Politologas ir propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius sako, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo pareiškimas neva Baltijos šalys rengiasi masinei rusakalbių deportacijai yra dar viena Kremliaus režimo dezinformacijos kampanija, skirta sėti baimę. 

Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenė antradienį pranešė, kad Hormuzo sąsiauryje buvo kliudytas dar vienas laivas.

Italijos policija antradienį pranešė sulaikiusi du vyrus, įskaitant „buvusį šalies žvalgybos bendruomenės narį“, kurie kaltinami šnipinėjimu Rusijai.

Antradienį Paryžiaus apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl Europos Sąjungos (ES) lėšų švaistymo ir Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos Daugiašalio bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje departamento direktorius Grigorijus Lukjancevas pareiškė, kad Baltijos šalių valdžia neva rengiasi masiškai deportuoti rusakalbius gyventojus, pranešė „The Moscow Times“. 

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pirmadienį įspėjo, kad Rusija gali surengti provokaciją prieš NATO, net jei ir neturi pakankamai karinių pajėgų didelio masto puolimui.

Norėdama apsiginti, Europa dar apie dešimtmetį turės pasikliauti JAV pajėgumais, todėl Europos lyderiai turėtų stengtis nesusipykti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, duodamas interviu leidiniui „Politico“ sakė Belgijos gynybos ministras Theo Frackenas. Tačiau jis leido aiškiai suprati, kad yra ribos – ypač kalbant apie D. Trumpo išpuolius prieš Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni.

Antradienį Ankaroje besirenkantys NATO lyderiai aptars aljanso pažangą stiprinant gynybos pajėgumus, tarp jų – Šiaurėje. Metų pradžioje NATO sutarė steigti „Arkties sargybinio“ misiją, sąjungininkams bandant numaldyti Amerikos prezidento ambicijas įgyti Grenlandiją. Bet spartą veikti pirmiausia diktuoja Rusija, pasak pareigūnų, Šiaurėje atnaujinanti ir plečianti karinę infrastruktūrą.

Venesueloje po dviejų žemės drebėjimų žuvusiųjų skaičius išaugo iki 3 535, o dar daugiau nei 16,7 tūkst. žmonių buvo sužeisti, rodo pirmadienį paskelbti atnaujinti oficialūs duomenys.

Britų jūrų saugumo agentūra pranešė, kad pirmadienį prie Omano krantų netoli Hormuzo sąsiaurio į naftos tanklaivį pataikė „nenustatytas sviedinys“, sukėlęs laive gaisrą.

Liepos 7–8 d. NATO viršūnių susitikimas Ankaroje vyks itin svarbiu metu Aljansui. Nors svarbiausi sprendimai buvo priimti dar pernai Hagoje, šiemet sąjungininkai turės parodyti, kad jų pažadai virsta realiais gynybos pajėgumais. Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Europai didinant išlaidas gynybai, o Vašingtonui vis garsiau reikalaujant didesnio europiečių indėlio, Ankara taps savotišku testu, ar NATO sugeba prisitaikyti prie naujos saugumo realybės.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad NATO lyderiai remia Ukrainos padažnėjusius bepiločių orlaivių smūgius Rusijos teritorijoje, kurie yra dalis pastangų priversti Maskvą grįžti prie derybų stalo, pažymėdamas, kad Kyjivas yra „geriausioje“ pozicijoje nuo karo pradžios, praneša „Financial Times“.

Nors būtų drąsu sakyti, kad įtampa tarp JAV ir sąjungininkų Europoje yra visiškai atslūgusi, tačiau šios savaitės NATO viršūnių susitikimas Turkijos sostinėje Ankaroje pasitinkamas daug ramiau. Lietuva jame norėtų išgirsti apie NATO oro policijos pakėlimą į aukštesnį oro gynybos lygį ir galutinai sulaukti patvirtinimo, jog JAV rotacinės pajėgos ir toliau bus mūsų šalyje. 

Pirmadienį ajatolos Ali Khamenei laidotuvių procesijoje dalyvavę iraniečiai ragino keršyti ir išreiškė nepritarimą deryboms su tais, kurie atsakingi už aukščiausiojo lyderio mirtį.

Narkotinių medžiagų plitimas Europoje kelia didžiulį nerimą, sakoma ES Narkotikų agentūros metinėje ataskaitoje bei priduriama, kad ypač auga sintetinių kvaišalų pasiūla. Lietuva ataskaitoje minima ne tarp geriausiųjų pavyzdžių.   

NATO sąjungininkai paskelbs apie naujas milijardinės vertės sutartis, siekdami sustiprinti savo gebėjimus „atgrasyti ir gintis“, pirmadienį, karinio aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse, pareiškė jo generalinis sekretorius Markas Rutte.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį primygtinai paragino Jungtines Valstijas neparduoti Turkijai savo naikintuvų F-35 ar jų komponentų. Jo teigimu, tai „sutrikdytų jėgų pusiausvyrą“ regione.

Sekmadienį paskelbtais oficialiais duomenimis, žuvusiųjų skaičius Venesueloje per du žemės drebėjimus, įvykusius prieš maždaug pusantros savaitės, išaugo iki 3 342.

Lenkija per tris mėnesius turėtų sulaukti daugiau JAV karių, rašo Lenkijos laikraštis „Dziennik Gazeta Sprawna“.

Ukrainos valstybinio Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka šeštadienį savo „Telegram“ kanale parašė, kad Rusijos saugumo tarnyba FSB „planuoja liepos 5 d. paskelbti suklastotus dokumentus, susijusius su Antruoju pasauliniu karu, konkrečiai su Voluinės tragedija [Lenkijoje žinoma kaip Voluinės žudynės], siekdama pakenkti Ukrainos ir Lenkijos santykiams“.

Kinijos povandeninis laivas pirmadienį Ramiajame vandenyne atliko raketos bandomąjį paleidimą, pranešė Pekinas. Kiek anksčiau kitos regiono šalys įspėjo, kad Kinija planuoja išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą.

Rusija naktį į Kyjivą paleido naują dronų ir raketų seriją – skelbiama apie mažiausiai 10 žuvusių, o dar bent 56 žmonės buvo sužeisti.

Teherane pirmadienį prasidėjo žuvusio Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei ir trijų jo šeimos narių laidotuvių procesija, pranešė valstybinė televizija.

Per Rusijos ataką prieš Ukrainos sostinę Kyjivą žuvo mažiausiai trys žmonės, dar daugiau nei 10 buvo sužeista. Kyjivo karinės administracijos vadovas teigia, kad miestas atakuotas balistinėmis raketomis ir dronais, nukentėjo mažiausiai du rajonai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikimo Turkijoje paraštėse susitiks su Ukrainos ir Sirijos vadovais, sekmadienį pranešė Baltieji rūmai.

Jungtinės Valstijos atšventė 250 metų nepriklausomybės jubiliejų: Vašingtone surengta šventė pertraukta tūkstančiams susirinkusiųjų liepus evakuotis dėl besiartinančios audros, tačiau vėlų vakarą pratęsta. Nors prezidentai per liepos 4-osios šventę kalbų dažniausiai nesako, Donaldas Trumpas Vašingtone surengė rinkimus primenantį mitingą, kuriame perspėjo dėl „komunistų“ grėsmės ir žadėjo keisti šalies rinkimų įstatymus. Šventę vainikavo rekordiniai fejerverkai ir valandų valandas Vašingtono dangų skrodę pažangiausi Amerikos karo lėktuvai.

Europos Sąjunga (ES) dės daugiau pastangų, kad išspręstų bloko naujosios pasienio patikros sistemos problemas, laiške, su kuriuo sekmadienį susipažino naujienų agentūra AFP, rašė už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris, oro uostams ir oro linijų bendrovėms skundžiantis dėl trikdžių.

Suomija iš kaimyninės Švedijos ketina įsigyti svarbių savo oro gynybos tinklo komponentų, šią savaitę pranešė Gynybos ministerija.

Sirijos valdžios institucijos atidėjo pirmąjį šalies naujojo pereinamojo laikotarpio parlamento posėdį, nors vos prieš kelias dienas buvo paskelbta, kad inauguracinis posėdis numatytas pirmadienį.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad keli krikščionių gyvenami kaimai Pietų Libane paprašė, kad Izraelis juos prijungtų prie savo teritorijos, siekdami apsisaugoti nuo „Hezbollah“ kovotojų.

Per šaudynes Liepos 4-osios kepsnių vakarėlyje netoli Niujorko Koni Ailando paplūdimio buvo sužeisti aštuoni žmonės, įskaitant keturis vaikus, pranešė pareigūnai.

Suaktyvėję pranešimai apie galimas provokacijas prieš Baltijos šalis ar Lenkiją rodo, kad dėl agresijos prieš Ukrainą aklavietėje atsidūręs Kremlius ieško kitų galimybių. Tačiau, kaip LRT teigė informacinių karų ekspertas doc. dr. Nerijus Maliukevičius, tokia Vladimiro Putino režimo strategija tik vienija visos Europos požiūrį į saugumą ir gynybą.  

Sekmadienį Lenkijoje kilo politinis konfliktas dėl įtariamo JAV gaminamų „Patriot“ oro gynybos raketų pristatymo į Ukrainą pavasarį; opozicijos partijos kaltina, kad tai įvyko be parlamento ar prezidento žinios.

Vengrijos vyriausybės vadovas Peteris Magyar šeštadienį pasiūlė apriboti politikų darbo parlamente trukmę iki 12 m. kaip dalį platesnio konstitucinių reformų paketo.

Sirija sekmadienį pranešė, kad laukia atykstančio Prancūzijos prezidento Emmanuellio Macrono – tai bus pirmasis Vakarų Europos valstybės vadovo vizitas nuo 2024-ųjų, kai buvo nuverstas ilgametis šalies lyderis Basharas al Assadas.