Antradienį parlamentui pradėjus paskutinį rudens Seimo sesijos posėdį, opozicijoje dirbantys politikai tęsia boikotą ir vėl paliko plenarinę posėdžių salę. Pasak liberalo Eugenijaus Gentvilo, ar grįš posėdžiauti, opozicija apsispręs po Seimo valdybos posėdžio. Jame turėtų paaiškėti, kaip bus suformuota darbo grupė, kurioje bus tęsiamos diskusijos dėl daug aistrų sukėlusių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų.

Premjerė Inga Ruginienė tikina, kad sprendimas iš projekto „Lietuva 2050“ komandos pašalinti Kultūros asamblėjos narius Gintarę Masteikaitę ir Arūną Gelūną nėra kerštas už pastarųjų aktyvų įsitraukimą į prieš dabartinę valdžią nukreiptus protestus. Anot jos, pokyčiai tokiuose projektuose natūralaus, darbinio proceso dalis.

Seime skelbiamos laikinos paliaubos. Pas prezidentą Gitaną Nausėdą susėdę valdantieji ir opozicija, atrodo, kad rado kompromisą dėl LRT pataisų: valdantieji netaikys skubos tvarkos, o opozicija neblokuos proceso absurdiškais siūlymais apie katinus. Dėl pataisų bus kuriama darbo grupė su ekspertais.

Antradienį, paskutiniame Seimo rudens sesijos posėdyje, parlamentarai balsuos dėl Nidos Grunskienės kandidatūros į generalinės prokurorės pareigas.

Nesąmonė. Kai kam Kalėdos prasidėjo anksčiau. Tokios pašaipos Lietuvoje pasipylė po to, kai vienas vokiečių politikas paskelbė sensacingą žinią apie Baltarusijoje neva sutelktus 360 tūkst. rusų karių. Bet nors dabar tokių pajėgų tenai išties nėra ir negali būti, vaizdas gali pasikeisti. Kada? Po kelerių metų ar vėliau? Tai – ne pats svarbiausias klausimas, nes iškalbinga Kremliaus retorika rodo pavojingesnes tendencijas.

Šiandien virš Lietuvos sparčiai savo poziciją užiminės aukšto slėgio sūkurys. Debesys noriai sklaidysis, vyraus nepastovus debesuotumas.

Panevėžio pareigūnai pradeda viešinti avarijos, per kurią šeštadienio rytą BMW automobilis su trimis jaunais vyrais nuskendo Nevėžyje, detales. Aiškėja, kad du pusbroliai iš Radviliškio rajono prieš Kalėdas iš Kauno oro uosto parsivežė užsienyje gyvenantį ir dirbantį draugą. Tačiau namo visi neskubėjo – laiką leido naktiniame klube.

Prieš savaitę Minskas 123 politinius kalinius iškeitė į sušvelnintas amerikiečių sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms.

Gediminas Filipavičius, pasiųstas už grotų 20-čiai metų už tai, kaip pasielgė su mažamete, pagrobta nuošalioje autobusų stotelėje, aukų ieškojo ir geležinkelio stotyse bei prie naktinių klubų. Būtent ten į jo spąstus pateko ir dvi keliolika metų jaunesnės moterys, viena iš kurių – užsienietė.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija atšaukia dešimtis ambasadorių iš pareigų visame pasaulyje. Amerikiečių žiniasklaidos pranešimuose tarp šalių, kurios liktų be JAV diplomatinių atstovų, minima ir Lietuva.

Vyriausybei nusprendus iš Valstybės pažangos tarybos pašalinti Kultūros asamblėjos narius Gintarę Masteikaitę ir Arūną Gelūną bei jaunimo organizacijas atstovaujantį Umberto Masi, apie savo pasitraukimą praneša Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas. Taryboje kaip opozicijos atstovas dalyvavęs parlamentaras užsimena, kad grįš tik tuomet, kai ministrė pirmininkė Inga Ruginienė „nustos keršyti oponentams už kritiką“.

Tęsiasi mūšiai Rodynskėje, rusai bando užimti Sofijivką. Vis daugiau neoficialių patvirtinimų iš ukrainiečių kanalų, kad mūšis dėl Myrnohrado iš esmės baigtas.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad jo vadovaujamos partijos netenkina susitarimas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, apie kurį po susitikimo su frakcijų seniūnais pranešė prezidentas Gitanas Nausėda bei Seimo pirmininkas Juozas Olekas. „Aušriečio“ teigimu, įstatymo projektas, palengvinantis LRT generalinio direktoriaus atleidimą, yra paruoštas. Todėl, pažymi parlamentaras, nuo kietesnės pozicijos atsitraukiantys socialdemokratai veikiausiai nusprendė dirbti išvien su konservatoriais.

Parlamentinėms frakcijoms sutarus pristabdyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, jog dėl naujojo įstatymo projekto bus tariamasi bendroje darbo grupėje, kurioje dalyvaus ir žurnalistai.

Gali būti, kad ateinančiais metais palei Danę atsiras naujas parkas netoli Klaipėdos centro.

Iki metų pabaigos liko tik kiek daugiau nei savaitė, tad pažvelkime kokie buvo 2025-ieji. Žemiau pateikti pagrindiniai faktai apie besibaigiančius metus.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia nejaučiantis nuoskaudų dėl Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimo šiemet Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremoniją rengti Sapiegų rūmuose, o ne Prezidentūroje. Anot jo, svarbiausia, jog šių apdovanojimų nusipelnę kultūros atstovai ceremonijos metu jaustųsi gerai.

Lietuvos politikai neranda „sidabrinės kulkos“. Šis terminas jiems keliauja iš lūpų į lūpas, kai bandoma pasakyti, kad nėra paprasto problemos sprendimo.

Slaptose „Telegram“ grupėse dalinamasi įrašais, kuriuose pabėgėliai džiaugiasi neteisėtai atvykę į Lietuvą. Migrantai dėkoja žmonių kontrabandininkams, kuriems už kelionę sumokėjo tūkstančius eurų. Tik šie vaizdai – apgaulingi, nes paprastai migrantų kelionė ir baigiasi Lietuvoje, nors kelialapį jie pirko į Vakarų Europą.

Vilniaus apygardos prokuratūra parašė apeliacinį skundą už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteisto „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio byloje – politikui prašo skirti daugiau nei 10 kartų didesnę, 51 250 eurų siekiančią baudą.

Tęsiantis įtampai dėl prieštaringai vertinamų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su Seimo pirmininku Juozu Oleku bei parlamentinių frakcijų lyderiais. 

ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas atsisakė tęsti narystę Valstybės pažangos taryboje.

Taivanietiškų „GeoVision“ vaizdo stebėjimo kamerų įsigijusiam Policijos departamentui dabar tenka aiškintis dėl šio pirkinio, nes prieš kurį laiką tokias kameras ištyrę Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai aptiko nerimą keliančių spragų.

Kėdainiuose, Smilgos gatvės 2-ajame name, verda aistros, kurios galėtų tapti keistoku romano siužetu, aprašant neįtikėtinas kaimynų rietenas. Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodo standartiška: garbaus amžiaus gyventoja skundžiasi apleista namo aplinka, nevalomomis laiptinėmis, žiurkėmis ir pareigų neatliekančia bendrijos pirmininke.

Socialinio tinklo „TikTok“ intensyvumas leidžia naujoms asmenybėms iškilti neįtikėtinai greitai – užsienio pavyzdžiai rodo, kad tai sėkmingai išnaudoja politikai, be to, ir prorusiškos jėgos.

Daugiau nei du milijonai eurų – tiek numatyta investuoti į modernaus socialinio daugiabučio įrengimą už 25-ių kilometrų nuo Panevėžio esančiuose Naujarodžiuose. Žinia apie avarinės būklės bendrabučio rekonstrukciją kelia ne tik viltis, bet ir aštrias diskusijas, ar tokia brangi pastato-vaiduoklio reanimacija tikrai yra ūkiškas sprendimas.

Uostamiesčio prokuratūrai pavyko pasiekti, kad kaltais dėl žmonių išnaudojimo priverstiniam darbui būtų pripažinti vyras ir moteris, kurie anksčiau dėl to buvo išteisinti.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtiems įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos karo padėties metu komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluotojo pasipriešinimo ir specializuoti vienetai automatiškai taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Seime skubos tvarka svarstant pataisas, leidžiančias lengviau atleisti LRT generalinį direktorių, joms priešintasi tiek daugiatūkstantiniais protestais, tiek vilkinant procesą šimtais absurdiškų siūlymų. Pastangos davė rezultatų – sprendimas atidėtas, o paraleliai svarstoma apie galimybę trauktis tiek tarybai, tiek LRT vadovybei. Delfi kviečia apžvelgti praėjusią savaitę, kuri buvo itin gausi įvykių ir politinių aistrų.

Lietuvos pasieniečiai pastarąją parą pasienyje su Baltarusija apgręžė 4 neteisėtus migrantus, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Žodžio laisvę protestuose ginantys tūkstančiai žmonių netrukus turės stoti į dar vieną kovą. Nerimą kelia tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Inga Ruginienė tą pačią dieną paragino LRT tarybą atsistatydinti.

Delfi paviešinti šokiruojantys nepilnamečių liudijimai apie patirtą seksualinę prievartą suteikė drąsos: ilgą laiką savo išgyvenimus net nuo artimiausių žmonių slėpę jaunuoliai taip pat nutarė netylėti. „Buvo gėda kam nors apie tai pasakyti, maniau, kad manimi niekas nepatikės“, – prisipažino vienas dabar jau pilnametystės sulaukęs vaikinas. Jam antrino ir kiti vaikinai, juk viešai prabilti, jog patyrė seksualinę prievartą, išdrįsti reikia ne tik drąsos. Reikia ir daug ištvermės ir ryžto susitaikyti, jog ne kartą apie patirtus siaubingus išgyvenimus reikės pasakoti ne tik svetimiems žmonėms policijoje ir teisme, bet ir dar kartą susidurti su savo skriaudiku. Dar ne kartą išgyventi košmarą.

Šią savaitę rašėme apie socialiniuose tinkluose pradėjusį plisti įrašą apie keistą situaciją, kuri kaunietę privertė kviesti policijos pareigūnus. Vieną istorijoje figūravusių vyrų policija jau identifikavo. Portalo kauno.diena.lt žiniomis, tai – Bernardas Bučas jaunesnysis, pagarsėjęs savo neprognozuojamu elgesiu, ne kartą peržengęs įstatymų nubrėžtas linijas poetės Salomėjos Nėries anūkas.

Stebint vis naujus ženklus, kad JAV ne tik nusigręžia nuo Europos, bet ir ima laikyti ją priešininke, ekspertai teigia, kad čia svarbu atskirti retoriką nuo realių veiksmų. Kaip tinklalaidėje „Kalbėkim paprastai“ diskutavo komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus, laidos vedėja, tarptautinių santykių ekspertė Margarita Šešelgytė ir „Delfi“ vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Europa išlieka kritiškai svarbi JAV.

Tragiškas įvykis Panevėžyje. Ankstų rytą, pramušęs turėklus, nuo tilto nuvažiavo BMW automobilis. Jis nukrito į Nevėžio upę, užtvankos baseiną, ir nuskendo. Vieta pavojinga – upė srauni ir gili. Tad tarnybos ėmėsi sudėtingos gelbėjimo operacijos ir neeilinių sprendimų: laikinai uždaryti užtvanką ir laukti, kol vanduo nuslūgs. Rasti keturių žmonių kūnai. Viena auka su avarija nesiejama.