Balandžio mėnesį Lietuva išliko vienu svarbiausių regiono dujų tranzito ir paskirstymo centrų. Ji aprūpino dujomis kaimynines Lenkiją ir Latviją bei platesnį Baltijos ir Šiaurės Europos regioną, pranešė bendrovė „Amber Grid“. Bendrovės duomenimis, didžiausias dujų perdavimo šuolis fiksuotas Lenkijos kryptimi – per Santakos sujungimo tašką į Lenkiją perduota 506 GWh dujų arba beveik 8 kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Krepšinis užvaldė Lietuvą! Į TV3 persikėlusios „Žalgirio“ rungtynės Eurolygoje šį sezoną ne tik startavo su trečdaliu geresniu reitingu nei pernai, bet šį skirtumą augino ir visą likusį sezoną.

Alternatyvaus turto valdytoja Baltijos šalyse „INVL Asset Management“ pritraukė 27,3 mln. eurų investicijų į fondą „INVL Defence Infrastructure Fund I“. Šis gautas lėšas investuos į Rūdninkų karinio miestelio II etapo A dalies projekto vystymą. Kaip pranešė bendrovė, šią sumą įsipareigojo suteikti daugiau nei 100 investuotojų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Galutinė pritraukta suma viršijo pradinį 26 mln. eurų tikslą.

Latvijos nacionalinės aviakompanijos „airBaltic“ grupės nuostoliai šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 2,4 karto iki 70,1 mln. eurų. Grupės apyvarta padidėjo 12,3 proc. ir siekė 149,1 mln. eurų. Lyginamuoju laikotarpiu oro bendrovė skraidino 10,9 proc. daugiau keleivių – 1,5 mln. Bendras vykdytų skrydžių skaičius padidėjo 11,3 proc.

Kovą prieš musulmonus skelbia parlamentaras Vytautas Sinica. Seimui jis siūlo uždrausti musulmonišką gyvulių skerdimą, nes jis esą kelia grėsmę Lietuvos interesams. Tačiau mėsos pramonės atstovai įspėja, kad nuo tokių draudimų labiausiai nukentės ne musulmonai, o lietuviai verslininkai – gyvuliai tiesiog bus išvežti skersti į kitas valstybes, o skerdėjai neteks milijonų eurų pajamų, parduotuvėse brangs mėsa. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Seimo nario socialdemokrato Lauryno Šedvydžio siūlymui atsisakyti 90 dienų per metus ribojimo gauti ligos išmoką žmonėms, gaunantiems negalios ar netekto darbingumo pensiją, tačiau projektą siūloma tobulinti. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė tobulinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektą numatant, kad reguliavimas bus taikomas skiriant ir mokant ligos išmokas nuo 2027 metų sausio.

Alaus gamintojai „Genys Brewing“ įsigijus „Kauno alaus“ daryklą ir ketinant ją iškelti iš dabartinės vietos Kauno Savanorių prospekte, pastaroji įmonė atleidžia 41 darbuotoją, pranešė Užimtumo tarnyba. „Kauno alus“ pranešime Užimtumo tarnybai informuojama apie grupės darbuotojų atleidimą. Iš 62 dirbančiųjų įspėtas 41 darbuotojas“, – Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ praneša nuo gegužės 28 d. atnaujinanti skrydžius į ir iš Tel Avivo, taip žengdama svarbų žingsnį atkuriant Izraelio susisiekimą su svarbiausiomis Europos kryptimis, įskaitant Vilnių. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į naujausią Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) informaciją ir atspindi nuolatinį „Wizz Air“ bendradarbiavimą su tarptautinėmis ir vietos institucijomis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui, kad pensijų priemokos gyventojams būtų mokamos už einamąjį mėnesį, o ne praėjusį. Šalpos pensijų įstatymo pakeitimai taip pat numato, kad žmonės, kol „Sodra“ laukia jų stažo patvirtinimo iš užsienio pensijai skirti, galės gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam projektui dar turės pritarti Seimas.

Tiltą per Nerį Jonavos rajone statančiai Italijos bendrovei „Rizzani de Eccher“ vėluojant atsiskaityti su subrangovais, valstybinės krovinių vežimo bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas sako, kad ši situacija vertinama rimtai, svarstoma nutraukti su bendrove sudarytą sutartį. „Situacija su šitu rangovu yra komplikuota, mes vertiname labai rimtai santykių nutraukimą su visomis pasekmėmis rangovui“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete trečiadienį sakė V. Žalimas.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ jau įgyvendino dvi iš trijų Valstybės kontrolės rekomendacijų dėl jos plėtojamo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje, sako grupės vadovas. Pasak Dariaus Maikštėno, paskutinė taip pat bus išpildyta laiku – vėliausiai iki birželio pabaigos, kai grupė turi pateikti ataskaitą, kaip įgyvendina pernai paskelbtus auditorių pasiūlymus.

Žadama, kad jau greitai transporto priemonių registracijos liudijimai pasikeis, o informacija apie automobilių rida ir techninę būklę bus labiau pasiekiama. Tokiems pokyčiams jau ruošiamasi ir Lietuvoje – „Regitra“ kuria skaitmeninį registracijos liudijimą. Vis tik dalis ekspertų įspėja, kad nors siekis tokiu būdu pažaboti sukčius yra kilnus, tačiau nesąžiningi asmenys atranda vis daugiau naujų gudrybių, kaip apgauti automobilių pirkėjus.

Prieš porą savaičių įvykus krovininio traukinio avarijai Gudžiūnų stotyje, Kėdainių rajone, laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) vadovas sako, kad ruožo kapitalinio remonto darbai prasidės ketvirtadienį ir truks apie mėnesį. Pasak Arūno Rumsko, Gudžiūnų stotyje remonto metu bus naudojama tik viena vėžė abejomis kryptimis.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) laikinasis vadovas Arūnas Rumskas sako, kad negavus ES finansavimo Vilniaus geležinkelio stoties modernizavimo projektui jo bus atsisakyta arba bus atliekami tik minimalūs pakeitimai. „Dėl prioritetų klausimų nekyla – aišku, kad tai yra (geležinkelių – BNS) saugumas.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 175,4 mln. eurų pelno iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) – 9,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Koreguotas EBITDA siekė 192,2 mln. eurų ir buvo 2 proc. didesnis (188,5 mln. eurų). Grupė tikisi, kad šiemet koreguotas EBITDA sieks 550–600 mln. eurų. Grupė uždirbo 72,8 mln. eurų grynojo pelno – 13,2 proc. mažiau (83,9 mln. eurų), jos pajamos šiemet siekė 939 mln.

Vilniuje pradėti planiniai vamzdynų diagnostikos ir hidraulinių bandymų darbai. Todėl jų metu dalyje sostinės gali būti laikinai nutrauktas karšto vandens tiekimas, trečiadienį pranešė centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“. Pasak bendrovės, šiemet bandymų apmtys sumažintos, tad laikino tiekimo sutrikimo išvengs apie 46 proc. vilniečių.

Pirmųjų mėnesių antros pakopos pensijų reformos duomenys rodo perpus išaugusį gyventojų visiškai grąžintų paskolų kiekį, teigia kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atstovė. „Stebėjome ryškų pokytį ypač balandžio 10 d., tai buvo viena iš pirmųjų dienų, kai žmonės atgavo pinigus – lyginant 2026 m. balandžio mėnesį ir 2025 m. balandžio mėnesį pastebėjome, kad būtent grąžintų būsto paskolų kiekis (…) padidėjo 50 proc., padidėjo ir vartojimo paskolų apie 40 proc.

Itin iškalbingas skaičius: tik „Iki“ parduotuvėse siūlomo „Clever“ ženklo produktų pardavimai šiemet jau šoktelėjo beveik trečdaliu. Kur slypi šio augimo priežastis? Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, tai atskleidžia gyventojų poreikį kokybiškų produktų įsigyti pigiau. Vien „Clever“ asortimente – keli šimtai žemiausio kainų lygio prekių kasdieniams poreikiams. Šiandienos pirkėjas vis rečiau renkasi vien pagal įprotį ar žinomą pavadinimą.

Šimtmečio statybomis pramintą Nacionalinį stadioną Vilniaus miesto valdžia ir bendrovė „Hanner“ žada pastatyti iki 2027 metų pabaigos ir jame surengti pirmąsias futbolo rungtynes. Tačiau Vilniaus miesto opozicija tokiais terminais netiki, nes stadiono statybos dar net neįpusėjo – esą liko pastatyti dar 16 objektų. Sostinės meras Valdas Benkunskas tikina, kad nacionalinis stadionas daugiau nebrangs ir kainuos apie 155 mln. eurų.

Būsto kainoms toliau augant, vis dažniau keliami klausimai, ar rinka artėja prie ribos, kai būstas daliai gyventojų taps tiesiog nebeįperkamas. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) rinkos dalyviai sako, kad kol atlyginimai auga, nedarbo lygis išlieka mažas, o gyventojai vis dar gali gauti finansavimą, paklausa rinkoje nemažės. Anot jų, paradoksalu, tačiau būtent kylant kainoms žmonės dažniausiai ir skuba pirkti būstą.

Naktį Vilniaus oro uoste buvo įvesti laikini oro erdvės apribojimai. Kaip praneša Lietuvos oro uostų atstovai, „02:16 val. buvo įvesti oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto dėl baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją bei visuomenę, rizikingose aviacijai teritorijose fiksuojant navigacines atžymas, būdingas balionams. Vilniaus oro uostas veiklą atnaujino 03:16 val.

Pavasarį, kai orai tampa palankūs statybų lauko darbams, visi, kurie svajoja apie savo namus, rodos, bando dienoje suspausti ne 24, o bent 36 valandas, kad tik tie darbai judėtų kuo greičiau, nes įkurtuvių daugelis trokšta iki Kalėdų. Bet ar tai realu? Apie statybos darbų pradžią, leidimus, būsto pardavimą – naujausiame tinklalaidės „Statybų gidas“ epizode.

Nuo kovo mėnesio, kai degalų kainos šovė į viršų, Lietuvos vairuotojai ėmė mažiau pirkti dyzelino. Jais jau ima sekti ir benzininių mašinų vairuotojai. Verslas reikalauja valdančiuosius greičiau degalų kainas sumažinti iki Lenkijos lygio, tai yra atpiginti apie 30 centų. Tačiau finansų ministras netgi negali atsakyti, ar pratęs po mėnesio baigsiančią galioti 6 centų dyzelino mokesčių nuolaidą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šiandien prasideda vieno didžiausių muzikinių konkursų Europoje savaitė. Bilietus į visus jo renginius jau įsigijo gerbėjai iš 75 šalių, o minint 70-ąjį „Eurovizijos“ dainų konkurso jubiliejų, Viena (Austrija) tikisi sulaukti vieno didžiausių gerbėjų antplūdžio per visą istoriją. „Eurovizijos“ organizatoriai skelbia, kad į visus renginius žiūrovai iš Austrijos ir užsienio šalių išgraibstė 95 tūkst.

Seimas ėmėsi dviejų įstatymų pataisų, kuriomis siekiama supaprastinti valstybinės žemės perdavimą stambiems investicijų projektams – ji būtų suteikiama be viešo konkurso ar aukciono. Pakeitimais siekiama užtikrinti greitesnį ir paprastesnį žemės suteikimą investuotojams tiek iš valstybės, tiek iš valstybės valdomų įmonių. Pristatydamas Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimus ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad jie būtų taikomi stambiems investuotojams.

Rinkos dalyviams siūlant įteisinti dalinio kuro akcizo grąžinimo verslui mechanizmą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad ministerija nėra „užsiblokavusi“ ir atmetusi šio pasiūlymo. Pasak jo, šiuo metu yra atliekami reikalingi skaičiavimai, laukiama patikslintų verslo duomenų. „Mes tikrai nesame kažkaip užsiblokavę ir iš anksto atmetę šitos dyzelino dalinio akcizo grąžinimo schemos.

Valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės audituotas grynasis pelnas 2025 metais siekė 43,3 mln. eurų – 17 proc. daugiau nei 2024-aisiais (37 mln. eurų), o pajamos – 517,3 mln. eurų, arba 3,6 proc. daugiau (499,1 mln. eurų). Tuo metu pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) augo 7 proc. iki 177,2 mln. eurų (165,5 mln. eurų), antradienį pranešė grupė. LTG pelnas pernai augo 17 proc. iki 43 mln. eurų, išmokės beveik 26 mln.

Seimas spręs, ar degti žalią šviesą įmonėms, norinčioms išleisti daugiabalses bendrovių akcijas ir taip skatinti verslo plėtrą. Seimas antradienį priėmė svarstyti tokias Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kurias inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Nors Lietuvoje fiksuojamas dešimtmečio naujų įmonių steigimo rekordas, didžioji dalis potencialių verslų neperžengia pirminės idėjos etapo. „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuosavą verslą norėtų pradėti net 44 proc. gyventojų, tačiau realių veiksmų imasi vos 4 proc. „Didžioji dalis lieka pradinėse stadijose – turi noro, tačiau stokoja idėjų, aiškaus plano, laiko ar finansinių išteklių.

2026-ųjų metų pradžioje „Vičiūnų grupė“ pasiekė rekordinį tempą - sudalyvauta net 13-oje tarptautinių maisto pramonės parodų, kurios tapo ne tik produktų pristatymo, bet ir strateginių sprendimų platforma. Pasaulį apkeliavę VIČI produktai buvo pristatyti beveik milijonui lankytojų, kurie turėjo galimybę juos paragauti didžiausiose tarptautinėse maisto pramonės parodose visame pasaulyje.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pirkėjams net 3 metus, 36 kartus iš 36, užtikrino pigiausių maisto prekių vidutinį krepšelį mažiausia kaina lyginant su kitais didžiaisiais prekybos tinklais. Tai gegužę pirkėjams patvirtino paskelbti naujausi nepriklausomo kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ tyrimo duomenys. „Pricer.

Žiniasklaidai publikavus tyrimą apie premjerės Ingos Ruginienės visuomeninio patarėjo Vigilijaus Juknos vadovaujamos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos bei įmonės „Mokslinės paslaugos“ organizuojamus ūkininkų mokymus, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako šią informaciją vertinantis blogai. Jo teigimu, situaciją turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos.

Paspirtukų nuomos verslą parlamentarai siūlo atleisti nuo prievolės nuomoti ir šalmus. Tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas registravo įvairioms Seimo frakcijoms priklausanti parlamentarų grupė. Prieš metus Seimas buvo įpareigojęs šios transporto priemonės nuomos įmones aprūpinti klientus šalmais. Kaip BNS sakė pataisų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas paspirtukininkai privalo dėvėti šalmus.

Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Baltijos šalyse šoktelėjo daugiau dvigubai. Lietuvoje vidutinė elektros energijos kaina pakilo 108 proc. – nuo 48,23 iki 100,36 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tiek pat elektra brango ir kaimyninėje Latvijoje, kur jos kaina siekė 100,19 Eur/MWh. Tuo metu Estijoje elektros kaina per savaitę ūgtelėjo 94 proc. – iki 79,18 Eur/MWh.