Karas Ukrainoje tebeverda, tačiau šalis vis labiau priversta kovoti ne su išoriniais, o su vidiniais iššūkiais. Vienas jų – nenoras kariauti. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ apsilankęs buvęs karo instruktorius Ukrainoje Sigitas Maliauskas teigė, kad tai yra ne tik dalies piliečių požiūrio, bet ir politikų, nesugebančių motyvuoti, problema.

Respublikonas Donaldas Trumpas trečiadienį priėmė prezidento Joe Bideno iššūkį prieš rinkimus surengti dvejus debatus. „Esu pasirengęs ir noriu, – savo tinkle „TruthSocial“ parašė D. Trumpas. – Ruoškimės Kovai!!!“. J. Bidenas trečiadienį metė iššūkį D. Trumpui, paraginęs, kad šis jį „pradžiugintų“ birželį ir rugsėjį surengiant dvejus televizijos debatus.

Panikos akimirkos Slovakijoje, Handlovos mieste. Įvykdytas pasikėsinimas į šalies premjerą Robertą Fico. Kaip pranešama, trečiadienį R. Fico buvo pašautas į krūtinę ir pilvą po išvažiuojamojo vyriausybės posėdžio. Užpuoliką iš karto sulaikė policijos pareigūnai. R. Fico sraigtasparniu buvo nugabentas į ligoninę Bratislavoje. Policija saugo įvykio vietą.

Estijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, numatantį, kad pagal tarptautines sankcijas įšaldytas Rusijoje esančių asmenų turtas gali būti panaudotas karo žalai Ukrainai atlyginti. Už įstatymą balsavo 65 Rygikogo nariai, o trys buvo prieš.

JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas trečiadienį Kyjive paskelbė apie dar 2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos skyrimą Ukrainos pajėgoms, besistengiančioms atremti Rusijos puolimą fronto linijoje. Ši pagalba, apie kurią buvo pranešta per spaudos konferenciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, yra dalis ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (56,3 mlrd. eurų) pagalbos paketo, kurį Vašingtonas patvirtino prieš kelias savaites.

Australų gydytojas, savo atliktus novatoriškus melanomos tyrimus pritaikė nepagydomam smegenų vėžiui, kuris jam buvo diagnozuotas beveik prieš metus, gydyti. Sidnėjaus universiteto profesorius Richardas Scolyeris sakė, kad „negali būti laimingesnis“, kai neseniai atlikto magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai parodė, kad jo glioblastomos atsinaujinimo požymių vis dar nėra.

Europos Komisija trečiadienį pasmerkė Sakartvelo valdančiuosius priėmus plačiai kritikuojamą įstatymą dėl „užsienio įtakos“, nukreiptą prieš užsienio šalių finansuojamas nevyriausybines organizacijas (NVO), ir slopinant masinius protestus, bei paragino Tbilisį pakeisti kursą.

Ukrainos valstybės saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad buvo sulaikyti ir apkaltinti išdavyste šeši asmenys, kaltinami padėję Rusijai smogti daugiabučiui gyvenamajam namui rytinėje Donecko srityje. 2023 metų rugpjūčio 7 dieną Rusija į Pokrovską paleido balistinių „Iskander“ tipo raketų. Per šį išpuolį buvo apgadintas gyvenamųjų namų kvartalas, žuvo devyni žmonės, dar dešimtys buvo sužeisti. „SBU kontržvalgyba neutralizavo Rusijos karinės žvalgybos agentų grupę Donecko srityje.

Atrodo, kad rusų puolimo Charkivo regiono šiaurėje tempai per pastarąją parą sulėtėjo, o rusų kariai šioje zonoje naudoja naują taktiką, rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras trečiadienį pranešė, kad Kyjivas nusiuntė pastiprinimą į šiaurės rytinę Charkivo sritį, kur Rusija praėjusią savaitę pradėjo sausumos puolimą. „Prezidentas išklausė Generalinio štabo viršininko Anatolijaus Barhylevyčiaus pranešimą. Yra dislokuojamos papildomos pajėgos, taip pat yra rezervų“, – nurodė prezidento kanceliarija.

Rusija trečiadienį paskelbė užėmusi Ukrainos pietuose esantį Robotynės kaimą – vieną iš vos keleto gyvenviečių, kurias Kyjivas buvo atsikovojęs per praėjusių metų vasarą įvykusį kontrpuolimą. „Dnipro karių grupuotės daliniai visiškai išlaisvino Robotynės kaimą Zaporižios regione“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija, pranešdama apie sėkmingą puolimą visoje fronto linijoje.

Ukrainos fronte pasirodė naujas Rusijos technikos „šedevras“: „tankai-vėžliai“ – tai T-62, T-72 ar T-80 tankai su papildomomis metalinėmis apsaugomis, primenančiomis metalinį garažą ant ratų. „Forbes“ teigimu, nepaisant keistos išorės, tokie tankai yra pakankamai efektyvūs, tačiau ukrainiečiai išmoko naikinti ir tokius „technikos stebuklus“. „Tankų-vėžlių“ pagrindinė ir iš esmės vienintelė užduotis yra apsisaugoti nuo mirtino ukrainiečių ginklo – tūkstančių dronų.

Sakartvele viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį susitiko su šios šalies parlamento pirmininku Šalva Papuašvili. Susitikimo metu Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad antradienį priimtas „užsienio įtakos“ įstatymas nesuderinamas su demokratiniais Europos Sąjungos (ES) standartais.

ES užsienio politikos vadovas trečiadienį sukritikavo Sakartvelą dėl priimto prieš užsienio finansuojamas NVO nukreipto „užsienio įtakos“ įstatymo ir dėl masinių protestų prieš šį įstatymą slopinimo, paragindamas Sakartvelą pakeisti kursą. „Šio įstatymo priėmimas daro neigiamą poveikį Sakartvelo pažangai kelyje į ES... Mes raginame Sakartvelo valdžią įstatymą atšaukti“, – kartu su ES plėtros komisaru Oliveru Varhelyi‘jumi išplatintame bendrame pareiškime teigė Josepas Borrellis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė penktadienį numatytą vizitą į Madridą, pranešė Ispanijos žiniasklaida, o šią žinią patvirtino Ispanijos karališkieji rūmai atnaujintoje darbotvarkėje. Trečiadienį rūmai atnaujino karaliaus darbotvarkę, išbraukdami iš jos penktadienį numatytą Ispanijos karaliaus Pilypo VI ir V. Zelenskio susitikimą. Ispanijos spauda teigė, kad Ukrainos vadovas tokį sprendimą priėmė po to, kai Rusija pradėjo naują puolimą Šiaurės Rytų Ukrainoje.

Pentagono vertinimu, dabartinė padėtis mūšio lauke Ukrainoje yra sudėtinga. Jungtinės Valstijos deda daug pastangų, kad paspartintų pagalbos teikimą Kyjivui, antradienį pareiškė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis. Žurnalisto spaudos konferencijoje paklaustas, ar Rusijos veržimąsi Charkive rodo, kad amerikiečių ginklai į Ukrainą atkeliauja nepakankamai greitai, P. Ryderis patikino, kad dirbama tam, kad Kyjivui kuo greičiau būtų pristatyta viskas, ko reikia.

Jungtinės Valstijos pataria Kinijai nustoti remti Rusiją, vykdančią agresyvią politiką prieš Ukrainą, jei Pekinas tikisi atkurti produktyvius santykius su Europa.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paskelbė, kad Europos Sąjungos ir NATO narė sustiprins savo žvalgybos tarnybas, atsižvelgdama į sabotažo bandymus ir susirūpinimą dėl kaimyninės Rusijos. Apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai Lenkijos teisėjas Tomaszas Szmydtas (Tomašas Šmidtas) pabėgo į kaimyninę Baltarusiją, artimą Rusijos sąjungininkę, kur, kaip pranešama, paprašė politinio prieglobsčio. Varšuvos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo jo šnipinėjimo.

Ukraina atitraukė savo karius prie kelių kaimų šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kur rusų pajėgos nuo praėjusios savaitės vykdo puolimą ir apšaudo gyvenvietes prie sienos, paskelbė Kyjivas. „Kai kuriuose rajonuose, aplink Lukjancius ir Vovčanską, reaguodami į priešo ugnį ir sausumos pajėgų puolimus, kad išgelbėtų [...] karių gyvybes ir išvengtų nuostolių, mūsų junginiai manevravo ir judėjo į naudingesnes pozicijas“, – trečiadienio naktį paskelbė Ukrainos kariuomenė.

Sakartvele viešinčius Baltijos šalių ir Islandijos užsienio reikalų ministrus šalies prezidentė Salomė Zurabišvili trečiadienį patikino vetuosianti prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą. „Neišduosiu šios šalies dvasios. (...) Mūsų draugams perdaviau žinią, kad prezidente nebus pasinaudota“, – po susitikimo su Baltijos ir Islandijos diplomatijos vadovais surengtoje spaudos konferencijoje Tbilisyje sakė Sakartvelo vadovė.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas vizito Kyjive metu kaip reikiant nustebino ukrainiečius savo pasirodymu viename iš sostinės barų. Vaizdo įraše, kurį UNIAN pasidalino „Telegram“, matyti, kaip A. Blinkenas bare užlipa ant scenos ir taria, kad JAV ir visas laisvasis pasaulis šį sunkų Ukrainai metą tvirtai stovi kartu. „Jūsų kariai, jūsų piliečiai, ypač šiaurės rytuose, Charkive, labai kenčia.

Per naujausią rusų puolimą šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje buvo priversta evakuotis vietos gyventoja Olena Hubenko, anksčiau atsisakiusi palikti savo namus, nepaisant vykstančio karo. Su ja kartu iškeliavo ir daugiau nei šimtas šunų, kuriuos ji per daugelį metų išgelbėjo. „Būsiu su jais, kad ir kur jie būtų [...] jie yra mano gyvenimas“, – sakė ji, varydama išsigandusius šunis į narvus, kuriuos savanoriai krovė į mikroautobusus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Kyjivo rėmėjus Vakaruose paspartinti ginklų ir oro gynybos sistemų tiekimą, Rusijos pajėgoms pradėjus naują puolimo bangą šalies šiaurės rytuose. „Mums reikia gerokai pagreitinto tiekimo. Dabar per daug laiko praeina nuo pranešimo apie siuntas iki realaus ginklų pasirodymo fronte“, – sakė V. Zelenskis vakariame kreipimesi po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) Kyjive.

Sakartvelo parlamentui antradienį priėmus įstatymą, pagal kurį užsienio šalių finansuojamos nevyriausybinės organizacijos laikomos „užsienio įtakos“ grupėmis, tūkstančiai žmonių susirinko į protestą. Per trečiąjį, galutinį, balsavimą prieštaringai vertinamą įstatymą palaikė 84 parlamentarai, 30 balsavo „prieš“. Dabar teisės aktas bus nusiųstas prezidentei, ši žada jį vetuoti.

Rusija kare prieš Ukrainą naudoja Šiaurės Korėjos artilerijos sviedinius, kurie galėjo būti pagaminti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Tai pranešė „Business Insider“, remdamasi Pietų Korėjos žiniasklaida, rašo UNIAN. Publikacijoje pažymima, jog Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) tikrina pranešimus, kad Šiaurės Korėja tiekė savo sąjungininkei Rusijai prieš penkis dešimtmečius pagamintus ginklus.

Beprecedentės Europos Sąjungos (ES) pastangos nubausti pelningą Rusijos gamtinių dujų sektorių jau susiduria su Vengrijos pasipriešinimu, praneša leidinys „Politico“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais. Per pirmuosius ambasadorių pokalbius Budapeštas išreiškė abejones dėl naujojo pasiūlymo, nesiimdamas tiesiogiai prieštarauti priemonei, tačiau aiškiai išreikšdamas savo atsargumą.

Ginkluoti vyrai antradienį greitkelyje Šiaurės Prancūzijoje užpuolė kalėjimo furgoną, nužudė mažiausiai du kalėjimo pareigūnus ir išlaisvino praeitą savaitę įkalintą nuteistąjį. Prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad bus daroma viskas, kad užpuolikai būtų surasti, šimtai saugumo pareigūnų buvo dislokuoti gaudynėms ir užpuolikų bei kalinio, kurie vis dar yra laisvėje, paieškai.

Autoritetingo leidinio „Politico“ straipsnyje teigiama, kad V. Putinas vėl nusitaikė į Charkivą, o šiuo metu iš esmės sprendžiasi Ukrainos galimybės toliau tęsti kovą. Tuo metu Charkivą ginančios kariuomenės dalinių atstovai tikina visiškai kontroliuojantys situaciją, o Rusijos veržimasis gilyn bus sustabdytas jau artimiausiu metu. Einant tretiesiems plataus masto karo veiksmų Ukrainoje metams Charkivas ir vėl atsidūrė dėmesio centre.

Pekinas antradienį perspėjo, kad nauji JAV muitai 18 mlrd. dolerių vertės importui iš Kinijos „smarkiai paveiks“ abiejų šalių santykius. „Tai smarkiai paveiks dvišalio bendradarbiavimo atmosferą“, – pranešime nurodė Kinijos prekybos ministerija. Pekinas paragino JAV „nedelsiant ištaisyti savo klaidingus veiksmus ir atšaukti papildomas muitų priemones prieš Kiniją“. Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad didina muitus 18 mlrd. dolerių vertės importui iš Kinijos.

Antradienį Baltijos šalių ir Islandijos ministrai išvyks į Sakartvelą, kad įtikintų Tbilisį atsisakyti įstatymo projekto, sukėlusio jau kelias savaites trunkančius protestus. Šalis sulaukė perspėjimų, kad šis įstatymas pakirs buvusios sovietinės respublikos galimybes įstoti į Europos Sąjungą (ES). Sakartvelo parlamentas antradienį per trečiąjį ir galutinį svarstymą priėmė „užsienio įtakos“ įstatymą. Dabar jis bus perduotas prezidentei, manoma, kad ji vetuos įstatymą, kurį pasmerkė ES ir JAV.

Rusijos propaganda skleidžia melagingą istoriją apie tai, kad 2022 metų pavasarį Ukraina ir Rusija neva buvo arti taikos susitarimo, tačiau Ukrainos pusė jį atmetė ir dėl to karas tęsiasi jau trečius metus. Tai pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, socialiniame tinkle „X“ paskelbęs vaizdo komentarą.

Pradėjęs penktąją kadenciją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyksta pirmojo savo užsienio vizito – į Kiniją. Kremliaus šeimininko ketvirtadienį, gegužės 16 d., laukiama Pekine, kur jį pakvietė šalies vadovas Xi Jinpingas, antradienį pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Vizitas truks iki penktadienio (gegužės 17 d.). Tai, kad Kinija yra pirmosios V. Putino užsienio kelionės kryptis, pabrėžia glaudžius santykius tarp abiejų branduolinių valstybių ir nuolatinių JT Saugumo ...

JAV karinė pagalba Ukrainai jau pakeliui ir realiai pakeis padėtį mūšio lauke, antradienį lankydamasis Kyjive sakė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Pagalba jau pakeliui ir tai realiai pakeis [kovą] su Rusijos agresija mūšio lauke“, – sakė A. Blinkenas ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, prasidedant jų susitikimui.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pasakė, kad Turkijoje yra gydoma daugiau nei tūkstantis Palestinos islamistų organizacijos „Hamas“ narių. „Mano šalyje mūsų ligoninėse šiuo metu gydoma daugiau nei 1 000 „Hamas“ narių“, – Ankaroje kartu su Graikijos ministru pirmininku Kyriakosu Mitsotakisu surengtoje bendroje spaudos konferencijoje pasakė jis.

Likus mėnesiui iki Europos Parlamento rinkimų, per kuriuos, kaip manoma, didesnio palaikymo sulauks kraštutinių dešiniųjų partijos, 27 šalių blokas antradienį galutinai patvirtins svarbią migracijos ir prieglobsčio politikos pertvarką po beveik dešimtmetį trukusių ginčų. Dabar, kai milžiniškas teisės aktų paketas jau baigtas rengti, kai kurios šalys pradėjo stengtis dar labiau sugriežtinti Europos Sąjungos politiką ir nusiųsti daugiau atvykėlių į saugias trečiąsias šalis.