Estijos vidaus reikalų ministerija nori neribotam laikui pratęsti sutrumpintą trijų pasienio su Rusija punktų darbo laiką, antradienį skelbia estų transliuotojas ERR.

Japonijos meteorologijos agentūra pranešė, kad antradienį šalies pietvakariuose įvyko stiprus 7,1 balo žemės drebėjimas, ir paskelbė įspėjimą dėl cunamio.

Gegužę Maskva paskelbė, kad moderniausia rusiška tarpžemyninė balistinė raketa „Sarmat RS-28“ iki metų pabaigos bus dislokuota kovinėms užduotims. Raketa buvo pristatyta dar 2018 m., bet jos bandymai nesėkmingi. Ir nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žadėjo, kad ji bus parengta naudojimui jau 2022-ųjų pabaigoje, vėliau šis terminas buvo atidėtas iki 2023-ųjų rudens.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas antradienį susitiko su Estijos vidaus reikalų ministru Igoriu Taro. Susitikime ministrai aptarė dvišalį bendradarbiavimą vidaus saugumo srityje, Europos Sąjungos (ES) išorės sienų apsaugą, neteisėtos migracijos valdymą bei pasirengimą hibridinėms grėsmėms, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Irako ministras pirmininkas Ali al Zaidi pirmadienį nurodė pradėti tyrimą dėl Saudo Arabijos pareiškimų, esą į jos teritoriją nukreipti dronai buvo paleisti Irano remiamų grupuočių iš Irako, pranešė jo atstovas spaudai.

Vokietijos federalinė kriminalinės policijos tarnyba (BKA) šiuo metu 410 asmenų priskiria islamistinių grėsmių kategorijai, teigiama antradienį paskelbtame žiniasklaidos grupės „RND“ pranešime.

Antradienio pavakarę Lietuvos laiku Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose Vašingtone priims Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį. V. Zelenskis Vašingtone dalyvaus ir mirusio respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvėse. Tačiau ekspertai Vašingtone perspėja, kad Ukrainos galimybės iš D. Trumpo užsitikrinti naujos karinės paramos ribotos: karas su Iranu gerokai sumažino svarbios Amerikos ginkluotės, reikalingos taip pat ir Ukrainai, atsargas. 

Jau antrą vasarą Volodymyro Zelenskio sprendimai sutraukia protestuotojus į gatves Ukrainoje. Pernai tai padarė jo bandymas susilpninti antikorupcijos tyrimų tarnybą, šiemet – sprendimas atleisti populiarų gynybos ministrą Mychailą Fiodorovą. V. Zelenskis paklausė protestuotojų reikalavimų, netrukus atleido ir kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį. Ar pareigūnų keitimas gali aptemdyti pastarojo meto Ukrainos karinę sėkmę?

Pranešama, kad Ukrainos dronai liepos 28-osios naktį smogė plieno konstrukcijų gamyklai Maskvos srityje, o okupuotame Kryme buvo užfiksuotas elektros energijos tiekimo sutrikimas, praneša „The Kyiv Independent“.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas ir jo palyda pirmadienį turėtų atvykti į Kiprą pirmojo tokio vizito nuo 2010 metų. 

Baltarusijos lyderiui tikinant, kad jo šalis nekelia grėsmės Ukrainai, Kyjivas teigia, kad sienos su kaimyne saugumo stiprinimas išlieka prioritetu. Palei daugiau nei tūkstantį kilometrų nusidriekusią sieną ne pirmus metus tiesiamos spygliuotos vielos, minuojami keliai bei sprogdinami tiltai – taip siekiama užsitikrinti, kad Baltarusijai pakeitus nuomonę, jos ar Rusijos šarvuočiai neturėtų kaip atvykti į Ukrainą. Tuo metu pasienio gyventojams tai – nuolatinis priminimas apie karo pradžią, o taip pat ir galimus ateities scenarijus.

Azerbaidžano teismas keletui nepriklausomų žurnalistų ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) darbuotojų, apkaltintų „kontrabanda“, pirmadienį skyrė laisvės atėmimo bausmes.

Rusijos kontrolės praradimas Kryme ar net reikšmingas jos pozicijų susilpnėjimas pusiasalyje gali tapti vienu rimčiausių smūgių Kremliaus režimui ir sukelti destabilizuojančius procesus Rusijoje, interviu „Ukrinform“ teigė atsargos majoras ir politikos analitikas Mychaila Basarabas.  

Jungtinės Valstijos pirmadienį išėjo iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio, kai kalbėjo Prancūzijos ambasadorius, taip protestuodamos prieš Prancūzijos komentarus, kuriuose JAV buvo lyginamos su Šiaurės Korėja ir kitomis autoritarinėmis valstybėmis dėl balsavimų žmogaus teisių klausimais.

Kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį paskyrė naują transporto ministrą ir užbaigė chaotišką kabineto pertvarką, išprovokuotą aukšto rango partijos nario atsistatydinimo dėl surogatinės motinystės skandalo. 

Netoli JAV konsulato Toronte pirmadienį anksti ryte buvo paleista šūvių, tačiau niekas nenukentėjo, pranešė Kanados policija.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad jeigu dabar Ukrainoje vyktų rinkimai, Volodymyras Zelenskis nepatektų net į II turą. „Protestai galėjo išaugti – nebūtinai, bet galėjo išaugti, atmenant Ukrainos istoriją, nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimties ar šimtų tūkstančių. Ir tada tai 100 procentų būtų pasibaigę V. Zelenskio katastrofa“, – sako jis. 

Belgijoje buvo suimta kinų kilmės Kanados pilietė, įtariama vykdžiusi „šnipinėjimą trečiosios šalies naudai“ stažuodamasi NATO, šeštadienį pranešė valdžios institucijos.

Pirmadienį Islandijoje prasidėjo išankstinis balsavimas per referendumą, kuris bus surengtas kitą mėnesį dėl galimo stojimo į ES derybų atnaujinimo. Šios derybos oficialiai sustabdytos daugiau nei dešimtmetį.

Lenkijos prokurorai pateikė oficialų ekstradicijos prašymą JAV, siekdami į šalį sugrąžinti buvusį teisingumo ministrą Zbigniewą Ziobro. 

Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad šiuo metu nedalyvauja derybose su JAV, nepaisant to, kad kovos veiksmai tarp abiejų pusių sustojo.

Pietų Korėjos teismas pirmadienį skyrė kalinamam buvusiam prezidentui Yoon Suk-yeolui pusantrų metų lygtinę bausmę už dezinformacijos skleidimą per 2022 metų rinkimų kampaniją prieš jam paskelbiant karo padėtį.

Naujienų agentūra AFP apžvelgia pagrindinius įvykius, susijusius su Ispanijoje ir Prancūzijoje pirmadienį toliau siaučiančiais miškų gaisrais.

Išrinktasis Kolumbijos prezidentas Abelardas de la Espriella sekmadienį pareiškė, kad kitą savaitę pradėjęs eiti pareigas nutrauks diplomatinius santykius su kairuoliškomis Kubos ir Nikaragvos vyriausybėmis.

Venesuelos opozicijos lyderė, Nobelio taikos premijos laureatė Maria Corina Machado sekmadienį pareiškė, kad nedalyvaus rugpjūtį planuojamose JAV remiamose derybose su Delcy Rodriguez de facto vyriausybe.

Tūkstančiai žmonių Maljorkoje išėjo į gatves, protestuodami prieš masinį turizmą. Demonstrantai sekmadienio vakarą pradžioje susirinko Ispanijos aikštėje Palmos – Ispanijos Viduržemio jūros salos sostinės – centre. Iš čia jų kolona patraukė per miesto centrą prie katedros, kur vėliau turėjo būti perskaitytas manifestas.

Rusijos institucijos ir valstybinė žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad ant Elbruso kalno buvo surasti penkių užsienio alpinistų, manoma, bosnių, palaikai.

Rusija antrus metus iš eilės atšaukė kasmetinį Karinio jūrų laivyno dienos paradą Sankt Peterburge, nes dėl didėjančių Ukrainos giluminio smūgio pajėgumų pavojus kyla net ir gerai apsaugotiems šalies didmiesčiams, skelbia „Kyiv Independent“.

Į Siriją atvykęs Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareikalavo tarptautinės paramos pilietinio karo nualintai šaliai ir kritikavo Izraelio veiksmus Golano aukštumose.

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti trys objektai: D dienos paplūdimiai Normandijoje, kur per Antrąjį pasaulinį karą išsilaipino sąjungininkų pajėgos, taip pat Olimpo kalnas Graikijoje ir Berlyno Celendorfo miško kvartalas.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas sekmadienį paragino panaikinti visas sankcijas, kurios buvo įvestos Sirijai valdant nušalintam lyderiui Basharui al Assadui.

Naujasis Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Andy Burnhamas pareiškė, kad bendraudamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu gali laikytis kitokios nuomonės ir visada „kels JK interesus į pirmą vietą“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas deryboms su Iranu suteikia „šiek tiek erdvės“, sekmadienį pareiškė Jungtinių Valstijų ambasadorius Jungtinėms Tautoms (JT), paaiškindamas, kodėl dvi paras iš eilės JAV nesurengė smūgių Iranui.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis sekmadienį pasmerkė Vašingtono spaudimo kampaniją prieš savo šalį, pavadindamas ją „genocidine politika“, ir apkaltino JAV siekiu užgrobti salą.

Briuselio regionas nuo sausio 1 dienos uždraudžia galimybę dalytis elektriniais paspirtukais. Pagrindinis motyvas – eismo saugumas. Pasak Briuselio vyriausybės, traumų, kurias patiria paspirtukininkai ar su jais susidūrę pėstieji, kasmet skaičiuojama šimtas.