Europos Sąjungos (ES) vadovams adresuotame laiške 21-os šalies lyderiai ragina Airiją skubiai sušaukti neeilinį vidaus reikalų ministrų posėdį Europos atsakui į migrantų krizę Seutos eksklave koordinuoti. Šalių vadovai ragina nedelsiant svarstyti skubų ES priemonių ir būtinos paramos teikimą Ispanijai, siekiant atkurti veiksmingą Bendrijos išorės sienos kontrolę ir užkirsti kelią tolesniems nekontroliuojamiems sienos kirtimams, šeštadienį pranešė Lietuvos prezidentūra.

Praėjusią naktį Rusijai atakavus Kyjivą nuo smūgių nukentėjo ir Lietuvos ambasados pastatas. Laimei, įvykio metu žmonės nenukentėjo. O į smūgius Kyjive sureagavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Praėjusią naktį Kyjivą vėl pasiekė žiaurus Rusijos balistinių raketų smūgis. Viena raketa sprogo vos už kelių žingsnių nuo Lietuvos ambasados; pastatas buvo apgadintas, tačiau, laimei, mūsų žmonės nenukentėjo. Tai dar vienas priminimas, kad Rusijos teroras neturi ribų.

Dėl techninių priežasčių buvo uždaryta Latvijos siena su Baltarusija, platformoje „X“ penktadienį vakare pranešė Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava. Jis paragino dar negrįžusius į Latviją žmones naudotis alternatyviais maršrutais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Kristine Petersone naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad šiuo metu techninių problemų kyla Paterniekų pasienio kontrolės punkte prie Latvijos ir Baltarusijos sienos.

Per praėjusios nakties Rusijos smūgius Kyjivui apgadintas Lietuvos ambasados pastatas, žmonės įvykio metu nenukentėjo. Apie tai socialiniame tinkle „X“ šeštadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Per praėjusią naktį įvykdytas Rusijos atakas prieš Kyjivą nukentėjo ir Lietuvos ambasada. Raketos pataikė vos už kelių metrų nuo ambasados. Laimei, mūsų darbuotojai nenukentėjo“, – nurodė K. Budrys.

Per didelio masto Rusijos raketų ataką prieš Kyjivą naktį į šeštadienį žuvo devyni žmonės, dar mažiausiai 23 buvo sužeisti. Gaisrai ir žala pastatams užfiksuoti penkiuose Ukrainos sostinės rajonuose.

Ukrainos Nacionalinės gvardijos brigados „Chartija“ vadas Igoris Obolenskis pakomentavo prieš jį įvykdytą pasikėsinimą, rašo UNIAN. Apie pasikėsinimą į jį pranešta penktadienį. I. Obolenskis pabrėžia, kad teroras yra viena iš rusų karo vedimo priemonių ir ženklas, kad Rusija karinėmis priemonėmis nepasiekia politinių tikslų. „Šiandieninis pasikėsinimas yra įrodymas, kad viską darome teisingai ir veiksmingai naikiname priešą mūšio lauke“, – cituojamas jis.

Atsižvelgdama į Rusijos keliamas grėsmes, NATO rengia planus, kaip sustiprinti branduolinį atgrasymą Europoje. Kaip rašo „Sueddeutsche Zeitung“, viena iš galimybių – papildomų JAV branduolinių ginklų dislokavimas. Ekspertų grupės „The Bulletin“ mokslininkai netgi mano, kad JAV jau galėjo perkelti B61-12 tipo bombas į Lakenheath oro pajėgų bazę Jungtinėje Karalystėje.

Seutoje migrantai veržiasi į pastatus, butus, skelbia „El Espanol“, remdamiesi savo šaltiniais policijoje. Leidiniui taip pat pavyko gauti du vaizdo įrašus, kurie tai patvirtina. Viename iš jų matyti minia, susirinkusi prie durų. Miniai pavyksta duris išlaužti ir patekti į pastatą. Kitame įraše matyti vyras, užlipęs ant kopėčių ir plaktuku daužantis langą. Galiausiai matyti, kaip žmonės sulipa į butą.

Kyjive – dar vienas protestas prieš Mychailo Fedorovo atleidimą ir už dialogą bei reformas gynybos srityje. Proteste dalyvavo apie šeši tūkstančiai žmonių, skelbia „Ukrinform“. Iš pradžių vyko eitynės, vėliau mitingas. Dauguma akcijos dalyvių – jaunimas. Žmonės laikė Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavas, dainavo Ukrainos himną ir skandavo.

Jungtinės Karalystės (JK) laidojimo namų direktorius penktadienį buvo nuteistas kalėti 20 metų dėl, teismo vertinimu, kraupių sąlygų jo įstaigoje, įskaitant ištisus mėnesius nepagarbiai laikytus palaikus ir artimiesiems atiduotus kitų mirusiųjų pelenus. Robertas Bushas daugiau nei 12 metų vadovavo savo laidojimo namams Halyje, šiaurės rytų Anglijoje, darydamas pažeidimus „pramoniniu mastu“ ir sukeldamas „nesuvokiamo masto sielvartą bei skausmą“, sakė teisėjas Nicholas Hilliardas.

Penktadienį pasikėsinta į Ukrainos Nacionalinės gvardijos brigados „Chartija“ vadą Igorį Obolenskį. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN. V. Zelenskis nenurodė, ar Rusija yra susijusi su pasikėsinimu, tačiau pabrėžė, kad Ukraina atsakys. „Kalbėjausi su „Chartijos“ vadu Igoriu Obolenskiu. Šiandien buvo bandymas pasikėsinti į Igorį. Užpuolikas ir jo bendrininkas sulaikyti. Vykdomos reikiamos procesinės procedūros.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių, nes išvakarėse į vieną iš rytinių šalies regionų įskriejo raketa, penktadienį pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „Šiandien Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl vakar į Lenkijos teritoriją pataikiusios raketos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė D. Tuskas.

Po kelias savaites trukusių degalų stygiaus problemų padėtis Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje pagerėjo. Okupacinės valdžios institucijos paskelbė žemėlapius, kuriuose nurodyta dešimtys degalinių, turinčių benzino ir dyzelino. Tačiau didžiausiame mieste Sevastopolyje yra degalinių, kuriose, priklausomai nuo degalų rūšies, ir toliau vairuotojai gali įsigyti ne daugiau kaip 20 ar 40 litrų kuro. Kelias rūšis, be to, galima įsigyti tik su talonais.

Italijos ministrė pirmininkė Georgia Meloni ketvirtadienį paragino sustabdyti Ispanijos narystę ES bevizėje Šengeno erdvėje po to, kai tūkstančiai migrantų įžengė į Ispanijos Seutos eksklavą, besiribojantį su Maroku. Jos komentarai atkartoja panašias užsienio reikalų ministro Antonio Tajani pastabas, išsakytas anksčiau tą pačią dieną. „Šiuo metu rengiame kompetentingų institucijų susitikimus, ir kai jie baigsis, būsime pasirengę veikti, įskaitant išimtines priemones.

Pastarosiomis dienomis iš Maroko į Ispanijos Seutos anklavą persikėlė apie 40 tūkst. migrantų, penktadienį pranešė šaltinis policijoje. Ši žinia paskelbta Seutoje laukiant atvykstančio Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo. Remiantis to paties šaltinio penktadienio rytą paskelbtais duomenimis, tai didžiausias migrantų – daugiausia jaunų vyrų ir paauglių – antplūdis Seutoje nuo 2021 metų. Mėgindami pasiekti Ispanijos Seutos anklavą Šiaurės Afrikoje iš Maroko, iš viso žuvo 18 žmonių.

Lenkijoje sulaikytas 40-metis vyras dėl savo įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose jis viešai ragino nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir jį įžeidinėjo. Apie tai praneša „RMF24“. Skelbiama, kad Lenkijos teisėsauga vyrą sulaikė ketvirtadienį, liepos 30 dieną. Prieš tai pareigūnai surinko įrodymus apie 40-mečio veiklą socialiniuose tinkluose. Remiantis jais, vyrui pateikti kaltinimai dėl viešo kurstymo įvykdyti nusikaltimą – žmogžudystę – ir Ukrainos prezidento įžeidimo.

Naktį dronai atakavo Rusijos internetinės prekyvietės „Wildberries“ logistikos centrą ir naftos perdirbimo gamyklą Volgograde. Atakų vietose kilo dideli gaisrai.

Vien tik ugnies nutraukimas tarp Ukrainos ir Rusijos negali užtikrinti ilgalaikės taikos. Priešingai, bet koks karo sureguliavimas turi apimti teisingumo atkūrimą, atsakomybės už karo nusikaltimus užtikrinimą ir reparacijų išmokėjimą Ukrainai.

Beveik iš karto, kai Donaldas Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, susidarė įspūdis, kad JAV santykiai su Ukraina negrįžtamai sugriuvo. Tačiau dabar vis dažniau pasirodo ženklų, kad santykiai tarp šalių šyla, skelbia „The Economist“, rašo UNIAN.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali bandyti surengti ribotą įsiveržimą į Lenkiją ar Baltijos valstybes, nes jam reikia „sėkmę užtikrinančio naratyvo“, kurio karas Ukrainoje iki šiol nesuteikė, įspėjo Kremliaus kritikas Garis Kasparovas. Apie tai jis kalbėjo televizijos kanalui „TVP World. Gasparovas įvardijo galimus Putino kėslus Jis pareiškė, kad, jei Europa nesiims ryžtingų veiksmų, didėja rizika, jog Rusija peržengs NATO rytinę sieną.

Neseniai Rusijos balistine raketa sunaikinta dronų gamykla Kyjive priklausė JAV korporacijai – tai, panašu, pirmasis atvejis, kai Maskva karo metu nukreipė smūgį prieš JAV įmonę, rašo „The Guardian“. Pasak šaltinio, „Terminal Autonomy“ gamina tikslius dronus giluminiams smūgiams su navigacijos sistemomis, atspariomis Rusijos trukdžių signalams.

Ukraina pagal Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų vertės paskolų programą iš bloko gavo naują 3,47 mlrd. eurų finansavimo dalį, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Pasak ES, skiriamos lėšos padės finansuoti dronų, įskaitant tolimųjų nuotolių reaktyvinius modelius, taip pat raketų ir naikintuvų „Gripen“ pirkimą, Rusijai tęsiant savo atakas prieš Ukrainą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasmerkė Rusijos išpuolius prieš Ukrainą ir sureagavo į incidentą Lenkijoje, rašo „The Guardian“. Lenkijoje naktį nukrito rusų raketa. F. Merzas pareiškė, kad poelgis buvo neatsargus ir įspėjo, jog Rusija yra „pasirengusi eskaluoti konfliktą“. „Mes griežtai smerkiame masinius Rusijos išpuolius prieš Ukrainą. Vėl žuvo daug civilių gyventojų. O smūgis Lenkijoje taip pat liudija apie Rusijos neatsargumą ir pasiryžimą eskaluoti konfliktą.

NATO patvirtino, kad objektas, ketvirtadienio rytą nukritęs viename Lenkijos lauke, buvo Rusijos raketa, praneša portalas „TVP World“. Po incidento Lenkijos institucijos pradėjo tyrimą. Lenkijos pareigūnai anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad rytiniame Liublino regione po sprogimo, įvykusio Rusijai surengus naujas raketų atakas prieš kaimyninę Ukrainą, liko maždaug 10 metrų skersmens krateris.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas galimas raketos smūgis Lenkijoje. Vaizdo įrašas plinta socialinėse medijose, juo pasidalijo NEXTA. Vaizdo įraše matyti filmuojamas kiemas. Vieną akimirką dangus nušvinta, kamera sudreba ir girdėti, kaip nugriaudėja sprogimas.

Rusija ketvirtadienį įtraukė „Telegram“ įkūrėją Pavelą Durovą į „teroristų ir ekstremistų“ juodąjį sąrašą, o diena anksčiau paskelbė, kad siekia jo arešto dėl kaltinimų, jog jis leido Ukrainos žvalgybai naudotis savo platforma. Šis technologijų įmonių įkūrėjas, kuris jau daugelį metų negyvena Rusijoje ir turi Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pasus, ne kartą surėmė ietis su Rusijos valdžia, nes Maskva ėmė griežtinti interneto kontrolę.

Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas pranešė sušaukęs koordinacinę grupę dėl Lenkijos oro erdvės pažeidimo per masinę Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“. „Per masinį Rusijos raketų smūgį Vakarų Ukrainai buvo pažeista Lenkijos oro erdvė.

Trečiadienio vakarą dėl gaisrų, kilusių Graikijos Kretos saloje ir keliančių grėsmę turistiniam kurortui, buvo evakuoti tūkstančiai žmonių, o ketvirtadienį, pučiant stipriam vėjui, ugnis toliau siautėjo, pranešė vietos pareigūnė. „Evakavome apie 8 tūkst. žmonių“ iš Agia Galinio kaimo, visuomeninei televizijai ERT sakė Retimno regiono gubernatoriaus pavaduotoja Marija Lioni.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per naktinę ataką, kurią surengė Rusija, žuvo „tėvai ir vaikai“. Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vakare savo oficialiame „Telegram“ kanale perspėjo apie didelę tikimybę, kad Rusija naktį surengs didelio masto raketų ir dronų ataką, skelbė „Ukrinform“. Dabar jis pranešė, kad per naktį žuvo 8 žmonės, todėl aukų skaičius išaugo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad naktį Rusijos raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“. Anksčiau Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad šalies vyriausybė linksta prie nuomonės, jog naktį Liublino vaivadijoje nukrito Rusijos raketa. Tai teigia ir A. Sybiha, sakydamas, kad tai buvo rusiška sparnuotoji raketa „Ch-101“, kuri į Lenkijos teritoriją pateko per didelio masto Rusijos smūgį Ukrainai ir pažeidė NATO oro erdvę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku iškėlė Ukrainos piliečių, gyvenančių Lenkijoje, saugumo problemas. Apie tai prezidentas pranešė savo socialiniuose tinkluose, skelbia „Europos tiesa“. V. Zelenskis ir D. Tuskas trečiadienį susitiko Liubline – pirmą kartą nuo tada, kai paaštrėjo Ukrainos ir Lenkijos santykiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusija pasirengė surengti plataus masto smūgį ir gali jį įvykdyti jau šią naktį. „Išklausiau Ukrainos oro pajėgų vado Anatolijaus Kryvonožkos pranešimą. Rusai dar prieš kelias dienas pasirengė plataus masto smūgiui, todėl būtent šią naktį yra didelė tikimybė, kad jis bus surengtas“, – rašė V. Zelenskis.

Trečiadienį Turkijos vakaruose kilo miškų gaisrai, kurie sunaikino kai kuriuos namus ir privertė evakuoti kitus bei viešąją ligoninę, taip pat uždaryti kelius, pranešė vietos žiniasklaida. Apie aukas kol kas nepranešama. Valdžia įspėjo apie plintančius miškų gaisrus, kuriuos kursto ekstremalus karštis ir stiprūs vėjai.

Birželio pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) 40 dienų trukmės operaciją, kurios tikslas – daryti spaudimą Rusijai ir paskatinti ją nutraukti karą. Per šį laikotarpį įvyko daug kariniu požiūriu reikšmingų įvykių. Visų pirma, Rusija kenčia nuo smūgių „Wildberries“ internetinės prekybos sandėliams, o patys rusai dėl šių įvykių kažkodėl vis dar stebisi.

Kyjivui didinant ekonominį, karinį ir diplomatinį spaudimą Maskvai, Ukrainos pajėgos naktį surengė naujausius tolimuosius smūgius, nukreiptus prieš dvi dideles Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, trečiadienį pranešė pareigūnai. Ukraina kone kasdien rengia tolimuosius dronų ir raketų smūgius, kuriems pasitelkia šalyje sukurtus ginklus, ir jau ne vieną mėnesį taikosi į Rusijos naftos objektus. Ši Ukrainos pajėgų kampanija sukėlė Rusijoje degalų krizę, kuri yra labai neparanki Kremliui.