Beveik du trečdaliai – 61,6 proc. – 15–34 metų šalies gyventojų pernai turėjo darbą, 32,5 proc. buvo ekonomiškai neaktyvūs, o likę 5,9 proc. – bedarbiai, rodo jaunimo darbo rinkoje ir jo išsilavinimo tyrimas. Valstybės duomenų agentūra penktadienį pranešė, kad tarp jaunimo dažniau dirba vyrai – darbą turi 64,8 proc. 15–34 metų vyrų, o moterų – 58,1 proc.. Bedarbių buvo atitinkamai 6 proc. ir 5,7 proc., ekonomiškai neaktyvių – 29,1 ir 36,2 proc. Tyrimo duomenimis, 83,7 proc.

„Maxima grupės“ prekybos tinklams centralizuotas tiekimo, pirkimo ir derybų paslaugas teikianti bendrovė „Maxima International Sourcing“ pernai grynąjį pelną augino 17 proc. iki 9,03 mln. eurų (2023 metais – 7,7 mln. eurų). Bendrovės pajamos didėjo 26 proc. iki 223,8 mln. eurų (177,04 mln. eurų), daugiausia – iš didmeninės prekybos – 27 proc. iki 207 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2024 metų ataskaitoje. Bendrovė 2024 metais išmokėjo 10,4 mln.

Europos Komisija siekia įvesti privalomą kasmetinę techninę apžiūrą senesniems nei 10 metų amžiaus automobiliams. Prieš šiam pasiūlymui įsigaliojant, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir ES šalys. Šis pasiūlymas yra priemonė, galinti sumažinti eismo įvykių ir aukų keliuose skaičių, nurodė Europos Komisija. Ji viliasi, kad įvedus kasmetinę lengvųjų automobilių ir mikroautobusų patikrą per autoįvykius žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius sumažės 1 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad dėl JAV muitų ir didesnių mokesčių įtakos 2026 metais Lietuvos ekonomikos augimas gali sulėtėti trečdaliu. „Jeigu kitiems metams prognozuojame šalies ekonomikos augimą 2,5 proc., tai apie trečdalį lėčiau ekonomika augtų, jeigu turėtume tiek JAV muitų, tiek mokesčių reformos įtaką. Tai jau reikšminga įtaka“, – LRT radijui penktadienį teigė Lukas Savickas.

Diskusijai pristatyti mokestinių pakeitimų projektai, kurių pagrindiniu tikslu tapo būtinybė ženkliai didinti šalies gynybos biudžetą, taip pat siekiama subalansuoti fiskalinį tvarumą su socialiniu teisingumu. Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas, sako, kad svarbiausias šių pakeitimų tikslas – stiprinti šalies gynybos finansavimą ir reaguoti į geopolitinę situaciją, taip pat iš mokesčių gautos pajamos atiteks ir kitoms sritims.

Vilniuje veikia bendrovė „I–Photonics“, kuri siejama su produkciją Rusijos karinei pramonei teikusia baltarusiška įmonių grupe „Izovac“, ketvirtadienį paskelbė naujienų portalas „15min“. Naujienų portalui kartu su Baltarusijos tyrimų centru (BIC) išanalizavus nutekėjusius Rusijos muitinės dokumentus, nustatyta, jog nuo karo Ukrainos pradžios rusiškoms pramonės įmonėms „Izovac“ pristatė produkcijos už maždaug 200 mln. JAV dolerių.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su tarptautiniais partneriais diskutavo apie būtinybę didinti energetinį saugumą ir atsisakyti rusiškų energijos išteklių, pranešė ministerija. Ministras balandžio 23–24 d. Katovicuose, Lenkijoje dalyvavo Europos ekonomikos kongreso ir Lenkijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtoje konferencijoje „Energetinis saugumas ir besikeičiantis regionas“ (angl.

Kiekvieną dieną gyventojai atsiskaito už skirtingas paslaugas ar prekes. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės pinigus perveda ne į tą banko sąskaitą. Gali būti, kad dėl to vėliau papildomai dar teks susimokėti ir bankui. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad kartais žmonės pridaro klaidų, dėl kurių kyla rizika prarasti ir savo santaupas.

Naujuoju Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (PPARA) prezidentu išrinktas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, bendrovės „Lietkabelis“ vadovas Sigitas Gailiūnas. „Prezidento pareigas priimu kaip pasitikėjimo įsipareigojimą ir atsakomybę. Šiandienos verslo aplinka reikalauja nuoseklios partnerystės, profesionalumo ir gebėjimo veikti strategiškai.

Šiaulių bankas anksčiau laiko išpirko prieš daugiau nei penkerius metus išplatintas 20 mln. eurų vertės 6,15 proc. fiksuotos palūkanų normos antro lygio subordinuotąsias obligacijas. Apie tai bankas ketvirtadienį pranešė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą. „Išpirkome obligacijas anksčiau laiko, nes likus mažiau nei penkeriems metams iki subordinuotųjų obligacijų trukmės pabaigos į antrojo lygio kapitalą įskaitoma mažiau nei 100 proc.

Seimui anksčiau šį mėnesį nusprendus didesnę Lietuvos banko (LB) pelno įmokos dalį skirti krašto apsaugai, centrinis bankas Eltai patvirtino ketvirtadienį į Valstybės gynybos fondą pervedęs daugiau nei 130 mln. eurų dydžio sumą. Siekiant iki 2030-ųjų gynybos finansavimui skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė didinti centrinio banko pelno įmoką į valstybės biudžetą.

Pernai prieš pat mokslo metų pradžią Vilniuje buvo perkasta daug svarbių gatvių, dėl ko kai kuriose vietose spūstys buvo gerokai didesnės nei įprastai. Panašu, kad šiais metais gali pasikartoti panašus scenarijus. Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša vėl pradėję vienus didžiausių istorijoje vamzdynų atnaujinimo darbus. Įvairiose sostinės vietose iki šildymo sezono pradžios bus pakeista kiek daugiau nei 10 km vamzdynų, kuriais į klientų namus keliauja šiluma.

Lietuvos bankas (LB) pranešė neleidęs finansinių technologijų įmonei „Paysera LT“ įsigyti elektroninių pinigų įstaigos „Finansinės paslaugos „Contis“. Pasak LB, jis atsižvelgė į tai, kad „Paysera LT“ nepateikė išsamios informacijos, būtinos įvertinti siūlomų įgijėjų nepriekaištingą reputaciją, būsimus vadovus ir finansinį jų patikimumą, sandorio pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką, taip pat informacijos, ar perkama įstaiga gebės laikytis riziką ribojančių reikalavimų.

Kinija paneigė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad abi šalys palaiko tiesioginius kontaktus, siekdamos išspręsti vykstančius ginčus dėl prekybos. „Mano žiniomis, tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų nevyksta jokios konsultacijos ar derybos muitų klausimu, jau nekalbant apie kokį nors susitarimą“, – ketvirtadienį atsakydamas į žurnalisto klausimą pasakė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Bet kokie pranešimai, kad yra kitaip, tėra „melagienos“, pridūrė jis.

Šiemet įmonėms įsigaliojo didesnis pelno mokesčio tarifas – 16 proc. Dažnai verslas bando sumažinti šį mokestį būdais, kurie balansuoja ties įstatymo riba. Pavyzdžiui, prie įmonių sąnaudų priskiriami pirkiniai, kurie prasilenkia su įmonės veikla. Tarp jų atsiduria arkliai, banglentės ar net krūtų pakėlimo operacijos. Nepirkdami viso to iš savo darbo užmokesčio verslininkai sutaupo ar nuslepia labai daug mokesčių. Tačiau pranešime žiniasklaidai Buhalterės.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies kontroliuojama viena didžiausių Europoje surimi ir žuvies produktų perdirbimo bendrovių „Vičiūnų grupė“ pranešė žengianti į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką, kur įregistravo naują įmonę „VG Trading USA Inc.“ Įmonė importuos produkciją iš Europoje veikiančių „Vičiūnų grupės“ įmonių, ją platins vietos rinkoje, ieškos naujų verslo partnerių bei bendradarbiaus su prekybos tinklais, ketvirtadienį pranešė grupė.

Naujai išrinkti Seimo nariai gauna dvigubai didesnę algą nei ankstesnės kadencijos parlamentarai. Tačiau ir tiek pinigų jiems neužtenka. Nemažai Seimo narių ištaško ir visus papildomus pinigus, skirtus parlamentinei veiklai. Tiesa, kai kurie jų, tam neišleidžia nei cento iš mokesčių mokėtojų kišenės. Alga padidėjo dvigubai 2024–2028 m. kadencijos Seimo nariai uždirba dvigubai daugiau nei ankstesnės kadencijos seimūnai.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skelbia šaltibarščių sezono pradžią. Kartu su ja didžiosiose „Maxima“ parduotuvėse startuoja ir teminis Šaltibarščių mėnuo, kurio metu pirkėjai kviečiami ne tik gaminti skaniausius šaltibarščius, bet ir jais pasipuošti.

Siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio idėja kelia klausimų ne tik gyventojams, bet ir patiems politikams. Būsimomis naujovėmis labiausiai piktinasi tie, kas turi savo būsto ir kam gresia mokesčio mokėjimas. Tačiau dėl didesnio NT mokesčio papildomų išlaidų gali patirti ir tie, kurie nuosavo būsto net neturi. Specialistai pastebi, kad jei mokesčio pakeitimai bus priimti ir įsigalios, papildomų išlaidų patirs ir būsto nuomotojai.

Statybų bendrovė, ieškanti projektų koordinatoriaus, darbo skelbime nurodė pageidaujanti įdarbinti tik vyrus. Po tokiu skelbimu socialiniuose tinkluose užvirė tikra komentatorių dvikova. Vieni ėmė piktintis, kodėl darbdavys viešai diskriminuoja moteris, o kiti – į skelbimą pasižiūrėjo tarsi į pokštą. Tiesa, keletos kreipimųsi ir skundą dėl šio skelbimo sulaukė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Dalis gyventojų piktinasi, kad dėl prekybininkų taikomų naujovių jie negali ne tik pasinaudoti teikiamomis nuolaidomis prekėms, bet ir apskritai – jų įsigyti. Tačiau prekybos tinklų atstovai sako, kad problemos sprendžiamos, o pirkėjai sulauks pokyčių. Savitarnos kasos, apsipirkimai internetu ir nuolaidos išmaniosiose programėlėse piktina vyresnio amžiaus gyventojus.

Krentant naftos kainoms, degalinių švieslentėse degalų kainos lyginant su pernai, mažesnės. Tačiau gyventojams to nepakanka – dėl įvestų akcizų benzinui ir dyzeliniui, ir dar planuojamų naujų akcizų 2026 metais, jie jau pasirašinėja peticiją – reikalauja akcizus stabdyti. Degalinės išgyvena, kaip pačios sako, didžiulius praradimus – šiemet dyzelino žmonės įsipylė 16 procentų mažiau, nei pernai. Mat verslas, logistikos įmonės savo vilkikus degalais užpildo kaimyninėje Lenkijoje.

Vyriausybė siūlo gerinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąlygas kovoti su kripto įmonių mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti kripto turto paslaugų tiekėjus teikti VMI duomenis apie kripto turto naudotojus – tai padėtų apsaugoti tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pajamas iš mokesčių, pranešė Finansų ministerija.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) patvirtino tiriantis kaltinimus dėl galimų jo steigėjo ir ilgamečio pirmininko Klauso Schwabo bei jo sutuoktinės įvykdytų finansinių ir etikos normų pažeidimų. Toks sprendimas buvo priimtas antradienį leidinyje „The Wall Street Journal“ pasirodžius straipsniui, kuriame išdėstomi kaltinimai, susiję su galimais interesų konfliktais ir netinkamu reikalų tvarkymu.

Europos Centrinis Bankas (ECB) skyrė Šiaurės šalių finansų grupės SEB bankams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje administracines baudas. ECB vertinimais, tam tikri SEB vidinio įmonių kreditavimo patikimumo modelio komponentai neatitiko reguliavimo reikalavimų, o trūkumai nebuvo laiku ištaisyti. SEB pranešė, jog atsižvelgė į ECB pastabas ir ėmėsi taisomųjų priemonių. SEB skirta administracinė bauda Estijoje siekia 410 tūkst. eurų.

Baltijos valstybėse kainas kovą per metus sumažino tik Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai pakėlė – Estijos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, nukrito 1,5 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 2,1 proc. ir 2,8 procento. Vien tik praėjusį mėnesį kainų kritimas užfiksuotas visose trijose valstybėse.

Vyriausybė parlamentui siūlo supaprastinti valstybės garantijų teikimą – paskolų sandorių sumą didinti nuo 12 iki 100 mln. eurų, laisviau garantuoti Lietuvos gynybos pramonės projektams skirtas paskolas. Finansų ministerijos parengtus Valstybės skolos įstatymo pakeitimus Ministrų kabinetas priėmė trečiadienio posėdyje.

Nuo ketvirtadienio iki rugpjūčio pabaigos dėl Tarandės tunelio statybos pirmojo etapo darbų keisis eismo organizavimo tvarka, pranešė Vilniaus savivaldybė. Pasak jos, Ukmergės kryptimi važiuojančios transporto priemonės, pravažiavus degalinę „Emsi“, bus nukreipiamos į priešpriešinio eismo pusę, o Vilniaus kryptimi važiuojančios transporto priemonės – į šia kryptimi dešiniau esantį lygiagrečiai einantį privažiavimo kelią. Abiem kryptimis eismas vyks dviem juostomis.

JAV muitų karą ir dėl jo kylantį ekonominį nestabilumą Klaipėdos uostas išgyvena du kartus, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Laimonas Rimkus. Anot jo, poveikis uostui yra dvigubas tuomet, kai Lietuvos įmonės nesiryžta importuoti žaliavų, ir vėliau dėl to į JAV neiškeliauja lietuviška produkcija.

Šeštadienį Romoje susirinks tūkstančiai tikinčiųjų iš viso pasaulio, kurie galės pagerbti ir atsisveikinti su antrąją Velykų dieną mirusiu popiežiumi Pranciškumi. Popiežius yra pašarvotas Šv. Petro bazilikoje, kur tikintieji su juo gali atsisveikinti trečiadienį nuo 11 val. (12 val. Lietuvos laiku) iki vidurnakčio, ketvirtadienį – nuo 7 iki 24 val. ir penktadienį nuo 7 iki 19 val. Pranciškaus laidotuvių mišios vyks šeštadienį 10 val. vietos (11 val.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) iniciatyva planuojama ilginti giliųjų technologijų startuolių amžių nuo 5 iki 10 metų. Tokiam pakeitimui trečiadienį pritarė ir Vyriausybė. Ministerijos teigimu, amžiaus pakeitimas sudarytų galimybę didesniam skaičiui įmonių pretenduoti į valstybės paramą. „Kad parengtų produktą rinkai, giliųjų technologijų startuoliai dažnai užtrunka ilgiau negu 5 metus.

Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ruošiasi prašyti Europos Komisijos (EK) atidėti europinius reikalavimus, kurie nuo 2028 metų itin pabrangintų degalus iš iškastinio kuro, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Planai yra mėginant derinti Europos Sąjungos politikos ir priimtų sprendimų sąlygotus kuro kainų šuolius (palyginti su kaimyninėmis šalimis – BNS), kurie nusimato nuo 2028 metų.

Per pastaruosius keturis mėnesius šalies įmonės ir ūkininkai pateikė beveik 1450 paraiškų dėl paramos saulės elektrinėms įrengti, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, verslas ir ūkininkai planuoja įrengti daugiau nei 172 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių už beveik 66 mln. eurų. Agentūra sako jau skyrusi finansavimą daugiau nei 1100 projektų, kuriuos įgyvendinant bus įrengta 94,16 MW galios saulės elektrinių už daugiau nei 35 mln. eurų.

Daugelis gyventojų daug dirba ir siekia didesnės oficialios algos ne tik, kad patenkintų kasdienius poreikius. Be kita ko, jie tikisi, kad, sąžiningai mokėję įmokas „Sodrai“, sulaukę senatvės, gaus ir didesnę pensiją. Tačiau daugeliu atvejų taip nėra. Net visą gyvenimą dirbę už vidutinę algą ir sukaupę būtinąjį stažą, vidutinės pensijos negauna. Net valdžios institucijos pripažįsta, kad, uždirbant daugiau pinigų ir mokant daugiau įmokų, tai negarantuoja atitinkamai didesnės pensijos.