Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį nustatė, kad ateinančiais metais „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) gamtinių dujų skirstymo veiklos pajamų viršutinė riba mažės 1,6 proc. ir sieks 56,13 mln. eurų. Taryba nurodo, kad ESO pajamų viršutinė riba mažinama dėl praėjusiais metais susidariusių skirtumų tarp nustatytų ir bendrovės gautų didesnių veiklos pajamų bei patirtų mažesnių sąnaudų technologinėms reikmėms įvertinimo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lietuvos muitinė perdavė dar šešis konfiskuotus automobilius Ukrainai kaip humanitarinę pagalbą. Anot muitinės atašė Lietuvos ambasadoje Ukrainoje Valdo Dovydėno, per ketverius metus dviejų institucijų atiduotų automobilių skaičius gali siekti pusantro tūkstančio. „Dabar tikslaus skaičiaus nepasakysiu, nes pats asmeniškai sekiau iki kol perlipome 900 per ketverius metus.

„Via Lietuva“ patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 170 kelių oro sąlygų (KOS) stotelių, kurios realiu laiku renka ir perduoda duomenis apie oro sąlygas ir kelio dangos būklę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šių stotelių tinklas – svarbi eismo saugos ir kelių priežiūros sistemos dalis, leidžianti tiek kelių priežiūros specialistams, tiek vairuotojams tinkamai pasiruošti kelionėms ir sumažinti rizikas kelyje.

Dubajuje apsistojęs turtingiausias Lietuvos verslininkas Gediminas Žiemelis teigia, jog prarado arti 10 mln. eurų investavęs į krepšinio klubą „Wolves“. „Na, viską sudėjus – arenos pabrangimą, klubą ir t.t., aš asmeniškai (praradau – ELTA) iki 10 mln. eurų“, – portalui „Delfi“ atskleidė G. Žiemelis. Anot „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko, „Wolves“ buvo savotiškas eksperimentas, bandant išsiaiškinti, kaip veikia profesionalių sporto komandų bei arenų verslas.

Valstybinių miškų urėdija (VMU) nebus perduota Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), kaip buvo numatyta Vyriausybės programoje, sako premjerės patarėjas Vigilijus Jukna. „Premjerė pažadėjo, kad VMU pavaldumas nesikeis“, – po premjerės Ingos Ruginienės susitikimo su aplinkosaugos organizacijos „Girių spiečius“ atstovais žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Jukna. „Išgirdome pažadą, kad VMU (...) nebus atiduodama ŽŪM“, – sakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė Kuršių marių taršos byloje Renata Jatužytė-Mulevičienė tvirtina, kad nevalytas nuotekas į aplinką leidusi „Grigeo Klaipėda“ padarė ne tik daugiau negu 48 mln. eurų įvertintą žalą gamtai, bet ir išvengė beveik 38 mln. eurų mokesčių. Šiuos skaičius advokatė įvardijo ketvirtadienį Šiaulių apygardos teisme pasakytoje baigiamojoje kalboje Kuršių marių taršos byloje.

Remontuojant viaduką automagistralėje „Via Baltica“ šalia Kauno, kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, nuo penktadienio iki pirmadienio bus apribotas eismas, ketvirtadienį pranešė bendrovė „Via Lietuva“. Pasak įmonės, tvarkant šio kelio 4,49 kilometre esančio viaduko (virš Raudondvario plento) asfalto dangą, nuo penktadienio 7 val. iki pirmadienio 16 val. važiuojant Marijampolės kryptimi bus uždaryta pirma eismo juosta ir įvesti greičio ribojimai. Eismas vyks antra eismo juosta.

Jei jūsų gręžinys be dokumentų, o įmonė, atlikusi darbus be leidimo, galutines pasekmes, pasak Lietuvos geologijos tarnybos, pajus pats savininkas. „Netvarkingai ar neteisėtai įrengti gręžiniai, taip pat ir adatiniai, susiję su daugeliu problemų: jie gali tapti požeminio vandens taršos šaltiniu, sukelti finansinių nuostolių ir teisinių ginčų.

Seimas pradėjo svarstyti valstybės, savivaldybių, „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Juose numatyti rodikliai lems, kiek nuo kitų metų pradžios didės darbo užmokestis, pensijos, išmokos ir kt. Finansų ministerija skaičiuoja, kad minimaliajai mėnesinei algai išaugus nuo dabartinių 1038 eurų iki 1153 eurų, jas uždirbantys kiekvieną mėnesį papildomai gaus 69,58 euro „į rankas“. Kita vertus, dėl to padidės ir fiksuotos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.

Verslininko Igorio Udovickio netiesiogiai valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“ turi sumokėti valstybės valdomos „LTG grupės“ infrastruktūros įmonei „LTG Infra“ 29,3 tūkst. eurų už 2021-2022 metais skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, nusprendė teismas. Regionų administracinis teismas spalio 21 dieną atmetė „Gargždų geležinkelio“ skundą kaip nepagrįstą.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija siūlo peržiūrėti paskatas šilumos gamintojams ir tiekėjams bei apsvarstyti galimybę finansuoti šilumos tinklų atnaujinimą nereikalaujant jų pertvarkyti į aukščiausios, ketvirtos kartos šilumos tiekimo sistemą. Pasak komisijos pirmininko „aušriečio“ Aido Gedvilo, be kita ko, siūloma įvertinti, ar centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų atnaujinimui skiriama dotacija turėtų būti didinama nuo 20 iki 30 procentų.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Inga Rugienienė sako, kad 2026-ųjų viešųjų finansų planas dar turėtų būti koreguojamas. Ministrė pirmininkė teigia laukianti suinteresuotų asmenų pastabų. „Jeigu kažkas mato, kad techniniame lygmenyje yra susiderėta ne dėl tų skaičių arba procesas vyksta ne tokia linkme, kokia reikia, visada prašau, kad man signalizuotų. Susėdame, kalbamės ir darome sprendimus.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako negalintis tiksliai įvardinti kada gynybos biudžetui buvo numatyti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Kada tiksliai jis (šis skaičius – BNS) atsirado aš negaliu paaiškint“, – Žinių radijui trečiadienį teigė ministras. „Biudžeto sudarymo procesas iš tiesų yra ganėtinai ilgas ir sudėtingas.

...

2026 m. įsigalios nauja tvarka, pagal kurią visi aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai ir juos samdančios įmonės privalės užtikrinti klientų aptarnavimą lietuvių kalba. Tokius darbuotojus samdančios bendrovės neslepia, kad kol kas visiškai neaišku, kaip bus vykdomi šie pokyčiai, o ilgainiui galimai sukels neigiamas pasekmes ekonomikai.

Rygos oro uostas pranešė per tris šių metų ketvirčius aptarnavęs apytikriai 5,34 mln. keleivių – maždaug tiek kiek ir prieš metus. Apie 80 proc. jų buvo tiesioginių skrydžių keleiviai (4,25 mln.), o 20 proc. – tranzitiniai keleiviai (1,09 mln.). Skrydžių padaugėjo 1 proc. iki 47,7 tūkst., gabentų krovinių – 7 proc. iki 14,2 tūkst. tonų. Daugiau kaip pusė visų keleivių pasinaudojo „Air Baltic“, beveik ketvirtadalis – „Ryanair“ paslaugomis.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ kreipėsi į teismą, reikalaudama, kad „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“ atlygintų daugiau nei 9,5 mln. eurų netesybų už darbus, atliktus „Via Baltica“ magistralėje link Lenkijos sienos, skelbia „Verslo žinios“. Vilniaus apygardos teismas portalui nurodė, jog ginčas tarp šalių kilo dėl kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 72,5 kilometro rekonstravimo.

„Eurostar“ trečiadienį pranešė planuojanti Lamanšo tuneliu pirmą kartą istorijoje paleisti dviaukščius traukinius. Šie planai motyvuojami potencialia konkurencija maršrutuose tarp Londono ir žemyninės Europos. Iš viso 2 mlrd. eurų investicija į iki 50 elektrinių dviaukščių traukinių, pagamintų Prancūzijos grupės „Alstom“, galėtų padėti „Eurostar“ iki kito dešimtmečio pasiekti 30 mln. keleivių per metus srautą, t. y. apie 50 proc. didesnį nei dabar.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, palyginamosiomis kainomis pagyvėjo 6,4 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Augimas spartėjo nuo 3,1 proc. rugpjūtį iki solidžiausio nuo balandžio, bet nepateisino nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų analitikų lūkesčių, prognozavusių šuolį 6,8 procento. Per mėnesį (praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu) mažmeninė prekyba susitraukė 2,7 procento.

Dyzelino kainos vairuotojams gali tapti dar didesniu iššūkiu. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiais metais kuro kaina gali perkopti 2 eurus už litrą, o kai kurie net įspėja – pasiekti 2,5 euro ribą. Brangimą lems ne tik didėjantys akcizai Lietuvoje, bet ir pokyčiai, įsigaliosiantys nuo 2027-ųjų, susiję su Europos Sąjungos žaliąja politika bei transporto sektoriaus pertvarka.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui nepritarti „aušriečių“ siūlymui keisti pelno mokesčio lengvatos investicijų projektams sąlygas numatant nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui tam tikrose teritorijose. Iniciatorių teigimu, siūlomi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai ne tik didintų šalies konkurencingumą ir skatintų investicijas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritatė Finansų ministerijos siūlymui atsisakyti reikalavimo įmonėms ar organizacijoms, gaunančios ir teikiančioms labdarą, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti mėnesio ataskaitas apie tokią paramą. „Pakeitimo esmė – naštos (administracinės – BNS) sumažinimas ir perteklinių reikalavimų atsisakymas (...) Siūlome supaprastinti šiek tiek gyvenimą paramos teikėjams ir gavėjams“, – posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Pensijų kaupimo sistemos pokyčiai kelia daug klausimų. Kartais sumaištį gyventojams sukelia net ir pats pagrindinis dalykas – ar aš kaupiu papildomai pensijai? Per pastaruosius du dešimtmečius buvo įgyvendintos kelios pensijų kaupimo sistemos reformos, todėl šiandien dalis žmonių nėra tikri, kokioje situacijoje yra dabar – kaupia, sustabdė įmokas ar jau pasitraukė iš kaupimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

13-osios gynybos obligacijų emisijos platinimo metu gyventojai, verslas ir kitos organizacijos įsigijo šių vertybinių popierių už rekordinę sumą – 53,4 mln. eurų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. „Rekordinė gynybos obligacijų emisija rodo, kad žmonėms ir verslui šalies saugumas rūpi ne vien žodžiais, o gynybos obligacijos – veiksmingas instrumentas pilietiškumui išreikšti.

Jau šią savaitę lankytojai, užsukę į www.sodra.lt, pamatys visiškai atnaujintą svetainės vaizdą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak „Sodros“ atstovų, svarbu žinoti, kad tai – oficialus svetainės atnaujinimas. Adresas nesikeičia, keičiasi tik išvaizda ir informacijos išdėstymas. Jei puslapis atrodys kitaip nei įprasta, nesijaudinkite – tai tikroji ir saugi „Sodros“ svetainė.

Keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiemet planuojama statyti natūralias Kalėdų egles, dalis žada sumažinti šventinės programos išlaidas. Kol vieni miestai žaliaskarei planuoja skirti ir 80 tūkst. eurų, Klaipėdos miesto savivaldybė tikina, jog jau dešimtus metus nebus išleista nė cento. „Šiais metais yra taikoma praėjusių metų kainodara ir Kalėdų eglutė kainuos 80 tūkst. eurų“, – Eltai komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Kaip žinia, naktį iš spalio 21 į 22 d. dėl į Lietuvą iš Baltatusijos skriejusių meteorologinių balionų buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, sustabdyti visi skrydžiai. Tačiau kokių kompensacijų dėl šio atvejo gali tikėtis nukentėję keleiviai? Kaip praneša Lietuvos oro uostai, dėl kontrabandines cigaretes gabenusių balionų buvo paveikta 30 skrydžių: 10 iš jų buvo aštaukti, 14 buvo nukreipti į kitus oro uostus Kaune (10 skrydžių), Rygoje (2) ir po vieną į Palangą bei Varšuvą.

Vyriausybė trečiadienį svarstys „aušriečių“ siūlymą keisti pelno mokesčio lengvatos investicijų projektams sąlygas numatant nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui tam tikrose teritorijose. Iniciatorių teigimu, siūlomi pakeitimai ne tik didintų šalies konkurencingumą ir skatintų investicijas. Tačiau Finansų ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti tokiems Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams.

Dėl antradienio vakarą iš Baltarusijos į Lietuvą paleistų kontrabandines cigaretes skraidinusių meteorologinių balionų buvo paveikta apie 30 skrydžių ir daugiau nei 4 tūkst. keleivių, sako Vilniaus oro uosto Komunikacijos skyriaus vadovė Vitalija Ročė. 14 orlaivių buvo nukreipti į kitus oro uostus, dešimt leidosi Kauno oro uoste, LRT radijui sakė V. Ročė. Du lėktuvai buvo nukreipti į Rygos oro uostą, po vieną – į Palangos ir Varšuvos oro uostus.

Kitąmet Vyriausybė siūlo daugiau nei dešimtadaliu didinti pensijas ir minimalią algą. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojams algų augimo tempą lėtina ir tvirtina, kad dabar svarbiausia – gynyba. Didesnių algų reikalaujantys pareigūnai jau bruzda. O gynybos pirkiniams Vyriausybė ketina skolintis, tad valstybės skola kitąmet sieks 10 milijardų eurų, o ateityje gali dar labiau didėti. Prie Vyriausybės vos prieš 4 mėnesius pareigūnai proteste reikalavo skubiai didinti algas.

Kasmet Lietuvoje registruojama 12–13 tūkst. santuokų ir apie 7 tūkst. ištuokų. Neretai skyrybos baigiasi dideliais pykčiais tiek dėl turto dalybų, tiek dėl pinigų bendriems vaikams. Daug tėvų yra įsitikinę: kartą priteista vaiko išlaikymo suma negali būti iš esmės pakeista, o tiesiog kasmet yra indeksuojama (didinama), kad vaiko poreikiams skiriami pinigai nenuvertėtų. Tačiau tai yra netiesa. Pvz.

Kasdienės spūstys Kauno gatvėse – skaudi realybė daugeliui miestiečių. Tačiau šiuo metu visas vairuotojų pyktis ir nekantrumas sutelktas į vieną tašką – Milikonių kalną. Jau kurį laiką besitęsianti šios gyvybiškai svarbios arterijos, jungiančios centrą su tankiai apgyvendintu Šilainių mikrorajonu, rekonstrukcija kelia ne tik kasdienius nepatogumus, bet ir nerimą dėl ateities.

Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė siūlymui dar dvejus metus mokėti subsidijas darbdaviams už įdarbintus asmenis, kuriems nustatytas vidutinis nedarbingumas. Tokioms Vyriausybės teiktoms Užimtumo įstatymo pataisoms pirmajame balsavime Seime pritarta bendru sutarimu. „Tai užtikrins didesnį asmenų su negalia užimtumą“, – pristatydama pataisas antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Dainininkas Merūnas Vitulskis šiandien galėtų būti statybų konsultantu. Savo vasarnamio statybas matęs nuo pirmųjų eskizų baltame popieriaus lape iki pabaigto etapo, jis nuoširdžiai domėjosi technologijomis, inžineriniais sprendiniais, sekė naujausias tendencijas, o labiausiai džiaugiasi, kad sugebėjo rasti patikimus savo sričių profesionalus.

Seimas pradėjo svarstyti Užimtumo įstatymo pataisas, padėsiančias į darbo rinką įtraukti daugiau negalią turinčių žmonių. Šia Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės pateikta iniciatyva siūloma sudaryti jiems galimybę dirbti nuotoliniu būdu savo gyvenamojoje vietoje.