Sirijoje įvyko pirmoji parlamento sesija, žyminti bandymą atkurti šalį po sunkių dešimtmečių diktatūroje. Prezidentas pirmojoje sesijoje kvietė drauge atkurti žlugusią valstybę, bet jam dar teks užtikrinti, kad į demokratinį valdymą būtų įtrauktos etninės ir religinės mažumos.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda griauti jo nerašytą „visuomeninį susitarimą“ su šalies gyventojais, pagal kurį buvo tikimasi, kad visuomenė bus apsaugota nuo karo padarinių. Vienas iš galimų būdų išeiti iš susidariusios padėties galėtų būti išpuolis prieš NATO valstybę, o vėliau – V. Putino ultimatumas išvesti pajėgas mainais į tam tikras sąlygas, mano „The Hill“ apžvalgininkas, politologas Leonas Aronas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad Irano Kirtiklio kalnas, esantis netoli Natanzo branduolinės jėgainės, galėtų tapti potencialiu JAV pajėgų taikiniu, nors nėra visiškai aišku, kas jame yra. „Kirtiklis – puikus taikinys, kuriam galima suduoti didelį ir galingą smūgį tiesiai prie pagrindinių durų“, – pirmadienį vakare duodamas interviu konservatyviam radijo laidų vedėjui Hugh Hewittui sakė jis. „Mes sunaikinsime Kirtiklio kalną.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali imtis tolesnės eskalacijos ir užpulti kitas šalis, jei jam nepavyks pasiekti savo tikslų kare prieš Ukrainą, interviu televizijai BFMTV pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak prezidento, jei Maskvai nepavyks iškovoti pergalės Ukrainoje, Rusijos vadovas „taps labai pavojingas ne tik mums“. „Jis bandys okupuoti kitas teritorijas, kitus žmones ir vėl žudys, žudys žmones“, – sakė V. Zelenskis.

Gazos civilinės saugos tarnyba ir viena iš palestiniečių teritorijos ligoninių pranešė, kad antradienį per Izraelio antskrydį, kurio taikinius buvo policijos nuovada šiaurinėje Gazos dalyje, žuvo aštuoni žmonės, tarp jų – moteris pareigūnė. 

JAV kariuomenė visiškai pasitrauks iš Irako iki rugsėjo 30 d., antradienį Vašingtone per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė Irako ministras pirmininkas Ali Al Zaidi. 

Antradienį, liepos 14 d., Lenkijoje prastas oras sukėlė potvynius, apgadino pastatus ir sutrikdė transporto eismą. Labiausiai nuo audrų nukentėjo Peremislio ir Jelenia Guros miestai, o aštuonių vaivadijų gyventojai buvo įspėti dėl pavojingų meteorologinių reiškinių. Apie tai praneša „RMF24“. Peremislyje dėl smarkių liūčių daugelis gatvių tapo nepravažiuojamos, o dešimtys namų buvo užlieti.

Vienintelis prieš karą pasisakantis Rusijos politikas, planavęs rugsėjo mėnesį dalyvauti parlamento rinkimuose, antradienį pareiškė, kad Kremlius nori sutriuškinti jo kampaniją.

Antradienį Ukrainos karinis jūrų laivynas paskelbė, kad vienas iš jo jūrinių dronų Juodosios jūros vandenyse netoli Rusijos Novorosijsko uosto nuskandino rusų pasieniečių laivą. Pranešama, kad po drono „Sargan-3000“ atakos 62,5 metro ilgio rusų laive „Izumrud“ buvo žuvusiųjų ir sužeistųjų. Rusija šios informacijos kol kas nepatvirtino.

Antradienį Ispanijos teismas ministro pirmininko Pedro Sanchezo broliui uždraudė devynerius metus eiti viešąsias pareigas, pripažinęs jį kaltu dėl prisidėjimo įsidarbinant specialiai jam sukurtose pareigose viešajame sektoriuje.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojams pavyko suvaldyti 1 hektaro ploto miško paklotės gaisrą Čornobylio draudžiamojoje zonoje, pranešė tarnyba. 

Vienintelis karui prieštaraujantis Rusijos politikas, ketinęs dalyvauti rugsėjį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, antradienį, praėjus dienai po to, kai buvo trumpam sulaikytas, pareiškė, kad Kremlius nori „sužlugdyti“ jo rinkimų kampaniją.

Antradienį Kremlius sukritikavo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo komentarus apie saugumo garantijas Ukrainai. „Suformuluoti saugumo garantijas Ukrainai be Rusijos dalyvavimo yra neįmanoma“, – Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą citavo Rusijos naujienų agentūros. F. Merzo komentarai parodė, kad europiečiai atsidūrė aklavietėje, teigė jis. Jei europiečiai tuo tikrai įsitikinę, „tai atmeta Europos šalių dalyvavimą sureguliavimo procese“, sakė D. Peskovas.

Antradienį Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą „Il-20“, kai šis priartėjo prie Lenkijos oro erdvės. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas, kurį cituoja „TVP World“. Ministro teigimu, Rusijos žvalgybinio orlaivio perėmimas įvyko netrukus po vidurdienio, maždaug 30 kilometrų nuo kranto šalia Ustkos miesto. Vykdant NATO oro erdvės patruliavimo misiją buvo pakelti du Lenkijos naikintuvai.

Rusijos kariuomenė antradienį, liepos 14 d., raketomis smogė Mykolajivo ir Odesos sritims. Per atakas buvo apgriauti pastatai, kilo gaisrai, žuvo vienas žmogus, dar keli buvo sužeisti. Kaip naujienų agentūrai UNIAN pranešė Odesos srities prokuratūros atstovė Inna Verba, dieną Rusijos ginkluotosios pajėgos dviem raketomis smogė gyvenamiesiems Odesos rajono kvartalams.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojams pavyko suvaldyti 1 hektaro ploto miško paklotės gaisrą Černobylio draudžiamojoje zonoje, pranešė tarnyba. Gesinimo darbai tęsiasi. Dėl greitų ir koordinuotų gelbėtojų veiksmų pavyko užkirsti kelią liepsnoms išplisti į didelius plotus. Tarnybos teigimu, padėtis visiškai kontroliuojama, imamasi priemonių visiškai užgesinti pavienius rusenančių žarijų židinius.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį pašiepė JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) dėl jo pažado nustatyti didelius mokesčius visiems kroviniams, gabenamiems per Hormuzo sąsiaurį, teigdamas, kad Iranas taikytų mažesnį tarifą. „POTUS (JAV prezidentas) yra visiškai teisus. Kas užtikrina saugų ir patikimą komercinių laivų plaukimą per Hormuzo sąsiaurį, tas turėtų gauti atlygį už šią paslaugą. Iranas visada buvo šio sąsiaurio SERGĖTOJAS ir juo liks AMŽINAI. 20 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ketvirtadienį geriausiu laiku kreipsis į tautą. Jis tai pranešė smarkiai paaštrėjus JAV ir Irano karo veiksmams. „Prezidentas Trumpas ketvirtadienio vakarą, 21 val. Rytų pakrantės (penktadienį 3 val. Lietuvos) laiku pasakys kalbą tautai. Dėkoju už jūsų dėmesį šiam reikalui!“ – pirmadienį savo „Truth Social“ tinkle parašė D. Trumpas. Jis neatskleidė kalbos temos, o Baltieji rūmai iš karto neatsakė į prašymą pateikti išsamesnę informaciją.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė apie 120 mln. eurų paramą Moldovos oro gynybai stiprinti, atsižvelgiant į dronų grėsmę dėl Rusijos karo Ukrainoje. „Šia paramos priemone bus finansuojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, skirta Moldovos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms“, – nurodė ES.

Ukrainos antibalistinės gynybos pajėgumų stiprinimas yra ne mažiau svarbus karo užbaigimui nei smūgiai Rusijos karo ekonomikai ar aktyvios operacijos fronto linijoje, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis įraše „Telegram“ kanale. „Stiprūs ir pakankami antibalistiniai pajėgumai yra būtini norint užbaigti Rusijos karą su Ukraina. Jie yra ne mažiau svarbūs nei ilgojo ir vidutinio nuotolio smūgiai Rusijos karo ekonomikai ar aktyvios operacijos fronto linijoje.

Vienas „Ryanair“ skrydis vos nesibaigė tragedija. Beveik penkių kilometrų aukštyje išdužus lėktuvo langui, stiprus oro srautas vos neišsiurbė 61-erių serbo. Vyrą nuo baisios mirties išgelbėjo jį laikiusi žmona ir kiti keleiviai bei… saugos diržas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šį skrydį iš Graikijos į Vokietiją „Ryanair“ keleiviai prisimins dar ilgai. Vos prieš valandą pakilęs lėktuvas leidžiasi avariniu būdu iš maždaug penkių kilometrų aukščio.

Kita žiema Ukrainai vėl gali būti sunki, nes Rusija, tikėtina, rengs aviacijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūros objektams. Europos Sąjunga jau ruošiasi suteikti pagalbą Ukrainai. Apie tai, kaip praneša UNIAN pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas. Kallas pranešė, kad ES šalių narių užsienio reikalų ministrai šiandien su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiga aptarė padėtį fronte ir Ukrainos energetikos atsparumo stiprinimą.

Jau praktiškai visus Rusijos regionus ir okupuotas Ukrainos teritorijas apėmus didelio masto degalų krizei, benzino problemas „pastebėjo“ ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kurį cituoja Rusijos žiniasklaida. Jis pripažino, kad krizės priežastimi tapo Ukrainos smūgiai, skelbia UNIAN. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai sukelia tam tikrų problemų dėl naftos produktų tiekimo Rusijoje, tačiau padėtis palaipsniui gerės“, – rusams pažadėjo V. Putinas.

Pirmadienį Rusijos policija suėmė prieš karą pasisakantį Kremliaus kritiką, kadaise mėginusį kandidatuoti ir varžytis su prezidentu Vladimiru Putinu bei planavusį dalyvauti parlamento rinkimuose po dviejų mėnesių. 63 metų Borisas Nadeždinas Rusijoje išgarsėjo 2024 m., kai netikėtai sulaukė paramos kandidatuoti prieš V. Putiną tų metų prezidento rinkimuose. Po neilgai trukusios kampanijos jam tai buvo uždrausta.

Ukraina per savaitę smogė daugiau nei šimtui Rusijos šešėlinių laivų Azovo jūroje, o šią naktį ne tik taikė į laivus, bet ir vėl sprogdino rusų naftos bazes. Rusijos degalų krizė virsta nuolatinėmis muštynėmis degalinėse, rusai ten mojuoja kumščiais ir skundžiasi, kad vietomis benzinas jau kainuoja 4 eurus. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rusijos balistinės raketos, ypač Kaliningrado srityje dislokuoti „Iskander“, techniškai gali smogti Lenkijai ir Baltijos šalims. Tačiau Rusija neturi pakankamų išteklių plataus masto karui prieš Europą. Be to, ją riboja ekonominių ryšių praradimo rizika ir būtinybė išlaikyti pajėgas Ukrainos fronte. Tai UNIAN pareiškė karo ekspertas Pavelas Narožnas. Pasak jo, jei kalbama apie plataus masto karą prieš Europos šalis, Rusijai reikėtų milžiniškų žmogiškųjų išteklių – šimtų tūkstančių žmonių.

Latvijos karinės jūrų pajėgos pradėjo paieškos ir gelbėjimo operaciją, siekdamos surasti nardytoją, kuris dingo netoli Ruojos, kai nardė Baltijos jūroje ir tyrinėjo laivo nuolaužas. Pakrančių apsaugos tarnybos Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinavimo centras sekmadienį buvo informuotas apie nardytojo dingimą už maždaug dešimties jūrmylių į šiaurės rytus nuo Ruojos.

Per susitikimus aukštu lygiu Paryžiuje Ukraina pristatys tarptautiniams partneriams savo antibalistinę programą, per „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Prancūzija. Šiandien čia vyks svarbios derybos, galinčios atverti Ukrainai gerokai daugiau galimybių sustiprinti savo gynybą“, – sakė V. Zelenskis. Prezidentas pabrėžė, kad kova su balistinių raketų grėsmėmis bus svarbiausias susitikimų prioritetas.

Centrinės Afrikos Respublikoje tebesantys grupuotės „Wagner“ samdiniai įkūrė narkotikų imperiją, pagrįstą tramadolio kontrabanda ir pardavimu, cituodamas dienraščio „The Wall Street Journal“ paskelbtą informaciją praneša naujienų portalas „Meduza“.

2024-aisiais dezinformacija kainavo arba turėjo įtakos pasaulio ekonomikai už daugiau nei 400 mlrd. dolerių, skaičiuoja tyrimą atlikę ekspertai. Vertintas finansinis, socialinis ir politinis dezinformacijos poveikis. Vis didesne problema, sako ekspertai, tampa ne išorės jėgų kišimasis, o destruktyvios vidaus jėgos.

Iškraunant krovinį Odesos srities uoste, laivas su Togo vėliava pateko į priešo ugnį, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, per „Telegram“ pranešė Ukrainos vicepremjeras atkūrimo reikalams ir Ukrainos bendruomenių ir teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba. „Rusija puolė civilinį prekybos laivą su Togo vėliava, kai šis krovė mineralines trąšas. Pataikius į laivo antstatą, kilo gaisras. Deja, žuvo trys įgulos nariai“, – sakoma pranešime.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad respublikos egzistavimą Rusijos imperijos ir TSRS sudėtyje vertina kaip kolonijinį laikotarpį. „XIX amžiuje buvome kolonizuoti. Vėliau priklausėme Tarybų Sąjungai, kurioje nepriklausomybės neturėjome. Buvome SSRS dalis, respublika, taip, bet be jokių teisių. Mūsų istorinėje atmintyje išliko supratimas, ką reiškia būti kolonija, o vėliau tapti laisva valstybe“, – kalbėdamas IV Šušino pasauliniame žiniasklaidos forume sakė I. Alijevas.

Karinei tarnybai įpareigoti ukrainiečiai nebegalės atvykti į Europos Sąjungą ir gauti laikinosios apsaugos kaip pabėgėliai, jei neturės pažymos, patvirtinančios jų teisėtą atleidimą nuo mobilizacijos. Tai taikoma ne tik vyrams, bet ir moterims. Apie atitinkamus pakeitimus Europos Komisija praneš liepą, praneša lenkų „Rzeczpospolita“. „Darbas dėl pakeitimų artėja prie pabaigos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį sakydamas kalbą šalies ginkluotosioms pajėgoms pareiškė, kad Europa yra pasirengusi ginti laisvę ir teisinę valstybę net „kraujo kaina“.

Vienas iš įtakingiausių šiuolaikinės respublikonų politikos veikėjų JAV senatorius Mitchas McConnellas nutraukė keletą savaičių trukusią tylą, kuriai tęsiantis buvo imta spėlioti dėl jo sveikatos, ir pranešė, kad buvo parkritęs ir trumpam praradęs sąmonę, tačiau dabar sveiksta.