Šią savaitę Kipre vykęs Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas pasižymėjo itin atsipalaidavusia atmosfera, nes į jį neatvyko Viktoras Orbanas, kuris neseniai pralaimėjo rinkimus ir turi trauktis iš Vengrijos ministro pirmininko pareigų. 16 metų jis buvo viena iš nuolatinių įtampos ir susierzinimo priežasčių ES viduje.

Rusija plečia reaktyvinių dronų paleidimo objektų tinklą prie sienos su Ukraina, siekdama toliau smogti Ukrainos teritorijai, skelbia „Business Insider“. Remiantis palydoviniais vaizdais ir nepriklausomų tyrėjų duomenimis, leidinys praneša apie specializuotos infrastruktūros, skirtos naujos kartos dronams paleisti, parengimą. Visų pirma, palydovai užfiksavo objekto statybą Oriolo srityje, Cimbulovo gyvenvietėje, esančioje maždaug 160 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos penktadienį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl kritinės svarbos mineralų, reikalingų pagrindinėms pramonės šakoms, įskaitant gynybą, nes Kinijos dominavimas šioje srityje kelia nerimą. Šis paktas žymi retą atvejį, kai prezidento Donaldo Trumpo administracija pripažįsta ES vaidmenį, nors dažnai ją kritikuoja ir labiau remia dešiniojo sparno populistus Europoje.

Į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės patarėją Ramutę Ruškytę deleguojanti Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) teigia, kad teikiant išrinktą atstovę, vadovautasi įstatymų numatyta tvarka. 

Balandžio 26 d. Vilniuje, Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedroje, Lietuvos stačiatikių vyskupija planuoja surengti tarptautinę konferenciją, skirtą šios bažnyčios 680-osioms metinėms ir stačiatikybės istorijai Lietuvoje. Organizatoriai teigia, kad renginys bus mokslinio-teologinio pobūdžio, jame dalyvaus įvairių šalių dvasininkai, istorikai ir mokslininkai. Tačiau pakviestų pranešėjų sąrašas jau kelia klausimų – tarp jų yra asmenų, kurių ankstesni vieši pareiškimai sutampa su prorusiškais naratyvais. 

Šeštadienį Katedros aikštėje rengiamas dar vienas mitingas prieš LRT politizavimą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Mitingo išvakarėse LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininke Birute Davidonyte ir Seimo Kultūros komiteto pirmininku, socialdemokratu Kęstučiu Vilkausku. 

Baltijos šalyse veikiančio Latvijos komercinio banko „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis paliko pareigas. Kol bus paskirtas naujas vadovas, laikinai filialui vadovaus „Citadele“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Rūta Ežerskienė, BNS informavo „Citadele“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Aistė Žebrauskienė. „Apie tolesnius sprendimus informuosime atskirai“, – teigė A. Žebrauskienė. Registrų centro duomenimis, pakeitimai įregistruoti ketvirtadienį.

Dar 2023 m. buvo priimtas sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje. Šis sprendimas – istorinis tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didžiulę stabilumo stiprinimo visame regione bei Europoje reikšmę. Tai reiškia, kad kasmet į Lietuvą atvyksta kariai iš Vokietijos, o šalis yra įsipareigojusi sukurti tinkamas sąlygas brigados priėmimui, pavyzdžiui, juos apgyvendinti.

Didžiausias pasaulyje prezervatyvų gamintojas praneša, kad prezervatyvus brangins maždaug trečdaliu. Dėl užsitęsusio karo Irane ir užblokuoto Hormūzo sąsiaurio brangsta naftos žaliavos. Apie vieno iš tiekėjų planus artimiausiu metu didinti kainas jau praneša ir kai kurios Lietuvos vaistinės – esą prezervatyvai brangs apie 15 proc. Kai kurie kalbinti tautiečiai juokauja, kad jei lietuviai pirks mažiau prezervatyvų, demografinė padėtis ims taisytis.

Greitam Ukrainos įstojimui į Europos Sąjungą (ES) nėra jokių perspektyvų, penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, bet pasiūlė, kad Kyjivas galėtų dalyvauti bloko narių susitikimuose be balsavimo teisių.

Nėra jokių nuostatų, leidžiančių sustabdyti valstybių narių narystę NATO ar pašalinti jas iš šios organizacijos, pareiškė britų transliuotojo BBC cituojamas Aljanso pareigūnas po to, kai pasirodė pranešimas, kad JAV gali siekti sustabdyti Ispanijos narystę dėl jos pozicijos Irano karo klausimu.

Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso trečiadienį pristatyta Vokietijos karinė strategija sulaukė didelio atgarsio. Pirmą kartą Bundesvero istorijoje parengtas toks dokumentas vertinamas kaip svarbus, nors ir gerokai uždelstas žingsnis. Didelė dalis strategijos lieka už slaptumo širmos, o į paviešintą dalį sminga ir kritikos strėlės.

NATO purtoma vidaus įtampų: Donaldas Trumpas žeria priekaištus europiečiams, Ispanija tiesia ranką Kinijai, o Slovėnijoje net svarstoma išstoti iš NATO. Aljanso vienybė vis dažniau keliama į viešą diskusiją, o skirtumai tarp sąjungininkų dėl gynybos prioritetų ir finansavimo tampa vis labiau matomi. Tuo metu kyla klausimas, ar NATO išlieka tokia pat tvirta saugumo garantija, kokia buvo iki šiol? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su saugumo ekspertu Edvinu Kerza.

Lietuva vertina augančią geopolitinę įtampą ir reaguoja į naujausius perspėjimus dėl regiono saugumo. Institucijos tikina stebinčios situaciją ir remiasi tiek nacionaliniais, tiek sąjungininkų pajėgumais. Vis dėlto visuomenėje kyla klausimų dėl galimų grėsmių ir gynybos užtikrinimo. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimams Deividu Matulioniu.

Ukraina sekmadienį mini 40-ąsias sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje – didžiausios civilinės branduolinės katastrofos istorijoje – metines. Tai vyksta praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo to laiko, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją, dėl kurios elektrinei vėl iškilo pavojus ir padidėjo dar vienos radioaktyvios katastrofos rizika. Naujienų agentūra AFP apžvelgia penkis žinotinus dalykus apie katastrofą ir elektrinę šiandien. Sprogimas 1986 metų balandžio 26 dieną 1 val.

Prokurorams prašant naikinti Gintauto Palucko imunitetą, norint teikti įtarimus dėl neteisėto praturtėjimo, generalinės prokurorės Nidos Grunskienės rašte Seimui nurodoma, jog politikas kartu su žmona neteisėtai galėjo įgyti beveik 344 tūkst. 578 eurų vertės turto.

Artimiausiomis dienomis prognozuojami ramūs, nepastoviai debesuoti orai primins pavasario pradžią, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė Edita Gečaitė. Jos teigimu, savaitgalį beveik visur bus sausa, vietomis gali negausiai palyti, pūs stiprus vėjas.  

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva siekia pereiti nuo deklaratyvaus bendradarbiavimo prie realių veiksmų stiprinant gynybos pramonės kooperaciją su Ukraina.  

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo grupių „Žemaitijos pienas“ pelnas prieš mokesčius, palūkanas, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) pernai mažėjo 24,1 proc. iki 28,7 mln. eurų (užpernai – 37,8 mln. eurų). Grupės apyvarta per metus išaugo 10,6 proc. iki 340,32 mln. eurų (307,64 mln. eurų), penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“. Tuo metu „Žemaitijos pieno“ bendrovės EBITDA pernai smuko 15,6 proc. iki 28,77 mln. eurų (34,09 mln.

Telekomunikacijų bendrovei „Telia Lietuva“ pernai uždirbus 90,4 mln. eurų grynojo pelno, akcininkams bus išmokėta 81,6 mln. eurų dividendų, arba 14 centų vienai akcijai. Tokiam valdybos siūlymui akcininkai pritarė balandžio 24 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Telia Lietuva“. Dar 134,9 mln. eurų nuspręsta perkelti kaip nepaskirstytą pelną į kitus finansinius metus, dar 39,6 tūkst.

Generalinė prokuratūra penktadienį pareiškė įtarimus Seimo nariui Sauliui Skverneliui Valstybinės augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje.

Prokurorams siekiant pateikti įtarimus socialdemokratui Gintautui Paluckui dėl neteisėto praturtėjimo, politikas penktadienį BNS patvirtino susistabdęs narystę partijoje ir atsisakysiantis teisinės neliečiamybės Seime supaprastinta tvarka.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad sprendimo dėl valdančiosios koalicijos sudėties atidėjimas iki gegužės yra panašus į alkoholiko bandymą užmiršti problemą išgėrus vakare. Deja, rytas pasitinka su ta pačia problema, kurią vis tiek reikia spręsti. Politikas siekia pateikti, kad socialdemokratams reikia „Nemuno aušros“, – esą jeigu partneriai mėtysis, rinkėjų akyse atrodys nestabilūs ir ilgainiui praloš. 

Europos Sąjunga (ES) parengs planą, kaip veiktų jos savitarpio pagalbos sąlyga, jei kuri nors šalis būtų užpulta, penktadienį pareiškė Kipro lyderis, JAV prezidentui Donaldui Trumpui sukėlus abejonių dėl JAV įsipareigojimų NATO.

Rusijos parlamente braunasi įstatymo projektas dėl karinės jėgos panaudojimo užsienio šalyse, kuriose yra kalinami arba teisiami Rusijos piliečiai.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį paragino NATO sąjungininkes laikytis išvien ir teigė, kad vienybė yra „stiprybės šaltinis“.

Augant konkurencijai rinkoje elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šiemet pirks mažiau nei sutarta 2025-ųjų pabaigoje balansavimo paslaugų iš susijusios kaupiklių operatorės „Energy Cells“. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Litgrid“ prašymu sumažino maksimalią „Energy Cells“ automatinio dažnio balansavimo galią nuo 40 iki 30 megavatų (MW), penktadienį pranešė VERT.

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių paslaugų įmonė „Revolut“ klientams Lietuvoje nebeteiks investavimo į fizinius tauriuosius metalus – auksą, sidabrą, platiną – paslaugų. Portalo skaitytojos laiške iš „Revolut“ teigiama, jog bankas nuo birželio 22 d. nutraukia šių žaliavų prekybą Lietuvoje.

Kremlius toliau kuria sąlygas agresijai prieš Baltijos šalis, nurodo ISW. Kremlius vykdo daugybę informacinių operacijų, nukreiptų prieš Baltijos valstybes, siekdamas sukurti ilgalaikes informacines prielaidas galimiems būsimiesiems kariniams veiksmams prieš šias šalis pateisinti. Analitikai atkreipė dėmesį, kad balandžio 23 d. Rusijos saugumo taryba apkaltino Lietuvos valdžią kuriant „įtampos židinį“ prie sienos su Kaliningrado sritimi bei militarizuojant šalį, prisidengiant Rusijos grėsme.

Prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ reklamose gali naudoti konkurentės „Iki Lietuvos“ prekės ženklą, nusprendė teismas. Be to, pirmos instancijos teismas turės iš naujo vertinti, ar „Iki“ reklama nebuvo klaidinanti. Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 21 dieną pakeitė Vilniaus apygardos teismo sprendimą – atmetė „Iki“ reikalavimus paneigti 2023 metais „Lidl“ skelbtą reklamą apie pigiausią jo kalėdinių pirkinių krepšelį ir uždrausti ateityje naudoti „Iki“ prekės ženklą.

Ilgą laiką vairuotojų pasipiktinimą kėlę aplinkos apsaugos pareigūnų reidai gatvėse keliauja į praeitį. Ketvirtadienį Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis iš aplinkosaugininkų atimama teisė stabdyti lengvuosius automobilius, matuoti jų išmetamųjų dujų taršą ir vietoje naikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Vienos didžiausių Baltijos šalyse kelionių organizatorių bendrovės „Novaturas“ mažiau nei metus dirbusią vadovę Ievą Galvydienę keičia latvis Aleksėjus Kriščukas. A. Kriščukas įmonės generaliniu direktoriumi paskirtas nuo balandžio 25 dienos, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. „Laukiu bendro darbo gerinant veiklos efektyvumą, stiprinant partnerystes ir kuriant dar didesnę vertę mūsų klientams“, – pranešime teigė A. Kriščukas.

Jungtinės Valstijos svarsto galimybę „sustabdyti“ Ispanijos narystę NATO, taip pat peržiūrėti JAV poziciją dėl Folklando salų, siekdamos „atsilyginti“ sąjungininkams už jų poziciją kare prieš Iraną, praneša „Reuters“. Pasak vieno šaltinio, pasirodė vidinis Pentagono dokumentas, kuriame išdėstyti galimi „atsakomieji veiksmai“ prieš sąjungininkus, dėl kurių JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra nepatenkinta dėl jų pozicijos Irano karo klausimu.

Vokietijos mokesčių administratorius ėmėsi Lietuvos įmonių, veikiančių Vokietijoje, patikrų – iš bendrovių išieškomas gyventojų pajamų mokestis (GPM) už Vokietijoje dirbusius jų darbuotojus, nors mokestis buvo sumokėtas Lietuvoje, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Labiausiai GPM prievolę kol kas jaučia laikinojo įdarbinimo ir statybos paslaugų sektoriaus įmonės.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pajuokavo, kad pagaliau „kambaryje nėra rusų“. Taip jis kalbėjo po to, kai Kremliui palankus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas po triuškinančio pralaimėjimo rinkimuose praleido susitikimą. Kritikai kaltina V. Orbaną, kuris po 16 valdymo metų kitą mėnesį turėtų palikti postą, kad jis, trikdydamas paramą Ukrainai, aukščiausiu ES lygiu veikė kaip Kremliaus Trojos arklys.