Prie grupinio ieškinio dėl iš Registrų centro pavogtų duomenų prisijungė apie 700 gyventojų, jie iš valstybės reikalaus bent 3,5 mln. eurų. Pasak jo, advokatų kontoros „Hub Legal“ parengtu ieškiniu kiekvienam gyventojui bus reikalaujama atlyginti po 5 tūkst. neturtinės žalos, rašo 15min.lt. „Hub Legal“ vadovaujantis partneris Laurynas Lukošiūnas portalui sakė manantis, kad skundas teismą turėtų pasiekti po maždaug trijų savaičių, prie ieškinio iš viso turėtų prisijungti apie 1 tūkst. asmenų.

148 eurų parama kiekvienam mažas pajamas gaunančios šeimos mokyklinio amžiaus vaikui mokinio reikmenims įsigyti, nemokamas maitinimas mokyklose visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams, nevertinant pajamų, o 3–12 klasėse besimokantiems vaikams – iš mažas pajamas gaunančių šeimų – tai parama, kuri itin aktuali artėjant rudeniui visiems, auginantiems vaikus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vidutinės dyzelino ir benzino kainos ketvirtadienio rytą šalies degalinėse sumažėjo 0,2 proc. ir 0,33 proc. Tuo metu suskystintos naftos dujos (SND) per parą pabrango 0,66 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos svyravo nuo 1,82 euro iki 2,16 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,03 euro ir buvo 0,2 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, augo 3,8 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) ir siekė 22,7 mlrd. eurų (to meto kainomis). Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos metinis augimas siekė 4,1 procento. Tuo metu antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), šalies ekonomika augo 1,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Liepą Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė nekeisti palūkanų normų ir paliko indėlių galimybės normą 2,25 proc. lygyje. Tačiau pastarasis naftos kainų augimas leidžia manyti, kad rugsėjį ECB gali padidinti šią normą iki 2,5 proc., teigia „Citadele" banko vadovė ir valdybos pirmininkė Rūta Ežerskienė. Krentanti infliacija leido atidėti normų kėlimą Sprendimą liepos mėnesį palikti nepakitusias palūkanų normas lėmė euro zonoje silpstanti infliacija.

Lietuvos darbo rinkos barometras liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,1 balo ir siekė 100,8 balo, skelbia Užimtumo tarnyba. Nedarbą numatantis komponentas liko nepakitęs – 100,5, o užimtumą – sumažėjo 0,2 balo iki 101,1 balo. Anot tarnybos, tikėtina, kad artėjant rudeniui darbuotojų poreikio augimas turėtų būti nuosaikesnis nei šiltuoju metų laikotarpiu. Rinkos barometras išliko nepakitęs Europos darbo rinkos barometras išliko nepakitęs ir siekė 100,1 balo.

Būsto pirkimas – vienas svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime, tačiau jo kaina dažnai įvertinama ne iki galo. Neretai skaičiuojant būsimas išlaidas pirmiausia apsiribojama pradiniu įnašu ir mėnesine paskolos įmoka, nors tai – tik dalis visų kaštų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prie jų prisideda ir kitos, ne visada iš anksto įvertinamos išlaidos, galinčios reikšmingai padidinti bendrą būsto įsigijimo kainą.

Lietuvoje degalų kainos per metus augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES) – didesnis metinis šuolis fiksuotas tik Bulgarijoje. Nepaisant to, kad pasaulinės naftos kainos pastaruoju metu svyruoja, ekspertai aiškina, kad Lietuvoje degalų brangimą lėmė ne tik tarptautinė situacija, bet ir vidaus sprendimai.

Lietuvos darbo rinkoje darbuotojų poreikis išlieka didelis – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Kai kuriose srityse darbuotojų trūkumas ypač ryškus – pavyzdžiui, pavasarį gamybos sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius du mėnesius iš eilės viršijo 3 tūkst. Vis dėlto didelė darbo pasiūla nereiškia, kad kiekvieną patraukliai atrodantį skelbimą verta vertinti vienodai.

Beveik 700 tūkstančių eurų už butą Ispanijoje, apartamentai saulėtos Bulgarijos pajūryje ir sklypas Sicilijoje – štai tokios naujausios Seimo narių investicijos užsienyje. Vieni politikai sako, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje jiems pasirodė per brangus, kiti tikisi uždirbti iš investicijų, o kai kurie užsienyje įsigytus būstus jau nuomoja už 3,5 tūkst. eurų per mėnesį.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius, anksčiau kelis mėnesius dirbęs kelią į Rūdninkų poligoną su trūkumais nutiesusioje įmonėje „Fegda“ vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo 4–8 tūkst. eurų „į rankas“, remdamasis šaltinių informacija skelbia portalas „Delfi“. Skelbiama, kad portalo gautame oficialiame dokumente matyti, jog 2024 m. išmokų M. Sinkevičiui suma siekė 10,35 tūkst. eurų, išskaičiuotas mokestis – 2,07 tūkst. eurų. Portalo teigimu, 2025 m. „Fegda" M. Sinkevičiui išmokėjo 25,8 tūkst.

Vaistinių tinklas „Camelia“ ragina pacientus atsinaujinti „Mažų kainų“ kortelę ir toliau naudotis galimybėmis sutaupyti apsiperkant vaistinėje. Siekiant, kad kuo daugiau kortelės naudotojų savo sveikata pasirūpintų taupiau, pratęsiama galimybė ją atsinaujinti nemokamai – tai kviečiame padaryti iki spalio 31 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2026 metų balandį vaistinių tinklas „Camelia“ pristatė atnaujintą „Mažų kainų“ kortelę.

Įsibėgėjant Vilnių skandinančių atliekų krizei tebevyksta kaltųjų paieškos. Šiukšlių perdirbimo gamyklą perėmęs Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) tikina, kad išgelbėjo regioną nuo visiškos sistemos griūties, o buvęs operatorius „Energesman“ atkerta, kad krizę sukėlė pats sąskaitų neapmokėjęs ir nevykdęs susitarimų Vilniaus atliekų tvarkymo centras.

Vėl pakilus naftos ir jos produktų kainoms Lietuvos degalinių sąjungos vykdomasis direktorius teigia, kad kainų svyravimams didelę įtaką daro spekuliacijos rinkoje. „Naftos kaina po truputį mažėjo ir birželio mėnesį pasiekė prieškarinį lygį. Dabar nafta pabrango ir degalai pabrango.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui Lietuvoje vadovaus iki šiol elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ sinchronizacijos programai vadovavęs Mindaugas Ivanavičius. Vadovo pareigas iš Arenijaus Jackaus jis perims nuo rugpjūčio 3 dienos, trečiadienį pranešė LTG. A. Jackus liks dirbti „Lietuvos geležinkelių“ grupėje (LTG) kaip „Rail Baltica“ programos vadovas, taip pat tęs darbus ir kaip bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

Vairuotojams jau darosi įprasta degalinių kainų švieslentėse matyti jau net ir didesnę nei 2 eurų už litrą dyzelino kainą. Kas laukia toliau? Ar toks pats likimas ištiks ir benzino bei dujų kainas? Ko tikėtis gyventojams artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekspertas Tomas Karpavičius ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius.

Kalbant apie tai, kaip maisto rinka gali atrodyti po dešimties metų, pirmiausia verta atsigręžti į praėjusį dešimtmetį. Maisto pramonėje jis buvo itin audringas – daug kalbėta apie tai, kad kasdienė mityba iš esmės keisis, o augalinės kilmės mėsos, pieno ir kitų gyvūninių produktų alternatyvos taps viena svarbiausių rinkos krypčių. Tuo metu ši tema turėjo didelį pagreitį. Į ją investavo tarptautinės kompanijos, ji buvo siejama su tvarumo darbotvarke ir Europos žaliojo kurso logika.

Beveik 1 tūkst. krovinių vežėjų įmonių raginamos sumokėti maždaug 36 mln. eurų už per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje įregistruotus vilkikus – to jos nepadarė dėl techninės apžiūros mokesčio spragos. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsiuntė individualius pranešimus 975 įmonėms, skelbia Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). LTSA: 975 vežėjų įmonės sulaukė pranešimų dėl nesumokėtų maždaug 36 mln.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad yra rengiamas konkretus aukštų kuro kainų suvaldymo planas, kurį sudarytų tiek mokestinės, tiek nemokestinės priemonės. Kol kas jo taikyti pagrindo nėra, tikina ministras. „Turime tą planą, svarstome jį – tiek mokestines, tiek nemokestines priemones“, – žurnalistams trečiadienį sakė T. Valys. „Praeitą savaitę buvom susitikę, šią savaitę susitiksim.

Gaminantys vartotojai birželį pasiekė naują generacijos rekordą – į elektros tinklą jie patiekė daugiau kaip 305 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos, užtikrindami beveik trečdalį šalies poreikio, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Gaminantys vartotojai generacijos rekordą gerino trečią mėnesį iš eilės ir birželį pirmą kartą buvo viršyta 300 GWh riba.

Lietuvos pramonė šiemet auga. Per pirmąjį pusmetį pramonės produkcija padidėjo 4,9 proc., apdirbamoji gamyba be rafinuotų naftos produktų – 5,5 proc. Birželio rezultatai dar geresni: atitinkamai 7,7 ir 8,7 proc. metinis augimas. Po kelerių silpnų metų iš eilės tai gera žinia. Tačiau vienas geras pusmetis dar nekompensuoja to, kas Lietuvos pramonėje vyko pastarąjį dešimtmetį. Per šį laiką pramonės dalis Lietuvos sukuriamoje pridėtinėje vertėje sumažėjo nuo maždaug 22 iki 17 proc.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad regiono atliekų priėmimas, rūšiavimas ir biologiškai skaidžios atliekų dalies tvarkymas yra stabilizuotas, bet situacija tebėra sunki. „Situacija yra stabilizuota dėl atliekų priėmimo, tinkamo surūšiavimo ir bioskaidžios dalies tvarkymo. Tačiau, kaip matėte apsilankę teritorijoje, ji vis dėlto išlieka sunki, bet dalis partnerių rūšiuoja jau atskirai.

Praėjusiais metais didžiausias pajamas tarp statybos, kelių tiesimo bendrovių fiksavo „Kauno tiltai“, „YIT Lietuva“, „Fegda“, „Autokausta“, „Infes“, „Conres LT“, „Stiemo“, „Žilinskis ir Co“, „Naresta“ ir „Gilesta“, kartu generavusios 1,27 mlrd. eurų apyvartą, skelbia „Verslo žinios“. Portalo teigimu, kartu jos turėjo 4 tūkst. darbuotojų. Skelbiama, kad didžiausią apyvartą pernai fiksavo „Kauno tiltai“ (170,3 mln. eurų), „YIT Lietuva“ (160,6 mln.

Statistikams liepą fiksavus 5,6 proc. išankstinę metinę infliaciją, ekonomistai sako, kad ją labiausiai skatino energijos kainos ir akcizais apmokestintos prekės. Tuo metu antrąjį pusmetį kainų augimas priklausys nuo to, ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad regiono atliekų priėmimas, rūšiavimas ir biologiškai skaidžios atliekų dalies tvarkymas yra stabilizuotas, bet situacija tebėra sunki. „Situacija yra stabilizuota dėl atliekų priėmimo, tinkamo surūšiavimo ir bioskaidžios dalies tvarkymo. Tačiau, kaip matėte apsilankę teritorijoje, ji vis dėlto išlieka sunki, bet dalis partnerių rūšiuoja jau atskirai.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – permainų metas. Vieni gyventojai būstui skiria atsiimtas II-osios pensijų pakopos lėšas, kiti laukia nuo rugpjūčio įsigaliojančių palankesnių pirmojo būsto finansavimo sąlygų. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad augančios būsto kainos ir prastėjantis įperkamumas gali tapti svarbiausiais veiksniais, lemiančiais rinkos kryptį artimiausiu metu.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius žada senjorams didesnes pensijas. Jis pritaria, kad senatvės išmokos turi būti indeksuojamos greičiau nei dabar. O pinigų esą būtų galima paimti iš būsimųjų pensininkų lėšų, keliaujančių į „Sodros“ rezervą. Ekonomistai pabrėžia, kad Lietuva pinigų pertekliaus neturi. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kęstutis Šiauliuose pardavinėja savo sodo gėrybes. Taip prisiduria prie pensijos.

Liepos 25-osios naktį Kauno rajone esančioje „Aumovio“ (buvusioje „Continental“) gamykloje įvyko tragiška nelaimė – darbo metu staiga mirė vienas iš operatorių. Po šio įvykio į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi du „Aumovio“ gamyklos darbuotojai, nusprendę pasidalinti sukrečiančia tiesa apie tai, kas dėjosi įmonėje po staigios kolegos mirties.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė naujus tarifus – mokesčius prekėms, keliaujančioms į Jungtines Valstijas iš kitų valstybių, įskaitant Lietuvos. Jungtinės Valstijos, pasak ekonomistų, šiuo metu taip pat pelnosi iš pabrangusios naftos bei jos produktų, nes naftos perdirbimo pelningumas šiuo metu smarkiai išaugo. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. „Žinote, kai pagalvoji apie Europos Sąjungą, ji atrodo labai draugiška. O jie mus apgaudinėja. Tai taip liūdna matyti.

Dėl pabrangusio biokuro šilumininkai perspėja, kad artėjantį šildymo sezoną gali tekti mokėti ketvirtadaliu brangiau nei pernai. Šilumininkai jau dabar ragina Vyriausybę nesėdėti rankų sudėjus, o mažinti biokuro kainą, pavyzdžiui, įpareigojant Valstybinę miškų urėdiją pagaminti daugiau biokuro ir jį parduoti mažesne kaina nei šiuo metu rinkoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kauno gyventojai už centralizuotą šilumą moka vieną didžiausių kainų tarp didžiųjų miestų.

Braškių augintojai skina paskutiniąsias uogas ir skaičiuoja, kiek nuostolių jiems pridarė nesavalaikiai lietūs ir kenkėjai. Nors viso sezono metu, pasak ūkininkų, braškių kainos svyravo tarsi ant sūpynių, tačiau dabar jos jau gali keistis tik nežymiai. Tad nespėjusiems atsivalgyti uogų ar pasiruošti jų žiemai, tai reikėtų daryti jau dabar. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvos darbo rinkoje jaunų žmonių poreikis tik auga – šiuo metu kas trečias dirbantis žmogus šalyje yra 50–64 metų amžiaus. Prognozuojama, kad ateityje vyresnių darbuotojų dalis dar didės, todėl, specialistų teigimu, jaunimo atėjimas į darbo rinką tampa ne tik pageidautinas, bet ir būtinas. Darbo pasiūlymų jau dabar netrūksta – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Lietuvos įmonės „Biovela–Utenos mėsa“ pagamintame šaltai rūkytame saliamyje aptikta E. coli bakterijų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) RASFF sistemoje skelbiama, kad pranešimas dėl nesaugaus produkto gautas liepos 28 dieną.

Bankrotą paskelbusių įmonių skaičius Lietuvoje šių metų pabaigoje gali pasiekti 915 – maždaug 3,4 proc. mažiau nei bankrutavo per 2025-uosius metus, prognozuoja kreditų biuras „Creditinfo“. Didžiausią riziką šiuo metu patiria mažmeninės prekybos, statybos bei transporto ir saugojimo įmonės, kurių per visus metus gali bankrutuoti atitinkamai 226 (6,1 proc. daugiau), 167 (27,7 proc. mažiau) ir 125 (45,3 proc.

Konkurencijos taryba leido Estijos bendrovė „Apollo Group“ įsigyti 100 proc. įmonių „Restoranai dvylika“ ir „CCF kavinės“ akcijų bei perimti pastarųjų bendrovių vienvaldę kontrolę. Kaip antradienį pranešė taryba, „CCF kavinės“ valdo „Caif Cafe“ kavinių tinklą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Marijampolėje ir jose teikia maitinimo paslaugas, o „Restoranai dvylika“ teikia viešojo maitinimo paslaugas ir valdo dešimt prekės ženklo „Restoranas 12“ restoranų Vilniuje bei Kaune.