Švedijos karinės žvalgybos vadovas Thomas Nilssonas mano, kad Rusija greičiausiai kels grėsmę kaimyninėms šalims dar ilgai po vadovo Vladimiro Putino kadencijos pabaigos, pranešė „Bloomberg“. „Mes nelaikome šios krizės laikina; Rusija pasirinko savo kelią ir kelio atgal nėra. Esame strateginėje konfrontacijoje – gilioje, struktūrinėje ir ilgalaikėje, to negalime atšaukti“, – sakė Th. Nilssonas. Jo nuomone, Rusijos grėsmė šalims kaimynėms išliks ir pasibaigus V. Putino kadencijai.

Rusija pralaimi karą prieš Ukrainą. Kaip mano leidinio „The Independent“ analitikai, tai įrodo Rusijos vadovo Vladimiro Putino žodžiai – jis faktiškai pripažino, kad viskas klostosi ne pagal planą, ir paragino grįžti prie taikos derybų būtent tuo metu, kai Ukrainos raketos smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o po apšaudymu atsiduria tiltai, jungiantys Rusiją su okupuotomis teritorijomis.

Ukrainoje gimęs 58-erių verslininkas Vadymas Jermolajevas, kuris, kaip pranešama, yra vienas iš 3 asmenų, kovojančių už savo gyvybę po įtariamo tyčinio sprogimo Monake, yra vienas iš turtingiausių oligarchų, iškilusių šalies pramonės sektoriuje, rašo „express.co.uk“. Per sprogimą, įvykusį apie 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku gyvenamajame pastate gatvėje palei sieną su Prancūzija, buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant 13-metį.

JAV pasiuntiniai susitinka su Kataro tarpininkais, pranešė šios Persijos įlankos valstybės Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Apie vizitą pranešta po to, kai Vašingtonas informavo siunčiantis derybų grupę.

Čekijoje prieš teismą stos devyni asmenys, kaltinami vilioję jaunas moteris modelio darbo pasiūlymais ir po to per prievartą jas vertę filmuotis pornografiniuose filmuose, antradienį pranešė šalies prokurorai. Visi devyni asmenys yra susiję su pornografijos studija „Czech Casting“, jiems gresia iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė už prekybą žmonėmis, naujienų agentūrai AFP pranešė Prahos miesto prokuratūros atstovas spaudai Alesas Cimbala.

Baškirijoje, Rusijoje, degalų pardavimas degalinėse buvo apribotas iki 30 litrų vienam automobiliui, taip pat uždrausta degalus pilti į kanistrus. Kaip rašo UNIAN, birželio 28 d. Ufos degalinėse buvo užfiksuotos eilės, kuriose laukė net 803 automobiliai. Teigiama, kad tokios priemonės buvo įvestos dėl išaugusios degalų paklausos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos suduotų smūgių skirtingoms sritims, sakė, kad Kyjivas ir toliau tęs atsakomąsias atakas, siekiant palaužti Rusijos galimybę tęsti karą.

Rusija stengiasi kuo didesniais kiekiais aprūpinti degalais Maskvą, o kitų miestų padėtis jai nebėra prioritetas. Taip televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje, komentuodamas degalų krizę Rusijoje, pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojas Ivanas Stupakas. Jis pažymėjo, kad dar 2022 m., kai Ukraina susidūrė su degalų trūkumu, nebuvo tokių konfliktų ir bandymų nusiurbti degalus iš kitų automobilių bakų, kokie dabar fiksuojami Rusijoje.

Rusijos kariuomenės veteranas, kuris grasino vadovui Vladimirui Putinui maištu, buvo nuteistas už „ekstremistinių“ simbolių demonstravimą ir įkalintas, rašoma jo platformos „Telegram“ paskyroje ir teismo dokumentuose. Teismas pirmadienį paskelbė labai nedaug informacijos, patvirtinančios bylos faktą, ir nepaaiškino kokie buvo tie „ekstremistiniai“ simboliai ir kokia bausmė jam buvo paskirta.

Ligoninėje mirė šeštoji šaudynių į vakarus nuo Hamburgo esančiame jaunimo globos centre, kurių metu buvo mirtinai sužeisti dar penki žmonės, auka, pirmadienį pranešė Vokietijos policija. Jokios informacijos apie šeštosios aukos amžių kol kas neatskleista. Policija pranešė, kad po incidento Štadės mieste sulaikytas vienas pagrindinis įtariamasis, o dar dviem asmenims taikomos policijos priemonės.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino jachta pirmą kartą nuo karo pradžios išplaukė iš Baltijos jūros, tiesa, su karinio konvojaus palyda, rašo UNIAN. Pasak portalo, V. Putino superjachtą „Graceful“ saugo patrulinis laivas „Voevoda“ ir eskadrinis minininkas „Nastoychivy“. Danijos žiniasklaidos duomenimis, tai pirmas kartas nuo 2022 m. vasario, kai jachta išplaukė iš Baltijos jūros. Visą šį laiką laivas iš esmės nebuvo pastebimas radare, o atsakiklis buvo išjungtas.

Karakase ir La Gvairoje pirmadienį buvo užfiksuotas stiprus pakartotinis požeminis smūgis, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, praėjus beveik penkioms dienoms po dviejų žemės drebėjimų Venesueloje, jau nusinešusių mažiausiai 1 450 gyvybių. Pakartotinis smūgis, kurio stiprumą JAV geologijos tarnyba įvertino kaip 4,6 balo, buvo juntamas netrukus po 7 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.

Birželio 24 d., trečiadienį, užfiksuoti šiurpą keliantys vaizdai iš nejudančio lėktuvo vidaus atskleidė tikrą keleivių siaubą – salone kilo panika, kai orlaivį netikėtai ėmė purtyti smarkūs požeminiai smūgiai. Tuo metu Venesuelą vienas po kito sudrebino du itin galingi žemės drebėjimai. Gamtos stichija Pietų Amerikos valstybėje jau nusinešė apie 1,5 tūkst. žmonių gyvybes, o dar mažiausiai 50 tūkst. asmenų laikomi dingusiais be žinios.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas paprašė surengti susitikimą, kuris antradienį įvyks Katare, nors anksčiau Teheranas neigė, kad būtų planuojama surengti kokias nors derybas. „IRANAS PAPRAŠĖ SURENGTI SUSITIKIMĄ. JIS ĮVYKS RYTOJ DOHOJE!“ – savo platformoje „Truth Social“ pirmadienį parašė D. Trumpas.

Štadėje, Šiaurės Vokietijoje, pirmadienį per šaudynes žuvo penki žmonės, pranešė policija. Vienas asmuo buvo sulaikytas, naujienų agentūrai AFP teigė policijos atstovas spaudai. Daugiau informacijos apie įvykį kol kas nepateikiama. Vokiečių naujienų agentūros DPA cituojami pareigūnai teigė, kad už miesto centro ribų vykdo plataus masto operaciją. Štadėje, esančioje į vakarus nuo Hamburgo, gyvena apie 50 tūkst. gyventojų.

Pirmadienį Irano užsienio reikalų ministerija paneigė pranešimus, kad artimiausiomis dienomis įvyks Irano ir JAV techninių komandų susitikimas susitarimo dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo įgyvendinimui aptarti. Pastarosiomis dienomis abi šalys Persijos įlankoje apsikeitė ugnimi, išbandydamos trapias tarpusavyje paskelbtas paliaubas.

Lietuvos užsienio politikoje – vėl karštos diskusijos. Naujosios valdžios užuominos apie galimą santykių su Pekinu atšildymą visuomenei ir oponentams kelia daugybę klausimų: ko tikėtis iš tokio posūkio ir kokias pasekmes tai atneštų šalies saugumui bei ekonomikai? Apie santykių su Kinija ateitį, galimas rizikas bei diplomatinius iššūkius diskutuoja Seimo nariai: socialdemokratas Ruslanas Baranovas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pirmadienį didžiausia kada nors Europoje užregistruota karščio banga išdegino centrinę ir rytinę žemyno dalį ir nusitaikė į Ukrainą, kuri skubiai ėmėsi veiksmų apsaugoti karo nuniokotus savo elektros tinklus nuo karščio smūgio.

Turkija turi būti įtraukta į visas Europos gynybos ir saugumo struktūras, likus savaitei iki svarbaus NATO viršūnių susitikimo Ankaroje pareiškė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Europa siekia pertvarkyti savo gynybą Rusijos keliamos grėsmės ir JAV pasitraukimo iš NATO rizikos fone, o karinis aljansas ruošiasi liepos 7–8 dienomis Turkijos sostinėje vyksiančiam svarbiam viršūnių susitikimui. Problema susijusi su Turkijos prieiga prie Europos Sąjungos (ES) 150 mlrd.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kalboje pasigirdę teiginiai apie vieningą rusų tautą ir „besitraukiančius iš fronto ukrainiečius“ tėra dar vienas Kremliaus vadovo bandymas pateikti Rusijos karinę pergalę Ukrainoje kaip neišvengiamą, rašoma JAV Karo studijų instituto (ISW) naujausioje analizėje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) Pekine susitiko su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka, pirmadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida. Xi Jinpingas priėmė A. Lukašenką puošniuose valstybiniuose svečių namuose, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. „Kinijos ir Baltarusijos santykiai atlaikė tarptautinių iššūkių išbandymus“ ir „įžengia į geriausią istorijos laikotarpį“, sakoma Kinijos vyriausybės pranešime.

Ukrainiečių kariuomenės ir teisėsaugos pareigūnai pranešė, kad sekmadienį rastas negyvas Ukrainos 154-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadas pulkininkas Volodymyras Kononykovas, skelbia „The Kyiv Independent“. Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ apie V. Kononykovo mirtį pranešė anksčiau tą pačią dieną ir nurodė, kad aplinkybės yra tiriamos.

Pakistanas naktį surengė aviacijos smūgius rytų Afganistane, pirmadienį pranešė Islamabadas. Pakistano pareigūnai teigia, kad operacijomis taikytasi į kovotojus, tačiau Afganistano vyriausybė praneša apie dešimtis žuvusių civilių. Pakistano informacijos ministras nurodė, kad per operacijas nukauti 25 kovotojai, o taikytasi į grupuotę, kurią Islamabadas kaltina dėl savaitgalį Karačyje įvykdyto mirtino išpuolio. Afganistano pareigūnai ne kartą neigė, kad jų teritorijoje slapstosi kovotojai.

JAV pareigūnas sekmadienio vakarą pranešė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas susitarė nutraukti atakas ir planuoja susitikti bei atnaujinti derybas, kad užbaigtų karą Artimuosiuose Rytuose. JAV ir Irano pajėgos pastarosiomis dienomis apsikeitė smūgiais, nepaisant trapaus birželio 17 d. pasirašyto supratimo memorandumo (SM), kuriuo siekiama visiškai užbaigti vasario pabaigoje prasidėjusį konfliktą, sutrikdžiusį laivybą gyvybiškai svarbiu Hormuzo sąsiauriu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo siekiama įsteigti nacionalinį panteoną, pagerbiantį šalies didvyrius. „Šiandien pateikiau parlamentui įstatymą dėl Ukrainos nacionalinio panteono“, – sekmadienį kreipdamasis Konstitucijos dienos proga sakė V. Zelenskis. „Visų didvyrių, kurie įvairiais amžiais ir epochomis kovojo už Ukrainą ir įkvėpė Ukrainą, vardai bus vienoje vietoje ir amžiams įrašyti į mūsų istoriją“, – sakė prezidentas.

Buvo paskelbtas naujas tyrimas, kuris atskleidė, kiek žingsnių iš tikrųjų reikia nueiti per dieną. Tiesa, tyrimo metu tirta vyresnio amžiaus moterų sveikata, rašo „The Independent“. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti „British Journal of Sports Medicine“. Kiek žingsnių reikia nueiti per dieną? Tyrimo metu nustatyta, kad jeigu moterys nueitų bent vidutiniškai 4 000 žingsnių per dieną, žymiai sumažintų ankstyvos mirties riziką.

Jungtinės Valstijos atakavo Irano raketų ir dronų saugyklas bei radarus atsakydamos į iraniečių įvykdytą laivo apšaudymą Hormūzo sąsiauryje. Amerikiečiai teigia į smurtą atsakysiantys smurtu, o iraniečiai atkerta, kad juos išprovokavo Jungtinės Valstijos. Įtampos Artimuosiuose Rytuose šviežias Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimas vis dėlto nemažina. Nors žadėjo laivybai atverti Hormūzo sąsiaurį, iraniečiai jame atakavo štai šį krovininį laivą.

Rusija gali surengti provokaciją Baltijos šalyse arba Lenkijoje, kuri nesibaigtų visapusišku užpuolimu, laikraščiui „The Guardian“ šią savaitę teigė du šaltiniai. Dviejų NATO rytinio flango valstybių žvalgybos pareigūnų teigimu, Kremlius siekia pasinaudoti galimomis Vakarų silpnosiomis vietomis, jo pajėgoms patiriant vis didesnį Ukrainos spaudimą.

Rusijos Valstybės Dūmos narys šeštadienį apkaltino Suomiją tampant „antrąja Ukraina“ ir įspėjo, kad Maskva turi pakankamai karinės galios sunaikinti pusę šalies. Apie tai šeštadienį skelbė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Šie grasinimai nuskambėjo praėjus dienai po to, kai Suomija paskelbė apie planus bendradarbiauti su JAV gynybos bendrove „Lockheed Martin“ ir Tamperės mieste įkurti pirmąjį Europoje reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (MLRS) priežiūros centrą.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Merilande vykusioje Demokratų partijos lėšų rinkimo šventėje sukritikavo savo įpėdinį Donaldą Trumpą dėl jo požiūrio į NATO ir Rusiją.

Buvęs fronto kareivis ir Kremliaus kritikas Aleksandras Luninas, reikalavęs galimybės susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad aptartų tikrąją padėtį fronto linijoje, buvo iškviestas į policiją.

Bahreino oro gynybos pajėgos sekmadienį perėmė Irano paleistas raketas ir dronus, pranešė Persijos įlankos karalystės kariuomenė po to, kai JAV sudavė naujus smūgius Islamo Respublikai, o ši ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Bahreino kariuomenė pareiškė, kad „perėmė ir sunaikino keletą sviedinių, panaudotų per šias klastingas Irano atakas“, ir pridūrė, kad yra „aukščiausio lygio parengtyje“. Tuo metu Kuveito užsienio reikalų ministerija sekmadienį pasmerkė naują Irano išpuolį prieš šalies teritoriją.

Europos Sąjungos (ES) šalys, esančios bloko rytinėje dalyje, spaudžia Briuselį, kad šis greičiau tvirtintų oro gynybos finansavimo projektus, rašo „Bloomberg“. Šios šalys vis dažniau susiduria su dronų incidentais. 2026-ieji Baltijos šalims tapo precedento neturinčiais metais dėl į jų oro erdvę patekusių dronų.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius šeštadienį Belgrade surengtame valdančiosios partijos mitinge, į kurį, nepaisydami kaitros, susirinko tūkstančiai žmonių, paskelbė, jog per „kelias savaites“ atsistatydins. Nuo 2024 metų lapkritį Novi Sado traukinių stotyje įvykusios stogelio griūties, per kurią žuvo 16 žmonių, Serbijoje nuolat vyksta protestai prieš korupciją, o raginimai atlikti skaidrų įvykio tyrimą peraugo į reikalavimus surengti pirmalaikius rinkimus.

Prancūzijoje per rekordinę karščio bangą, kuri jau ne vieną dieną alina didžiąją dalį Vakarų Europos, užregistruota apie 1 000 daugiau mirčių nei buvo prognozuota remiantis ankstesnių mėnesių rodikliais, sekmadienį pranešė Prancūzijos sveikatos pareigūnai. „Nuo birželio 24 dienos užfiksuota apie 1 000 papildomų mirčių (nekonsoliduotais duomenimis), palyginti su ankstesniais mėnesiais užregistruotais mirties atvejais“, – teigiama Prancūzijos visuomenės sveikatos tarnybos pranešime.