Laidoje „Gazas. Dugnas. Šou“ dainininkė, atlikėja Nijolė Pareigytė ne tik pristatė savo įspūdingą automobilį, kurį vadina „meška“, bet ir atskleidė praeityje turėjusi tikrą perekūpų (perpardavinėtojų – past.) gyvenimo etapą. Pati parsiveždavo automobilius iš Vokietijos, skraidydavo į Miuncheną ir nerealiu tempu sukorė daugiau nei milijoną kilometrų.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „EIKA Group“ naujausia apklausa rodo, kad Žvėrynas yra vienas patraukliausių sostinės mikrorajonų – jame norėtų gyventi 49 proc. vilniečių. Tyrimo duomenimis, gyventojai Žvėryną laiko tvarkingu, saugiu ir mažiausius nusikalstatumo rodiklius turinčiu sostinės mikrorajonu. Vilniečiai taip pat nurodė, kad rajonas turi daug žaliųjų erdvių ir yra tinkamas gyventi šeimoms su vaikais.

Lietuviai šiandien išlaidauja taip, tarsi rytojus neegzistuotų – nepaisydami geopolitinių grėsmių, infliacijos ir akivaizdžių ekonominių rizikų. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad toks beatodairiškas optimizmas gali brangiai kainuoti – vartojimas šuoliuoja, pinigų ekonomikoje daugiau nei bet kada, tačiau produktyvumas, kuris ir lemia realų šalies turtingumą, lieka vietoje.

Kol vieni europiečiai už elektros energiją ar gamtines dujas moka gana mažai, kiti už tą patį kiekį išleidžia beveik keturis kartus daugiau. 2025 m. pirmojo pusmečio „Eurostat“ statistika rodo, kad elektros ir gamtinių dujų kainų skirtumai tarp Europos Sąjungos (ES) šalių išlieka dideli, o geopolitiniai veiksniai juos dar labiau pagilino.

Neretai lietuviai nusprendžia pasinaudoti proga paatostogauti ir didžiąsias žiemos šventes praleidžia užsienyje. Tiesa, šiemet taip šventes praleisti bus itin palanku – šventinio laikotarpio metu tautiečiai turės net penkis laisvadienius, kurių metu galės susiorganizuoti trumpą išvyką. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainuotų šiemet šventes sutikti užsienyje. Dažniausiai kiekvienas šventes lietuviai sutinka prie stalo su artimaisiais.

Norint skatinti žmones taisyti sugedusias prekes, o ne keisti naujomis, Lietuva dalyvaus bendroje europinėje platformoje, kurioje galima rasti taisytojus ir atnaujintų prekių pardavėjus. Vyriausybė šią savaitę pritarė tai numatančioms priemonėms, tačiau Vartotojų teisių apsaugos tarnyba kol kas neturi aktualios aiškios informacijos, kaip veiks Europos Komisijos valdoma platforma. Ją sukurti planuojama iki 2027 metų liepos pabaigos.

Mažos galios – iki 100 kilovatų (kW) – elektrines įsirengę gaminantys vartotojai nuo kitų metų nebemokės gamybos įmokos. Jos taip pat mokėti nereikės tada, kai galutinė mokėtina suma nesiekia 100 eurų. Seimas šią savaitę priėmė tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas. Surinktas gamybos mokestis, mažesnis nei 1 tūkst. eurų, bus skiriamas bendruomeninėms organizacijoms.

Evaldas Didzinskas TV3 laidoje „Rykliai. Lietuva“ pristatė investuotojus sudominusį produktą – didelius alyvmedžius, kuriuos verslininkas gabenasi iš Ispanijos.

Nors pastaruosius kelerius metus kremavimo paslaugų paklausa Lietuvoje išaugo kaip niekad, dar ne taip seniai daugelis šios idėjos kratėsi. Ilgai buvo tikėta, kad sudegintas kūnas ar jo pelenai po mirties nebegali prisikelti, todėl kremavimas atrodė nepriimtinas ir netgi pažeidžiantis tradicijas. Tačiau per pastaruosius kelerius metus požiūris pasikeitė iš esmės – kremavimo paslaugų paklausa Lietuvoje išaugo kaip niekad. Šiandien jau kas antras mirusysis laidojamas ne karste, o urnoje.

TV6 laida „Statybų gidas“ siūlo iš arčiau susipažinti su bankų kreditavimo pokyčiais, kurie bus aktualūs įsigyjantiems pirmąjį būstą. Nuo 2026 metų vasaros būsto pirkėjams pakaks turėti jau ne 15 procentų, o tik 10 proc. pradinį įnašą, kad galėtų pradėti kelionę į savo naujus namus.

Pigių maisto produktų Lenkijoje – mėsos, pieno, grietinės, sviesto – era panašu jau eina į pabaigą. Vokiečiai skaičiuoja, kad jiems Lenkijoje apsipirkti apsimoka vis mažiau – tai rodo naujas Lenkijos ir Vokietijos vartotojų informacijos centro tyrimas. Išaugusiomis kainomis Lenkijoje skundžiasi ir ten apsiperkantys lietuviai – sako, kad važiuoti apsimoka tik tuo atveju, jei gyveni šalia, perki daug ir ilgam, arba perki tik specifinius produktus.

Kiekvieną šeštadienio rytą TV6 televizijos eteryje rodoma laida apie automobilius „Autopilotas“, šį kartą atsigręžė į Lietuvoje populiarių „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“ modelių alternatyvą – „Jaguar XF Sportbrake“. Naudotų automobilių rinkoje šis universalas atrodo kaip vienas stilingiausių pasirinkimų. Elegantiškos linijos, didžiulė salono erdvė ir dažnai patrauklesnė kaina nei vokiškų konkurentų verčia susimąstyti.

Būna, kad vieni greičio matuokliai nė neblyksteli, o kiti – priešingai – tarsi nušviečia vairuotojus rentgenu, fiksuodami pažeidimą. Tačiau policijos atstovai tvirtina – visos greičio fiksavimo sistemos Lietuvoje dirba kiaurą parą, o užfiksuotų pažeidimų mastas išlieka milžiniškas. Na, o ekspertai tikina, kad vairuotojų pyktį kursto ne patys prietaisai, o jų pačių požiūris į eismą. Esą matuoklių veikimo principai paprasti – nors kartais ir klaidinantys.

Pasvalio rajone, ties Latvijos siena, pasieniečiams įkliuvo Rusijos pilietis, bandęs gudrauti su suklastotu dokumentu. Vyras pareigūnams pateikė neva Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, už kurį, kaip paaiškėjo vėliau, sumokėjo solidžią sumą.

TV3 laidoje „Rykliai. Lietuva“ dalyvavęs Povilas Vadeika pristatė produktą „Blaivus protas“. Tai – vanduo unikalaus dizaino pakuotėje.

Nuo kitų metų dėl didinamų akcizų Lietuvoje brangs visi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai. O už kai kuriuos gaminius teks mokėti net 11 eurų daugiau. Nuo 2026 m. sausio 1 d. už pusę litro įvairių alkoholinių gėrimų teks mokėti nuo 0,13 iki 0,79 euro daugiau. Tuo metu tabako gaminiai, įskaitant cigariles, kaitinamąjį tabaką, elektroninių cigarečių skysčius ir kt., brangs nuo 0,27 iki 2,25 euro už 20 vnt. cigarečių, 20 g tabako ar 2 ml skysčio.

Naudotų automobilių pardavėjai skaičiuoja, kad šiuo metu maždaug kas dešimtas naudotas automobilis Lietuvoje parduodamas internetu – visą pirkimo procesą pirkėjai atlieka nuotoliniu būdu, neišeidami iš namų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokią tendenciją fiksuoja naudotų automobilių prekybos bendrovė „Longo LT“. Panašias permainas rodo ir tarptautinės prognozės – pagal „Expert Market Research“ ataskaitą, iki 2025 metų galo net 10 proc.

Taivanas penktadienį panaikino visus apribojimus maisto produktų importui iš Japonijos, taip dar kartą parodydamas paramą Tokijui po pranešimų, kad Kinija nutrauks pirkimus dėl nesutarimų su naująja premjere. Taipėjaus vyriausybė buvo įvedusi visišką draudimą importuoti maisto produktus iš penkių Japonijos regionų, esančių aplink 2011 m. Fukušimos branduolinės katastrofos, kurią sukėlė didžiulis žemės drebėjimas ir cunamis, vietą, o 2022 ir 2024 m. kai kuriuos apribojimus sušvelnino.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) atkreipia gyventojų dėmesį, kad, teikiant dokumentus dėl požeminio vandens gręžinio įteisinimo, pasitaiko atvejų, kai atsiunčiami netinkami dokumentai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dažniausia klaida – vietoj paraiškos savivaldybei kopijos ir savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį pateikiami projektavimo dokumentai.

JAV ir Jungtinei Karalystei (JK) paskelbus sankcijas Rusijos naftos milžinei „Lukoil“, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) nuo penktadienio sustabdė tranzitu iš Rusijos į Kaliningradą gabenamu jos ir susijusių įmonių krovinius. „Rekomenduojamų JAV ir JK sankcijų laikymasis – nuoseklus žingsnis, prisidedantis prie verslo rizikų kontrolės ir atsparumo, taip pat tai atspindi ir visos grupės vertybinę poziciją“, – pranešime sakė LTG vadovas Egidijus Lazauskas.

Tūkstančiai sklypų soduose yra apleisti arba neturi šeimininkų. Aplinkos ministerija sako, kad jei dokumentai nebus sutvarkyti, tokia žemės bus parduota. Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad imasi spręsti apleistų ir šeimininkų neturinčių sodų sklypų problemą. Štai dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais asmenims buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų sklypus iš valstybės.

Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus sako, jog iš Baltarusijos leidžiamiems kontrabandiniams balionams pastaruoju metu nuolat trikdant Vilniaus oro uosto darbą, kiti Europos oro uostai jau domisi bendrovės patirtimi, kaip ji dorojasi su tokia situacija. „Aviakompanijoms (į Lietuvą skraidinančioms užsienio oro bendrovėms – BNS) turbūt reikia pirmiausia pasakoti, kad tai yra naujo pobūdžio grėsmė.

Po eismo įvykio nukentėję vairuotojai dažnai atsiduria aklavietėje: automobilis sudaužytas, o draudimo bendrovė delsia atvykti jo apžiūrėti ar įvertinti žalą. Tačiau advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatas, draudimo teisės ekspertas Julius Sakalauskas primena svarbią taisyklę, kurią daugelis pamiršta.

Po sienos su Baltarusija atidarymo ketvirtadienio naktį kontrabandiniams balionams vėl sutrikdžius oro uosto darbą, premjerė Inga Ruginienė toliau kartoja, kad situacijai pasikeitus Vyriausybė gali vėl priimti sprendimą uždaryti sieną.

Vokietijos specializuoto komercinio nekilnojamojo turto (NT) finansuotojas „Deutsche Pfandbriefbank“ paskolino 78 mln. eurų Lietuvos NT valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ valdomai investicijų bendrovei „Tewox“. Finansavimas skirtas šešių jos valdomų prekybos parkų refinansavimui ir dviejų naujų objektų įsigijimui Lenkijoje, per „Nasdaq“ biržą pranešė „Tewox“. 64 tūkst. kv.

Klaipėdos miesto savivaldybė pranešė, kad nuo penktadienio gyventojai gali balsuoti už klaipėdiečių pasiūlytas infrastruktūros gerinimo idėjas, kurios būtų įgyvendintos miesto biudžeto lėšomis. Skelbiama, kad šiemet iš viso uostamiesčio gyventojai pasiūlė 33 idėjas, tačiau į balsavimo etapą pateko septynios, atitikusios keliamus reikalavimus. Tarp savivaldybės išrinktų idėjų – sporto, žaidimų bei poilsio erdvių įrengimas ar atnaujinimas.

Penktadienį išleidžiami paskutiniai šiemet pašto ženklai – menininko Tomo Dragūno kurta šventinė serija „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“. Du pašto ženklai, kurių nominalai 2 eurai ir 2,10 euro, išleidžiami 40 tūkst. ir 25 tūkst. vienetų tiražais. Kaip skelbia Lietuvos paštas, kalėdiniuose pašto ženkluose atsispindi lietuviško karpinių meno tradicija.

Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuvos“ buvusią būstinę sostinės Naujamiestyje įsigijusios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Reefo“ vadovas teigia joje planuojanti įrengti komercines bei biurų patalpas. BNS rašė, jog spalio viduryje pasibaigusiame aukcione už 2,7 tūkst. kv. metrų bendro ploto objektus J. Basanavičiaus bei Šviesos gatvėse pasiūlyta pradinė kaina – 5,3 mln. eurų.

Vieniems dovanų pakavimas yra maloni tradicija prieš laukiamiausias metų šventes, kitiems – užduotis, kurią norisi padaryti kuo greičiau. Tiek vieniems, tiek kitiems pravers originali idėja, kaip dovanas patraukliai supakuoti tvariau, paprasčiau ir pigiau. Pasak Gintarės Kitovės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, tereikės popierinio pirkinių krepšelio.

Didelė dalis lietuvių vis dar nežino, ar verta pasinaudoti galimybe ir 2026–2027 m. atsiimti savo įmokėtus pinigus iš II pakopos pensijų fondų. Vieni nesupranta, kokią sumą tiksliai galės pasiimti, kiti bijo dėl ateities senatvėje. Tačiau daugeliui svarbiausias klausimas – kaip dėl pasitraukimo ar pasilikimo kaupime pasikeis gaunama alga.

Daugiau kaip 1 mln. gyventojų pensiją kaupia II pakopos pensijų fonduose. Daugelis girdėjo, kad nuo kitų metų pradžios sukauptus pinigus bus galima atsiimti. Tačiau toli gražu ne visi žino, kad vėliau tą padaryti bus galima sunkiau. Be to, reikės mokėti papildomą mokestį.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Lietuva turi erdvės iš nekilnojamojo turto (NT) ir kitų turto mokesčių į biudžetą surinkti tris kartus daugiau pajamų nei dabar. „Turto mokesčiai turi daug privalumų, iš jų galėtume surinkti trigubai daugiau nei surenkame dabar, (…) tai iš tikrųjų yra neišnaudotas rezervas“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė finansų ministras. Pasak jo, vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalys iš visų turto mokesčių surenka apie 0,9 proc.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad ir anksčiau negu planuota atvėrus sieną su Baltarusija, negalima būti tikriems, jog kontrabandiniai balionai nebeskris į Lietuvą. „Niekada negalime būti ramūs, nes poveikis daromas iš Baltarusijos pusės, matome, kad skatinama ir lengvu uždarbiu“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė V. Kondratovičius.

Ketvirtadienio vakarą laikinai įvesti oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto (VNO), pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Laikini ribojimai įvesti 18.38 val. Pirminėmis žiniomis, sprendimą dėl oro erdvės ribojimų lėmė navigacinės atžymos, būdingos balionams. Kaip pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU), sprendimą dėl ribojimų lėmė galimai balionas ar keli balionai, skrendantys Vilniaus oro uosto kryptimi.

Seimas svarstys valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo kitų metų pavasario ketvirtadaliu padidinti akcizą stipriam alkoholiui bei apie triskart – e. cigarečių skysčiui. Tokioms Akcizų įstatymo pataisoms ketvirtadienį po pateikimo parlamentas pritarė 39 Seimo nariams balsavus už, dar 12 prieštaravus ir 20 susilaikius. Jos toliau bus svarstomos Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetuose. Tikimasi, jog pakeitimai padėtų mažinti šių kenksmingų produktų prieinamumą, nes jie reikšmingai pabrangtų.