Lietuva iš anksto ruošiasi galimiems kriziniams laikotarpiams. Tad jau dabar yra sudėlioti planai ne tik, kokios parduotuvės veiktų, bet ir kaip būtų atsiskaitoma už prekes ar degalus. Atsarga gėdos nedaro – taip ne vienas specialistas apibūdina išankstinį pasirengimą galimoms krizinėms situacijoms. O išankstinis pasirengimas ir gyventojų informavimas, kaip tiksliai reikėtų pasiruošti kritiniams momentams, itin aktualus ir dėl geopolitinės įtampos, tvyrančios mūsų regione.

Visi Lietuvos vairuotojai iki lapkričio 10 d. privalo pasikeisti transporto priemonių vasarines padangas į žiemines, kitaip gali ne tik sulaukti baudų, bet ir rizikuoja sukelti avarijas keliuose. Autoservisų atstovai skirtinguose Lietuvos miestuose pasidalijo, kiek šiemet kainuoja pasikeisti padangas ir kokias didžiausias vairuotojų klaidas pastebi. Kiek šiemet kainuoja pasikeisti padangas? Palyginti autoservisus tarpusavyje ir į juos užsiregistruoti leidžiančios platformos „Nevaziuoja.

Vokietijos sportinių automobilių gamintoja „Porsche“ penktadienį pranešė, kad, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jos pelnas per pirmuosius tris šių metų ketvirčius sumažėjo 95,9 proc. Devynių mėnesių pelnas po apmokestinimo siekė tik 114 mln. eurų.

Penktadienio vakarą Vilniaus ir Kauno oro uostuose sustabdytas orlaivių eismas, praneša Susisiekimo ministerija. Toks sprendimas priimtas dėl Druskininkų-Šalčininkų kryptimi skrendančių meteorologinių oro balionų. „Šįvakar, 20.31 val., laikinai sustabdytas orlaivių eismas Vilniaus ir 20.36 val. Kauno oro uoste. Pirminėmis žiniomis, sprendimą dėl oro erdvės ribojimų lėmė meteorologiniai balionai, skrendantys Druskininkų-Šalčininkų kryptimi“, – skelbia Susisiekimo ministerija.

Degalai Lietuvoje per savaitę pabrango vienintelėje iš Baltijos valstybių, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Dyzelinas Lietuvoje tapo brangiausias, benzinas išliko brangiausiais Latvijoje, o pigiausi degalai – Estijoje.

Kinija per ateinantį dešimtmetį intensyviai plėtos savo aukštųjų technologijų sektorių, penktadienį pažadėjo aukšti valdžios atstovai. Jų pareiškimas paskelbtas dieną po to, kai Pekine baigėsi susitikimai dėl šalies ateities politikos prioritetų. Keturias dienas trukusios uždaros diskusijos prasidėjo pirmadienį. Jose dalyvavo aukšto rango politikai, susirinkę aptarti ilgalaikes strategijas 15-ajam penkmečio planui, kuris prasidės kitais metais.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose rugsėjį spartėjo iki 3,0 proc. nuo 2,9 proc. rugpjūtį, rodo Darbo departamento penktadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo šių metų sausio, tačiau 0,1 procentinio punkto kuklesnis už Volstrito analitikų prognozių vidurkį. Maisto produktų brangimas lėtėjo nuo 3,2 proc. iki 3,1 proc., o energijos išteklių – spartėjo nuo 0,2 proc. iki 2,8 procento.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų turi daugiau ar mažiau žemės. Vieną kartą per metus už ją reikia sumokėti žemės mokestį. To nepadarius, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradės skaičiuoti palūkanas, o skolą gali tiesiog nurašyti iš sąskaitos. Kaip skelbia VMI, žemės mokestį už šiuos metus turite sumokėti iki 2025 m. lapkričio 17 d. – mažiau nei per mėnesį.

Didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekimo įmonė „Miesto gijos“ (buvę Vilniaus šilumos tinklai) gavo statybos leidimą 10 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamyklai bei artimiausiu metu ketina pradėti jos statybą. Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės teritorijoje iškilsianti gamykla šio švaraus kuro gamybą turėtų pradėti pirmoje 2026-ųjų pusėje, penktadienį pranešė „Miesto gijos“. „Gautas leidimas – aiškus ženklas, kad Vilnius pereina nuo planavimo prie veiksmų.

Europos Sąjungos (ES) Skaidraus darbo užmokesčio direktyva įsigalios jau nuo 2026 m., o kartu su ja prasidės ir naujas darbo santykių etapas. Direktyvos tikslas – užtikrinti, kad principas „vienodas darbas – vienodas atlygis“ taptų ne deklaratyviu, o realiai įgyvendinamu principu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kokius pokyčius tai atneš darbdaviams ir darbuotojams, dalijasi advokatų kontoros TEGOS (buv.

Vilniaus centre įsikūrusį viešbutį „Radisson Collection Astorija Hotel“ valdančios bendrovės „Astorija Hotel“ generaline direktore paskirta investicijų valdymo bendrovės „I asset management“ ryšių su investuotojais vadovė ir fondų valdytoja Ieva Kuodė.

Vasarą suformavus naująją koaliciją, valdantieji sugrįžo prie svarstymų apie tai, jog valstybei reikėtų išpirkti privačių investuotojų valdomas „Ignitis grupės“ akcijas ir taip šios bendrovės valdymą visiškai perimti į valstybės rankas. Kaip rodo naujausia Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa, šiai valdančiosios „Nemuno aušros“ rinkimų programos nuostatai pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.

Nuo kitų metų rugpjūčio pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą. Kaip skelbė Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus, po Atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN) pakeitimo pradinis įnašas siektų 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc. „Nuo 2011 m. taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai atlieka savo darbą – jie padeda išvengti gyventojų perteklinio įsiskolinimo ir užtikrina finansinį stabilumą. Dabar atėjo metas žengti į naują jų brandos etapą.

Naudotų automobilių rinka Lietuvoje išlieka itin aktyvi, tačiau kartu ji slepia ir tamsiąją pusę – pasikartojančias istorijas apie nuslėptus defektus, suklastotas ridas ar net neaiškią automobilio kilmę. Pirkėjai, susidūrę su tokia apgaule, dažnai jaučiasi bejėgiai, o kelias į teisybę yra itin sudėtingas. Pirkėjai, įsigiję automobilį su paslėptais defektais, dažnai jaučiasi tapę sukčių aukomis ir nedelsdami kreipiasi į policiją.

Vykdant įžuvinimą, Neryje, Vilniuje, ketvirtadienį išleisti 5 tūkst. aštriašnipių eršketų jauniklių, pranešė Žuvininkystės tarnyba. Pasak tarnybos, ši reta saugoma žuvų rūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, todėl kiekvienas toks įžuvinimas yra reikšmingas atkuriant eršketų populiaciją šalies vandenyse. „Aštriašnipių eršketų sugrįžimas į Lietuvos upes – tai ne tik gamtos apsaugos sėkmės istorija, bet ir mūsų įsipareigojimas ateities kartoms.

Tikrą komentarų audrą socialiniame tinkle sukėlė vienoje grupėje socialiniame tinkle patalpinta nuotrauka. Joje vairuotojas užfiksavo Pulko gatvėje Alytuje stovintį nežymėtą policijos automobilį, o jo bagažinėje – mobilią greičio matavimo priemonę, taip vadinamą „trikojį“. Įrašu su paskelbta nuotrauka žmonės dalinosi ir su AlytusPlius.lt redakcija, teiraudamiesi, ar toks būdas fiksuoti pažeidimus yra galimas, ar neperžengiamos ribos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėdas ragina Europos Sąjungos (ES) lyderius į 20-ąjį Bendrijos sankcijų Rusijai paketą įtraukti šios valstybės naftos milžinę „Lukoil“. „19-ame Europos pakete „Lukoilo“ bendrovė nėra įtraukta, dabar pradėsime svarstyti 20 paketą. Kaip tik ir pasiūliau, sakau, o kiek mes laikysime „Lukoilą“ šventa karve ir kodėl mes negalime įtraukti šios bendrovės į sankcijų paketą taip pat?“ – Prezidentūros pateiktame komentare Briuselyje ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.

JAV socialinis tinklas „Reddit“ pateikė ieškinį dėl tariamai neteisėto jame publikuoto turinio rinkimo bei panaudojimo dirbtinio intelekto (DI) modelių treniravimui. Tarp bylos atsakovų šalia DI bendrovės „Perplexity“ yra ir lietuvių „Oxylabs“, rašo „Verslo žinių“ portalas.

Artėja Visų šventųjų ir Vėlinių dienos, o prieš jas daugelis jau lanko kapus ar tam dar ruošiasi. Lapkričio švenčių ir kapų tvarkymo neatsiejama dalis – žvakės, kurias žmonės uždega kapinėse artimųjų atminimui. Prekybininkai tam irgi ruošiasi iš anksto. Jie pripažįsta, kad kiekvienais metais prieš lapkričio pradžią kapų žvakių pardavimai ryškiai šokteli. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios šiemet yra šių žvakių kainos didžiausiuose šalies prekybos tinkluose.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį nustatė, kad ateinančiais metais „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) gamtinių dujų skirstymo veiklos pajamų viršutinė riba mažės 1,6 proc. ir sieks 56,13 mln. eurų. Taryba nurodo, kad ESO pajamų viršutinė riba mažinama dėl praėjusiais metais susidariusių skirtumų tarp nustatytų ir bendrovės gautų didesnių veiklos pajamų bei patirtų mažesnių sąnaudų technologinėms reikmėms įvertinimo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lietuvos muitinė perdavė dar šešis konfiskuotus automobilius Ukrainai kaip humanitarinę pagalbą. Anot muitinės atašė Lietuvos ambasadoje Ukrainoje Valdo Dovydėno, per ketverius metus dviejų institucijų atiduotų automobilių skaičius gali siekti pusantro tūkstančio. „Dabar tikslaus skaičiaus nepasakysiu, nes pats asmeniškai sekiau iki kol perlipome 900 per ketverius metus.

„Via Lietuva“ patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 170 kelių oro sąlygų (KOS) stotelių, kurios realiu laiku renka ir perduoda duomenis apie oro sąlygas ir kelio dangos būklę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šių stotelių tinklas – svarbi eismo saugos ir kelių priežiūros sistemos dalis, leidžianti tiek kelių priežiūros specialistams, tiek vairuotojams tinkamai pasiruošti kelionėms ir sumažinti rizikas kelyje.

Dubajuje apsistojęs turtingiausias Lietuvos verslininkas Gediminas Žiemelis teigia, jog prarado arti 10 mln. eurų investavęs į krepšinio klubą „Wolves“. „Na, viską sudėjus – arenos pabrangimą, klubą ir t.t., aš asmeniškai (praradau – ELTA) iki 10 mln. eurų“, – portalui „Delfi“ atskleidė G. Žiemelis. Anot „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko, „Wolves“ buvo savotiškas eksperimentas, bandant išsiaiškinti, kaip veikia profesionalių sporto komandų bei arenų verslas.

Valstybinių miškų urėdija (VMU) nebus perduota Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), kaip buvo numatyta Vyriausybės programoje, sako premjerės patarėjas Vigilijus Jukna. „Premjerė pažadėjo, kad VMU pavaldumas nesikeis“, – po premjerės Ingos Ruginienės susitikimo su aplinkosaugos organizacijos „Girių spiečius“ atstovais žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Jukna. „Išgirdome pažadą, kad VMU (...) nebus atiduodama ŽŪM“, – sakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė Kuršių marių taršos byloje Renata Jatužytė-Mulevičienė tvirtina, kad nevalytas nuotekas į aplinką leidusi „Grigeo Klaipėda“ padarė ne tik daugiau negu 48 mln. eurų įvertintą žalą gamtai, bet ir išvengė beveik 38 mln. eurų mokesčių. Šiuos skaičius advokatė įvardijo ketvirtadienį Šiaulių apygardos teisme pasakytoje baigiamojoje kalboje Kuršių marių taršos byloje.

Remontuojant viaduką automagistralėje „Via Baltica“ šalia Kauno, kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, nuo penktadienio iki pirmadienio bus apribotas eismas, ketvirtadienį pranešė bendrovė „Via Lietuva“. Pasak įmonės, tvarkant šio kelio 4,49 kilometre esančio viaduko (virš Raudondvario plento) asfalto dangą, nuo penktadienio 7 val. iki pirmadienio 16 val. važiuojant Marijampolės kryptimi bus uždaryta pirma eismo juosta ir įvesti greičio ribojimai. Eismas vyks antra eismo juosta.

Jei jūsų gręžinys be dokumentų, o įmonė, atlikusi darbus be leidimo, galutines pasekmes, pasak Lietuvos geologijos tarnybos, pajus pats savininkas. „Netvarkingai ar neteisėtai įrengti gręžiniai, taip pat ir adatiniai, susiję su daugeliu problemų: jie gali tapti požeminio vandens taršos šaltiniu, sukelti finansinių nuostolių ir teisinių ginčų.

Seimas pradėjo svarstyti valstybės, savivaldybių, „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Juose numatyti rodikliai lems, kiek nuo kitų metų pradžios didės darbo užmokestis, pensijos, išmokos ir kt. Finansų ministerija skaičiuoja, kad minimaliajai mėnesinei algai išaugus nuo dabartinių 1038 eurų iki 1153 eurų, jas uždirbantys kiekvieną mėnesį papildomai gaus 69,58 euro „į rankas“. Kita vertus, dėl to padidės ir fiksuotos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.

Verslininko Igorio Udovickio netiesiogiai valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“ turi sumokėti valstybės valdomos „LTG grupės“ infrastruktūros įmonei „LTG Infra“ 29,3 tūkst. eurų už 2021-2022 metais skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, nusprendė teismas. Regionų administracinis teismas spalio 21 dieną atmetė „Gargždų geležinkelio“ skundą kaip nepagrįstą.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija siūlo peržiūrėti paskatas šilumos gamintojams ir tiekėjams bei apsvarstyti galimybę finansuoti šilumos tinklų atnaujinimą nereikalaujant jų pertvarkyti į aukščiausios, ketvirtos kartos šilumos tiekimo sistemą. Pasak komisijos pirmininko „aušriečio“ Aido Gedvilo, be kita ko, siūloma įvertinti, ar centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų atnaujinimui skiriama dotacija turėtų būti didinama nuo 20 iki 30 procentų.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Inga Rugienienė sako, kad 2026-ųjų viešųjų finansų planas dar turėtų būti koreguojamas. Ministrė pirmininkė teigia laukianti suinteresuotų asmenų pastabų. „Jeigu kažkas mato, kad techniniame lygmenyje yra susiderėta ne dėl tų skaičių arba procesas vyksta ne tokia linkme, kokia reikia, visada prašau, kad man signalizuotų. Susėdame, kalbamės ir darome sprendimus.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako negalintis tiksliai įvardinti kada gynybos biudžetui buvo numatyti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Kada tiksliai jis (šis skaičius – BNS) atsirado aš negaliu paaiškint“, – Žinių radijui trečiadienį teigė ministras. „Biudžeto sudarymo procesas iš tiesų yra ganėtinai ilgas ir sudėtingas.

...

2026 m. įsigalios nauja tvarka, pagal kurią visi aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai ir juos samdančios įmonės privalės užtikrinti klientų aptarnavimą lietuvių kalba. Tokius darbuotojus samdančios bendrovės neslepia, kad kol kas visiškai neaišku, kaip bus vykdomi šie pokyčiai, o ilgainiui galimai sukels neigiamas pasekmes ekonomikai.

Rygos oro uostas pranešė per tris šių metų ketvirčius aptarnavęs apytikriai 5,34 mln. keleivių – maždaug tiek kiek ir prieš metus. Apie 80 proc. jų buvo tiesioginių skrydžių keleiviai (4,25 mln.), o 20 proc. – tranzitiniai keleiviai (1,09 mln.). Skrydžių padaugėjo 1 proc. iki 47,7 tūkst., gabentų krovinių – 7 proc. iki 14,2 tūkst. tonų. Daugiau kaip pusė visų keleivių pasinaudojo „Air Baltic“, beveik ketvirtadalis – „Ryanair“ paslaugomis.