Viršvalandžiai – viena dažniausių darbo organizavimo temų, ypač didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Kas laikoma viršvalandžiais? Pagal Darbo kodekso 119 straipsnį viršvalandžiai – tai darbas, viršijantis nustatytą darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio normą.

Kovo pabaigoje baigsis ir dvejus metus trukęs elektros kaupimo periodas saulės elektrinių savininkams, po kurio sukaupta elektra bus nurašyta, o kaupusieji už tai sulauks kompensacijų. Už visą sukauptą elektrą nebus kompensuojama tiems gaminantiems vartotojams, kurie yra garantiniame tiekime, rašo „Verslo žinios“. Šiems saulės elektrinių savininkams kompensacijų dydį riboja įstatymai. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 175 tūkst. gaminančių vartotojų ir 66 tūkst.

Pavasarį, pasibaigus technologinei žiemos pertraukai, Vilniaus rajono gyventojų ir tranzitu keliaujančių vairuotojų laukia didžiuliai pokyčiai. Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ skelbia pradedanti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Pilaitė–Čekoniškės–Sudervė kapitalinio remonto darbus. Daugiau nei dviejų kilometrų ilgio atkarpoje bus sutvarkyta ne tik nusidėvėjusi važiuojamoji dalis, bet ir iš esmės pakeista pėstiesiems skirta infrastruktūra.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovei „Litgrid“ pirmadienį pradeda vadovauti Andrius Šemeškevičius. Naujasis „Litgrid“ generalinis direktorius iki šių metų pradžios dirbo bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovu. Jis pakeitė kadenciją baigusį Roką Masiulį, įmonei vadovavusį nuo 2021 metų vasario. BNS, remdamasi šaltiniais, anksčiau skelbė, kad A. Šemeškevičius „Litgrid“ vadovo konkurse nurungė 45 kandidatus, įskaitant ir R. Masiulį.

Kovo 31-ąją baigiantis dvejus metus trukusiam saulės elektrinių savininkų elektros kaupimo laikotarpiui, po kurio sukauptas elektros perteklius bus nurašytas ir gali būti kompensuojamas, gyventojams liko savaitė pasiskaičiuoti galimas išmokas bei, esant poreikiui, pakeisti elektros tiekėją, skelbia „Verslo žinios“. Anot portalo, kompensuojama bus už visą sukauptą elektrą, išskyrus tiems, kurie naudojasi garantinio elektros tiekimo sąlygomis, – jų kompensacijų dydį riboja įstatymai.

Šiemet sukanka 25 metai, kai pirmą kartą Lietuvoje buvo užregistruoti vardiniai automobilio numeriai. Nors į šį išskirtinumą jau tuomet buvo žvelgiama su panieka, pastaruosius kelis metus išskirtinių numerių paklausa yra išaugusi. Tą galima pastebėti ir įvairiose į automobilių numerius nukreiptose platformose, kuriose ieškoma nupirkti ar parduoti išskirtinių numerių, kur kaina gali būti palankesnė. Anksčiau tokiais numeriais buvo ženklinami tik specialūs automobiliai, pvz.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiltą per Neries upę Jonavos rajone statančiai Italijos bendrovei „Rizzani de Eccher“ patiriant finansinių problemų, tilto užsakovės bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas sako, kad jei „Rizzani“ nesugebės tęsti Lietuvai svarbaus objekto, teks ieškoti naujo rangovo. „Mums tai ypatingos jautros projektas ir jeigu nematysime galimybių jiems išsikrapštyti, turėsime nutraukti sutartį ir skelbti pirkimą.

Po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino daugelį prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, Kinija pirmadienį paragino Jungtines Valstijas atšaukti vienašališkus muito tarifus. Penktadienį teismas nusprendė, kad D. Trumpas neturi teisės taikyti muitų pagal 1977 m. įstatymą, kuriuo jis rėmėsi, kad galėtų staiga įvesti mokesčius atskiroms šalims, apversdamas pasaulinę prekybą aukštyn kojomis.

Šiaulių statybos bendrovė „Limega“ neįrodė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) trikdžių, todėl jos pasiūlymas suremontuoti Žemaitės gatvę Mažeikiuose atmestas pagrįstai, nusprendė teismas. Šiaulių apygardos teismas vasario 13 dieną nusprendė, kad Mažeikių savivaldybės administracija pagrįstai atmetė „Limegos“ paraišką konkursui jai laiku nepateikus būtinų dokumentų. Teismas netenkino „Limegos“ ieškinio.

Prieš daugiau nei ketverius metus Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, skelbta apie planus vystyti bendradarbiavimą ir į šalį pritraukti didelių investicijų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, nors per šį laikotarpį tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli.

Seimo narė Birutė Vėsaitė siūlo 10 kartų padidinti baudą prostitučių klientams, esą tai mažins paklausą ir pamažu rinkos nebeliks. Morgana Danielė tikina, kad tokie sprendimai labai naivūs ir net pavojingi, esą sekso paslaugų pirkėjai pirmiausia sieks apsaugoti save, prostitutes išsiveš į atokesnes nesaugias vietas. O policija pripažįsta, kad prostitučių klientus pagauti ir įrodymus surinkti labai sudėtinga. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ekologiški produktai dažnai kainuoja gerokai daugiau nei įprasti, tačiau ne visiems aišku, ką iš tiesų reiškia ekologiškumo ženklinimas. Ar didesnė kaina atspindi realias gamybos sąnaudas, ar dalį jos sudaro visai kiti veiksniai? Ekspertas sako, kad kainą lemia ne tik ūkininkų darbas, bet ir konkurencija, paklausa, logistikos grandinės bei pačių vartotojų įpročiai.

Vystant Baltijos šalis sujungsiančios tarptautinės „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės projektą, Latvija, lyginant su kaimynėmis, atsilieka nuo projekto terminų, teigia „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas. Tiesa, anot jo, šalį aktyviau finansuoti projektą skatina ne tik Baltijos šalys – prie spaudimo prisideda ir Europos Sąjunga (ES). „Estams sekasi gerai, jie juda taip pat sparčiai kaip mes, o su latviais jau gaunasi tokia klasikinė situacija megaprojektuose.

Grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius TV3 laidoje apie automobilius „Gazas dugnas. Šou“ ne tik papasakojo apie savo automobilį, bet ir smagiai replikavo laidos vedėjui Pauliui Garkauskui. TV studijoje skambėjo taiklūs juokeliai, o pokalbis apie „Volvo“ greitai virto ironišku dialogu. Laidoje netrūko humoro ir draugiškų pašaipų. Į TV studiją atvykęs grupės „The Roop“ frontmenas Vaidotas iškart sulaukė vedėjų dėmesio – šiuos sudomino, kokiu automobiliu jis atvyko.

Valstybė toliau dalija subsidijas šilumos siurbliams įsigyti, o gyventojai aktyviai naudojasi tokia parama. Tačiau ar ji skiriama taip, kad būtų naudinga ne tik pinigus gaunančiam žmogui, bet ir visai šalies energetikos sistemai? Ekspertai sako – pats principas remti efektyvesnius šildymo prietaisus yra teisingas, bet paramos modelį dar galima patobulinti.

Šį sezoną kauniečių centralizuoto šildymo sąskaitoms išaugus labiausiai tarp Lietuvos didmiesčių, Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijai priklausantys konservatoriai problemą spręsti siūlo atliekant dalinę daugiabučių renovaciją ir didinant valstybės paramos intensyvumą. Be to, šilumos tiekėjai „Kauno energija“ siūloma sudaryti daugiau ilgalaikių biokuro įsigijimo sandorių.

Lietuvos automobilių parko statistika slepia nepatogią tiesą. Kasmet šalies registruose kabo beveik pusė milijono transporto priemonių, kurių leidimas dalyvauti eisme yra sustabdytas. Nors teoriškai šie automobiliai nenaudojami, praktikoje biurokratinės spragos atveria kelius klestinčiam nelegaliam ardymo verslui. Siekiant pažaboti šešėlį, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija siūlo griežtinti tvarką ir įteisinti realią savininkų atsakomybę.

Iš antrosios pensijų pakopos atsiimtas lėšas Lietuvos gyventojai dažniausiai svarstytų investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) arba padėti kaip indėlį – po 19 proc. lietuvių rinktųsi kiekvieną iš šių variantų, rodo „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, taip pat 17 proc. gyventojų nurodė, kad pinigus investuotų į vertybinius popierius, fondus ar kitus investavimo instrumentus, dar 13 proc.

Produktai su užrašais „be laktozės“, „be glitimo“ ar „be cukraus“ daugeliui pirkėjų tapo kasdienybe. Vieni jų ieško dėl sveikatos, kiti – dėl gyvenimo būdo. Tačiau toks pasirinkimas kainuoja: vienai pirkėjai įprastas pirkinių krepšelis iš 20 eurų išaugo iki beveik 40, o skirtumas labiausiai išryškėja perkant reguliariai.

Kai kalbama apie nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje, dažniausiai pirmiausia išskiriamas Vilnius. Sostinė yra didžiausias šalies miestas, čia sutelkta daugiausia verslo įmonių, o ir viešojo sektoriaus koncentracija – didžiausia. Vis dėlto Lietuva tikrai neapsiriboja vien sostine.

Iš pirmo žvilgsnio greitoji mada leidžia vartotojams sutaupyti, tačiau ilguoju laikotarpiu kelia klausimų dėl realios savo kainos – tiek pinigine, tiek aplinkosaugos prasme. Ekonomistai ir tvarumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad pigūs, trumpai dėvimi drabužiai gali lemti didesnes bendras išlaidas ir didėjančią atliekų naštą.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Lukas Savickas siūlo numatyti naują transporto lengvatą, kuria galėtų pasinaudoti toliau nuo darbo vietų gyvenantys darbuotojai. Jis įregistravo tai numatančias Viešojo keleivinio transporto lengvatų ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisas. Jei Seimas pritartų, darbuotojams, kurių darbo vieta yra nutolusi ne mažiau kaip 20 kilometrų nuo jų faktinės gyvenamosios vietos, būtų suteikta 80 proc.

Daugelis darbuotojų kiekvieną mėnesį dalį savo algos atiduoda pensijai. Kai kurie baiminasi, kad tos ilgai kauptos pensijos taip ir nesulauks, o pinigai tiesiog atiteks valstybei. Pasitaiko atvejų, kai iš tiesų taip ir nutinka. Todėl, kaupusiajam mirus, artimiesiems svarbu žinoti, kada šie pinigai priklauso jiems, ir kreiptis dėl to laiku.

Nors kuro akcizas Lietuvoje kyla, automobilių vairuotojai toliau rizikuoja savo sveikata ir transporto priemonėmis prastos būklės gatvėse ir keliuose. Geroms kelių sąlygoms nepadėjo ir šių metų žiema. TV3 Žinių „Dienos komentare“ – apžvalgininko Vladimiro Laučiaus pokalbis su „Via Lietuva“ vadovu Martynu Gedaminsku. Ši žiema parodė apokaliptinius vaizdus Lietuvos gatvėse ir keliuose. Eismo įvykiai, baisūs kamščiai, žmonės susižaloja.

Panevėžio miesto savivaldybė, įgyvendindama socialinio būsto mieste plėtrą, planuoja įsigyti 12 butų. Pasak savivaldybės, šis projektas pagerins socialinio būsto prieinamumą labiausiai pažeidžiamoms miesto gyventojų grupėms. Iš viso planuojama įsigyti penkis vieno kambario ir septynis trijų kambarių butus daugiabučiuose namuose su visomis reikalingomis inžinerinėmis sistemomis. Visi butai taip pat turės ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę.

Dalis gaminančių vartotojai yra linkę piktnaudžiauti garantinio elektros tiekimo paslauga ir ja naudojasi ilgiau nei numatytus šešis mėnesius, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Jo teigimu, nepaisant finansinės naudos vartotojams, tai gali iškraipyti elektros rinką. „(Garantinis tiekimas – ELTA) neatleidžia vartotojo nuo pareigos rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

Žmonės, patiriantys finansinių sunkumų, dažnai nustemba sužinoję, kad socialinė parama jiems nepriklauso, nors pajamos – minimalios. Nuo 2026 metų valstybės remiamos pajamos siekia 233 eurus, o vertinant teisę į paramą atsižvelgiama ne tik į atlyginimą, bet ir į turimą turtą, santaupas ar net būsto plotą.

Trys prieš tris krepšinis – greitas, aštrus, be pauzių. Tačiau kas nutinka tuomet, kai treneris, atidavęs visą save komandai, svarbiausiose kovose turi sėdėti tribūnose? TV3 laidoje „Gazas. Dugnas. Šou“ Dainius Novickas prabilo apie emocijas, slaptą komunikaciją su žaidėjais ir tai, kaip gimsta planas B, kai FIBA užveržia taisykles.

Ar ieškantys patikimo, nedidelio, bet itin praktiško miesto automobilio turėtų atsigręžti į trečios kartos „Honda Jazz“? Kiekvieną šeštadienį per TV6 rodomos laidos „Autopilotas“ ekspertai nusprendė patikrinti ko vertas šis japoniškas hečbekas. Trečioji „Honda Jazz“ modelio karta pasauliui buvo pristatytas dar 2013-aisiais, Europą jis pasiekė tik po dvejų metų ir išsilaikė rinkoje iki pat 2020-ųjų.

Kasdien gauname dešimtis trumpųjų žinučių iš įvairių bendrovių. Dažniausiai jose būna pateikiama informacija apie paslaugas ar nuolaidas. Visgi kai kurie žmonės pastebi, kad šiose žinutėse nėra naudojamos lietuviškos raidės, kartais pasitaiko klaidų. Tačiau kodėl taip yra? Kol kai kurie gyventojai piktinasi, kad Lietuvoje siunčiamose žinutėse nėra lietuviškų raidžių, bendrovės paaiškina, kad tokia praktika taikoma norint sutaupyti nemažai pinigų.

Paspaudus šalčiams ir i6augus sąskaitoms už šildymą ir elektrą, gyventojai vis dažniau ieško būdų, kaip sutaupyti. Tačiau, pasak specialistų, ne visi taupymo triukai iš tiesų duoda naudos. O kai kurie gali net padidinti išlaidas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Vilnius Tech“ Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

„Kauno tiltai“ už 35,29 mln. eurų (be PVM) rekonstruos vieną pagrindinių Lietuvos ir Latvijos elektros jungčių – 330 kilovoltų (kV) oro liniją Aizkrauklė–Panevėžys, pranešė „Litgrid“. Anot operatorės, šis projektas sustiprins tinklo patikimumą, sudarys sąlygas padidinti elektros tiekimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos bei prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros.

„Lidl Lietuva“ tęsia nuoseklias investicijas į darbuotojų gerovę, stiprindama tiek finansinį stabilumą, tiek emocinę bei fizinę komandos sveikatą. Šiais metais didžiajai daliai parduotuvių, logistikos centrų ir administracijos darbuotojų Lietuvoje darbo užmokestis vidutiniškai didės 9 proc. Iš viso 2026 metais „Lidl Lietuva“ darbo užmokesčio biudžeto didinimui skirs apie 8 mln. eurų.

Vokietija per praėjusius metus pagamino apytikriai 6,9 mln. tonų mėsos – beveik tiek pat kiek ir 2024-aisiais, rodo Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) paskelbti išankstiniai duomenys. Pernai šalyje paskersta 48,5 mln. kiaulių, stambių raguočių, avių, ožkų ir arklių, taip pat 697,3 mln. naminių paukščių. Vien tik kiaulių paskersta 0,6 proc. daugiau nei užpernai – 44,9 mln., o kiaulienos gamyba padidėjo 1,1 proc. iki maždaug 4,3 mln. tonų.

Augant sukčiavimo mastams, vis daugiau dėmesio skiriama bankų atsakomybei ir jų vaidmeniui užkardant neteisėtus pinigų pervedimus. Finansų įstaigos sako, kad kasmet investuoja didelius pinigus į prevencines priemones ir dirbtinį intelektą. Tačiau ekspertai pripažįsta – net ir pažangiausios technologijos ne visada apsaugo, kai pats žmogus bendradarbiauja su sukčiais. Be to, į sukčių tinklą bandoma įtraukti ir lietuvius, kad šie gimtąja kalba apgaudinėtų tautiečius.