Ukrainos kariuomenė naktį atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą. Kaip skelbiama, smogta naftos saugykloms keliuose regionuose. Socialiniuose tinkluose paviešintuose vaizdo įrašuose matyti liepsnos ir dūmų stulpai virš bendrovei „Lukoil“ priklausančios naftos bazės netoli Michailovsko. Ukrainai toliau atakuojant Rusijos logistikos linijas ir naftos objektus, Maskva ieško būdų, kaip aprūpinti savo pajėgas. Pasak Kyjivo, degalus Maskva dabar veža užmaskuotais sunkvežimiais, dažnai renkasi alternatyvius kelius, o kartu su kroviniais vyksta ir apsauga.

Mozambikas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasiūlė Maskvos paramą kovoje su „terorizmo grėsme“ naftos turtingoje šiaurinėje šalies dalyje, kur vykdo veiklą tarptautiniai energetikos milžinai. Mozambikas šiaurinėje Kabo Delgado provincijoje kovoja su sukilėlių judėjimu, susijusiu su „Islamo valstybe“ pasivadinusia grupuote.

Rusijos okupantai pradėjo slėpti savadarbius sprogstamuosius įtaisus drėgnų servetėlių pakuotėse. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas. Jis pabrėžė, kad negalima atmesti galimybės, jog rusai tokiems tikslams gali naudoti ir kitus buitinius daiktus: „Dar kartą raginu Chersono srities gyventojus griežtai laikytis minų saugos taisyklių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva tęs karą prieš Ukrainą, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos 2024 m. birželio mėn. iškėlė Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas, praneša „The Moscow Times“. Tuomet V. Putinas iš esmės kalbėjo apie visišką Kyjivo kapituliaciją.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas (Reformų partija) teigia, kad Estija, siekdama NATO nustatyto naujojo išlaidų tikslo, gynybai skiria beveik 7 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Pranešimai apie humanitarinę krizę Gazos Ruože yra „itin klaidinantys“, ketvirtadienį pareiškė Izraelio vyriausybės organizacijos, atsakingos už okupuotas teritorijas, aukšto rango pareigūnas.

Birželio 26 d. rusų karininkas Aleksandras Luninas paskelbė viešą kreipimąsi į Rusijos valdžią, kuriame pareikalavo susitikimo su Vladimiru Putinu ir pagrasino maištu, jei jo prašymas bus atmestas. Šeštadienį, birželio 27 d., paaiškėjo, kad A. Luninas buvo sulaikytas – žiniasklaidos duomenimis, jam skirta 11 parų arešto, šią bausmę jis jau atliko. Vis dėlto pats kreipimasis sulaukė didelio dėmesio: per parą jis surinko daugiau nei 10 milijonų peržiūrų socialiniuose tinkluose. Tačiau su situacija susipažinęs Rusijos žurnalistas, kalbėdamas su LRT.lt, pabrėžė, kad ginkluotas maištas Rusijos kariuomenės gretose šiandien yra mažai tikėtinas. 

Trečiadienį pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, Turkijoje, praėjo be didesnių staigmenų ar ginčų. Viršūnių susitikime buvęs Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala TV3 Žinioms paaiškino, kodėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus galima vertinti dvejopai ir ką reiškia ekspertų pasakymai, kad Volodymyras Zelenskis į Ankarą atvyko „kitoks“. Visas pokalbis – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Kokia atmosfera buvo Ankaroje tarp šalių vadovų? D. Trumpas jau ...

Rusija ir Kinija stiprina karinį bendradarbiavimą tiek Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą fone, tiek besiruošdamos konfliktui su Vakarais, praneša Vokietijos leidinys „Der Spiegel“, remdamasis kelių mėnesių trukmės tyrimo, atlikto kartu su partneriais, rezultatais. Autorių žinion pateko vidiniai dokumentai, prezentacijos, uždarų susitikimų dalyvių sąrašai ir medžiaga apie bendrus Maskvos ir Pekino gynybos projektus.

Rusijos milijardierius Andrejus Melničenka, užimantis aštuntą vietą tarp turtingiausių rusų „Forbes“ sąraše su 20 mlrd. JAV dolerių (apie 17,5 mlrd. eurų) turtu, mano, kad Rusijos ir Vakarų konfrontacija nesitęs amžinai, ir apibūdino penkis Rusijos ateities scenarijus: valstybės žlugimas, šalies pavertimas apgulta tvirtove, sugrįžimas į Vakarų sistemos periferiją, priklausomybė nuo Kinijos ir suvereni Rusija.

Kaip atminimo dovaną apie NATO viršūnių susitikimą Ankaroje, trečiadienį Belgijos premjeras Bartas De Weveris iš Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano gavo dovaną – vardinį revolverį ir šešis šovinius.

Raketos, skirtos „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemoms, Ukrainoje gali būti pradėtos gaminti jau po kelių savaičių, pareiškė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas, praneša „RBC-Ukraine“. Atsakydamas į klausimą apie Lenkijos vaidmenį planuojamoje raketų gamyboje Ukrainoje, ministras pažymėjo, kad be Lenkijos valstybės dalyvavimo technikos perdavimas Ukrainos kariams yra neįmanomas.

Šią vasarą JAV į Estiją atsiųs naują dalinį, o karių rotacijos tęsis vykstant 6 mėnesių Europoje dislokuotų JAV pajėgų peržiūros procesui. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras tai patvirtino po pokalbių su JAV pareigūnais NATO viršūnių susitikimo metu Ankaroje, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. JAV pajėgos rotacijos principu dislokuojamos Estijoje nuo 2022 m pagal dvišalį susitarimą.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ laikinai išvengė 40 mln. eurų baudos mokėjimo Lenkijoje, nes dvi pastarosios šalies mokesčių tarnybos nesutaria dėl baudos išieškojimo. Baudą dar 2020 metais skyrė antimonopolinė priežiūros institucija UOKiK už tai, kad nebuvo pateikta informacija apie konsorciumo, finansavusio „Nord Stream 2“ projektą, įkūrimą, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.

Europos sostine vadinamame Briuselyje JAV prezidentas Donaldas Trumpas niekada nebuvo populiarus. Todėl nedaugelis geru žodžiu atsiliepia ir apie jo vaidmenį šios savaitės NATO viršūnių susitikime Ankaroje, bet visi pripažįsta, kad pirmuoju smuiku griežė būtent Amerikos vadovas.  

Latvijoje užregistruotas padidėjęs neteisėtų migrantų, mėginančių kirsti sieną iš rytinės kaimynės Baltarusijos, skaičius, ketvirtadienį Latvijos radijui sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininkas Guntis Pujatas. 

Ukrainos generalinė prokuratūra ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos dalyvavimas „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių sabotaže nėra nustatytas. 

Latvijoje užregistruotas padidėjęs neteisėtų migrantų, mėginančių kirsti sieną iš rytinės kaimynės Baltarusijos, skaičius, ketvirtadienį Latvijos radijui sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininkas Guntis Pujatas. „Nuo balandžio mėnesio padėtis įtempta ir sudėtinga“, – teigė jis. Pasak viršininko, užregistruoti pakartotiniai neteisėti bandymai kirsti sieną – šiais metais be leidimo kirsti sieną mėgino 7634 žmonės, 800 daugiau nei ankstesniais metais.

Estijos Tervos mieste lūžo dvi užtvankos, dėl to buvo užlieta 10 namų ūkių. Dėl susidariusios situacijos savivaldybė evakavo 9 žmones, skelbia ERR. Savivaldybė savo interneto svetainėje pranešė, kad pirmasis pranešimas apie incidentą gautas 6.15 val. ryto. Padarinius likviduoja Tervos savivaldybės krizių valdymo komisija, gelbėjimo departamentas, policijos ir sienos apsaugos tarnyba, Estijos gynybos lyga, Moterų savanorių gynybos organizacija ir Transporto administracija.

Kremlius ketvirtadienį užsipuolė JAV dėl pareiškimų, kad Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos objektams galėtų padėti užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį Maskvos sukeltą karą. „Baltųjų rūmų administracijoje matome tam tikrų klaidingų nuostatų – neva didinant karinį spaudimą galima pasiekti taikos susitarimą.

Ukrainos gynybos pajėgos surengė dar vieną sėkmingą smūgių seriją Rusijos naftos pramonei. Kaip platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukrainos kariai įgyvendina vadinamųjų tolimojo nuotolio sankcijų planą, atsakydami į Rusijos vilkinamą karą ir nuolatinius smūgius Ukrainai. Pasak jo, pastarąją parą buvo smogta svarbiems objektams, užtikrinantiems Rusijos naftos komplekso veiklą ir aptarnaujantiems šalies karinę politiką.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Ankaroje vykusiame NATO viršūnių susitikime iš Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdoğano gavo revolverį su išgraviruotu savo vardu, patvirtino prezidentūra.

Jungtinės Valstijos patvirtino sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ pardavimą Vokietijai, ketvirtadienį pranešė kancleris Friedrichas Merzas, nepaisant anksčiau kilusių abejonių, ar planuojamas raketų dislokavimas bus įgyvendintas.

Švedija trečiadienį paskelbė, kad stiprins bendradarbiavimą su Vokietija oro gynybos srityje, įskaitant bepiločių sistemų kūrimą.

Pietų Korėjos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį paliko galioti buvusiam šalies prezidentui Yoon Suk-yeolui skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, susijusius su jo nesėkmingu 2024 metų karinės padėties paskelbimu ir po to kilusiu chaosu.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad po nesutarimų su Donaldu Trumpu Aljansas per viršūnių susitikimą Ankaroje vėl susivienijo, ir pasiuntė žinutę Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Interviu naujienų agentūrai „Reuters“ jis teigė, kad nesutarimai tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų NATO lyderių parodė Aljanso demokratinę stiprybę ir turėtų tapti pamoka Vladimirui Putinui.

Vyriausiasis Irano derybininkas ketvirtadienį pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris bus atidarytas tik pagal „Irano nustatytas sąlygas“....

Sėkmingi Ukrainos gynybos pajėgų smūgiai giliai Rusijos užnugaryje sustiprino Rusijos propagandistų ir vadinamųjų karo korespondentų kritiką valdžiai dėl nesugebėjimo sukurti veiksmingos oro gynybos sistemos. Apie tai praneša Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymi, kad sėkminga Ukrainos vidutinio ir ilgojo nuotolio smūgių kampanija privertė Rusijos ultranacionalistus kaltinti šalies valdžią nesugebėjimu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros ir privačių įmonių.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas NATO viršūnių susitikime Ankaroje Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir kitiems lyderiams įteikė neįprastą dovaną – po pistoletą ir dėžutę šovinių.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė išbrauksiančios Siriją iš terorizmą remiančių valstybių sąrašo.

Pranešama, kad liepos 9-osios naktį Ukrainos kariuomenė tęsė atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą – Rusijos „Telegram“ kanalų duomenimis, buvo atakuotos naftos saugyklos keliuose regionuose, skelbia „The Kyiv Independent“.

Po to, kai JAV karinės pajėgos pradėjo naują smūgių operaciją prieš Iraną, prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Islamo Respubliką, kad bet kokie tolesni išpuoliai prieš laivus sulauks griežtesnio atsako.

Pasibaigus Ankaroje vykusiam NATO viršūnių susitikimui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš Turkijos išskrido savo senuoju prezidentiniu lėktuvu, o iš Kataro dovanų gautą naująjį išsiuntė į Didžiąją Britaniją, kur į jį persėdo, kad galėtų tęsti kelionę namo į Vašingtoną.

Ukrainos kariuomenė naktį tęsė atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą – taikytasi į naftos saugyklas keliuose šalies regionuose, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.

Po to, kai JAV karinės pajėgos pradėjo naują smūgių operaciją prieš Iraną, prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Islamo Respubliką, kad bet kokie tolesni išpuoliai prieš laivus sulauks griežtesnio atsako. „Tai kerštas už vakarykštį Irano surengtą laivų bombardavimą. Jei tai pasikartos, viskas bus kur kas blogiau!“ – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.