Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) praėjusį penktadienį perėmus Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos kontrolę iš bendrovės „Energesman“, centras tvirtina, kad joje esančiais pajėgumais galima apdoroti mažiau nei pusę kasdienio Vilniaus apskrities atliekų srauto. VAATC teigimu, neturėdamas galimybių apdoroti pakankamo kiekio atliekų, „Energesman“ jas kaupė gamyklos teritorijoje.

Lietuvos pramonei birželį fiksavus 7,7 proc. metinį augimą, o be naftos produktų – 8,7 proc., ekonomistai sako, kad pramonė pademonstravo kur kas geresnius rezultatus, nei tikėtasi. Ekonomikos ekspertų vertinimu, nustebino chemijos, elektronikos ir didžioji dalis kitų sektoriaus šakų. „Apdirbamosios gamybos rezultatai birželį buvo tikrai stiprūs“, – BNS teigė banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prezidentūrai darkart paraginus Vyriausybę pateikti išvadą dėl šalies vadovo siūlymo dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o kitų metų pensijų papildomam indeksavimui, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Ministrų kabinetas Gitano Nausėdos idėjai pritaria, tačiau jos detalės dar derinamos tarp ministerijų. Pasak jo, Vyriausybė greičiausiai siūlys pensijoms skirti mažesnę šio perviršio dalį, nei pasiūlė prezidentas.

Atliekų tvarkymo bendrovei „Energesman“ pareiškus, kad jos akcininkui Tautviliui Jurėnui kita atliekų tvarkymo bendrovė „Ecoservice“ siūlė parduoti turimas akcijas, Vilniaus meras tikina nieko apie tai nežinojęs. „Aš nesiveliu į įmonių tarpusavio aiškinimusis, kas kam skambino, kas kam ką siūlė. Čia yra ne mano reikalas“, – žurnalistams antradienį sakė Valdas Benkunskas. „Čia yra visiškai nesusijusios temos ir man jos yra absoliučiai neįdomios.

Vidutinės dyzelino, benzino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos antradienio rytą Lietuvoje padidėjo atitinkamai 4,39 proc., 4,74 proc. ir 0,79 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse antradienio rytą svyravo nuo 1,82 euro iki 2,1 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,06 euro ir buvo 4,39 proc. didesnė nei pirmadienį (1,98 euro). LEA: antradienį dyzelino ir benzino kainos šoktelėjo daugiau nei 4 proc.

Naujasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Martynas Endrijaitis pirmąja iš keturių pagrindinių savo veiklos krypčių vadina šešėlinės ekonomikos mažinimą – jis žada kasmet analizuoti šešėliui jautriausius verslo sektorius, labiau tikrinti apskaitos paslaugas teikiančias buhalterines bendroves. „Pirma kryptis – mažinti šešėlinę ekonomiką. VMI pagrindinis uždavinys yra (...) surinkti mokesčius į biudžetą. Keli prioritetai – tikslinti kontrolę aukštos rizikos sektoriuose.

Maisto užsakymo platformą kuriantis lietuvių startuolis „Ordero“ pritraukė 150 tūkst. eurų investiciją rizikos kapitalo fondų „FIRSTPICK“ ir „Lost Astronaut“. Bendrovės teigimu, per artimiausius 12 mėnesių tikimasi dirbti su daugiau nei 100 partnerių Lenkijoje, todėl gautos lėšos skirtos produkto plėtrai. Anot „FIRSTPICK“ ir „Lost Astronaut“, sprendimą investuoti lėmė ne tik pasiekti verslo rezultatai, bet ir startuolio įkūrėjų požiūris į klientus, produktą bei darbo principai.

Dalis „Sodros“ biudžeto kasmetinio pertekliaus, kuris gali siekti apie milijardą eurų, ir toliau bus naudojama pensijoms didinti, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tuo pačiu metuInga Ruginienė tikina, kad rezervas tam nebus liečiamas. „Sodros“ rezervas auga ir jis tikrai juodžiausiai dienai bus skirtas, toms netektoms pajamoms. Tai tą galiu tikrai užtikrinti ir apie „Sodros“ rezervo panaudojimą net nėra kalbos“, – antradienį Seimo liberalų frakcijoje teigė ministrė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba Vidaus audito tarnybos vadove paskyrė auditorę Ievą Čibiraitę. Šias pareigas ji pradėjo eiti nuo pirmadienio, pranešė LRT. Naujoji tarnybos vadovė teigė sieksianti prisidėti įgyvendinant organizacijos strateginius tikslus bei stiprinti tarnybos veiklos kokybę, skaidrumą ir atitiktį Tarptautiniams vidaus audito standartams bei teisės aktų reikalavimams.

Energijos kainos smarkiai kilo jau antrą savaitę iš eilės. „Brent“ naftos kaina pakilo 9,9 proc. iki 96,78 JAV dolerio už barelį – per dvi savaites ji pabrango maždaug 27 proc., o Europos TTF gamtinių dujų kaina pakilo 10,8 proc. iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. pradžios. Brangstanti energija padidino infliacijos lūkesčius, o rinkos ėmė vertinti didesnę tikimybę, kad JAV palūkanų normos šiemet gali būti dar kartą didinamos.

Naujasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Martynas Endrijaitis pirmąja iš keturių pagrindinių savo veiklos krypčių vadina šešėlinės ekonomikos mažinimą – jis žada kasmet analizuoti šešėliui jautriausius verslo sektorius, labiau tikrinti apskaitos paslaugas teikiančias buhalterines bendroves. „Pirma kryptis – mažinti šešėlinę ekonomiką. VMI pagrindinis uždavinys yra (...) surinkti mokesčius į biudžetą. Keli prioritetai – tikslinti kontrolę aukštos rizikos sektoriuose.

Lietuvos verslas jau ne vienerius metus diskutuoja apie darbuotojų trūkumą. Žemės ūkio sektorius – ne išimtis. Ūkininkai nerimauja, kad kvalifikuotų specialistų, ypač sezoninių darbuotojų, rasti tampa vis sunkiau, todėl dalis ūkių vis dažniau svarsto samdyti darbuotojus iš užsienio. Kaimams tuštėjant, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų ir jaunimui vis rečiau renkantis darbą ūkiuose, ūkininkams tampa vis sunkiau rasti kvalifikuotų specialistų.

Penktadienį visoje Lietuvoje netikėtai užsidarius prekybos tinklo „Mere“ parduotuvėms, internete netruko kilti diskusijos ne tik dėl jų ateities. Socialinių tinklų vartotojai ėmė dalytis informacija apie Šiauliuose neseniai duris atvėrusią žemų kainų parduotuvę „Ola“ ir kelti klausimus dėl galimų jos ryšių su „Mere“. Vis dėlto oficialiai toks ryšys kol kas nėra patvirtintas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydama įvertinti, ar naujausiu Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketu suvaržyti asmenys nėra susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ir ar jiems neturėtų būti taikomi ribojimai. „Kai sankcionuoti Rusijos verslo interesai mėgina grįžti į mūsų rinką kitais pavadinimais ar per tarpininkus, tai nėra tik verslo klausimas – tai bandymas apeiti ES sankcijas.

Šokiai, skirti demografinei padėčiai gelbėti ir gimstamumui Lietuvoje gerinti. Tokią idėją apie gimstamumo šokius, kurie galėtų būti surengti rudenį, mestelėjo buvusi socialinės apsaugos ministrė Jūratė Zailskienė. O ar diskotekas rengs jos vietą užėmusi buvusi premjerė Inga Ruginienė? Ministrė teigia mielai pašoksianti, o jei ir tauta to labai norės – svarstys. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Beveik 2 eurai 20 centų už dyzelino litrą. Tokią kainą galima išvysti dalyje šalies dagalinių. Nors naftos barelis šiandien atpigo iki maždaug 90 dolerių ribos, tačiau tai nesutrukdė dyzelino litrui šiandien dar pabrangti. Ekonomistai aiškina, kad degalines pasivijo didmeninė dyzelino kaina. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vienoje iš sostinės degalinių šiandien dyzelino kaina užkilo iki beveik 2 eurų ir 18 centų.

Viena didžiausių pasaulio logistikos bendrovių DHL įsigyja „Venipak“ grupę ir žengia į Baltijos šalių logistikos rinką. Šiuo sandoriu, kuriuo įsigyjamos „Venipak“ bendrovės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, DHL įtvirtins nuosavą vietinį logistikos tinklą Baltijos šalyse. Gavus reguliuojančių institucijų patvirtinimus, „Venipak“ taps DHL grupės padalinio „DHL eCommerce“ dalimi, o vietinė bendrovės infrastruktūra bus integruota į pasaulinį logistikos tinklą. DHL įsigyja 100 proc.

Latvijos gyventojai piktinasi lietuviškos keleivių pervežimo kompanijos „Kautra“ autobusu, kuris atliko itin pavojingus manevrus. Vaizdo įrašu, kuriame matosi pavojingas autobuso vairuotojo atliktas manevras socialiniuose tinkluose pasidalijo vienas latvis. Jānis Viegliņš savo „facebook“ paskyroje pasidalijo jo automobilyje esančio vaizdo registratoriaus užfiksuotu vaizdu. Latvis vaizdo įrašą pavadino „Killers on the road“ (liet.

Reaguodamas į pirkėjų poreikį planuoti išlaidas ir taupyti kasdieniams pirkiniams, prekybos tinklas „Lidl“ dar kartą mažina reguliarias kainas. Šįkart kainos mažinamos plačiam šaldytų produktų asortimentui – nuo greitai paruošiamų picų ir bulvyčių iki daržovių mišinių bei špinatų, leisiančių greitą vakarienę namuose paruošti su dar mažesnėmis išlaidomis. „Mūsų pažadas pirkėjams išlieka nesikeičiantis – užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) sveikina Lietuvos banko (LB) ir šalyje veikiančių komercinių bankų planą pradėti teikti fizines paslaugas dar dešimtyje savivaldybių, kuriose šiuo metu nėra nė vieno šių finansinių įstaigų skyriaus. „Savivaldybės ir LSA ne kartą prašė spręsti komercinių bankų paslaugų fizinio prieinamumo regionų gyventojams problemą, nes regionuose gyvena daug senyvo amžiaus žmonių, neturinčių skaitmeninių įgūdžių.

Kitų metų valstybės biudžete keliams planuojama skirti daugiau nei šiemet – finansavimas priartės prie 1 mlrd. eurų, sako susisiekimo ministras. „Pagal mūsų modeliavimą tiek Kelių fondo (Valstybinio kelių fondo – BNS), tiek KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programos – BNS), tiek kitų šaltinių kitais metais bendra suma skiriama keliams tikrai bus didesnė nei 2026 metais“, – pirmadienį LRT radijui sakė Juras Taminskas.

Latvijos oro bendrovei „Air Baltic“ patiriant finansinių sunkumų Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas tikina, jog nėra duomenų, kad ji mažintų skrydžių apimtis Lietuvoje ar visai trauktųsi iš šalies. „Nei iš kolegos Latvijos ministro, nei kitais kanalais nesame gavę jokių duomenų apie tai, kad „AirBaltic“ planuotų trauktis iš Lietuvos ar mažinti skrydžių skaičių“, – pirmadienį LRT radijui sakė Juras Taminskas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) siekia individualiai dirbančius gyventojus naudotis kasos aparatu. Paprastai tariant, grožio paslaugų teikėjai, statybininkai, automobilių meistrai ir kiti paslaugas patalpose ar kitose stacionariose vietose teikiantys gyventojai turėtų naudoti kasos aparatus. Šiuo metu galioja išimtys, leidžiančios kai kuriems individualią veiklą vykdantiems asmenims dirbti be kasos aparatų.

Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad, norint įteisinti anksčiau įrengtą, bet Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, visus reikalingus dokumentus LGT reikia pateikti iki 2026 m. liepos 31 d., rašoma pranešime žiniasklaidai. Svarbu atkreipti dėmesį: iki šios datos gręžinys neprivalo būti jau įregistruotas Žemės gelmių registre. Iki liepos 31 d. turi būti pateiktas prašymas ir visi kiti reikalingi dokumentai. O tai padariusiems gręžinių savininkams jokios nuobaudos negresia.

Apribojus teisę vairuoti žmonėms kildavo klausimų dėl tolimesnės informacijos. Pasitaikydavo situacijų kai visų reikiamų žingsnių neatlikęs vairuotojas sugrįždavo į eismą ir apie tai, kad vis dėlto neturi tam teisės, sužinodavo tik vėliau, rašoma pranešime žiniasklaidai. Atsižvelgusi į klientų poreikį, „Regitra“ ėmėsi iniciatyvos ir nuo liepos 8 d. apie pasikeitusį vairuotojo statusą bei negaliojantį vairuotojo pažymėjimą papildomai informuoja SMS žinute ir el. paštu.

Egzotiškos salos, ledynai ar safariai daugeliui atrodo kaip svajonių atostogos. Vis dėlto norint jas paversti realybe dažnai tenka gerokai patuštinti piniginę – kai kuriose pasaulio vietose atostogos gali kainuoti ir dešimtis tūkstančių eurų. Beveik visi žmonės turi svajonių kelionių sąrašą, kuriame pasižymi visas vietas, į kurias kažkada norėtų nuvykti. Galima nuspėti, kad neretai tokiame sąraše atsiduria brangios kelionės, kurioms reikia gana ilgai taupyti.

Sekmadienį magistraliniame kelyje Panevėžio link susidūrė automobilis ir motociklas, nukentėjo du asmenys. Kaip teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas, vidurdienį Kauno rajone, važiuojant automagistrale, susidūrė automobilis ir motociklas, transporto priemonės degė atvira liepsna. Išvežti su motociklininkai Į ligoninę išvežti du motociklu važiavę žmonės, automobiliu vykę asmenys nenukentėjo.

Rūkymo pertraukos darbovietėse neretai kelia ginčų – vieni darbuotojai jas laiko įprasta galimybe pailsėti nuo darbo, o kiti piktinasi, kad tuo metu jiems tenka didesnis krūvis. Teisininkė atsakė, ar darbuotojas turi teisę į rūkymo pertrauką, kada darbdavys gali tai uždrausti ir dėl taisyklių nepaisymo atleisti iš darbo.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą – daugelio lietuvių kelias į finansinę laisvę. Tačiau ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu NT rinka retai būna stabili, o nauji valdžios užmojai gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles ir priversti kapitalą bėgti svetur. Laidoje „Statybų gidas“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvos banko vadovo iškeltą idėją – įvesti momentinį investicinio sandorio mokestį (angl.

Kauno miesto savivaldybė iki šio rudens planuoja užbaigti 31,5 mln. eurų vertės Pietrytinio aplinkkelio pirmąjį etapą. Nors klojant viršutinį asfalto sluoksnį darbai artėja prie pabaigos, teisme tebeverda ginčas dėl dalies šiam projektui išduotų statybos leidimų teisėtumo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisme įrodinėja, kad projekto sprendiniai prasilenkia su miesto planavimo dokumentais.

Demografai vis garsiau įspėja apie ilgalaikes mažėjančio gimstamumo Lietuvoje pasekmes. Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad mažėjantis gimstamumas nėra vien Lietuvos problema – su ja susiduria kone visa Europa, kitos valstybės.

Europos Sąjungoje (ES) ruošiami reikšmingi pokyčiai vairuotojams. Jie turės įtakos tiek pradedantiesiems, tiek ilgametę patirtį už vairo turintiems žmonėms. Naujos taisyklės keis vairuotojo pažymėjimų sistemą ir kai kurias iki šiol galiojusias taisykles.

Pavojingos lenktynės miestų gatvėse, chuliganiškas vairavimas ir socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai. Nors gyventojai vis aktyviau fiksuoja tokius pažeidimus ir perduoda įrodymus policijai, dalis jų vis dar dvejoja – baiminamasi, kad pažeidėjai sužinos, kas pateikė pranešimą.

Terminuotos mobiliojo ryšio sutartys dažnai vilioja mažesne mėnesio kaina ar kitomis nuolaidomis, tačiau nusprendus jas nutraukti anksčiau laiko gyventojams neretai tenka patirti papildomų išlaidų.

Didėjant vėjo ir saulės elektrinių pajėgumams bei augant elektros suvartojimui Lietuvoje, bendras lanksčių priemonių poreikis šalyje iki 2035 metų išaugs beveik 3 gigavatais (GW), rodo elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ataskaita. Lankstumo poreikių ataskaitos 2028–2035 m. duomenimis, bendras lanksčių priemonių poreikis Lietuvoje iki 2035 m. padidės nuo 4,36 iki 7,13 GW.