Draudimo bendrovės BTA užsakymu Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šių šalių gyventojams ruošiantis nenumatytoms aplinkybėms svarbiausia yra sveikatos apsauga. Antroje vietoje estai ir lietuviai nurodo šeimos gerovę, o latviai – asmeninį finansinį saugumą.

„Regitra“ pastebi tendenciją, kad, atėjus šiltajam metų sezonui, vis daugiau gyventojų užsako vairuotojo pažymėjimus skubos tvarka, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vien praėjusiais metais iš viso buvo pagaminta net 244 tūkst. vairuotojo pažymėjimų, o užsakant beveik pusę iš jų buvo pasinaudota galimybe dokumentą gauti per vieną ar penkias dienas, kai tuo tarpu įprastas terminas yra 15 d.d. Dažniausiai skubos tvarka kreipiamasi praradus vairuotojo pažymėjimą ar praleidus galiojimo terminą.

Paaiškėjus, kad iš Registrų centro buvo nutekinta šimtai tūkstančių duomenų ir gyventojams pradėjus tikrinti, ar jų asmens duomenys pavogti, centro svetainė stringa dėl didelio žmonių susidomėjimo, sako laikinasis įmonės vadovas. Tačiau Giedriaus Cinino teigimu, gyventojai tikrinti šią informaciją galės neterminuotą laiką. „Kaip ir tikėjomės, sulaukėme labai didelio žmonių susidomėjimo.

Prezidentui siūlant įteisinti galimybę per nacionalinį plėtros banką ILTE įveiklinti gyventojų komerciniuose bankuose laikomus indėlius, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas vertina, kad pasiūlymas neblogas, tačiau dėl kai kurių aspektų būtina rasti sutarimą. „Dar yra nemažai dalykų, dėl kurių reikia sutarti, sukonstruoti tą mechanizmą. Iniciatyva, manau, kad visai nebloga“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

Didžiausias Baltijos regione keleivių vežėjas autobusais „Lux Express“ didina kasdienių reisų skaičių maršrutu Klaipėda-Liepoja-Ryga. Nuo gegužės 29 d. autobusai iš Klaipėdos šiuo maršrutu kasdien išvyks tris kartus – 8.10 val., 12.55 val. ir 17.10 val., nurodoma bendrovės pranešime. Pasak bendrovės, atnaujintas grafikas keleiviams suteiks daugiau lankstumo planuojant vasaros keliones, verslo išvykas, keliones į renginius ar atostogauti Baltijos pajūrio miestuose.

Misiją Lietuvoje baigiantis Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pristatys įžvalgas apie Lietuvos ekonomikos padėtį ir perspektyvas. Išvadas Vyriausybėje pristatys TVF delegacijos vadovė Kazuko Shirono (Širono), finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pirmieji politikai patvirtina nukentėję nuo registrų duomenų nutekinimo, apie kurį pranešta praėjusią savaitę. Neringos meras Darius Jasaitis naujienų portalui „15min“ sakė, kad duomenys apie jo ir sutuoktinės nekilnojamąjį turtą iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ar jos įstaigų paskyrų rinkti dar vasarį. Tai įmanoma patikrinti Registrų centro (RC) savitarnoje. Pasak politiko, prisijungimai prie jo duomenų fiksuoti sausio 16, 27, 30, vasario 3, 16 ir 17 dienomis.

Pirmadienio vakarą vos pradėjus veikti Registrų centro sistemai, skirtai gyventojams pasitikrinti, ar per incidentą nebuvo nutekinti jų asmens duomenys, jos veikla sutriko. Laikinasis Registrų centro vadovas Giedrius Cininas teigia, kad sistemos veikimą apsunkino itin didelis prisijungti bandžiusių žmonių srautas. „Kaip ir tikėjomės, sulaukėme labai didelio žmonių susidomėjimo.

Ekonomistai dažnai primena, kad lietuvių atlyginimai auga itin sparčiai. Vien per pastaruosius 5 metus vidutinis darbo užmokestis išaugo nuo 1381 euro iki 2527 eurų neatskaičius mokesčių, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra. Tačiau daugeliui žmonių kur kas svarbiau, kokia suma lieka pragyvenimui, būtiniausioms ir papildomoms išlaidoms po visų atskaitymų. Per pastaruosius metus atlygis „Į rankas“ pakilo nuo 879 eurų iki 1540 eurų.

Vasara jau ant nosies, o Palanga vis dar intensyviai ieško sezoninių darbuotojų. Norėdami juos prisivilioti, verslininkai siūlo nemokamą apgyvendinimą, dviračius ir net nemokamus masažus. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų, ypač virėjų, labai trūksta. Jiems siūlomi atlyginimai siekia net 4 tūkst. eurų „į rankas“. Tunisietis Jamaika jau septintą vasarą iš Afrikos atvyksta į Lietuvos pajūrį ir visą šiltąjį sezoną dirba padavėju Palangos centro ir Kunigiškių restoranuose. „Klientai – tiesiog pasaka.

Registrų centrui tapo žinoma, kad tretieji asmenys galėjo gauti Nekilnojamojo turto registro (NTR) išrašus neteisėtai prisijungus per kitos institucijos administruojamus prisijungimus. Registrų centras taip pat jau leidžia pamatyti, ar jūsų duomenys buvo pavogti. Registrų centras teikia NTR duomenis kitiems duomenų gavėjams pagal duomenų teikimo sutartis.

Šiemet pabrangus degalams, už juos mokesčių akcizų į biudžetą vairuotojai jau sumokėjo 50 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Tačiau jau po trijų savaičių dyzelinas gali pabrangti dar labiau, mat nustos galioti laikinas mokesčių sumažinimas – 6 ct už litrą pristabdęs dyzelino brangimą. Ministras nesiūlo mokesčių sumažinimo tęsti, nes tikisi, kad atpigs nafta. Panevėžio degalinėje gyventojai už dyzeliną moka daugiau nei po du eurus už litrą.

Precedento neturintis skandalas Registrų centre – programišiai, pasinaudodami Migracijos departamento darbuotojo paskyra, pavogė daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro duomenų. Generalinė prokuratūra apie pradėtą tyrimą paskelbė penktadienį, tačiau TV3 žiniomis, apie duomenų vagystę valdininkai žinojo prieš pusantro mėnesio, bet tylėjo. Po skandalo dar 05–25 rytą Registrų centro vadovas Adrijus Jusas pateikė atsistatydinimo pareiškimą.

Siekiant įgyvendinti klimato tikslus, Europoje siūloma kurti beprecedentį elektromobilių socialinės nuomos modelį. Jis leistų mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms persėsti į naujus, netaršius automobilius. Tokią idėją siūlo Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija, kuriai priklauso ir europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl nutekintų šimtų tūkstančių Registrų centro duomenų, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pranešė, kad jo sprendimu ligšiolinis Registrų centro vadovas Adrijus Jusas traukiasi iš šios įstaigos vadovo posto. Ar toks žingsnis šalina problemos šaknis? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ministru E. Grikšu.

Traukiasi ilgametis banko „Artea“ administracijos vadovas Vytautas Sinius. V. Sinius, einantis ir valdybos pirmininko pareigas, pasitrauks nuo liepos 9-osios. Jį abiejuose postuose nuo liepos 10 dienos laikinai pakeis banko finansų vadovas Tomas Varenbergas, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) antrinei nuomos su įgula oro bendrovei „Avion Express“ vadovaus Vytenis Šuklys. V. Šuklys nuo birželio 1 dienos pakeis Darių Kajoką, įmonei vadovavusį aštuonerius metus, pirmadienį pranešė ASG. Anot pranešimo, V. Šuklys pastaruosius penkerius metus buvo logistikos grupės „Girteka Group“ finansų vadovu. 2017–2020 metais jis taip pat buvo „Avion Express“ finansų ir administracijos vadovas.

Valstybės pajamoms per keturis šių metų mėnesius išaugus 9 proc. ir pasiekus beveik 31 proc. metinio pajamų plano, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad mokesčių surinkimas daugmaž atitinka planą, tačiau iš pirmų keturių mėnesių duomenų išsamių išvadų daryti nesiryžta, rašo portalas „Verslo žinios“. „Bendras surinkimas yra kiek geresnis, lyginant su tuo, kas suplanuota. Bet tikrai dar ganėtinai ankstyva daryti kažkokias toli siekiančias išvadas.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ šiemet už 42,3 mln. eurų (su PVM) 22-juose rajoniniuose keliuose numato asfaltuoti apie 100 kilometrų žvyrkelių. Šiuo metu darbai jau vyksta dalyje objektų, o kitur juos numatoma pradėti birželį arba liepą, kai bus galutinai baigtas projektavimas.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako laukiantis, kol jam bus pateikta informacija, kaip kitų Europos Sąjungos šalių įstatymuose yra reglamentuojamas branduolinio ginklo dislokavimas valstybių teritorijose. Įvertinus šias praktikas, bus svarstoma dėl Konstitucijos pataisų, kurios leistų ginklo įvežimą į Lietuvą. „Esu paprašęs, kad man pateiktų informaciją, kaip tai sureguliuota kitose Europos Sąjungos valstybėse, kad mes neiškristume iš tos bendros puokštės.

Lietuvoje sparčiai daugėjant saulės elektrinių, balandį gaminantys vartotojai pasiekė naują elektros generacijos rekordą. Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, per mėnesį į tinklą buvo patiekta beveik 250 gigavatvalandžių (GWH) elektros energijos – tai didžiausias iki šiol fiksuotas kiekis šalyje. Per balandį gaminantys vartotojai į tinklą sugeneravo 249,6 GWh elektros energijos. ESO teigimu, šis kiekis užtikrino daugiau nei ketvirtadalį viso šalies suvartojimo, kuris siekė 948 GWh.

Klaipėdos uosto krova per šių metų keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 8 proc. iki beveik 14 mln. tonų krovinių, sako uosto vadovas Algis Latakas. Pasak A. Latako, daugiausiai augo konteinerių krova, o tam įtakos turėjo ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose. „Jeigu žiūrėtume tonažą, tai apie 24 proc. padidėjo (konteinerių – BNS) krova. Jeigu žiūrėtume pagal TEU krovą, tai 6 proc. padidėjo krova.

Europinės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos (AMLA) valdybos nario Simono Krėpštos teigimu, skaičiuojama, kad finansinių nusikaltimų mastas Europoje gali siekti apie 350–800 mlrd. eurų per metus. „Finansinių nusikaltimų mastas Europoje šiandien yra milžiniškas. Skaičiuojama, kad jie gali sudaryti nuo 2 iki 5 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA). Europos mastu kalbame apie maždaug 350–800 mlrd. eurų per metus. Ir tai tik Europa.

Lietuvos gyventojai dar šią savaitę galės pasitikrinti, ar jų registrų duomenys buvo pavogti, sako laikinasis Registrų centro (RC) vadovas. „Planuojame, kad tokia galimybė Registrų centro savitarnoje atsiras jau nuo rytojaus.

Prasidėjus kalendorinei vasarai bus ilginamas 30-ies lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Viena, dviem ar net trimis valandomis ilgiau apsipirkti galės 22-jų šalies miestų bei miestelių gyventojai ir svečiai. Pajūrio kurortuose pokyčiai bus ryškiausi – kai kurios „Maximos“ parduotuvės dirbs iki vidurnakčio. Plačiau – pranešime spaudai. „Šiltuoju metų sezonu tautiečiai daugiau laiko skiria poilsiui, kelionėms ir veikloms gryname ore.

Kaip ir kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia, kokius atlyginimus mokėjo Lietuvos įmonės. Balandžio mėnesio duomenys rodo sunkiai įsivaizduojamas sumas – kai kur darbuotojai uždirbo net 42,5 tūkst. eurų prieš mokesčius. Balandžio mėnesį didžiausias algas gavo kompiuterių programinės įrangos kūrėjai, finansinių paslaugų teikėjai ir prekybininkai. Tiesa, didžiausi šalies atlyginimai balandžio mėnesį buvo kiek mažesni, nei įprastai.

Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl nutekintų šimtų tūkstančių Registrų centro duomenų, pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkančio centro generalinis direktorius Adrijus Jusas nuo pirmadienio traukiasi iš pareigų, pranešė institucija. Laikinai, kol bus paskirtas naujasis vadovas, įmonei vadovaus Prevencijos departamento vadovas Giedrius Cininas.

Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ pajamos pernai augo 2,9 proc. ir pasiekė 340,6 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 69,2 mln. eurų. Kaip pirmadienį pranešė bendrovė, praėjusiais metais jos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 117,6 mln. eurų, o į Lietuvos biudžetą bendrovė 2025 m. sumokėjo 40 mln. eurų mokesčių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba per teismą siekė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vyriausybės sprendimą vertinti tarnybos veiklą. Tačiau Regionų administracinis teismas gegužės 20 dieną atsisakė priimti tarnybos skundą. „Pareiškėja (tarnyba – BNS) inicijuoja ginčą dėl (...) Vyriausybės veiklos, o tokia (...) Vyriausybės valdžios vykdymo funkcija nelaikytina viešuoju administravimu, todėl pareiškėjos skundą atsisakoma priimti“, – rašoma teismo nutartyje.

Siekiant Lietuvos kanapių produktams ir gaminiams atverti duris į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių rinkas, Seimas svarstys siūlymus pašalinti ribojimus jų eksportui. Tarp siūlymų – aiškiai leisti Lietuvoje gaminti eksportui skirtą produkciją iš kanapių su tokiu psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio (THC) kiekiu, koks būtų leidžiamas toje šalyje, į kurią produktas būų eksportuojamas, o ne Lietuvoje.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad po didelio masto įsilaužimo į Registrų centrą ir duomenų pasisavinimo sprendimas atleisti šios įstaigos vadovą yra teisingas. „Duomenų apsauga labai svarbi, (...) vadovų galbūt požiūris ir kiti dalykai sudarė tokias sąlygas, kad vis dėlto ta duomenų apsauga nebuvo pakankamo lygmens. Tai man atrodo, kad dabar sprendimas atstatydinti vadovą ir ieškoti naujų išeičių yra teisingas“, – pirmadienį LRT radijui sakė jis.

Kiekvienas kaupiantis II pensijų pakopoje kas mėnesį 3 proc. savo pajamų skiria taupymui senatvei. Prie šios sumos, kas mėnesį taip pat yra pridedama valstybės skatinamoji įmoka, kuri sudaro 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Visgi nenutylant diskusijoms kaip sistemą paversti lankstesne, vis dažniau pasigirsta pasiūlymai naikinti skatinamąją įmoką bei anuiteto prievolę. 2026 m. skatinamoji valstybės įmoka siekia 33,49 euro kas mėnesį arba 401,88 euro per metus.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidės „Statybų gidas“ vedėjas Linas Gružinskas, žurnalistas, TV laidų ir renginių vedėjas Saulenis Pociūnas bei statytojas ir NT brokeris Arūnas Adamonis pasakojo apie tai, į ką atkreipti dėmesį pradedant statybas. S. Pociūnas pripažino, kad gauti leidimą statyti gyvenamąjį namą nėra lengva. Ekspertai atskleidė, ką daryti susidūrus su sunkumais jį gaunant. Patarimai, kaip kuriant būstą, – „Statybų gidas“ tinklalaidėje.

Nors apie automobilių ridos klastojimą kalbama jau daugelį metų, specialistai sako, kad problema artimiausiu metu niekur nedings. Anot jų, dabartiniai siūlymai dažnai atrodo labiau kaip papildoma biurokratija nei realus sprendimas, o naudotų automobilių rinkoje vis dar dominuoja seni modeliai, kuriuose sukčiavimą aptikti tenka ne moderniomis technologijomis, o elementariu pastabumu.

Artėjant šiltajam metų sezonui, vis daugiau gyventojų planuoja poilsį užsienio kurortuose, tačiau ne visi žino, kad atostogų kaina gali priklausyti net nuo smulkiausių sprendimų. Specialistai pastebi, kad kartais turistų daromos klaidos gali kainuoti šimtus papildomų eurų. Vasaros atostogų metu gali nutikti taip, kad tame pačiame viešbutyje apsistoję ir tuo pačiu lėktuvu į kurortą atvykę poilsiautojai už kelionę sumoka skirtingai.