Jungtinių Valstijų Jungtinio štabo pirmininkas generolas Danas Caine‘as pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui vykdyti karą. Jis teigė, kad Rusija padeda Iranui kare prieš JAV, tačiau atsisakė pateikti detalių, rašo „The Guardian“. „Ten tikrai kažkas vyksta“, – pridūrė jis. Prakalbo apie Putino veiksmus Komiteto pirmininkas, respublikonų senatorius Rogeris Wickeris, su tuo sutiko.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pusantros valandos kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris D. Trumpui skundėsi Ukrainos smūgiais į Rusijos naftos pramonės objektus. Ir V. Putinas, ir D. Trumpas sako pasiūlę skelbti paliaubas gegužės 9-ąją, kai rusai švęs propagandinę pergalės dieną. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Apie naują pokalbį su Rusijos diktatoriumi D. Trumpas papasakojo Baltuosiuose rūmuose priimdamas Mėnulį apskriejusius astronautus.

Balandį Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo gruodžio. Dėl to Rusijos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo iki žemiausio lygio per kelerius metus, praneša „Bloomberg“. Pasak leidinio, balandį buvo įvykdytas mažiausiai 21 smūgis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, jūrinius objektus ir vamzdynų infrastruktūrą. Šių smūgių tikslas – sumažinti Maskvos pajamas iš pasaulinių naftos rinkų.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tikisi maksimalių pastangų plėtojant Bundesvero karinį potencialą, kuris turi būti pasirengęs gynybai ir atgrasymui „jau dabar“. Kancleris aukštai įvertino Bundesvero pasiekimus karinės modernizacijos srityje, tačiau paragino dėti dar daugiau pastangų stiprinant atgrasymo ir gynybos pajėgumus, praneša „Die Welt“. Merzas ragina ruoštis gynybai „Visas Bundesveras išgyvena esminių pokyčių laikotarpį.

Po pokalbio tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino, daugelis klausimų vis dar lieka neatsakyti, teigė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas, praneša „The Guardian“. K. Kallas pažymėjo, kad taikos derybos dėl Ukrainos, panašu, „stringa“, ir nėra aišku, ar per D. Trumpo telefoninį pokalbį su V. Putinu buvo pasiekta reikšminga pažanga.

Bomba, skirta „Bučos skerdiku“ vadinamam asmeniui, pražudė pavaldinį atokiame Rusijos mieste, praneša šaltiniai. Teigiama, kad Rusijos vadas, vadovavęs pajėgoms per 2022 m. Bučos žudynes, buvo numatytas sprogimo taikinys.

JAV dėmesio sutelkimas į Artimuosius Rytus sumažino spaudimą Rusijai ir kelia pavojų, kad karas Ukrainoje užsitęs, interviu JAV televizijos kanalui „Newsmax“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis pavojus, pasak jo, kyla todėl, kad Maskva nesutiks nutraukti agresijos be griežtesnių ir ryžtingesnių Vašingtono veiksmų. Ukrainos prezidentas taip pat pažėrė kritikos JAV viceprezidentui J. D. Vance'ui. „Visi norime sustabdyti šį karą.

Vladimiras Putinas savo trečiadienio pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu išnaudojo tam, kad dar kartą patvirtintų neketinantis atsisakyti pradinių karinių tikslų kare prieš Ukrainą, o Rusijos pergalę pavaizduotų kaip neišvengiamą. Pasak „Ukrinform“, ISW tai teigia savo interneto svetainėje.

Situacija Malyje, kur nuo šeštadienio vyksta vyriausybinių pajėgų bei Rusijos „Afrikos korpuso“ mūšiai su sukilėliais ir islamistais, toliau aštrėja. Remiantis sukilėlių pareiškimais ir kariniais tinklaraščiais, Malio bei Rusijos kariai toliau palieka gyvenvietes. Šiame fone Rusijos gynybos ministerija antradienį atsiskaitė apie „Afrikos korpuso“ pajėgomis užkardytą valstybės perversmą Malyje, o anoniminis aukšto rango Malio pareigūnas pareiškė, kad Rusijos kariai „išdavė“ šalies valdžią.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusijos konfliktas su Vakarais yra egzistencinio pobūdžio, skelbia rusų agentūra TASS. „Tai egzistencinis klausimas“, – cituojamas jis. Apie tai D. Medvedevas kalbėjo ketvirtadienį. „Mūsų konfliktas su Vakarų pasauliu šiandien yra egzistencinio pobūdžio, tai yra egzistencinis klausimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas prašys Vašingtono daugiau informacijos apie Kremliaus pasiūlymą nutraukti ugnį gegužės 9-ąją. Šią dieną Rusijoje vyksta pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimai. „Nurodžiau mūsų atstovams susisiekti su Jungtinių Valstijų prezidento komanda ir išsiaiškinti Rusijos pasiūlymo dėl trumpalaikių paliaubų detales.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija neturi agresyvių ketinimų Europos atžvilgiu. Tačiau kartu jis pridūrė, kad „jei kasdien sakysime, kad karas neišvengiamas, jis prasidės“. „Kalbant apie Europą, mes neturime jokių agresyvių ketinimų.

Ukraina dabar yra stipriausioje padėtyje mūšio lauke per pastaruosius 9-10 mėnesių. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė interviu „Newsmax“. „Rusija nejaučia spaudimo. Todėl Maskva mano, kad gali tęsti karą, tačiau Rusija nėra stiprioje pozicijoje – ji nelaimi. Per pastaruosius 9-10 mėnesių mes esame geresnėje padėtyje – turiu omenyje mūšio lauką, bet kuriuo atveju geriau nutraukti karą“, – sakė Ukrainos lyderis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik kalbėjo Ovaliajame kabinete apie Iraną, Ukrainą ir vykstantį karališkąjį valstybinį vizitą, skelbia „Sky News“. Jo buvo paklausta apie kalbą, kurią praėjusią naktį per valstybinį banketą pasakė karalius Karolis III, kurioje jis išsakė gana subtilias pastabas apie JAV ir tai, kokią didelę reikšmę turi jos veiksmai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė trečiadienį turėjęs „labai gerą pokalbį“ su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, ir pridūrė, kad pokalbyje daugiau dėmesio buvo skirta karui Ukrainoje, o ne Iranui. „Daugiau kalbėjome apie karą Ukrainoje“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete. D. Trumpas pridūrė, kad V. Putinas norėjo „padėti“ užbaigti JAV ir Izraelio karą prieš Iraną, bet jis paraginęs Rusijos vadovą pirmiausia užbaigti invaziją Ukrainoje.

Rusijos Sankt Peterburgo miesto administracija planuoja smarkiai sumažinti žiūrovų skaičių gegužės 9 d. rūmų aikštėje vyksiančiame kariniame parade, pranešė Sankt Peterburgo naujienų portalas „Fontanka“, nenurodydamas šaltinio. Valdžia iš pradžių planavo, kad parade dalyvaus apie 5 600 žmonių: 10 ant pakylos, 250 centrinėje tribūnoje, po 700 kiekvienoje šoninėje tribūnoje ir 4 000 atviroje apžvalgos aikštelėje Milijonnajos gatvėje šalia tribūnų.

Dviejų žydų vyrų užpuolimas peiliu trečiadienį buvo oficialiai paskelbtas teroristiniu incidentu, pranešė Londono policija. Pareigūnai tiria, „ar šiuo išpuoliu buvo sąmoningai taikytasi į žydų bendruomenę“. „Mūsų itin specializuotos pareigūnų komandos dirba (...), kad greitai pasistūmėtų šiame tyrime ir tiksliai nustatytų, kas nutiko“, – sakė kovos su terorizmu policijos vadovas, komisaro padėjėjas Laurence'as Tayloras.

Ukrainos Semenivkos mieste 12-metis Anatolijus Prochorenko išvedė iš rikiuotės FPV bepilotį orlaivį, kuris skrido link jo jaunesnių brolių ir seserų, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Suspilne“. Balandžio 18 d. šis berniukas pats vienas nupjovė optinio pluošto kabelį ir taip apsaugojo savo brolius ir seseris nuo Rusijos bepiločio. Berniukas sakė, kad buvo lauke, kai pamatė, kaip Rusijos bepilotis orlaivis skrenda link vietos, kurioje žaidė jo jaunesni broliai ir seserys.

Čiukotkoje (Rusija) vienas didelis obuolys kainuoja 300 rublių (apie 3 eurus), o kilogramas atsieina maždaug 1 tūkst. rublių (apie 10 eurų), nepaisant to, kad Rusijos valdžia priėmė įstatymą dėl šiaurinio tiekimo, kuris turėjo sumažinti produktų kainas, pareiškė vicepremjeras ir prezidento įgaliotinis Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje Jurijus Trutnevas. „Pasakius sąžiningai, tokia kaina – daranti įspūdį.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – vieni didžiausių naftos gamintojų pasaulyje – nuo gegužės 1 d. pasitraukia iš OPEC ir OPEC+. Šios organizacijos laikomos įtakingiausiomis tarptautinėmis naftą eksportuojančių šalių interesų lobistėmis. OPEC, be JAE, priklauso Saudo Arabija, Venesuela, Nigerija, Iranas, Irakas, Kuveitas, Libija, Kongo Respublika, Gabonas ir Pusiaujo Gvinėja. Šio kartelio dalis pasaulinėje gavyboje sudaro apie 35 proc., eksporte – beveik 50 proc.

Tuaregų sukilėliai nori, kad Rusijos pajėgos pasitrauktų iš „viso Malio“, trečiadienį AFP sakė Azavado išlaisvinimo fronto (FLA) koalicijos atstovas spaudai po to, kai islamistų sukilėliai ir separatistai pradėjo atakas, destabilizuojančias šią Vakarų Afrikos valstybę, kurioje Rusija buvo išplėtusi savo įtaką.

Pentagonas ir JAV technologijų milžinė „Google“ sutarė dėl bendrovės sukurtų dirbtinio intelekto (DI) įrankių aktyvesnio naudojimo slaptų operacijų metu, skelbia JAV žiniasklaida. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai JAV kariuomenė siekia atsisakyti „Anthropic“ dirbtinio intelekto, nes įmonė prieštarauja, kad jos technologija būtų naudojama masiniam stebėjimui ar autonominėms žudymo mašinoms. „Google“ tokių pranešimų kol kas nekomentuoja.

Rusai, gavę pranešimą apie karo prievolę, nebegalės keliauti per kaimynę Baltarusiją, kad išvengtų tarnybos, trečiadienį Baltarusijos valstybinei žiniasklaidai pranešė pasienio pareigūnai. Kaip skelbia „The Moscow Times“, žmogaus teisių gynėjai pranešė, kad šią savaitę į karo prievolininkų duomenų bazę įtrauktam rusui buvo uždrausta išskristi iš Minsko oro uosto. Jis ketino keliauti į Sakartvelą ir Armėniją.

Maskva 2026 metais rengiasi užverbuoti į Rusijos ginkluotąsias pajėgas mažiausiai 18,5 tūkst. užsieniečių, antradienį teigė Ukrainos karinės žvalgybos agentūra (HUR). Apie tai praneša ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Ukrainos žvalgyba: 2026 metais Rusija rengiasi užverbuoti tūkstančius užsienio kovotojų Maskva nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais verbuoja užsienio kovotojus iš besivystančių šalių, dažnai motyvuodama tuo, kad kariai gauna didelius atlyginimus, išmokas i...

Rusijos Tuapsėje po sėkmingų Ukrainos smūgių toliau siaučia liepsnos. Kaip praneša rusų agentūra TASS, gaisras naftos perdirbimo gamykloje Tuapsėje išplito į daugiabutį namą. Tuapsė liepsnoja Gaisras pastate buvo užgesintas, nelaimės metu namuose žmonių nebuvo. Tuapsėje 11-oje mokyklų atšauktos pamokos. Krasnodaro krašto operatyvinė būstinė oficialiai skelbia, kad ugniagesiams jau pavyko lokalizuoti gaisrą, rašo „Interfax“. „Gaisras Tuapsės gamykloje lokalizuotas.

Norėdamas įrodyti, kad jo sesuo negyva ir taip gauti prieigą prie jos sąskaitos, vyras Indijoje iškasė moters kūną ir atitempė jį į banką. Tokiu būdu vyras iš kaimiško regiono rytinėje Odišos valstijoje „Indian Overseas Bank“ skyriuje mėgino pasiimti pinigus iš mirusios sesers sąskaitos, antradienį pranešė finansų institutas. Jau prieš tai jis kreipėsi į banką dėl pinigų sesers sąskaitoje, tačiau banko darbuotojai paaiškino, kad pinigų paėmimas „be tinkamo įgaliojimo“ neįmanomas.

Anglijos karalius Charlesas III (Karolis III) metė užkoduotą iššūkį JAV prezidentui Donaldui Trumpui dėl NATO ir Ukrainos, rašo „Politico“. Bandydamas tiesiogiai atremti D. Trumpo kritiką NATO, karalius pareiškė, kad NATO iš tikrųjų yra tam, kad padėtų Amerikai sunkioje valandoje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo reitingas smuko iki žemiausio lygio šią kadenciją. Antradienį paskelbti naujienų agentūros „Reuters“ ir „Ipsos“ instituto apklausos rezultatai rodo, kad tik 34 proc. respondentų patenkinti prezidento darbu. Balandžio viduryje šis rodiklis dar buvo 36 proc. Smunkančio D. Trumpo reitingo priežastimi laikomas JAV piliečių nepasitenkinimas išaugusiomis pragyvenimo išlaidomis bei karu prieš Iraną.

Norvegijos gynybos ministras Tore‘as O. Sandvikas, duodamas interviu Lenkijos televizijos kanalui „TVP World“, pasakė, kad „Rusija neturės jokių šansų prieš NATO“ ir atmetė nuogąstavimus dėl galimo karinio eskalavimo Baltijos regione, apie kurį vis dažniau perspėja sąjungininkai šiame regione. Ministro teigimu, lemiamą įtaką bet kokio ginkluoto susidūrimo su Maskva atveju turės karinis Aljanso pranašumas, ypač oro pajėgų srityje.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, reaguodamas į pastaruosius Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje, skundžiasi „terorizmo grėsme“. „Kyjivo režimas ėmėsi teroro, nes nepajėgia sustabdyti Rusijos kariuomenės veržimosi ir kasdien praranda teritoriją“, – teigė Kremliaus vadovas.

Ukrainos pusė pateiks partneriams turimą informaciją apie operacijas, kurias rusai potencialiai planuoja NATO šalyse. Apie tai Volodymyras Zelenskis pareiškė vakariniame kreipimesi. „Turime duomenų, kurios kryptys rusams bus pagrindinės pavasarį ir vasarą. Taip pat ir papildomas jų kryptis rudenį. Partneriams perduosime turimą informaciją ir apie operacijas, kurias rusai potencialiai planuoja NATO šalyse“, – sakė jis, patikindamas, kad Ukraina ir partneriai gali apsiginti.

Laikinoji Jungtinių Amerikos Valstijų reikalų patikėtinė Ukraina Julie Davis planuoja palikti savo pareigas. Kaip praneša „Financial Times“, to priežastis – nesutarimai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir silpnėjanti administracijos parama Ukrainai. Leidinys, remdamasis šaltiniais, rašo, kad J. Davis artimiausiomis savaitėmis ketina išvykti iš Kyjivo ir po beveik 30 metų tarnybos užbaigti diplomatinę karjerą. J. Davis šias laikinas pareigas eina nuo 2025 m. gegužės.

Ultradešiniųjų pažiūrų norvegų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas, 2011 metais nužudęs 77 žmones, pakeitė vardą, dabar jis vadinasi Janas Johansenas – tai labiausiai paplitusi vardo ir pavardės kombinacija Norvegijoje. Apie tai pranešė leidinys „Aftenposten“. Andersas Breivikas pakeitė vardą Šis pakeitimas buvo oficialiai patvirtintas nacionaliniame registre. Norvegijos statistikos valdybos duomenimis, 2025 metų pabaigoje 599 asmenys turėjo Jano Johanseno vardą ir pavardę.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui savaitgalį išvengus pavojaus dėl šaudymo, internete pasipylė dezinformacijos banga. Tai pakurstė atsinaujinusius ir nepagrįstus teiginius, kad jis pats inscenizavo pasikėsinimus, siekdamas pagerinti savo politinę padėtį. Šeštadienį D. Trumpas ir aukščiausi jo administracijos pareigūnai buvo evakuoti iš iškilmingos korespondentų vakarienės Vašingtone, kai netoliese pasigirdo šūviai. Tai jau trečias įtariamas pasikėsinimas į respublikoną per dvejus metus.

Rusijos gynybos ministerija paneigė pranešimus apie daugybę atvejų, kai studentai buvo pašalinti iš mokymo įstaigų, siekiant priversti juos pasirašyti sutartis dėl „tarnybos nepilotuojamųjų aparatų daliniuose“. Tuo pačiu metu buvo įsteigta „karštoji linija“ skundams teikti, o tai, kaip praneša „Ukrinform“, remdamasis Kovos su dezinformacija centro (KDC) suteikta informacija, iš tiesų patvirtina, kad ši praktika yra plačiai naudojama.