Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Kyjivo rėmėjus Vakaruose paspartinti ginklų ir oro gynybos sistemų tiekimą, Rusijos pajėgoms pradėjus naują puolimo bangą šalies šiaurės rytuose. „Mums reikia gerokai pagreitinto tiekimo. Dabar per daug laiko praeina nuo pranešimo apie siuntas iki realaus ginklų pasirodymo fronte“, – sakė V. Zelenskis vakariame kreipimesi po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) Kyjive.

Sakartvelo parlamentui antradienį priėmus įstatymą, pagal kurį užsienio šalių finansuojamos nevyriausybinės organizacijos laikomos „užsienio įtakos“ grupėmis, tūkstančiai žmonių susirinko į protestą. Per trečiąjį, galutinį, balsavimą prieštaringai vertinamą įstatymą palaikė 84 parlamentarai, 30 balsavo „prieš“. Dabar teisės aktas bus nusiųstas prezidentei, ši žada jį vetuoti.

Rusija kare prieš Ukrainą naudoja Šiaurės Korėjos artilerijos sviedinius, kurie galėjo būti pagaminti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Tai pranešė „Business Insider“, remdamasi Pietų Korėjos žiniasklaida, rašo UNIAN. Publikacijoje pažymima, jog Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) tikrina pranešimus, kad Šiaurės Korėja tiekė savo sąjungininkei Rusijai prieš penkis dešimtmečius pagamintus ginklus.

Beprecedentės Europos Sąjungos (ES) pastangos nubausti pelningą Rusijos gamtinių dujų sektorių jau susiduria su Vengrijos pasipriešinimu, praneša leidinys „Politico“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais. Per pirmuosius ambasadorių pokalbius Budapeštas išreiškė abejones dėl naujojo pasiūlymo, nesiimdamas tiesiogiai prieštarauti priemonei, tačiau aiškiai išreikšdamas savo atsargumą.

Ginkluoti vyrai antradienį greitkelyje Šiaurės Prancūzijoje užpuolė kalėjimo furgoną, nužudė mažiausiai du kalėjimo pareigūnus ir išlaisvino praeitą savaitę įkalintą nuteistąjį. Prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad bus daroma viskas, kad užpuolikai būtų surasti, šimtai saugumo pareigūnų buvo dislokuoti gaudynėms ir užpuolikų bei kalinio, kurie vis dar yra laisvėje, paieškai.

Autoritetingo leidinio „Politico“ straipsnyje teigiama, kad V. Putinas vėl nusitaikė į Charkivą, o šiuo metu iš esmės sprendžiasi Ukrainos galimybės toliau tęsti kovą. Tuo metu Charkivą ginančios kariuomenės dalinių atstovai tikina visiškai kontroliuojantys situaciją, o Rusijos veržimasis gilyn bus sustabdytas jau artimiausiu metu. Einant tretiesiems plataus masto karo veiksmų Ukrainoje metams Charkivas ir vėl atsidūrė dėmesio centre.

Pekinas antradienį perspėjo, kad nauji JAV muitai 18 mlrd. dolerių vertės importui iš Kinijos „smarkiai paveiks“ abiejų šalių santykius. „Tai smarkiai paveiks dvišalio bendradarbiavimo atmosferą“, – pranešime nurodė Kinijos prekybos ministerija. Pekinas paragino JAV „nedelsiant ištaisyti savo klaidingus veiksmus ir atšaukti papildomas muitų priemones prieš Kiniją“. Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad didina muitus 18 mlrd. dolerių vertės importui iš Kinijos.

Antradienį Baltijos šalių ir Islandijos ministrai išvyks į Sakartvelą, kad įtikintų Tbilisį atsisakyti įstatymo projekto, sukėlusio jau kelias savaites trunkančius protestus. Šalis sulaukė perspėjimų, kad šis įstatymas pakirs buvusios sovietinės respublikos galimybes įstoti į Europos Sąjungą (ES). Sakartvelo parlamentas antradienį per trečiąjį ir galutinį svarstymą priėmė „užsienio įtakos“ įstatymą. Dabar jis bus perduotas prezidentei, manoma, kad ji vetuos įstatymą, kurį pasmerkė ES ir JAV.

Rusijos propaganda skleidžia melagingą istoriją apie tai, kad 2022 metų pavasarį Ukraina ir Rusija neva buvo arti taikos susitarimo, tačiau Ukrainos pusė jį atmetė ir dėl to karas tęsiasi jau trečius metus. Tai pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, socialiniame tinkle „X“ paskelbęs vaizdo komentarą.

Pradėjęs penktąją kadenciją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyksta pirmojo savo užsienio vizito – į Kiniją. Kremliaus šeimininko ketvirtadienį, gegužės 16 d., laukiama Pekine, kur jį pakvietė šalies vadovas Xi Jinpingas, antradienį pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Vizitas truks iki penktadienio (gegužės 17 d.). Tai, kad Kinija yra pirmosios V. Putino užsienio kelionės kryptis, pabrėžia glaudžius santykius tarp abiejų branduolinių valstybių ir nuolatinių JT Saugumo ...

JAV karinė pagalba Ukrainai jau pakeliui ir realiai pakeis padėtį mūšio lauke, antradienį lankydamasis Kyjive sakė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Pagalba jau pakeliui ir tai realiai pakeis [kovą] su Rusijos agresija mūšio lauke“, – sakė A. Blinkenas ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, prasidedant jų susitikimui.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pasakė, kad Turkijoje yra gydoma daugiau nei tūkstantis Palestinos islamistų organizacijos „Hamas“ narių. „Mano šalyje mūsų ligoninėse šiuo metu gydoma daugiau nei 1 000 „Hamas“ narių“, – Ankaroje kartu su Graikijos ministru pirmininku Kyriakosu Mitsotakisu surengtoje bendroje spaudos konferencijoje pasakė jis.

Likus mėnesiui iki Europos Parlamento rinkimų, per kuriuos, kaip manoma, didesnio palaikymo sulauks kraštutinių dešiniųjų partijos, 27 šalių blokas antradienį galutinai patvirtins svarbią migracijos ir prieglobsčio politikos pertvarką po beveik dešimtmetį trukusių ginčų. Dabar, kai milžiniškas teisės aktų paketas jau baigtas rengti, kai kurios šalys pradėjo stengtis dar labiau sugriežtinti Europos Sąjungos politiką ir nusiųsti daugiau atvykėlių į saugias trečiąsias šalis.

Archangelske (Rusija) sudegė dokuose stovėjęs dviejų denių laivas „Lomonosov“. Gaisras, kuris išplito per abu remontuojamo laivo denius, buvo gesinamas nuo pat pirmadienio vakaro. Kruizinis rusų laivas „Lomonosov“ faktiškai visas išdegė gaisro, kuris kilo remonto dokuose, metu. Gaisro priežastis yra nustatinėjama. Ugnis apėmė abu denius, gelbėtojų pajėgos su ja kovojo per visą naktį ir tik paryčiais sugebėjo užgesinti. Pirminė priežastis – nekokybiškai atliekami suvirinimo darbai.

Denysas Jaroslavskis pyksta. Būdamas Ukrainos specialiojo žvalgybos dalinio vadu, jis 2022 m. rudenį dalyvavo netikėtame Ukrainos kontrpuolime Charkive, kurio metu pavyko nustumti rusus iki pat sienos. Tačiau dabar Denysas ir jo vyrai susiduria su grėsme, kad tai teks kartoti. Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių, bet reikšmingų laimėjimų prie pat sienos Charkivo srityje, rašo BBC. Rusai gilyn prasiveržė tik kelis kilometrus, tačiau užėmė apie 100 km Ukrainos teritorijos.

Kinijos bankai ėmėsi griežčiau kontroliuoti prekybą su Rusija, bijodami užsitraukti naujas griežtas JAV sankcijas dėl karo Ukrainoje. Pastaraisiais metais Kinijos prekyba su Rusija pasiekė rekordines aukštumas. Dėl to Kinija kaltinama padedanti skatinti savo ilgametės sąjungininkės ekonomiką. Vėliau šį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja apsilankyti Pekine.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienio rytą atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, kurio tikslas – patikinti ukrainiečius dėl tęstinės JAV paramos ir ginklų tiekimo, Rusijai puolant šiaurės rytinį Charkivo regioną. Ketvirtą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasario mėnesį atvykdamas į Kyjivą A. Blinkenas važiavo naktiniu traukiniu iš Lenkijos ir planuoja susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė kartu atvykęs AFP žurnalistas.

Pirmadienį Ukrainos pajėgos Donecko srityje sunaikino dar vieną rusų šturmo lėktuvą Su-25. „Trečias lėktuvas per dvi savaites. Nesustabdomi 110-osios brigados priešlėktuvinės ginkluotės šauliai toliau siautėja. Šiandien jie sunaikino dar vieną rusų Su-25“, – pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Lėktuvas numuštas Donecko srityje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, lėktuvas buvo numuštas Donecko srityje.

Vladimiro Putino į Rusijos gynybos ministrus siūlomas Andrejus Belousovas – ekonomistas ir technokratas, neturintis karinės patirties, kuriam pavesta pasitelkti savo gebėjimus skaičiuoti ir vykdyti biurokratinę priežiūrą, trečius metus tęsiantis Maskvos plataus masto karui prieš Ukrainą. A. Belousovas – vienas patikimiausių ir įtakingiausių prezidento V. Putino patarėjų ir yra laikomas jo svarbiu Kremliaus šeimininko aplinkos nariu visais su šalies ekonomika susijusiais klausimais.

Estijos vyriausybė „rimtai“ svarsto galimybę siųsti karius į Vakarų Ukrainą, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Madis Rollas. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi „Breaking Defence“. Rollas: „Vyksta diskusijos“ Pasak M. Rollo, šalies vykdomoji valdžia šiuo metu analizuoja tokį galimą žingsnį. „Vyksta diskusijos. Turime apsvarstyti visas galimybes. Neturėtume apriboti savo mąstymo“, – sakė M. Rollas.

Artimiausiomis dienomis bus suteiktas naujas karinės pagalbos Ukrainai paketas, pirmadienį pranešė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas. Joe Bideno patarėjas neatskleidė detalių apie tai, kas bus įtraukta į pagalbos paketą. J. Sullivanas nurodė, kad JAV stengiasi paspartinti ginklų tiekimo tempą, ir dar kartą pripažino, kad delsimas „įstūmė Ukrainą į aklavietę“. „Dalis šios įrangos jau yra mūšio lauke.

Pirmadienį Melinda French Gates paskelbė paliekanti didžiulį filantropijos fondą, kurį įkūrė kartu su buvusiu vyru, „Microsoft“ įkūrėju Billu Gatesu. Jos atsistatydinimui įsigaliojus birželio 7 d., B. Gatesas taps vieninteliu vienos įtakingiausių ir galingiausių pasaulyje nevyriausybinių organizacijų pirmininku. „Po ilgų apmąstymų nusprendžiau atsistatydinti iš Billo ir Melindos Gatesų fondo pirmininkės pareigų“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė M. F. Gates.

Nepaisant jau kelias savaites vykstančių protestų ir didėjančios įtampos, Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė pirmadienį pareiškė, kad šalies parlamentas antradienį priims „užsienio įtakos“ įstatymą. „Sakartvelo parlamentas rytoj įvykdys daugumos gyventojų valią ir trečiuoju svarstymu priims įstatymą“, – per televiziją parodytame kreipimesi sakė I. Kobachidzė, Tbilisyje prasidėjus trečiam protestų vakarui.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Gazos Ruože besitęsiančio karo akivaizdoje Turkijos ligoninėse gydoma „daugiau nei 1 000“ palestiniečių smogikų grupuotės „Hamas“ narių. R. T. Erdoganas, kuris vis pažeria kritikos Izraelio karui palestiniečių teritorijoje, apie tai pranešė žurnalistams. Jis pridūrė, kad laiko „Hamas“ „pasipriešinimo organizacija“. „Žuvo tiek daug „Hamas“ narių. Visi Vakarai puola juos įvairiais ginklais ir šaudmenimis“, – tvirtino jis.

Buvęs Donaldo Trumpo advokatas ir svarbus liudytojas istoriniame JAV eksprezidento baudžiamajame teismo procese pirmadienį paliudijo, kad savo buvusio darbdavio vardu meluodavo ir engdavo žmones. Michaelas Cohenas teisme liudijo po D. Trumpui skaudžios savaitės, per kurią suaugusiųjų filmų žvaigždė Stormy Daniels išsamiai papasakojo apie jų galimus seksualinius santykius, kurie yra bylos esmė ir kuriuos prezidentu siekiantis tapti respublikonas įnirtingai neigia.

Sekmadienį Paryžiuje į virš Eifelio bokšto skrendantį lėktuvą trenkė žaibas. Laimei, keleiviams šis incidentas jokių pasekmių nesukėlė. Akimirką užfiksavo vienas internautų, nuotraukas paskelbęs socialiniame tinkle „X“. Specialistų teigimu, šis reiškinys nėra rimtas išbandymas keleivių ir pilotų saugumui.

Po to, kai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas prieš kitą mėnesį vyksiančius Europos Parlamento (EP) rinkimus pertvarkė savo Ministrų kabinetą, šalies prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį Varšuvoje prisaikdino keturis naujus ministrus. Permainos įgyvendinamos labai svarbiose valstybinėse institucijose, sakė A. Duda.

Aptikus gilią skylę praeitų metų pabaigoje mirusio buvusio Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaeuble‘s kape, policija pirmadienį pradėjo tyrimą. W. Schaeuble's poilsio vieta yra jo gimtajame Ofenburgo mieste pietvakarių Vokietijoje, skylė kape aptikta pirmadienio rytą, sakoma policijos pranešime.

Virš galvos praskriejančios rusų raketos ukrainiečių negąsdina. Evakuoti Kupjansko rajono gyventojai bando grįžti ir sodinti daržus, praneša UNIAN. „Ką tik prasidėjo „daržininkystės sezonas“ ir kai kurie žmonės bando grįžti į tas gyvenvietes, iš kurių vykdoma privaloma evakuacija, pasisodinti daržą ir išvykti. O paskui kartą per savaitę jie pasirodo, daržą įdirba.

Vokietijos teismas pirmadienį atmetė kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) prašymą neleisti šalies žvalgybos tarnyboms tirti jos, kaip įtariamos dešiniojo sparno ekstremistinės organizacijos, veiklos. Šis teisinis ginčas tęsiasi nuo 2021 metų, kai vokiečių vidaus žvalgybos agentūra (BfV) įvardijo AfD įtariama dešiniąja ekstremistine grupe, taip suteikdama valdžios institucijoms daugiau galių rinkti žvalgybinę informaciją.

Kazachstano teismas pirmadienį nuteisė buvusį ministrą kalėti 24 metus už žmonos nužudymą, sukėlusį visuomenės pasipiktinimą šioje Vidurio Azijos šalyje. Astanos apylinkės teismo teisėjas skyrė laisvės atėmimo bausmę buvusiam ekonomikos ministrui Kuandykui Bishimbayevui, kuris praėjusiais metais sostinės restorane nužudė savo sutuoktinę.

Charkivo srityje Rusijos kariuomenė per puolimą paėmė į nelaisvę Vovčansko bendruomenės gyventojų ir tebelaiko kai kuriuos iš jų. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūros spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Tyrimo duomenimis, Vovčansko bendruomenėje per Rusijos kariuomenės puolamuosius veiksmus okupantai jėga sulaikė žmonių ir tebelaiko juos rūsyje. Vietos gyventojai į jį buvo uždaryti 2024 metų gegužės 11 d.“, – rašoma pranešime.

Tarptautinėje donorų konferencijoje Kuveite pagalbai Gazos Ruožui pažadėta daugiau kaip 2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų). Šios lėšos per ateinančius dvejus metus turėtų būti skirtos kenčiantiems šios palestiniečių teritorijos gyventojams, sekmadienį pranešė konferencijos organizatoriai.

Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinės žvalgybos direkcijos (HUR) operatyvininkai ir analitikai nustatė, kurie iš Rusų karinių oro pajėgų 22-osios sunkiųjų bombonešių divizijos personalo narių dalyvauja organizuojant raketų atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Apie tai karinės žvalgybos spaudos tarnyba pranešė platformoje „Telegram“. „22-ąją sunkiųjų bombonešių aviacijos diviziją sudaro 121 ir 52 sunkiųjų bombonešių aviacijos pulkai (SBAP) – 121 SPAB, karinio dalinio Nr.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili paragino valdančiąją partiją atšaukti įstatymą dėl „užsienio agentų“ arba atidėti jo įsigaliojimą iki lapkričio 1 dienos, t. y. po spalio 26 dieną numatomų parlamento rinkimų. Apie tai praneša „Echo Kavkaza“. Per brifingą S. Zurabišvili leido suprasti, kad nesutinka su vyriausybės siūlymu keisti įstatymą per veto mechanizmą. Ji taip pat pareiškė, kad parlamentas neturėtų tikėtis, jog ji leisis manipuliuojama.