Šeštadienio vakarą gali kilti nejaukių akimirkų, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus Baltųjų rūmų korespondentų vakarienėje – pirmą kartą kaip šalies prezidentas. Baltųjų rūmų korespondentų asociacija (WHCA), organizuojanti kasmetinį politinės spaudos susitikimą, šiemet nusprendė atsisakyti įprasto aktoriaus vedėjo ir pasikvietė mentalistą bei iliuzionistą Ozą Pearlmaną.

Kadenciją baigiantis Vengrijos nacionalistinių pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pareiškė besitraukiantis iš parlamento, nes jo koalicija patyrė triuškinamą pralaimėjimą rinkimuose, ir taip baigėsi 16 metų trukęs jo valdymas. „Kadangi vieta, kurią laimėjau kaip pirmas „Fidesz-KDNP“ sąrašo kandidatas, iš tiesų priklauso „Fidesz", nusprendžiau jos atsisakyti.

Rusai surengė antrąją ataką šią parą Ukrainos Dnipro miesto gyvenamajame rajone, per kurią buvo sužeisti trys vaikai. „Per antrąjį išpuolį prieš gyvenamąjį rajoną Dnipre sužeisti trys vaikai. 15-metis berniukas ir 16-metė mergaitė paguldyti į ligoninę, jų būklė vidutinio sunkumo“, – platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža, kurį cituoja „Ukrinform“. Pasak jo, dar vienas 16-metis berniukas bus gydomas ambulatoriškai.

Vokietija į Viduržemio jūrą netrukus išsiųs priešmininį laivą, kuris galėtų vykdyti misiją Hormuzo sąsiauryje pasibaigus JAV ir Izraelio karui su Iranu, šeštadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šalies Gynybos ministerijos atstovė spaudai. Apie pasirengimą dalyvauti „neutralioje“ misijoje, skirtoje užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje, pranešė jau keletas šalių. Vašingtonas praėjusią savaitę teigė kartu su Teheranu šiuo metu jame šalinantis minas, nors Iranas to nepatvirtino.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris kovo 26 d. pažadėjo, kad Karališkasis laivynas persekios ir sulaikys Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivius. Tačiau tai iki šiol neįvyko, nors nuo to laiko pro Britanijos krantus praplaukė apie 100 sankcionuotų laivų.

Rusų pajėgos smogė keleiviniam mikroautobusui Ukrainos Zaporižios srities Jurkivkos kaime. Per ataką vienas žmogus žuvo, keturi kiti liko sužeisti. „Vienas žmogus žuvo, keturi buvo sužeisti: rusai atakavo keleivinį autobusą Zaporižios rajone“, – platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regioninės karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas, kurį cituoja „Ukrinform“. Pažymima, kad rusų dronas smogė į civilinį keleivinį mikroautobusą Jurkivkos kaime. Mikroautobusas buvo apgadintas.

Karingoji Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt penktadienį pranešė prieš antrojo vaiko gimimą išeisianti motinystės atostogų, tačiau nepaminėjo, kas ją pavaduos. „Pereinant prie apie asmeninių reikalų, tai greičiausiai bus mano paskutinė spaudos konferencija kuriam laikui. Kaip matote, bet kurią akimirką galiu pagimdyti“, – žurnalistų grupei Baltuosiuose rūmuose sakė K. Leavitt. „Pasimatysime labai greitai.

Vakarų Krante ir centrinėje Gazos Ruožo dalyje palestiniečiai šeštadienį pradėjo balsuoti savivaldos rinkimuose. Tai pirmasis balsavimas nuo karo Gazos Ruože, pasižymintis siauru politiniu lauku ir plačiai paplitusiu nusivylimu. Ramaloje įsikūrusios Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, Izraelio okupuotame Vakarų Krante balsuoti užsiregistravo beveik 1,5 mln. žmonių, o Gazos Ruožo Deir el Balaho rajone – 70 tūkst. žmonių. Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Per naktines Rusijos atakas visoje Ukrainoje buvo sužeista mažiausiai 18 žmonių, tarp jų bent du vaikai, šeštadienį pranešė pareigūnai. Centriniame Dnipro mieste rusai dronais ir raketomis smogė daugiabučiams namams ir kitai infrastruktūrai, sužeisdami mažiausiai 14 žmonių, tarp jų – devynerių metų berniuką, pranešė vietos valdžia.

Rumunijos gynybos ministerija pranešė po naktinio Rusijos išpuolio prieš kaimyninę Ukrainą šalies pietryčių mieste Galacyje radusi drono fragmentų ir nustačiusi turtui padarytą žalą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Pasak ministerijos, buvo apgadintas elektros stulpas ir namo priestatas, tačiau aukų išvengta. Nors dronų fragmentai Rumunijoje aptinkami gana dažnai, šeštadienį pirmą kartą buvo apgadintas turtas.

Greitam Ukrainos įstojimui į Europos Sąjungą (ES) nėra jokių perspektyvų, penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, bet pasiūlė, kad Kyjivas galėtų dalyvauti bloko narių susitikimuose be balsavimo teisių. Prieš Rusijos invaziją jau penktus metus kovojanti Ukraina siekia paspartinti savo prisijungimą prie 27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos.

Šią savaitę Kipre vykęs Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas pasižymėjo itin atsipalaidavusia atmosfera, nes į jį neatvyko Viktoras Orbanas, kuris neseniai pralaimėjo rinkimus ir turi trauktis iš Vengrijos ministro pirmininko pareigų. 16 metų jis buvo viena iš nuolatinių įtampos ir susierzinimo priežasčių ES viduje.

Rusija plečia reaktyvinių dronų paleidimo objektų tinklą prie sienos su Ukraina, siekdama toliau smogti Ukrainos teritorijai, skelbia „Business Insider“. Remiantis palydoviniais vaizdais ir nepriklausomų tyrėjų duomenimis, leidinys praneša apie specializuotos infrastruktūros, skirtos naujos kartos dronams paleisti, parengimą. Visų pirma, palydovai užfiksavo objekto statybą Oriolo srityje, Cimbulovo gyvenvietėje, esančioje maždaug 160 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos penktadienį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl kritinės svarbos mineralų, reikalingų pagrindinėms pramonės šakoms, įskaitant gynybą, nes Kinijos dominavimas šioje srityje kelia nerimą. Šis paktas žymi retą atvejį, kai prezidento Donaldo Trumpo administracija pripažįsta ES vaidmenį, nors dažnai ją kritikuoja ir labiau remia dešiniojo sparno populistus Europoje.

NATO purtoma vidaus įtampų: Donaldas Trumpas žeria priekaištus europiečiams, Ispanija tiesia ranką Kinijai, o Slovėnijoje net svarstoma išstoti iš NATO. Aljanso vienybė vis dažniau keliama į viešą diskusiją, o skirtumai tarp sąjungininkų dėl gynybos prioritetų ir finansavimo tampa vis labiau matomi. Tuo metu kyla klausimas, ar NATO išlieka tokia pat tvirta saugumo garantija, kokia buvo iki šiol? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su saugumo ekspertu Edvinu Kerza.

Lietuva vertina augančią geopolitinę įtampą ir reaguoja į naujausius perspėjimus dėl regiono saugumo. Institucijos tikina stebinčios situaciją ir remiasi tiek nacionaliniais, tiek sąjungininkų pajėgumais. Vis dėlto visuomenėje kyla klausimų dėl galimų grėsmių ir gynybos užtikrinimo. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimams Deividu Matulioniu.

Ukraina sekmadienį mini 40-ąsias sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje – didžiausios civilinės branduolinės katastrofos istorijoje – metines. Tai vyksta praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo to laiko, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją, dėl kurios elektrinei vėl iškilo pavojus ir padidėjo dar vienos radioaktyvios katastrofos rizika. Naujienų agentūra AFP apžvelgia penkis žinotinus dalykus apie katastrofą ir elektrinę šiandien. Sprogimas 1986 metų balandžio 26 dieną 1 val.

Internete plintant badaujančių Ukrainos karių nuotraukoms ir žinutėms apie maisto trūkumą fronte, Ukrainoje kilo rimtas skandalas. Į situaciją sureagavusi kariuomenės vadovybė ėmėsi skubių veiksmų – nušalintas 14-osios mechanizuotos brigados vadas ir 10-ojo armijos korpuso vadovas. 14-osios atskirosios mechanizuotos brigados vadas buvo nušalintas nuo pareigų po to, kai buvo paviešinta informacija apie maisto tiekimo sutrikimus. Taip pat iš pareigų atleistas ir 10-ojo armijos korpuso vadas.

Kremlius toliau kuria sąlygas agresijai prieš Baltijos šalis, nurodo ISW. Kremlius vykdo daugybę informacinių operacijų, nukreiptų prieš Baltijos valstybes, siekdamas sukurti ilgalaikes informacines prielaidas galimiems būsimiesiems kariniams veiksmams prieš šias šalis pateisinti. Analitikai atkreipė dėmesį, kad balandžio 23 d. Rusijos saugumo taryba apkaltino Lietuvos valdžią kuriant „įtampos židinį“ prie sienos su Kaliningrado sritimi bei militarizuojant šalį, prisidengiant Rusijos grėsme.

Jungtinės Valstijos svarsto galimybę „sustabdyti“ Ispanijos narystę NATO, taip pat peržiūrėti JAV poziciją dėl Folklando salų, siekdamos „atsilyginti“ sąjungininkams už jų poziciją kare prieš Iraną, praneša „Reuters“. Pasak vieno šaltinio, pasirodė vidinis Pentagono dokumentas, kuriame išdėstyti galimi „atsakomieji veiksmai“ prieš sąjungininkus, dėl kurių JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra nepatenkinta dėl jų pozicijos Irano karo klausimu.

Vokietijos mokesčių administratorius ėmėsi Lietuvos įmonių, veikiančių Vokietijoje, patikrų – iš bendrovių išieškomas gyventojų pajamų mokestis (GPM) už Vokietijoje dirbusius jų darbuotojus, nors mokestis buvo sumokėtas Lietuvoje, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Labiausiai GPM prievolę kol kas jaučia laikinojo įdarbinimo ir statybos paslaugų sektoriaus įmonės.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pajuokavo, kad pagaliau „kambaryje nėra rusų“. Taip jis kalbėjo po to, kai Kremliui palankus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas po triuškinančio pralaimėjimo rinkimuose praleido susitikimą. Kritikai kaltina V. Orbaną, kuris po 16 valdymo metų kitą mėnesį turėtų palikti postą, kad jis, trikdydamas paramą Ukrainai, aukščiausiu ES lygiu veikė kaip Kremliaus Trojos arklys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siunčia žinią dėl Irano – ragina jo neskubinti ir tikina, kad situacija yra kontroliuojama. Po renginio Baltuosiuose rūmuose jis ne tik įvertino vykstančią operaciją, bet ir užsiminė apie galimus naujus smūgius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo dalyvius pabrėžė Ukrainos siekį paspartinti visateisę narystę ES su aiškia jos pradžios data.

Izraelis ir Libanas susitarė trims savaitėms pratęsti Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės paliaubas, ketvirtadienį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Savo „Truth Social“ platformoje D. Trumpas teigė, kad susitarimas buvo pasiektas jam susitikus su Izraelio ir Libano ambasadoriais bei atstovais Ovaliajame kabinete.

Ukraina šiuo metu aktyviai dirba su Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regiono šalimis. Be to, vyksta derybos su keliais partneriais, ruošiama bendradarbiavimo plėtra su Kaukazo regionu. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Jis pabrėžė, kad Ukraina siūlo ne tik dronus, bet ir visapusišką gynybos sistemą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose sukritikavo komentarus, esą jis „skuba“ užbaigti karą. Kreipdamasis į „New York Times“ ir CNN skaitytojus, D. Trumpas rašė: „Prašome atkreipti dėmesį, kad aš galbūt esu mažiausiai spaudžiamas žmogus, kada nors buvęs tokioje situacijoje.“ „Aš turiu visą laiką pasaulyje, bet Iranas – ne. Laikas senka“, – pridūrė JAV prezidentas.

Tarptautinės saugumo institucijos įspėja apie pavojų, kad Kinijos valstybės remiami programišiai, pasinaudodami „nulaužtų“ įrenginių tinklu, gali šnipinėti pasirinktus asmenis ir įmones.

Ukraina rengia technologinę „staigmeną“ Rusijai mūšio lauke. Sėkmingos derybos bus įmanomos tik tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos išliks stiprios, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak K. Budanovo, karas įžengė į etapą, kai vien dronų skaičiaus didinimas nebeduoda reikšmingų rezultatų. Abi pusės pasiekė esamų dronų valdymo technologijų ribas.

Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ keičia rankinio bagažo vežimo taisykles ir įveda naują bazinį tarifą, pagal kurį nemokamai bus leidžiama vežtis tik vieną nedidelį asmeninį daiktą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su žiniasklaida pareiškė, kad Ukraina gina Europą aukodama savo piliečių gyvybes, todėl ji nusipelno ne simbolinės, o visateisės narystės Europos Sąjungoje. „Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems partneriams, visiems ES lyderiams: Vokietijai, Prancūzijai, Lenkijai, Rumunijai – visoms šalims, kurios remia greitą Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą ir ieško būdų, kaip jį paspartinti.

Skaudi nelaimė Danijoje – paryčiais kaktomuša susidūrė du keleiviniai traukiniai. Per avariją nukentėjo 17 žmonių. Pareigūnai aiškinasi, kaip ir kodėl vienas iš traukinių atsidūrė ne savo linijoje. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Apie pusę šešių ryto Danijoje kaktomuša susidūrė du traukiniai.

Kadenciją baigiantis Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad jis „niekada netarnavo Rusijos interesams“. Apie tai jis kalbėjo interviu leidiniui „Telex“. P. Szijjarto buvo paklaustas, ar jo veiklą galima laikyti valstybės išdavyste. „Man tai asmeniškai skaudu. 11 metų dirbau siekdamas normalių, pragmatiškų santykių su Rusija“, – teigė jis. Vengrijos URM vadovas tvirtina, kad jo šalis „laimėjo“ dėl pigesnės energijos iš Rusijos.

Rusijoje vis dar mėginama užgesinti gaisrą, siaučiantį viename iš Juodosios jūros naftos terminalų, kurį šią savaitę apšaudė Ukraina, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė vietos valdžios institucijos, dėl kenksmingų toksinių emisijų paraginusios gyventojus likti namuose. Pirmadienį Kyjivas smogė naftos perdirbimo objektams Tuapsės mieste pietinėje Rusijos dalyje, po smūgio kilo didžiulis gaisras, į dangų virš miesto pakilo tiršti juodų dūmų debesys.

Rusai turi „labai daug įvairių nenormalių idėjų“, todėl labai nesinorėtų, kad Baltarusija būtų į jas įtraukta. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Atsakydamas į klausimą, ar egzistuoja puolimo grėsmė iš Baltarusijos pusės, valstybės vadovas pažymėjo, kad rusai turi „labai daug įvairių nenormalių idėjų“. „Todėl labai nesinorėtų, kad Baltarusija būtų įtraukta į šias idėjas ir kad jos virstų baisia realybe“, – pabrėžė jis.