Tarmo Karotamas balandžio pabaigoje pasitrauks iš pareigų, jas užims Edvinas Karbauskas. T. Karotamas nuo šių metų balandžio 30 dienos pasitrauks iš fondo valdytojo ir valdybos pirmininko pareigų, per „Nasdaq“ Talino biržą trečiadienį pranešė fondo valdymo įmonė „Baltic Horizon Capital AS“. Pasak pranešimo, T. Karotamas „Baltic Horizon Fund“ ir šio fondo pirmtakui vadovavo 20 metų.

Seimas laikinai sumažino dyzelino akcizą. Skaičiuojama, kad šių degalų litro kaina atpigs 6 centais. O toks sumažintas akcizas galios iki birželio 15 dienos. O dėl rekordiškai brangių degalų Vyriausybei traukinių bilietams pritaikius 50 proc. nuolaidą, traukiniais ėmė keliauti net trečdaliu daugiau žmonių nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau sumažėjusiais srautais skundžiasi autobusų parkai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nuo balandžio Vyriausybė dėl brangesnių degalų 50 proc.

Retas pagalvoja, kad draudimas neatlygins žalos, jeigu kas nors nutiks apdraustame būste. Dažnai manoma, kad būsto draudimas apsaugo nuo įvairių netikėtumų, tačiau iš tiesų viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų ir žalos pobūdžio. Kai kuriais atvejais nuostoliai atlyginami be didesnių ginčų, tačiau kitais – net ir patyrus žalą galima likti be išmokos. Svarbiausia tampa tai, kaip vertinamas pats pažeidimas ir ar jis laikomas draudžiamuoju įvykiu.

Atgavę tūkstančius eurų iš II pensijų pakopos savaitgalį šturmavę prekybos centrus lietuviai parduotuvėse šluoja toliau, kas dar liko. Negana to, pirkėjai masiškai tuština ir bankomatus, kuriuose kai kur jau net nebėra pinigų. Opozicijos atstovai kaltina valdančiuosius, kad leisdami išeiti iš II pakopos, labiausiai nuskriaudė gaunančius nedideles algas ir jaunesnius dalyvius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Antros pakopos pensijų fondams pastarąją savaitę išmokėjus gyventojams beveik 3 mlrd. eurų, o prekybininkams praėjusį savaitgalį fiksavus pardavimų šuolį, premjerė sako paprašiusi institucijų išanalizuoti, kaip žmonės elgiasi su pensijai kauptais pinigais. Pasak jos, analizės rezultatai paaiškės gegužę. „Eskaluojami klausimai dėl pirkimų skaičiaus išaugimo. Užsiprašėme gilesnės analizės, tą gausime iš „Sodros“ ir kitų institucijų gegužę.

Lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ pajamos pernai didėjo 5,4 proc. ir pasiekė 2,329 mlrd. eurų, o veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 4,5 proc. iki 213 mln. eurų. Tuo metu „Maximos LT“ grynasis pelnas praėjusiais metais pasiekė 152,7 mln. eurų ir buvo 23,2 proc.

Lietuvos bankui (LB) skelbiant, kad daliai gyventojų atsiėmus lėšas iš antros pensijų pakopos fondų grynųjų poreikis pastarosiomis dienomis išaugo kartais, saugos ir inkasavimo bendrovės „Eurocash1“ vadovai sako, jog tiek pinigų iš bankomatų paskutinį kartą buvo atsiimama tik 2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. „Toks grynųjų pinigų poreikio šuolis išskirtinis.

Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ kasmetiniuose „TOP darbdavio“ rinkimuose, kuriuos organizuoja „CV-Online“, antrus metus iš eilės pripažintas daugiausiai darbuotojų susidomėjimo sulaukiančia prekybos įmone Lietuvoje. Taip pat bendrame geriausių šalies darbdavių reitinge „Lidl“ užėmė ketvirtą vietą. „CV-Online“ apklausa „TOP darbdavys“ – tai kasmet sudaromas geriausių ir patraukliausių darbdavių Lietuvoje reitingas, paremtas dirbančiųjų ir darbo ieškančiųjų nuomonėmis.

Siekiant stiprinti vaikų sveikatą, formuojant sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, mažinti alkoholinių gėrimų vartojimo įpročio atsiradimą, Vyriausybė iš esmės pritaria Seime pernai pradėtoms svarstyti įstatymo pataisoms, siūlančioms uždrausti nepilnamečiams parduoti nealkoholinį alų, sidrą ar vyną.

Ar Lietuvoje vis dar įmanoma parduoti automobilį, kuris tau nepriklauso? Pasirodo – taip. Tačiau tokios istorijos pabaiga dažniausiai nebūna laiminga. „Klientui tai buvo visiškas netikėtumas – automobilis buvo nupirktas, įregistruotas Lietuvoje, jokių kliūčių nebuvo. Tačiau vėliau, per patikrinimą, transporto priemonė buvo sulaikyta, nes Belgijoje paaiškėjo jos ryšys su bankroto procesu ir teisėto savininko pretenzijomis“, – pasakoja AVOCAD advokatas Mantas Baigys.

Iki balandžio pradžios prašymus nutraukti pensijų kaupimą II pakopoje pateikę gyventojai jau sulaukė savo sukauptų pinigų. Kai kuriuos pensijų pinigai pasiekė praėjusios savaitės pabaigoje ir kaip buvo prognozuota nemaža dalis gyventojų pinigus pradėjo leisti įvairiems pirkiniams. Kai kurios parduotuvės dalijasi, kad gyventojams sulaukus pensijų pinigų užsakymų skaičius pasiekė Kalėdinį lygį. Specialistai pastebi, kad itin daug pinigų buvo išgryninta iš bankomatu.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas politinių oponentų noru daryti politinį šou vadina viešoje erdvėje keliamus klausimus dėl pastaruoju metu dažnų pasikeitimų susisiekimo sektoriaus įmonių vadovybėse. „Visos kalbos apie sisteminį pakeitimą vadovų ar valdybų yra absoliuti spekuliacija – Susisiekimo ministerija iš viso valdo 17 įmonių, kalba eina apie kelias įmones, kur sprendimus priėmė ne susisiekimo ministras, o nepriklausomos valdybos“, – Eltai trečiadienį sakė J. Taminskas.

Trečiadienį benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3–0,9 proc., skelbia degalinių pateiktus duomenis išanalizavusi Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, pigiausias dyzelinas parduodamas dviejose degalinėse „Junasa“ Šiauliuose, o pigiausias benzinas toliau išlieka degalinėje „Madalva“ Tauragės rajone, Žygaičiuose.

Investicinę sąskaitą nuo praėjusio trečiadienio jau deklaravo 1981 gyventojas, tuo metu pajamų deklaracijas pateikė jau daugiau kaip 1,1 mln. gyventojų, teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis. „Šios dienos (antradienio – ELTA) duomenimis, virš 1,1 mln. gyventojų yra pateikę deklaracijas. Šiai dienai investicinę sąskaitą jau deklaravo 1981 gyventojai“, – Eltai sakė jis.