Finansų ministerijai pristačius mokestinių pakeitimų pasiūlymus, šie sulaukė aštrios Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio kritikos. Verslo atstovo teigimu, siūlomi mokesčių pakeitimai yra protu nesuvokiami, o juos patvirtinus, ekonomikos augimą būtų galima pamiršti. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su A. Romanovskiu – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Kritikuojate mokesčių reformą ir sakote, kad tai yra tiesiog buhalterinis mokesčių kėlimas.

JAV pradėjus prekybos karą su Kinija, kinų elektromobilių gigantai griebiasi šiaudo – jau žvalgosi į Europą. Dalis gamintojų plečia salonų tinklą Vengrijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje stato ir naujas automobilių gamyklas. Gamintojai artimiausius kelerius metus tikisi kiniškais elektromobiliais užpildyti ketvirtadalį visos Europos rinkos.

Kai kurie lietuviai dar prisimena „diržų veržimąsi“ per 2008 m. krizę, o kai kurie ekspertai mano, kad dabartinės tendencijos yra panašios anuometines. Taigi jeigu jaučiate nerimą dėl savo finansų ir akcijų rinkos ateities, esate ne vieni. Visgi vienas žymiausių investuotojų sako, kad sukrėtimai rinkose gali tapti jūsų finansinės laisvės galimybe. Kaip rašo „Yahoo Finance“ net apie 62 proc. JAV investuotojų pesimistiškai vertina tai, kas galėtų laukti maždaug 6 mėn.

Gyventojai iki gegužės 5 d. kviečiami kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir susigrąžinti dalį į nutolusius saulės elektrinių parkus padarytų investicijų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kovo pradžioje paskelbta parama jau susidomėjo arti 3 tūkst. žmonių, tačiau lėšų likutis dar tikrai nemažas. APVA primena, kas gali sulaukti paramos ir kaip tai padaryti.

Šimtai žmonių prie Seimo protestavo prieš siūlymą ilginti istorinių automobilių amžių: parlamento apylinkes apstatė istoriniais automobiliais. Mat Seime sėkmingai kelią skinasi socialdemokrato Antano Nedzinsko projektas, kuriuo istorinės vertės transporto priemonėmis būtų laikomi automobiliai, sulaukę 40 metų, o ne 30-ies kaip yra dabar. Seimo prieigos laikinai virto senų, istorinių automobilių parodos podiumu, kur galima išvysti ir gerai žinomus, ir retus automobilius.

Donaldui Trumpui paskelbus rekordinius muitus Kinijai, ši rado būdą, kaip atkeršyti. Įvairūs gamintojai Kinijoje paviešino, kad nemažai prabangių prekių ženklų gamina savo produktus būtent Kinijoje. Primename, kad D. Trumpas visai neseniai padidino muitus beveik visoms pasaulio šalims, tačiau didžiausius smūgius jis nutaikė į Kiniją – daugeliui iš Kinijos importuojamų prekių jis nustatė papildomus 145 proc. muitus.

Gyventojams įregistruoti savo gręžinius liko mažiau, kaip savaitė. Specialistai vardija, kodėl gyventojai tai privalo padaryti. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad savo sklypuose gręžinius turintys gyventojai iki balandžio 30 d. turėtų suskubti juos įregistruoti. Papildoma prievolė atsiranda ir tada, kei gręžinio savininkai pasikeitė.

Jau kitąmet įsigalios tvarka, gerokai pakeisianti dabartinę praktiką įmonėse – darbuotojams atsivers galimybė sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, reikalauti vienodo atlygio už tą patį ar panašaus pobūdžio darbą. Ekspertai viliasi, kad šie pokyčiai padės kovoti su sisteminėmis problemomis ir mažins atotrūkį tarp moterų ir vyrų atlygių. O daliai darbdavių gali tekti pakeisti atlygio politiką ir pakelti algas kai kuriems darbuotojams, jeigu dabar jiems mokama mažiau.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams kripto turto paslaugų teikėjus įpareigoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti informaciją apie savo klientus. Pasak įstatymų projektus rengusios Finansų ministerijos, kripto įmonės su jų klientais susijusią informaciją nuo kitų metų pradžios turėtų patiekti VMI, o pastaroji šiais duomenimis tikslingai keistųsi su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis.

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja pokytis, paliesiantis visus, kurie atsiskaito grynaisiais pinigais – pirkinių suma bus apvalinama iki artimiausių 0,5 arba 10 euro centų, skelbia Lietuvos bankas. Tai reiškia, kad prekybos vietose nebeliks smulkių – 1 ir 2 centų – monetų naudojimo. Nors pati prekių ar paslaugų kaina nesikeis, galutinė pirkinių krepšelio suma bus suapvalinta, siekiant supaprastinti atsiskaitymo procesą ir atsisakyti smulkiųjų monetų.

Į kovą dėl mokesčių reformos įsitraukia Lietuvos bankas. Banko vadovas Gediminas Šimkus peikia socialdemokratų ruošiamą antrosios pensijų pakopos reformą ir gąsdina infliacijos padidėjimu, kai lietuviai puls leisti atsiimtus pinigus. Tačiau ministrė Inga Ruginienė tokius gąsdinimus atmeta ir raigna gerbti lietuvių teisę daryti su savo pinigais ką nori.

Geriausios idėjos verslui gimsta pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis. O kartais jas paskatinti gali netgi nekalta žmonos pastaba! Tačiau kaip visa tai paversti sėkmės istorija? Tą atskleis šio šeštadienio TV3 žiniasklaidos grupės laida „Ateities milijonieriai“. TV3 ir SEB projekto vedėjas Leonardas Pobedonoscevas, susipažinęs su programėlės „Garmio.app“ kūrėjais, neslėps susižavėjimo.

Kitos savaitės pradžioje automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties laikinu Krunos tiltu, numatomi trumpalaikiai eismo ribojimai, praneša „Via Lietuva“. Skelbiama, jog šioje vietoje dienos metu kelioms valandoms bus uždaroma pirmoji eismo juosta – kraštinis laikinas tiltas – važiuojantiems Kauno kryptimi. „Vairuotojai turėtų planuotis keliones su laiko atsarga“, – akcentuoja bendrovė.

Pradedant gyvenimą užsienyje reikia deklaruoti savo išvykimą, kad Lietuvoje nesikauptų privalomo sveikatos draudimo (PSD) skolos. Vis tik tą padaro ne visi, o vėliau panaikinti tas skolas ar atgauti nuskaičiuotus pinigus būna nelengva. Norint, kad Lietuvoje susikaupusi PSD skola būtų anuliuota, reikia įrodyti, kad asmuo visą tą laiką gyveno užsienyje. Tokiu atveju „Sodrai“ reikia pateikti „atitinkamus dokumentus“, tačiau nenurodyta, kokius.

Vašingtone su Ukrainos finansų ministru susitikęs Gintauto Palucko vadovaujamo ministrų kabineto narys Rimantas Šadžius žada tolesnę finansinę paramą Kyjivui. „Pirmiausia, noriu dar kartą akcentuoti – remsime Ukrainą tiek finansiškai, tiek politiškai – tiek, kiek reikės. Ne tik iki Ukrainos pergalės, bet ir po jos – mums labai rūpi, kad jūsų šalies atstatymo projektai vyktų kuo sklandžiau ir sparčiau“, – susitikime su Ukrainos kolega Serhiy Marchenko pabrėžė Lietuvos finansų ministras.

Lietuvos komerciniai bankai pernykščius metus baigė su rekordiniu, 1 milijardą eurų viršijančiu pelnu. Tokį pelną bankai susižėrė net ir susimokėję 230 mln. eurų vadinamąjį solidarumo įnašą gynybai. Šiemet paskutiniai šio mokesčio mokėjimo metai, tad matydamas milijardinį bankų pelną ir lėšų stingant gynybai, Remigijus Žemaitaitis šį mokestį jau ragina pratęsti dar 3 metams. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvos pajūryje prasidėjo atranka į paplūdimių gelbėtojus, o savo jėgas šiam rizikingui darbui šiemet pasiryžo išbandyti maždaug šimtas vaikinų ir merginų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio – Indijos bei Maroko. Tiesa, gelbėtojo darbą gaus tik pusė norinčiųjų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šios srities profesionalai pasakoja, kad kandidatai dažnai prisižiūri filmų ir šią profesiją romantizuoja. Visgi tikrovė kitokia – tenka skubėti į pagalbą skęstančiajam.

Šeštadienį Gedimino prospekte, prie Seimo rūmų, rengiamas protestas prieš siūlymą didinti istorinių automobilių amžiaus ribą. Renginio metu prie Seimo bus eksponuojami istoriniai automobiliai bei motociklai. Pasak organizatorių, taip siekiama išreikšti nepritarimą Seime svarstomai įstatymo pataisai, kuria siūloma padidinti istorinių transporto priemonių amžiaus ribą nuo 30 iki 40 metų.

Padidinus akcizus degalams, Lietuvoje nuo metų pradžios padidėjo jų kainos. Tiesa, kol kas atpigusi žaliavinė nafta leidžia vairuotojams sutaupyti. Tačiau nereikėtų stebėtis, jei, tarkime, dyzelino kaina ateityje pasieks ir daugiau kaip 2 eurus. Ypač jei dar kartą bus padidinti akcizai ir padidės naftos kaina.

Asociacijos „Investors' Forum“ 2024-ųjų metų investuotoja pripažinta gamtos mokslų ir genų inžinerijos mokslinių tyrimų bendrovė „Biotechpharma“, už socialiai atsakingą veiklą apdovanota telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, pranešė asociacija.

Ar žinojote, kad jau nuo ateinančių metų rudens kai kurių Lietuvos parduotuvių pirkėjus pasieks reikšminga naujovė? Kokia tai bus naujovė TV3 laidoje „galvOK“ šį šeštadienį atsakymą bandė įminti aktorius ir humoristas Genadijus Babincevas-Henry Match bei TV laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis. Jau nuo gegužės 8 dienos šis Lietuvos jaunosios kartos aktorius pasirodys linksmajame TV3 seriale „Emigrantai.

Nuo gegužės Panevėžyje centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, lyginant su balandžiu, sumažės 11,3 proc. ir sieks 6,26 centus už kilovatvalandę (kWh), pranešė miesto savivaldybė. Gyventojai, kuriems taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, mokės 6,82 centus už kWh šilumos, kiti vartotojai – 7,57 centus už kWh (su standartiniu 21 proc.

Lietuviai, o ypač jaunimas, vis dažniau renkasi apsipirkti ne fizinėse, o elektroninėse parduotuvėse, kur yra daug daugiau pasirinkimo, nereikia eiti iš namų, o drabužiai ar kiti daiktai kainuoja vos kelis eurus. Skamba per gerai? Štai kur kabliukas. Ypač populiarios „Shein“, „Temu“, „AliExpress“ ir panašios parduotuvės naudoja schemą ir pasitelkia daug gudrybių, kuriomis nepajuntamai išvilioja jūsų pinigus.

Vokietijos „Merck“ ruošiasi įsigyti JAV biofarmacijos įmonę „Springworks Therapeutics“, penktadienį pranešė „Merck“, patvirtindama, kad šiuo metu vyksta „pažengusios derybos“ dėl įsigijimo. Šis sandoris DAX kotiruojamai Darmštate įsikūrusiai farmacijos bendrovei būtų didžiausias įsigijimas per kelerius metus ir sustiprintų jos vaistų nuo vėžio verslą. JAV žiniasklaida jau anksčiau pranešė, kad rengiamasi sudaryti maždaug 3,5 mlrd.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje kovą mokėjo programinės įrangos kūrėja „Kayak Lithuania“ – visą arba ne visą mėnesį dirbusių 12 darbuotojų uždirbo vidutiniškai 38,3 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo kompiuterių ir programinės įrangos bendrovė „SAP Lietuva“, kurios penkių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 38 tūkst. eurų, trečioje – programavimo įmonės „Capital Com IP Ltd.“ filialas Lietuvoje, kurio 12 samdomų žmonių vidutiniškai gavo 36,4 tūkst. eurų.

Per pastaruosius metus darbo ginčų komisijose (toliau – DGK) buvo nagrinėta virš 20 tūkst. reikalavimai, kurių dauguma buvo susiję su darbuotojų finansiniais interesais: neišmokėtais atlyginimais, neteisėtais atleidimais ar darbo sąlygų pažeidimais. DGK darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė įsitikinusi, kad darbo rinkos problemų įvairovė tik didėja.

Klaipėdos uostas šiemet sausį–kovą pakrovė 9,7 mln. tonų krovinių – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, penktadienį pranešė uosto direkcija. „Fiksuojame svarų krovos augimą bei dar labiau stipriname savo pozicijas regione. Rekordiniai rezultatai ir auganti rinkos dalis rodo, kad mūsų strateginiai sprendimai veikia, o partneriai renkasi Klaipėdos uostą kaip patikimą ir modernų“, – pranešime teigė uosto vadovas Algis Latakas. Krovinių konteineriuose krova šiemet augo 33 proc. iki 2,9 mln.

Šiuo metu Lietuvoje – mokinių atostogos, todėl daug šeimų keliauja į užsienį poilsiauti ir pažinti kitas šalis. Vieni leidžiasi į kalnų žygius, kiti lankosi istoriniuose objektuose, turgeliuose ar net vietiniuose ūkiuose. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina keliautojus elgtis atsakingai – tiek svečiuojantis užsienyje, tiek grįžus į Lietuvą. Europoje šiuo metu cirkuliuoja itin pavojinga snukio ir nagų liga (SNL), kelianti grėsmę visam gyvulininkystės sektoriui.

Dėl JAV muitų susvyravus pasaulinei prekybai, Europos Komisija (EK) ruošiasi stiprinti Bendrijos rinką, kad į žemyną persikeltų kuo daugiau gamybos grandinių bei šalys narės pačios apsirūpintų joms būtina produkcija ir žaliavomis, BNS sako EK pirmininkės pavaduotojas Stephanas Sejourne. Pasak jo, Komisija parengs reformą, kuri skatintų Europos įmones pirmiausia prekiauti tarpusavyje – tai palengvintų ES partnerių paiešką ir Lietuvos įmonėms.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas siūlo atsisakyti Finansų ministerijos siūlomo 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo didžiausių pajamų gavėjams. Be to, jis žada siūlyti mažiau apmokestinti nereguliarias gyventojų pajamas bei pritrauktų ar susigrąžintų iš užsienio specialistų atlyginimus. „Šis aspektas ženkliai paveiktų mūsų konkurencingumą darbo mokesčių prasme ir siūlytume netaikyti šio ketvirtojo GPM laiptelio (36 proc.

Beveik du trečdaliai – 61,6 proc. – 15–34 metų šalies gyventojų pernai turėjo darbą, 32,5 proc. buvo ekonomiškai neaktyvūs, o likę 5,9 proc. – bedarbiai, rodo jaunimo darbo rinkoje ir jo išsilavinimo tyrimas. Valstybės duomenų agentūra penktadienį pranešė, kad tarp jaunimo dažniau dirba vyrai – darbą turi 64,8 proc. 15–34 metų vyrų, o moterų – 58,1 proc.. Bedarbių buvo atitinkamai 6 proc. ir 5,7 proc., ekonomiškai neaktyvių – 29,1 ir 36,2 proc. Tyrimo duomenimis, 83,7 proc.

„Maxima grupės“ prekybos tinklams centralizuotas tiekimo, pirkimo ir derybų paslaugas teikianti bendrovė „Maxima International Sourcing“ pernai grynąjį pelną augino 17 proc. iki 9,03 mln. eurų (2023 metais – 7,7 mln. eurų). Bendrovės pajamos didėjo 26 proc. iki 223,8 mln. eurų (177,04 mln. eurų), daugiausia – iš didmeninės prekybos – 27 proc. iki 207 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2024 metų ataskaitoje. Bendrovė 2024 metais išmokėjo 10,4 mln.

Europos Komisija siekia įvesti privalomą kasmetinę techninę apžiūrą senesniems nei 10 metų amžiaus automobiliams. Prieš šiam pasiūlymui įsigaliojant, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir ES šalys. Šis pasiūlymas yra priemonė, galinti sumažinti eismo įvykių ir aukų keliuose skaičių, nurodė Europos Komisija. Ji viliasi, kad įvedus kasmetinę lengvųjų automobilių ir mikroautobusų patikrą per autoįvykius žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius sumažės 1 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad dėl JAV muitų ir didesnių mokesčių įtakos 2026 metais Lietuvos ekonomikos augimas gali sulėtėti trečdaliu. „Jeigu kitiems metams prognozuojame šalies ekonomikos augimą 2,5 proc., tai apie trečdalį lėčiau ekonomika augtų, jeigu turėtume tiek JAV muitų, tiek mokesčių reformos įtaką. Tai jau reikšminga įtaka“, – LRT radijui penktadienį teigė Lukas Savickas.

Diskusijai pristatyti mokestinių pakeitimų projektai, kurių pagrindiniu tikslu tapo būtinybė ženkliai didinti šalies gynybos biudžetą, taip pat siekiama subalansuoti fiskalinį tvarumą su socialiniu teisingumu. Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas, sako, kad svarbiausias šių pakeitimų tikslas – stiprinti šalies gynybos finansavimą ir reaguoti į geopolitinę situaciją, taip pat iš mokesčių gautos pajamos atiteks ir kitoms sritims.