Nuo 2026 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje (ES) įvedamas naujas 3 eurų muitas, taikomas kiekvienai prekių rūšiai siuntose iki 150 eurų, atkeliaujančioms iš ne ES šalių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šį sprendimą Europos Komisija priėmė siekiant suvienodinti konkurencines sąlygas tarp ES verslo ir trečiųjų šalių pardavėjų, taip pat užtikrinti, kad į ES patenkančios prekės būtų tinkamai deklaruojamos ir apmokestinamos.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad iki Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo pabaigos liko vos daugiau nei mėnuo. Todėl, norint įteisinti anksčiau įrengtą, bet Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, visus reikalingus dokumentus LGT reikia pateikti iki 2026 m. liepos 31 d., rašoma pranešime žiniasklaidai. Po šios datos nauji prašymai įteisinti nelegalų gręžinį nebebus priimami.

Akmenės rajono taryba uždegė žalią šviesą valstybės valdomos Kauno sprogmenų gamybos įmonės „Detonas“ iki 200 mln. eurų vertės karinių sprogmenų gamyklos statybai netoli Naujosios Akmenės. Rajono savivaldybės taryba pirmadienį nusprendė kreiptis į Šiaulių regiono plėtros tarybą, kad ši „Detono“ gynybos pramonės komplekso projektą pripažintų regioninės svarbos projektu. Tai padėtų reikalingą sklypą įmonei suteikti be aukciono – per maždaug 5–6 mėnesius.

Tūkstančiams gyventojų atsiėmus pensijų fonduose sukauptas lėšas, dalis jų sugrįžo į „Sodros“ sistemą. Dėl to vis garsiau diskutuojama, kaip panaudoti susidariusį biudžeto perteklių – daugiau lėšų skirti dabartinių pensijų didinimui ar toliau kaupti „juodai dienai“. Lietuvos bankas (LB), Valstybės kontrolė ir dalis ekonomistų perspėja, kad dabartinis finansinis perteklius nėra ilgalaikis.

Vilniuje, ant Tauro kalno, iš betono konstrukcijų pamažu kyla Nacionalinė koncertų salė. Šiuo metu jau formuojamos kolonos, vidinės sienos, statoma ir pagrindinė didžioji salė. Ten vyks klasikinės ir kamerinės muzikos koncertai, konferencijos bei kiti kultūriniai renginiai. Tačiau daugiau nei 120 milijonų eurų vertės projektą jau lydi bėdos – mat Vilniaus miesto meras pareiškė, kad šiuo metu trūksta dešimties milijonų eurų Kultūros ministerijos pažadėto finansavimo.

Nuo birželio 22 iki 25 d. automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1), ties Sitkūnais (113,6 km), bus vykdomi rekonstruojamo viaduko perdangos sijų montavimo darbai. Dėl dalies darbų laikinai keisis eismo organizavimas, pranešė „Via Lietuva“. Kaip nurodo bendrovė, pirmadienį nuo ryto bus montuojamos pirmojo tarpatramio sijos. Šių darbų metu eismas magistralėje nesikeis ir vyks įprasta tvarka.

Raseiniuose iki 2030 metų pabaigos už maždaug 20 mln. eurų ketinama pastatyti naują baseiną su keturiais 25 metrų ilgio plaukimo takeliais ir pramogų zona bei pirčių kompleksu. Raseinių meras Arvydas Nekrošius BNS sako, kad baseinas iškiltų netoli Viktoro Petkaus progimnazijos, sporto mokyklos: „Iš tų statinių susidarytų tam tikras kompleksas.“ Jo teigimu, jau parengtas projektas, gautas statybos leidimas.

Sutuoktiniai neretai susiduria su rimtais nesutarimais, kurie greitai perauga į skaudžias finansines problemas. Tokių krizių metu dažnai tampa visiškai neaišku, kaip teisiškai turėtų būti dalijamas turtas ir kas kam priklauso. Teisininkai ir pareigūnai pastebi, kad ribos tarp asmeninių pinigų ir bendro šeimos biudžeto sukelia painiavą, kurios pasekmės būna itin sunkios.

Dėl viaduko rekonstrukcijos nuo pirmadienio iki ketvirtadienio keisis eismas automagistralėje Vilnius–Klaipėda, ties Sitkūnais, pranešė „Via Lietuva“. Jos duomenimis, bus montuojamos rekonstruojamo viaduko perdangos sijos. Atsižvelgiant į intensyvų eismą magistralėje, darbai vyks etapais. Bendrovės teigimu, didžiąją laiko dalį eismas vyks įprasta tvarka, o laikini ribojimai bus taikomi trumpais intervalais, kai darbai bus atliekami virš važiuojamosios dalies.

Dalis pirkėjų į parduotuvę ateina su aiškiu sąrašu, tačiau galutiniame krepšelyje atsiduria kur kas daugiau prekių. Tam įtakos turi ne atsitiktinumas, o gerai apgalvoti prekybininkų sprendimai. Prekybos tinklai, kaip ir bet kurie kiti verslai, siekia uždirbti pelno. Taigi, kokius būdus jie pasitelkia norėdami paskatinti gyventojus pirkti? Jungtinės Karalystės (JK) tinklaraštyje „MoneySavingExpert.

Europoje parduodamuose automobiliuose bus naudojama daugiau perdirbto plastiko, todėl jie turėtų brangti. Taip nusprendė europarlamentarai – siekiama ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir išsaugoti kritines žaliavas – plastiką, o ateityje ir plieną bei aliuminį, kurie šiuo metu iškeliauja į trečiąsias šalis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ketvirtus metus iš eilės valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinė grąža išlieka stabili, o už praėjusius metus į valstybės biudžetą pervesta 230,9 mln. eurų dividendų, pelno įmokų bei kitų mokesčių, teigia Valdymo koordinavimo centras. Jo duomenimis, didžiausią indėlį į valstybės biudžetą už praėjusių metų rezultatus pervedė „Ignitis grupė“, jį papildžiusi 74,2 mln. eurų. Iš viso valstybės biudžetą 230,9 mln.

Vyriausybė pritarė siūlymui įpareigoti azartiniuose žaidimuose dalyvauti norinčius asmenis turėti specialią lošėjo kortelę. Šiuo Azartinių lošimų įstatymo pakeitimu Finansų ministerija teigia siekianti užtikrinti efektyvią lošimų sektoriaus priežiūrą, mažinti lošimo prieinamumą, su juo susijusią galimą socialinę ir finansinę žalą, neigiamą poveikį asmenų sveikatai bei prisidėti prie atsakingo lošimo politikos įgyvendinimo.

Nacionalinė sporto agentūra (NSA) skyrė papildomus 500 tūkst. eurų Lietuvoje organizuojamoms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms. „2026 m. Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektų finansavimo konkursas buvo skelbiamas jau antrą kartą. Kaip ir anksčiau, paraiškos buvo vertinamos dviejuose krepšeliuose – pirmame gautos paraiškos rengti pasaulio ir Europos čempionatus ar jų etapus, antrame – žemesnio tarptautinio lygio varžybos“, – rašoma NSA pranešime.

Politikams vis garsiau kalbant apie demografinę krizę, gyventojų akys krypsta ir į dideles būsto kainas. Esą tai – viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės delsia kurti šeimas ar susilaukti vaikų.

Iki 2021 metų galiojusi socialinio draudimo įmokų tvarka daliai gyventojų galėjo lemti didesnes išlaidas, o jų gaunamos socialinės garantijos dėl to nepadidėdavo. Vėliau paaiškėjo, kad tam tikrais atvejais vienodas pajamas gavę žmonės buvo vertinami nevienodai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pati tvarka jau pakeista, vis dėlto šis teismo sprendimas gali būti reikšmingas ir platesniam ratui gyventojų. Jų teigimu, tai iš naujo paskatino diskusijas apie socialinio draudimo sistemos teisingumą.

Lobių ieškotojas šalia Klaipėdos aptiko unikalų šiam kraštui XIV amžiaus lobį – 46 sidabrinius lietuviškus pinigus ilguosius ir jų dalis. Istorikai spėja, kad tai paslėpta kasdienė smulkaus pirklio valiuta. Ir nors už lobį jo radėjui priklausytų iki pustrečio tūkstančio eurų, jis negaus nė cento. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas rodė XIV amžiaus sidabro lydinius.

Sumažinti energijos suvartojimą ir atnaujinti seną įrangą gali kainuoti tūkstančius ar net milijonus eurų. Vis dėlto dalį šių išlaidų galima padengti valstybės parama, jei planuojami pokyčiai numatyti energijos audito ataskaitoje. Pagrindinis šio žingsnio tikslas yra sėkmingai atlikti numatytus darbus ir realiai sumažinti suvartojamos energijos kiekį. Tokiomis investicijomis siekiama ne tik atnaujinti naudojamą įrangą, bet ir sumažinti energijos suvartojimą bei veiklos sąnaudas.

Dalis gyventojų Lietuvoje vandenį gauna iš centralizuotų tinklų, kiti – iš nuosavų gręžinių. Pastarasis vandens tiekimo būdas kai kuriems yra kasdienybė, tačiau ne visi žino, kokie reikalavimai taikomi šių įrenginių naudojimui. Artėjant svarbiems pokyčiams, specialistai primena tai, ką žinoti būtina. Gręžiniai yra giliau nei šachtiniai šuliniai įrengti statiniai, tiekiantys ne gruntinį, o giliau esantį ir paprastai geresnės kokybės požeminį vandenį.

Dėl prastai saugomos Registrų centro sistemos šimtai tūkstančių į kažkieno rankas patekusių gyventojų duomenų, pasak ekspertų, yra tik ledkalnio viršūnė. Šalyje yra daugybė institucijų, kurių sistemas nulaužti ir pavogti svarbią informaciją programišiams būtų menkas vargas. Viešojo administravimo specialistas pirštu beda į Registrų centro milijonų švaistymą – per šešerius metus centras sumokėjo 130 milijonų eurų įvairioms įmonėms, kad šios prižiūrėtų ir tvarkytų Registrų centrą.

Vasarą lietuviai susikrauna lagaminus ir patraukia link Baltijos jūros. Palanga tradiciškai tampa pagrindiniu poilsiautojų traukos centru, kuriame gyvenimas verda visus tris vasaros mėnesius iš eilės. Nepaisant to, vos atvykusius atostogautojus kasmet pasitinka tas pats galvosūkis – labai skirtingos ir nuolat besikeičiančios nakvynės kainos. Kol vieni ieško pigiausių kampelių nakvynei, kiti pasiruošę pakloti šimtus eurų už prabangą prie pat kopų.

Papildomų mokestinių lengvatų vaikus auginantiems tėvams buvo tikimasi sulaukti jau netrukus. Pagal dabar galiojančius įstatymus, jomis šeimos pirmą kartą galėtų pasinaudoti deklaruodamos 2027 metų pajamas. Tačiau anksčiau parengtuose Finansų ministerijos projektuose buvo numatyta šių priemonių įsigaliojimą atidėti dvejiems metams. Jei tokiems pakeitimams būtų pritarta, papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) ir papildomo mokesčio kredito tektų laukti iki 2029 metų.

Taškydami II pakopos pinigus baldams, automobiliams, auksui ir erotinėms prekėms, lietuviai, pasirodo, nemažą dalį lėšų ir pasiliko – bankų sąskaitose jie laiko apie 2 mlrd. eurų, o dar pusę milijardo išsigrynino. Prezidentas ragina gyventojus šiuos pinigus skolinti valstybei už palūkanas ir taip prisidėti prie valstybės projektų finansavimo. Tuo metu politikai ginčijasi, kaip patobulinti II pensijų pakopą, kad iš jos nepasitrauktų likę dalyviai. Daugiau apie tai sužinokite – TV3 Žiniose.

Per metus Lietuvoje dirbtinio intelekto (DI) technologijų panaudojimas versle išaugo 143 proc., taip pat gerėjo šalies rodikliai debesijos ir duomenų analitikos srityse, rodo Europos Komisijos (EK) paskelbta 2026 m. Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, remdamasi ataskaita, teigia, kad Lietuva ir toliau išlieka tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderių pagal skaitmeninę transformaciją.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą – plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, mažinti kai kurias lengvatas ir didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne didesni mokesčiai, o kad pati ekonomika augtų sparčiau. Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad būtent NT mokestis Lietuvoje iki šiol išlieka viena jautriausių ir sunkiausiai iškomunikuojamų temų.

Nuosavo ūkio kūrimas daugeliui jaunų žmonių tampa nemažu finansiniu iššūkiu. Pradėti veiklą žemės ūkyje dažnai reikia nemažų pradinių investicijų – nuo technikos ir įrangos iki žemės, pastatų ar kitos infrastruktūros. Siekiant palengvinti pirmuosius žingsnius šiame sektoriuje ir paskatinti naujų ūkių kūrimą kaimo vietovėse, jauniesiems ūkininkams ir šiemet siūlomos valstybės finansavimo galimybės.

Seimas griežtina nepriklausomų elektros tiekėjų kontrolę. Jei nesugebės gyventojams pasiūlyti itin mažos elektros kainos, tiekėjai privalės kone 300 tūkst. klientų tiesiog atiduoti į „Igničio“ visuomeninį tiekimą. Nepriklausomi elektros tiekėjai nepatenkinti šia naujove, mat mažesnę kainą vargu, ar pasiūlys, tad tiesiog praras dalį klientų ir jų pinigų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Panevėžiečiai miglotai pasakoja apie tai, kiek ir pagal kokį planą moka už sunaudojamą elektrą.

Aštrėja konfliktas tarp darbdavių, profsąjungų ir Vyriausybės dėl kitų metų minimalios algos didinimo. Darbdaviai ir profsąjungos gėdina nueinančią Ingos Ruginienės vyriausybę, kad ši būsimai valdžiai teikia nesuderintą minimalios algos didinimo planą – pagal jį MMA didėtų 50 eurų, iki 900 „į rankas“ . Matydami, kad Vyriausybė nepaiso jų nuomonės, pramonininkai žada nedalyvauti trišalėje taryboje ir sunkiai įsivaizduoja joje darbą su I. Ruginiene, jei ji grįš į socialinės apsaugos ir darb...

Iš Registrų centro pavogti tūkstančiai gyventojų duomenų, o piktavaliai, kaip įtariama, sistemoje galėjo veikti ne vieną mėnesį. Ekspertai sako, kad ši istorija atskleidė rimtas saugumo spragas ir kelia klausimą, ar buvo padaryta viskas, kad tokio masto duomenų rinkimas būtų pastebėtas laiku.

Nors naujai statomi pastatai jau šiandien atitinka aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, didžiausias iššūkis išlieka senų ir nerenovuotų pastatų fondas. Būtent jis, ekspertų teigimu, lems, kaip greitai pavyks pasiekti Europos Sąjungos keliamus klimato tikslus ir kartu išlaikyti būstą prieinamą gyventojams.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) vadovaus dabartinis jos vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Konkursą laimėjęs ir penkerių metų kadencijai paskirtas M. Endrijaitis įstaigai vadovaus nuo liepos 28 dienos. Jis pakeis nuo 2017 metų vadovaujančią Editą Janušienę, kuri baigia savo antrąją kadenciją.

Kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužė į dešimtis tūkstančių bendrovės „Fortinet“ sukurtų ugniasienių (angl. firewall) ir VPN tinklų, kuriuos naudoja didžiosios pasaulio įmonės, į sąrašą pateko ir 9 „.lt“ domenai bei 14 organizacijų, kurių įrenginiai fiziškai yra Lietuvoje, tarp jų ir viena valstybinė įstaiga, skelbia portalas „Delfi“. Anot jo, į kibernetinių nusikaltėlių akiratį buvo patekusi telekomunikacijų bendrovė „Telia“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), kelet...

Į sankcionuojamų įmonių sąrašą įtraukta ir iš esmės nebeveikianti Baltarusijos metalurgijos kompanijos kontroliuojama Šiaulių metalo gaminių tiekėja „BMZ-Baltija“ negali išmokėti 1,26 mln. eurų dividendų akcininkams už 2022 metus, įskaitant ir nesankcionuojamą Lietuvos įmonę, galutinai nutarė teismas.

Išsiskyrus Vyriausybės bei darbdavių ir profsąjungų pozicijoms dėl kitų metų minimalios algos, taip pat neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimo, premjerė Inga Ruginienė sako, kad abiem variantais būtų pasiektas tas pats rezultatas – kitų metų minimalus atlyginimas pasiektų 903 eurus „į rankas“. Šią savaitę partneriai Trišalėje taryboje sutarė, kad 2027 m. minimali mėnesio alga (MMA) turėtų kilti 7,19 proc.

Gegužės viduryje startavo vienas ilgiausiai gyvuojančių socialinių projektų mūsų šalyje – „Lietuvos Maximalistai“. Gabius ir stropius šalies moksleivius pildyti paraišką ir dalyvauti šiame konkurse lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia jau 24 kartą iš eilės. Prisidėdama finansine paskata prie aktyvių ir pažangių Lietuvos moksleivių tikslų įgyvendinimo, „Maxima“ tam įsteigė 120 tūkst. eurų fondą.