Dėl sausros taip nuseko vandens lygis Dunojuje, antroje pagal ilgį Europos upėje, kad tapo matomi dešimtys joje nuskendusių Antrojo pasaulinio karo vokiečių karo laivų. Vasaros karščių metu dėl rekordiškai žemo Dunojaus vandens lygio elektrinės taip pat atsidūrė ties uždarymo riba, o Vidurio ir Rytų Europos vyriausybės imasi priemonių elektrai taupyti.

Po Rusijos smūgių, kurie per naktį pražudė 17 žmonių, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau antibalistinių oro gynybos priemonių. „Balistinių raketų perėmėjai galėjo išgelbėti šiandien žuvusių žmonių gyvybes. Labai svarbu, kad partneriai suprastų, jog jų tiekimo vėlavimai arba nesugebėjimas parūpinti antibalistinių priemonių lemia tokias siaubingas aukas ir sugriovimus“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.

Ispanija ir kitos ES šalys antradienį skubėjo užglaistyti nesutarimus, kilusius dėl migracijos politikos po masinio migrantų antplūdžio į Ispanijai priklausantį Seutos eksklavą Šiaurės Afrikoje.

Šiuo metu Rusijos ginkluotosios pajėgos didžiąja dalimi yra įsitraukusios į puolamąjį karą prieš Ukrainą. Tačiau Kremlius jau dabar imasi priemonių, kad pasibaigus karui sustiprintų savo pajėgas prie šiaurės rytinės NATO sienos, skelbia leidinys „Welt“. Leidinio teigimu, tai rodo kelių Skandinavijos ir Baltijos šalių žiniasklaidos priemonių atliktas tyrimas, kurio metu kartu su ekspertais buvo išanalizuoti palydoviniai Rusijos veiklos šiame regione vaizdai.

Ukrainoje į nelaisvę paimti daugiau kaip 50 valstybių piliečiai, kurie kare kovojo Rusijos pusėje, pranešė Kyjivo pareigūnas. „Ukrainoje buvo paimti į nelaisvę už Rusijos okupantų kariuomenę kovoję užsieniečiai iš 51 valstybės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas. „Todėl svarbu sąžiningai ir atvirai kalbėti pasauliui apie tai, kad dalyvavimas kare Rusijos pusėje turi realių teisinių pasekmių“, – pridūrė jis.

Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad su Rusijos invazija kovojanti šalis niekada neprisijungs prie NATO, nepaisant Kyjivo deklaruojamo ketinimo tapti JAV vadovaujamo karinio aljanso nare. V. Zalužnas, itin populiarus buvęs vyriausiasis vadas, kurį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido 2024 metais, tokį pareiškimą išsakė pirmadienį vykusiame Kyjivo ambasadorių susitikime, praneša naujienų portalas „Europeiska Pravda“. „Aš labai gerai žinau NATO.

Ukrainos oro pajėgų pilotas, kuris persekiojo liepos mėnesį Lenkijoje sudužusią Rusijos raketą Ch-101, dėl NATO procedūrų turėjo apsisukti prie sienos. Kaip praneša portalas „TVP World“, šią informaciją atskleidė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. Ukraina liepos 30 d. sekė šios raketos skrydį, tačiau ją perimti bandęs pilotas buvo priverstas nutraukti misiją likus vos 20 sekundžių iki Lenkijos sienos, laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė C. Tomczykas.

Ukrainos pareigūnai antradienį išreiškė pasipiktinimą vaizdo įrašu, kuriame matomas drono persekiojamas vyras pietiniame Chersono mieste, ir pasmerkė tai kaip sąmoningą civilių „medžioklę“. Vaizdo įraše, kurio naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patvirtinti, vyras bando pasislėpti už transporto priemonės nuo jį persekiojančio, nuotoliniu būdu valdomo FPV drono, prieš sprogstant jo sprogstamajam užtaisui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyko vizito į Krasnojarską. Pirmadienio rytą benzino kainos miesto degalinėse buvo sumažintos vidutiniškai 20–25 rubliais (apie 0,22–0,27 euro), palyginti su praėjusia savaite. Taip pat atšaukti apribojimai kiekvienam pirkėjui parduodamo benzino tūriui. Apie tai rašo žiniasklaida, remdamasi miesto gyventojų liudijimais. Leidinys „Ostorožno, novosti“ publikavo vaizdo įrašą iš vienos Krasnojarsko degalinės.

Jau daugelį metų milžiniškas, milijardų dolerių vertės dvaras, iškilęs prie Juodosios jūros netoli Gelendžiko, reiškė ne tik nepaprastą turtą ir slaptumą. Pastatų kompleksas, žinomas kaip „Putino rūmai“, tapo paminklu izoliuotam pasauliui, supančiam Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną – griežtai saugomam, nutolusiam nuo eilinių rusų ir, atrodytų, nepasiekiamam karo, kurį pradėjo Maskva, pasekmių, rašo naujienų portalo „Kyiv Post“ autorė Sevinj Osmanqizi.

Rusijos okupuoto Krymo gubernatorius antradienį pranešė, kad Juodosios jūros uostamiestyje Sevastopolyje karys nužudė keturis žmones, tarp jų tris civilius. „Tragedija Sevastopolyje (...) Pirminiais duomenimis, karys atidengė ugnį į savo tarnybos draugus ir vieną iš jų nužudė, o po to užpuolė civilius gyventojus ir tris iš jų nužudė“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Maskvos primestas pareigūnas Michailas Razvožajevas.

Ukrainos kariuomenė naktį į antradienį surengė plataus masto dronų ataką prieš Rusiją ir, kaip pranešama, smogė logistikos bei naftos infrastruktūrai įvairiuose šalies regionuose, pranešė portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis „Telegram“ kanalais.

Pasak Aukščiausiojo lyderio Mojtaba Khamenei vyriausiojo karinio patarėjo Mohseno Rezaei, Iranas buvo pasirengęs smogti trims objektams Ukrainoje, tačiau šiuos planus atšaukė, tariamai gavęs Kyjivo „atsiprašymą“. Kaip praneša „Ukrinform“, cituodama naujienų agentūros „Anadolu“ paskelbtą informaciją, M. Rezaei šį pareiškimą padarė duodamas interviu Irano valstybinei televizijai.

Omano pakrantėje, Hormuzo sąsiauryje, į krovininį laivą pataikė „nežinomas sviedinys“, antradienį pranešė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų (UKMTO) agentūra, nors ji ir nepateikė išsamesnės informacijos apie žalą ar sužeistuosius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi iki žiemos padaryti tokį spaudimą Rusijai, kad ši sutiktų nutraukti karą. Tačiau kada tiksliai tai įvyks, sunku prognozuoti, sakė jis Kyjive susirinkusiems Ukrainos ambasadoriams. Ukrainos vidutinio ir ilgo nuotolio dronų smūgiai, užsienio sankcijos bei diplomatinės pastangos turi veikti išvien, „kad Rusijai neliktų kitos alternatyvos, tik taika“, pažymėjo V. Zelenskis.

Jungtinėms Valstijoms peržiūrint savo karinių pajėgų buvimą Europoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad Lietuvos, kaip pavyzdinės Aljanso narės, reputacija turės teigiamos įtakos Vašingtono sprendimams dėl karių rotacijos. „Dabar gauname šiek tiek detalesnės informacijos, kaip JAV pusė mato veiksmų išdėliojimą laike, kada galėtų būti priimti sprendimai. Tikimės, kad visi siūlymai, pagerinimai iš Lietuvos pusės bus įvertinti, taip pat intensyvūs kontaktai su JAV puse.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neatmeta versijos, kad Rusija sąmoningai taikėsi į diplomatines atstovybes, Kyjive praėjusį savaitgalį dviem raketoms apgadinus Lietuvos ambasados pastatą. „Neatmestina taip pat ir ši versija, kol kas teigti negalime“, – kalbėjo K. Budrys LRT laidoje „Dienos tema“, paklaustas, ar Maskva galėjo taikytis į diplomatines atstovybes Ukrainos sostinėje. „Žinome pagal tyrimo medžiagą, kad tai buvo raketos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Olhą Stefanšiną iš Ukrainos ambasadorės Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigų. Kaip praneša „Ukrinform“, atitinkamas įsakas Nr. 696/2026 paskelbtas Ukrainos prezidento interneto svetainėje. Zelenskis atleido Ukrainos ambasadorę JAV Dokumente nurodoma: „Atleisti Stefanšyną Olhą Vitalijivną iš Ukrainos nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigų.

Nyderlandų rytuose, netoli Vokietijos sienos, miškingoje vietovėje kilo gaisras, pirmadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. Pranešime teigiama, kad ugniagesiai buvo išsiųsti į De Rosmoleno gamtos rezervatą netoli Ostrumo kaimo, siekiant užgesinti gaisrą ir užkirsti kelią jo tolesniam plitimui. Kilo dūmų stulpai Virš miškingo ploto, esančio tarp Venlo ir Neimegeno, kilo didžiuliai dūmų stulpai. Dėl prastos oro kokybės buvo evakuota stovyklavietė, kurioje buvo apie 300 poilsiautojų.

Ispanijos Seutos miestą, į kurį praėjusią savaitę įsiveržė per 60 tūkstančių migrantų, drebina neramumai. Nors Seutą dauguma migrantų jau paliko, ispanai rengia protesto akcijas – dėl krizės kaltina ir savo valdžią, ir Maroką, kuris įsibrovėlių srauto esą tyčia nestabdė. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Ispanijos Seutos mieste, kurį praėjusią savaitę užplūdo įsibrovėliai iš Maroko, gyvenimas dar toli gražu negrįžo į seną vagą.

Gesinant miškų gaisrus Graikijoje, ore susidūrė du ugniagesių sraigtasparniai – žuvo du pilotai. Vien per savaitgalį šalyje kilo dar 60 naujų gaisrų, o ugnis sunaikino mažiausiai 150 žmonių namų. Tuo metu Vengrija susiduria su kita ekstremalių karščių grėsme: dėl smarkiai nusekusio Dunojaus pirmą kartą per beveik 45 metus tenka stabdyti atominę elektrinę, pagaminančią apie 40 procentų visos šalies elektros energijos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Specialios priemonės, kuriomis siekiama priversti Rusiją siekti taikos, tęsiamos. Tai interviu naujienų agentūros TSN korespondentui pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas. „Specialios priemonės, kuriomis siekiama priversti Rusiją siekti taikos, tęsiamos. Karas jiems iš esmės atsidūrė aklavietėje. Vyksta tam tikri kariniai veiksmai: tai vyksta puolimas, tai jo nėra, tai mes judame į priekį, tai jie.

Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros už maždaug 60 kilometrų nuo šalies pakrantės perėmė dar vieną Rusijos žvalgybinį lėktuvą, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP. Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad du Lenkijos naikintuvai „F-16“ pirmadienį prieš vidurdienį perėmė Rusijos lėktuvą „Il-20“ netoli šiaurinio Lebos miesto Baltijos jūros pakrantėje. Jis pridūrė, kad rusų lėktuvas buvo tarptautinėje oro erdvėje ir nepažeidė Lenkijos erdvės.

Lenkijos ilgų nuotolių plaukikas Bartlomiejus Kubkowskis pateko į istoriją, tapęs pirmuoju žmogumi, perplaukusiu Baltijos jūrą tarp Švedijos ir Lenkijos. B. Kubkowskis, pramintas „Foka“ („Ruoniu“), daugiau nei 160 kilometrų atstumą atvirame vandenyje įveikė per 55 valandas. Jį lydėjo laivas su specializuota įgula, kuri rūpinosi navigacija, stebėjo saugumą ir perdavė jam maisto bei gėrimų. Tai buvo jau penktasis plaukiko bandymas perplaukti Baltijos jūrą ir pirmasis, pasibaigęs sėkme.

Lenkijoje išaugo išpuolių prieš ukrainiečius banga: vien dėl savo tautybės jie mušami ir raginami grįžti atgal į Ukrainą. Pareigūnai fiksuoja trečdaliu išaugusių registruotų incidentų. Premjeras Donaldas Tuskas kviečia į tarptautinį ginčą su Volodymiru Zelenskiu įsivėlusi prezidentą Karolį Nawrockį netylėti ir pasmerkti išpuolius, nes tai kenkia Lenkijos įvaizdžiui. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Latvijos vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina paraginti vyriausybę sustabdyti pasienyje su Baltarusija esančio Paterniekų pasienio punkto veikimą. Jei vyriausybė pritars ministerijos pasiūlymui, tai iš esmės reikš, kad gyventojai ir krovininiai sunkvežimiai nebegalės vykti iš Latvijos į Baltarusiją. Paterniekai šiuo metu yra vienintelis oficialus pasienio kontrolės punktas Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, įrengtas greitkelio ruože.

Nepriklausomo naujienų portalo „Mediazona“ vyriausiasis redaktorius Sergejus Smirnovas paskelbė iš Lietuvos persikeliantis į Prancūziją ir pareiškė tokį sprendimą priėmęs dėl Lietuvos valdžios bandymo atšaukti Rusijos opozicijos politiko Leonido Volkovo leidimą gyventi. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemonė SOTA.

Rusijos opozicijos politikas Borisas Nadeždinas pirmadienį pranešė išvykęs iš šalies – praėjus kelioms dienoms po to, kai dėl didėjančio valdžios spaudimo jis buvo priverstas stabdyti savo kandidatavimą rugsėjo mėnesį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, rašo „The Moscow Times“. „Gera žinia ta, kad esu gyvas ir laisvas. Deja, kol kas ne Rusijoje“, – sakė B. Nadeždinas vaizdo įraše, nufilmuotame priešais Eifelio bokštą Paryžiuje.

Argentinos prezidentas Javieras Milei pakomentavo naują krizę Europoje, kai į Ispanijos teritoriją pradėjo veržtis migrantai iš Maroko. Jo teigimu, pati Argentina neturi problemų dėl imigracijos, bet jeigu imigrantai „neprisitaiko prie kultūros, tai jau invazija“. Prezidentas pabrėžė skirtumą tarp tradicinės imigracijos, kuria remiasi šalies istorija, ir imigracijos srautų esant išvystytai socialinės paramos sistemai. „Jie (europiečiai, – red. past.

Šimtai Graikijos ugniagesių pirmadienį ketvirtą dieną iš eilės kovojo su dideliais miškų gaisrais į šiaurės vakarus nuo Atėnų. Stiprus vėjas kurstė liepsnas, kurios jau sunaikino pastatų, tūkstančius hektarų dirbamos žemės ir pušynų bei privertė evakuoti žmones sausuma ir jūra. Netoli Kandilio ir Agia Skepi vietovių su ugnimi kovojo 21 gaisrų gesinimo lėktuvas. Sunkioji technika tuo tarpu įrenginėjo priešgaisrines juostas, agentūrai „Reuters“ sakė ugniagesių atstovas.

Pamatę, kaip nuo Ukrainos atakų pleška „Wildberries“ sandėliai, didieji Rusijos maisto prekių tinklai pasiūlė tiekėjams savarankiškai pristatyti prekes į parduotuves, praneša „Kommersant“, remdamasis šaltiniais. Atitinkamus veiklos pokyčius šiuo metu svarsto „Magnit“, „X5“, „Lenta“, „Metro“ ir „Vkusvill“. Anot „Kommersant“ šaltinių, mažmenininkai baiminasi, kad logistikos infrastruktūra gali sutrikti dėl Ukrainos smūgių „Wildberries“ sandėliams.

Per Ukrainos smūgius Rusijos kurortiniame kaime ir Maskvos aneksuotame Kryme – dviejose tarp rusų turistų populiariose vasaros atostogų vietose – žuvo šeši žmonės, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai. Trys žmonės „dėl krintančių UAV (dronų) nuolaužų“ žuvo Archipo Osipovkos kaime Juodosios jūros pakrantėje, platformoje „Telegram“ pranešė Krasnodaro srities gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorių Rustemą Umerovą skiria Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (SZRA) vadovu, pirmadienį pranešė pats Ukrainos prezidentas. Kaip skelbia „Unian“, naujuoju Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi vietoj R. Umerovo turėtų tapti buvęs vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.

Maroko vyriausybė pareiškė, kad masinio migrantų antplūdžio Ispanijos Seutos eksklave priežastis yra socialiniuose tinkluose skleidžiama dezinformacija ir prekyba žmonėmis. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, marokiečius kirsti sieną paskatino socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija, prekiautojai žmonėmis ir neteisingas vieno Ispanijos teismo sprendimo aiškinimas, dėl kurio migrantai ėmė manyti, kad gali patekti į Europą ir nebus iškart grąžinti atgal.

Pareigūnų teigimu, šeštadienio popietę netoli pietvakarių Peru miesto Naskos sudužo turistinis lėktuvas. Žuvo visi 13 juo skridusių žmonių, rašo „ABC News“. Skelbiama, kad lėktuve buvo 11 turistų iš Europos ir 2 įgulos nariai iš Peru. Policijos duomenimis, avarija įvyko apie 12:55 val. vietos laiku. Avarijos priežastis tiriamasi.