Kremliui artimas politikos analitikas Sergejus Karaganovas paragino Rusiją panaudoti branduolinį ginklą smogti Ukrainos kariams ir raketomis atakuoti Berlyną. „Atėjo laikas paskelbti, kad turime teisę į bet kokias masines atakas mūsų teritorijoje atsakyti branduoliniu smūgiu.

Didžioji Britanija jau apsisprendė leisti Ukrainai naudoti sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ smogti taikiniams Rusijos viduje. Apie tai, remdamiesi šaltiniais Didžiosios Britanijos vyriausybėje, skelbia „The Guardian“. Vis dėlto pranešama, kad apie tokį sprendimą Didžioji Britanija viešai nepaskelbs per artėjantį JK premjero Keiro Starmerio susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Ukraina laukia savo Vakarų partnerių – JAV ir Didžiosios Britanijos – leidimo panaudoti perduotus tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Turėdami sąjungininkių leidimą, Ukraina galėtų pasiekti nemažai svarbių Rusijos objektų. Pavyzdys – oro bazė, kur treniruojasi rusų pilotai. Visai gali būti, kad Rusija jau pradėjo evakuoti šią bazę, ypač po to, kai rugpjūtį jos sandėliai buvo nukentėję nuo dronų. Apie tai rašo „The Telegraph“, cituoja UNIAN.

JAV prisimena Rugsėjo 11-osios aukas ir jų artimuosius, minėdamos metines, kurios šiemet neapsieina ir be prezidento rinkimų kampanijos akcento. Data, kai 2001 metais per užgrobtų lėktuvų atakas žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, kas ketverius metus atsiduria pačiame JAV prezidento rinkimų sezono įkarštyje, o šį kartą ji iškyla ypač įtemptu metu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kalbėdamas su Kyjive viešinčiu JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, pareiškė, kad Ukrainos plano nugalėti Rusiją sėkmė priklauso nuo Vašingtono paramos. „Kalbant apie pergalės planą (...) jis labiausiai priklauso nuo Jungtinių Valstijų paramos. Ir kitų partnerių“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

JAV jau nusprendė panaikinti apribojimus naudoti ATACMS raketas atakuoti Rusijos teritoriją, apie tai trečiadienį kalbėjo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Greičiausiai visi šie sprendimai jau priimti. Tai galima tvirtinti su didele tikimybe.

Viena populiariausių ir įtakingiausių pasaulio žvaigždžių dainininkė Taylor Swift, pasivadinusi „bevaike dama su katėmis“, parėmė Kamalą Harris, pretenduojančią tapti JAV prezidente.

Australijoje trečiadienį per susirėmimus protestuotojai, nusiteikę prieš karą, padeginėjo šiukšliadėžes ir mėtė arklių mėšlą į policiją. Pareigūnai sulaikė 33 žmones, o miniai išsklaidyti panaudojo ašarines dujas. Aktyvistai protestavo prieš tris dienas Melburne vykstančią karinę parodą, kurioje demonstruojami ginklai ir technologijos iš viso pasaulio. Vietos policija, baimindamasi iki 25 tūkst.

Naujai išrinktas Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmojo savo užsienio vizito išvyko į kaimyninį Iraką, su kuriuo siekia sustiprinti santykius, trečiadienį pranešė oficialioji Irano Islamo Respublikos naujienų agentūra (IRNA). Trijų dienų vizito pradžioje abiejų šalių vyriausybių atstovai pasirašė 14 bendradarbiavimo sutarčių ekonomikos, kultūros ir religijos srityse, pranešė IRNA.

JAV viceprezidentė Kamala Harris ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas pradėdami pirmuosius savo debatus paspaudė vienas kitam ranką. Debatų pradžioje K. Harris priėjo prie D. Trumpo ir ištiesė jam ranką. Jis priėmė rankos paspaudimą. K. Harris pabrėžė, kad turi planą, kaip padėti amerikiečių šeimoms, nerimaujančioms dėl ekonomikos ir pragyvenimo išlaidų. „Tikiu Amerikos žmonių ambicijomis, siekiais ir svajonėmis“, – sakė ji.

Demokratė Kamala Harris per debatus su Donaldu Trumpu pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „suvalgytų pietums“ respublikoną, kandidatams prakalbus apie karą Ukrainoje.

JAV aiškiai pasakė, kad Kinija teikia reikšmingą karinę paramą Rusijai ir taip padeda jai kariauti prieš Ukrainą. Tam Kremlius pradėjo dalytis su Pekinu technologijomis, susijusiomis su povandeniniais laivais, raketomis ir kitų tipų šiuolaikiniais ginklais.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis antradienį perspėjo, kad nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios išaugęs smurtas okupuotame Vakarų Krante reiškia, kad jam kyla pavojus tapti „naująja Gaza“. Smurtas Vakarų Krante, kurį Izraelis okupavo 1967 metais ir kurį nuo Gazos Ruožo skiria Izraelio teritorija, įsiplieskė kartu su karu, prasidėjusiu po to, kai palestiniečių ekstremistų grupuotė „Hamas“ spalio 7 dieną užpuolė Izraelį.

20 kvadratinių metrų patalpoje, neatskleidžiamame kalėjime šiaurės rytų Ukrainoje, aštuoni jauni Rusijos kariai sėdi ant lovų ir žiūri į savo kojas. Vos prieš kelias savaites jie atliko privalomąją karinę tarnybą Rusijos Kursko srityje, kuri ribojasi su Ukraina. Rugpjūčio 6 d. Kyjivui prasiveržus pro sieną į Rusijos teritoriją, šimtai šių karių, be ginkluotų ir resursų, greitai pasidavė ir buvo sulaikyti kaip karo belaisviai.

Kamala Harris ir Donaldas Trumpas antradienį dalyvaus pirmuosiuose ir galbūt vieninteliuose per televiziją transliuojamuose debatuose, kurie gali pakeisti 2024-ųjų JAV prezidento rinkimų eigą. Šių debatų kaina, vargu ar galėtų būti didesnė demokratų viceprezidentei ir buvusiam prezidentui respublikonui – dešimtys milijonų amerikiečių rinkėjų įsijungs televizorių, kad pagaliau pamatytų ilgai lauktą dvikovą.

Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad per Izraelio smūgį humanitarinėje zonoje žuvo mažiausiai 19 žmonių, nors anksčiau civilinės gynybos agentūra nurodė 40 žuvusiųjų. „Devyniolika kankinių buvo nugabenti į ligonines, o daugiau kaip 60 žmonių buvo sužeisti, kai kurie iš jų – sunkiai“, – sakoma ministerijos pareiškime. Smūgis suduotas al Mavasiui Gazos Ruožo pietinės dalies pagrindiniame mieste Kan Junise.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį paskyrė buvusią migracijos ministrę Marię Malmer Stenergard naująja šalies užsienio reikalų ministre, praėjus savaitei po netikėto jos pirmtako atsistatydinimo. 43-jų M. M. Stenergard neturi tarptautinės diplomatijos patirties, tačiau atliko svarbų vaidmenį derybose dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos reformos 2023-ųjų birželį, Švedijai rotacijos tvarka pirmininkaujant blokui.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock skeptiškai vertina taikos derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl jau pustrečių metų trunkančio karo Ukrainoje nutraukimo. Deja, bet į kiekvieną užsienio pasiūlytą taikos žingsnį „Rusijos pusė atsakė dar didesniu teroru ir dar didesnėmis kančiomis ir kartu dar daugiau mirčių“, sakė politikė Berlyne susitikusi su Indijos kolega Subrahmanyamu Jaishankaru.

Ukraina kartu su tarptautiniais partneriais siekia užtikrinti, kad Mongolija pajustų pasekmes dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderio suimti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nevykdymo. Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas tai sakė per bendrą spaudos konferenciją su TBT prokuroru Karimu Khanu vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ kieme. „Nereikia iš to daryti tragedijos, nes yra 124 Romos statutą pasirašiusios šalys.

„Mūsų regionas vėl tapo geopolitinių imtynių arena, o viena iš veikėjų nežaidžia pagal taisykles. Maža to, ta veikėja tai daro tyčia“, – antradienį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis apie agresyvią Rusijos politinę poziciją. Jis kalbėjo oficialiai atidarant Lenkijos ambasadų ​​vadovų susitikimą, į kurį atvyko lenkų diplomatai iš viso pasaulio. „Pirmiausia, norime saugios, klestinčios mūsų regiono ir piliečių ateities“, – sakė R. Sikorskis.

Čekijos valstybinė energetikos grupė CEZ antradienį pranešė, kad iki metų pabaigos išsirinks partnerį, kuris šalyje įrengs ir eksploatuos iki dešimties mažųjų branduolinių reaktorių. CEZ renkasi tarp JAV „Westinghouse“, JAV ir Japonijos grupės „GE Hitachi“, Jungtinės Karalystės „Rolls-Royce“, tuo tarpu Prancūzijos EDF iš šio konkurso pasitraukė.

„Meta“ įgalina „WhatsApp“ ir „Messenger“ sąveiką su „iMessage“, „Telegram“ ir kitomis programomis ES. Vykdydama „Meta“ įsipareigojimus pagal ES Skaitmeninių rinkų įstatymą, bendrovė turi užtikrinti „WhatsApp“ ir „Messenger“ sąveiką su kitomis žinučių siuntimo programėlėmis, pavyzdžiui, „Apple Messages“, „Telegram“, „Signal“ ir „Google Messages“. Dabar „Meta“ atskleidė, kaip trečiųjų šalių pokalbiai „WhatsApp“ ir „Messenger“ veiks naudotojams Europoje.

JAV prezidento Joe Bideno administracija išsiuntė Kongresui įslaptintą pranešimą apie savo strategiją dėl karo Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais. Įstatymų leidėjai balandį patvirtintame kelių milijardų dolerių išlaidų įstatyme buvo įpareigoję J. Bideno administraciją pateikti strategiją vėliausiai iki birželio. Kongreso padėjėjas sakė, kad ilgai lauktas pranešimas įstatymų leidėjus pasiekė pirmadienį ir jie dar neturėjo galimybės su juo susipažinti.

Lenkijos oro linijų bendrovės LOT lėktuvas, skridęs maršrutu Varšuva – Šarm aš Šeichas (Egiptas), dėl gedimo turėjo grįžti į Lenkijos sostinę. Tai antradienį pranešė portalas RMF24. Orlaivis jau buvo virš Slovakijos, tačiau pilotas nusprendė avariniu būdu leistis Lenkijos sostinės Fryderyko Chopino oro uoste. Leidinio duomenimis, pilotas priėmė sprendimą grįžti į Varšuvą, kadangi Egipte nėra atitinkamų tarnybų, kurios galėtų pašalintų techninį gedimą.

Maskva neves derybų su Kyjivu, kol Ukrainos ginkluotosios pajėgos bus Rusijos teritorijoje. Tai televizijos kanalui „Rossija-24“ pareiškė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu. „Kol neišmesime jų (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų) iš savo teritorijos, mes, žinoma, nevesime su jais jokių derybų“, – sakė jis. Šoigu taip pat apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ketinant griebtis branduolinio teroro Kursko atominėje elektrinėje.

Kamala Harris ir Donaldas Trumpas antradienį dalyvaus pirmuosiuose ir galbūt vieninteliuose per televiziją transliuojamuose debatuose, kurie gali pakeisti 2024-ųjų JAV prezidento rinkimų eigą. Šių debatų kaina, vargu ar galėtų būti didesnė demokratų viceprezidentei ir buvusiam prezidentui respublikonui – dešimtys milijonų amerikiečių rinkėjų įsijungs televizorių, kad pagaliau pamatytų ilgai lauktą dvikovą.

Australija uždraus vaikams naudotis socialiniais tinklais, įvesdama potencialią 16 metų amžiaus ribą, antradienį paskelbė ministras pirmininkas, žadėdamas pakelti vaikus nuo išmaniųjų įrenginių ir nuvesti juos į futbolo aikštes. Federalinis įstatymas dėl socialinių tinklų uždarymo vaikams bus pateiktas dar šiemet, sakė Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis). Socialinių tinklų poveikį jaunimui jis pavadino rykšte.

Dvi kavinės Didžiojoje Britanijoje pradėjo taikyti politiką, kuria siekiama, kad žmonės, dirbantys nuotoliu, neužimtų staliukų, nes tai mažina kavinės apyvartą. Kavinėje „The Collective“, esančioje Rydingo priemiestyje (Didžioji Britanija), nebeleidžiama naudotis nešiojamaisiais kompiuteriais darbo dienomis nuo 11.30 iki 13.30 val. vietos laiku, o savaitgaliais šie įrenginiai ir visiškai draudžiami.

Rusų „z blogeris“ Jegoras Guzenka, turintis savo 305 tūkst. sekėjų kanalą „Telegrame“, publikavo kelis emocingus vaizdo įrašus, kuriuose aštriai kritikavo Vladimirą Putiną, rusų karinę vadovybe ir valdžią. Netrukus po kilusio ažiotažo jis ištrynė kelis vaizdo įrašus, nepaisant to, kad anksčiau tvirtino „nebijantis persekiojimo“. J. Guzenkos nepasitenkinimo priežastis – pranešimas apie iškeltą baudžiamąją bylą kitam „z korespondentui“ – Aleksandrui Sladkovui.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pareiškė, kad Pchenjanas padidins savo branduolinių ginklų arsenalą, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA. Kalboje, pasakytoje minint šalies įkūrimo dieną, Kim Jong Unas pirmadienį tvirtino, kad Šiaurės Korėjos atsargos turėtų būti eksponentiškai padidintos.

Kinijos ir JAV aukšto rango karininkai antradienį surengė pokalbį vaizdo ryšiu ir „nuodugniai apsikeitė nuomonėmis bendrą susirūpinimą keliančiais klausimais“, pranešė kinų Gynybos ministerija. „Rugsėjo 10-osios rytą Wu Yananas (U Jananas), Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) Pietų teatro vadavietės vadas, surengė vaizdo pokalbį su (Samueliu) Paparo (Samueliu Paparu), JAV Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono vadavietės vadu“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Šiąnakt Maskvą ir kitus Rusijos miestus atakavo dešimtys dronų. Nuo pat vidurnakčio uždaryti keli pagrindiniai Maskvos oro uostai: Vnukovo ir Domodedovo, liepsnoja aerodromas Žukovskij. Svarbiausi įvykiai: 07:21 | Maskvą atakavo dronų spiečius: uždaryti oro uostai, viename kilo gaisras Rusiją šiąnakt atakavo dešimtys ukrainiečių dronų. Maskvos oro uostai Vnukovo ir Domodedovo buvo uždaryti ir vis dar negali priimti ar išleisti lėktuvų.

Šveicarijos politikė Sanija Ameti atsistatydino iš Liberalų žaliųjų partijos pirmininkės Ciuriche pareigų po skandalo dėl nuotraukų, kuriose matyti, kad ji šaudo į krikščionims brangų atvaizdą. Tai pranešė agentūra „Swissinfo“, kuria remiasi portalas „eurointegration“. S. Ameti paskelbė nuotraukas, kuriose užfiksuota ji, šaudanti iš sportinio pistoleto, taip pat šūvių suvarpytas Marijos ir Jėzaus atvaizdas.

Ukrainos dronai gali smogti iki 1800 kilometrų atstumu. Tai liudija ne tik Ukrainos karinės žvalgybos vado Kyrylo Budanovo pareiškimai, bet ir faktai apie atakas, pavyzdžiui, smogus aerodromui netoli Murmansko. Leidinys „Kyivpost“ išanalizavo, kurie svarbūs Rusijos objektai gali būti pasiekti Ukrainos dronų, cituoja UNIAN.

Rusija, vykdydama „cinišką žvalgybą“ – pažeisdama Aljanso šalių oro erdvę bepiločiais orlaiviais –. bando nustatyti NATO kantrybės ribas. Apie tai pirmadienį kalbėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas, komentuodamas Rusijos dronų sienų pažeidimus Latvijoje ir Rumunijoje. Pasak jo, Rusija pasirinko tokią taktiką išbandyti NATO ryžtą.