Po pastarosios atakos be elektros likusiame Sevastopolyje kilo grėsmė tūkstančiams akvariumo gyvūnų. Vietos akvariumo vadovas perspėja, kad generatoriams skirtų degalų atsargos sparčiai senka, o nutrūkus deguonies tiekimui 5 tūkst. gyvūnų gali pradėti dusti ir žūti. Sevastopolio (Krymas) akvariume iškilusi grėsmė 5 tūkst. gyvūnų gyvybei.

Dvi NATO rytinio sparno šalys įspėjo, kad Rusija rengia galimą provokaciją Baltijos valstybėse arba Lenkijoje, siekdama išbandyti Vakarų karinio Aljanso vienybę, rašo britų leidinys „The Guardian“. „Matome požymių, kad Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją“, – pirmadienį pareiškė Latvijos žvalgyba, pridurdama, kad tai anaiptol nebūtų plataus masto invazija.

Rumunija naktį buvo paskelbusi oro pavojų dėl Rusijos atakos prieš Ukrainos miestus prie Dunojaus, esančius netoli Rumunijos sienos. Apie tai ryte informavo Rumunijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Ministerija nurodė, kad naktį iš birželio 25-osios į 26-ąją Rusija dar kartą atakavo smogiamaisiais bepiločiais taikinius pietinėje Odesos srities dalyje. 03.47 val. vietos laiku Nacionalinio karinio valdymo centro sprendimu šiaurinės Tulčos apskrities gyventojams buvo paskelbtas oro pavojus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad JAV nebėra tik neutralios tarpininkės Rusijos kare prieš Ukrainą. Jo žodžius cituoja „Clash Report“. „Jungtinės Valstijos pirmą kartą pritarė tekstui, kuriame teigiama, kad jos nebėra neutralus tarpininkas, o kartu su mumis remia Ukrainos teritorinį vientisumą, teikia karinę pagalbą, energetinę paramą ir taiko sankcijas Rusijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo jis.

Ketvirta pagal dydį Rusijos naftos perdirbimo gamykla ir antra pagal dydį benzino gamintoja NORSI trečiadienį sustabdė veiklą, skelbia „Reuters“. Anot dvejų agentūros šaltinių, veikla sustabdyta po Ukrainos dronų atakos. Tikėtina, kad tai dar labiau pablogins padėtį Rusijoje, kur šiuo metu susiduriama su kuro krize. Ukraina pabrėžia, kad savo smūgiais Rusijos energetikos objektams ji bando susilpninti Rusijos galimybes užsidirbti iš kuro. Taip pat siekiama priartinti karą prie eilinių rusų.

Antradienį suėjo treji metai nuo Jevgenijaus Prigožino maišto prieš Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną. J. Prigožinui maištas kainavo jam gyvybę. Tačiau Rusijai galbūt būtų buvę geriau, jei J. Prigožinui būtų pasisekę, rašo „The Hill“. Anot leidinio, J. Prigožinas suvokė, kad Kremliui nepavyks nugalėti Ukrainos įprastais būdais. Tačiau V. Putinas to nesupranta iki šiol.

Paryžiaus regione (Prancūzija) automobilyje rastas negyvas trejų metų vaikas, ketvirtadienį pranešė policijos šaltinis – tai jau trečias toks vaiko mirties atvejis per šią savaitę šalį alinančius karščius. Šaltinio teigimu, tėvai berniuką rado „prie namų stovinčiame automobilyje“. Civilinės gynybos tarnyba patvirtino, kad berniukas mirė Sen-Gratjeno mieste netoli Paryžiaus.

Europos Sąjunga ketvirtadienį išmokėjo pirmuosius tris milijardus eurų iš milžiniškos naujos Ukrainai suteiktos paskolos, pranešė ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ši 90 milijardų eurų finansinė pagalba skirta padėti Kyjivui užpildyti biudžeto spragas ir sustiprinti kariuomenę, Rusijos invazijai tęsiantis jau ilgiau nei ketverius metus. Patvirtino pirmąją paskolos dalį „Šiandien pervedame pirmąją šios paskolos dalį... tai yra lygiai 3,2 mlrd.

Prancūzija Sicilijos pakrantėje antradienį perėmė Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivį, ketvirtadienį pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas. Antradienį Prancūzijos karinis jūrų laivynas perėmė naftos tanklaivį „Deliver“, kuris, pažeisdamas jūrų teisę, plaukė prie Sicilijos krantų, socialiniame tinkle rašė Prancūzijos prezidentas. „Europa yra ryžtinga.

Viešai prieinamuose platformos „Telegram“ kanaluose skelbiama, kad Rusijos Ufos mieste buvo atakuota naftos perdirbimo gamykla, praneša naujienų portalas UNN. „Ufoje po išpuolio dega naftos perdirbimo gamykla“, – teigia kanalas „Exilenova+“, pažymėdamas, kad „buvo smogta dviem iš trijų Ufos naftos perdirbimo gamyklų“. „Ufa.

Didžiąją Europos dalį apėmusi rekordinė karščio banga Ispanijoje siejama su 212 mirties atvejų nuo sekmadienio iki trečiadienio, rodo valstybinio instituto duomenys. Stebėsenos sistema „MoMo“ renka kasdienę mirčių statistiką Ispanijoje ir apskaičiuoja mirtingumo skirtumą, lygindama su numatomais skaičiais pagal istorinius duomenis. Karščio banga Europoje Karščio banga Europoje tęsiasi. Remiantis naujienų agentūros AFP apskaičiavimu, Europoje mažiausiai 101 mln.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė esąs įsitikinęs, kad ukrainiečiai ir lenkai gali kurti bendrą ateitį, paremtą tiesa, tarpusavio pagarba ir istorijos supratimu. Tai jis pareiškė atidarydamas Ukrainos atkūrimo konferenciją Gdanske. Savo kalboje D. Tuskas ragino siekti vienybės ir kurti suvienytą Europą, kurios dalimi taptų ir Ukraina.

Per mažiau nei minutę Venesuelą supurtė du labai stiprūs žemės drebėjimai ir padarė didelės žalos. JAV geologijos tarnyba (USGS) nurodė, kad požeminių smūgių stiprumas siekė 7,2 ir 7.5 balo. Antrasis ir stipriausias žemės drebėjimas įvyko tik 10 km gylyje, todėl tikėtini dideli nuostoliai ir taip pat aukos. Gelbėtojai ieško galimai po griuvėsiais esančių žmonių. Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį. Televizijos rodomuose vaizduose buvo matyti sostinėje Karakase apgriauti pastatai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis, kuris, jo anksčiau teigimu, neturėjo „kortų“ laimėti, gerai laikosi kare prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad ryšių įranga, kuri, Kyjivo teigimu, padėjo palaikyti Rusijos dronų smūgius iš Baltarusijos teritorijos, nustojo veikti. Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai jis pateikė ultimatumą Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, kad jis turi vieną savaitę įrangai pašalinti, kitaip sulauks neįvardytų Ukrainos veiksmų.

Rusijos opozicinės partijos „Jabloko“ lyderio pavaduotojas trečiadienį nuteistas septynerius metus kalėti dėl socialiniuose tinkluose paskelbtų įrašų, kuriuose kritikuojamas karas Ukrainoje. Buvęs Maskvos miesto tarybos narys Maksimas Kruglovas buvo įkalintas praėjusių metų spalį įtarus jį „melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę skleidimu. Kaltinimai susiję su dviem 2022 metų balandį paskelbtais įrašais.

Praėjus ketveriems metams nuo to, kai Ukrainos „Azov“ pulkas buvo priversti atiduoti rusų pajėgoms paskutinį nuniokoto Mariupolio miesto kampelį, atkurtas pulkas siekia priversti Maskvą sumokėti už okupaciją, rašo agentūra „Reuters“. Tas skaudus pralaimėjimas 2022 m. gegužę – kai šimtai „Azov“ kovotojų žuvo arba buvo paimti į nelaisvę – pavertė šį pulką ištvermės simboliu Ukrainoje ir nutiesė kelią jo sugrįžimui kaip didesnei ir galingesnei jėgai.

Atėjus vasaros karščiams, butai akimirksniu virsta tvankiomis dėžėmis, kuriose sunku ne tik dirbti, bet ir tiesiog būti. Toli gražu ne visi namuose turi oro kondicionierius, o tie, kurie juos turi, dažnai taupo elektros energiją arba bijo peršalti po ledinio oro srovėmis. Tačiau liaudies patarimai skelbia, kad yra būdų, kaip išsisukti su po ranka esančiomis priemonėmis.

Ispanijoje šią savaitę fiksuotos karščiausios birželio dienos per daugiau kaip 70 metų. Nacionalinė meteorologijos tarnyba „Aemet“ trečiadienį pranešė, kad vidutinė temperatūra šalyje pirmadienį siekė 28,08 laipsnio, o antradienį – net 28,17 laipsnio. Tai reiškia, kad buvo pagerintas ligšiolinis 28,01 laipsnio rekordas, išmatuotas 2025 m. birželio 30 d. Duomenys apie matavimus renkami nuo 1950 m. Ispanija nuo praėjusios savaitės pabaigos kenčia karščio bangą, kuri jau apėmė didelę dalį Europos.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas trečiadienį pareiškė, kad JAV nereikalauja, jog Izraelis išvestų savo karius iš pietų Libano – tai viena iš sąlygų, kurią per vykstančias paliaubų derybas iškėlė Libanas. „Mes paskelbėme, kad bet kokiu atveju nesitrauksime, ir šią akimirką – tai yra diplomatinis pasiekimas – nėra jokio amerikiečių reikalavimo Izraeliui pasitraukti iš Libano“, – interviu vietos lyderių suvažiavime Tel Avive sakė I. Katzas.

Kremlius suabejojo Europos pasirengimu derėtis dėl Ukrainos karo pabaigos ir santykių atkūrimo. „Pirmiausiai turime būti tikri, kad Europa nori dialogo“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą apie galimų derybų perspektyvą. Nors yra pirmųjų signalų, tačiau jie prieštaringi, sakė jis, turėdamas omenyje ginčą Briuselyje dėl Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos bandymų atverti ryšio kanalus su Maskva.

Remiantis naujienų agentūros AFP skaičiavimais, trečiadienį Europoje mažiausiai 94 mln. žmonių, dauguma jų – Prancūzijoje ir Ispanijoje, patirs aukštesnę nei 35 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą. Daugiau nei 350 mln. žmonių visoje Europoje (išskyrus Turkiją) patirs aukštesnę nei 30 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą.

Rusijos ir Ukrainos karas išgyvena naują fazę. Kol fronte Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų puolimas stringa, Ukrainos ginkluotosios pajėgos išsiveržė į priekį bepiločių orlaivių lenktynėse. Pagrindine pastarojo pusantro mėnesio Ukrainos operacija galima laikyti tolimojo nuotolio atakų kampaniją prieš Rusijos vidurinį užnugarį, esantį už kelių dešimčių ar šimto kilometrų nuo fronto linijos.

Trečiadienį Damasko Teisingumo rūmuose prasidėjo buvusio Sirijos prezidento Basharo Al Assado pusbrolio Wassimo Al Assado teismas. Tai pirmoji teismo byla, susijusi su B. Al Assado šeimos nariu po buvusio režimo žlugimo. Teismo teigimu, jam pareikšti kaltinimai dėl ginkluotų grupuočių kūrimo, narkotikų kontrabandos, pagrobimo ir turto prievartavimo. Sirijos teisininkai ir stebėtojai šį teismo procesą laiko labai reikšmingu.

Likus dviem savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo Turkijoje, trečiadienį Berlyne, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo kvietimu, susitinka penkių stipriausių Europos šalių lyderiai.

Pietų Korėjos valdžia sulaikė Šiaurės Korėjos kareivį, kirtusį gerai įtvirtintą abiejų Korėjų sieną, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Pietų Korėjos kariuomene. Manoma, kad kareivis pabėgo iš Šiaurės Korėjos, valdžia tiria pabėgimo aplinkybes, praneša „Yonhap“. Kariuomenė daugiau informacijos nepateikė. Šalis skiria gerai įtvirtinta ir atidžiai stebima buferinė zona palei karinę demarkacijos liniją.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose poveikio kritikuojamas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė įsakęs atlikti tyrimą dėl didelių benzino kainų. Pasaulinės naftos kainos šoktelėjo, kai Iranas, reaguodamas į JAV ir Izraelio smūgius vasario mėnesį, užblokavo naftos srautą per gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį. „Didelės naftos kompanijos nemažina savo kainų degalinėse proporcingai smarkiai sumažėjusioms kainoms, kurias sumoka už naftą“, – savo „Truth Social“ platformoje parašė D. Trumpas.

Rusijos kantrybė Europai senka, o jei NATO nepasitrauks toli nuo jos sienų, Europos šalys turėtų būti nubaustos – prireikus ir branduoliniais ginklais. Tokią nuomonę interviu DR išsakė žinomas Rusijos profesorius Sergejus Karaganovas, daugiau nei 30 metų konsultavęs viena po kitos sekusias Rusijos prezidento administracijas, įskaitant ir prezidento Vladimiro Putino.

Ukraina tikisi šį rudenį gauti kandidatės statusą, šaliai siekiant įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), po susitikimo su EBPO generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainos narystė EBPO mums yra labai svarbi“, – antradienį „Telegram“ kanale parašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad premjerė Julija Svyrydenko pateikė atnaujintą paraišką.

JAV Senatas antradienį priėmė daugiausia simbolinę rezoliuciją, raginančią nutraukti prezidento Donaldo Trumpo karą su Iranu. Tai dar vienas smūgis Baltiesiems rūmams, mėginantiems derėtis dėl ilgalaikio susitarimo su Teheranu. Anksčiau Atstovų rūmų priimta priemonė, kuriai Senatas pritarė 50 balsų prieš 48, įpareigoja D. Trumpą išvesti JAV pajėgas iš karo veiksmų su Iranu. Ši priemonė yra bendro pobūdžio rezoliucija ir neteikiama D. Trumpui pasirašyti, jos teisinė galia ginčytina.

Šiaurės Korėja aprūpins savo karinį jūrų laivyną branduoliniais ginklais ir statys didesnius karo laivus, trečiadienį, anot valstybinės žiniasklaidos, pareiškė šalies lyderis Kim Jong Unas, Pchenjanui tęsiant karinę plėtrą. Uždarai valstybei taikomos sankcijos dėl branduolinės programos, kurią jos vadovai pažadėjo vykdyti kaip esminę Jungtinių Amerikos Valstijų ir Pietų Korėjos atgrasymo priemonę.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė nematanti jokios grėsmės Italijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiams, nepaisant neseniai įvykusio viešo ginčo su prezidentu Donaldu Trumpu. Antradienį laikraščio „La Verità“ surengtame renginyje Romoje kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ministrė pirmininkė teigė, kad dviejų šalių bendradarbiavimas remiasi „tokia ilga ir tvirta istorija“, kad „diskusija socialinėje žiniasklaidoje“ jo nepakirs.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo labai sužavėtas ir įkvėptas naujais Ukrainos smūgiais Rusijai. Apie tai rašo „Financial Times“, remdamiesi šaltiniais, skelbia UNIAN. Apie tai esą kalbėta uždarose derybose per neseniai vykusį G7 viršūnių susitikimą. Trumpas susižavėjo Ukraina, skelbia FT Šaltinių teigimu, yra požymių, kad po naujausių ukrainiečių smūgių D. Trumpas tampa labiau linkęs remti Ukrainą ir labiau spausti Rusiją baigti karą.

Pranešama, kad Ukrainoje žuvo lietuvis. Apie tai rašoma „Facebook“ puslapyje, skirtame pagerbti Ukrainoje žuvusius savanorius „Memorial / Меморіал - International Volunteers for Ukraine“. „Mūsų mylimas lietuvių brolis Ignas Kailius, kuris tarnavo Ukrainoje kaip savanoris, žuvo mūšio lauke. Garbė, šlovė ir dėkingumas mūsų broliui“, – teigiama įraše. Portalas tv3.lt kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją patvirtinimo, tikimės tekstą papildyti.