Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos prioritetas šioje Seimo rudens sesijoje yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Ji įvardijo šeimų stiprinimo ir pensijų kėlimo politiką kaip prezidento artimiausios veiklos kryptis bei pabrėžė, kad pensijos turi kilti sparčiau negu darbo užmokestis. „Skurdo situacijos dalį Lietuvoje sukuria būtent pensininkų skurdas ir tikrai pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad realu, jog ateinančių metų biudžete finansavimas gynybai galėtų pasiekti 3,5 proc. nuo BVP. „3,5 proc. tikrai yra reali siekiamybė ir būtų gerai jos siekti“, – „Žinių radijui teigė I. Segalovičienė. „Šiandieną matome – daug kas nori pasakyti ir 4 proc., galbūt ir daugiau. Bet akivaizdu, kad turime būti realistai. Ir biudžete, jeigu mes matysime ir daugiau nei 3 proc., ir 3,5 proc. tai bus labai gerai“, – pabrėžė ji.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse pasiskirstė nevienodai. Lietuvoje ir Latvijoje kaina kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 96,65 Eur/MWh, Estijoje ji mažėjo 2 proc. – iki 89,57 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Palyginimui, didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai siekė 103,57 Eur/MWh ir 79,83 Eur/MWh. „Baltijos šalyse nevienodą kainų pasiskirstymą lėmė Suomijos-Estijos jungties EstLink2 veikimo atkūrimas.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas antradienį ketina pasiūlyti parlamentui sudaryti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. Įstatymo pataisomis siūloma praplėsti išimčių sąrašą, kai vykdant tam tikrą ūkinę veiklą galima gauti bedarbio pašalpą. „Šiuo projektu siekiama pašalinti vieną iš teisinių kliūčių gauti bedarbio išmoką“, – Eltai sakė T. Tomilinas.

„Facebook“ ir „Instagram“ savininkė „Meta“ vėlai pirmadienį pranešė, kad dėl kišimosi iš užsienio uždraudžia savo programėlėse visame pasaulyje valstybines Rusijos žiniasklaidos priemones. Apie draudimą buvo paskelbta po to, kai Jungtinės Valstijos apkaltino Rusijos valstybinį naujienų kanalą RT ir jos darbuotojus per fiktyvius subjektus nukreipus 10 mln. dolerių (9 mln.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas antradienį ketina pateikti parlamentui siūlymą savanoriškais pagrindais neatlygintinai dirbantiems neetatiniams aplinkos inspektoriams mokėti atlyginimą. Jeigu Seimas pritartų jo inicijuotoms Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams už darbą būtų apmokama, išskyrus atvejus, kai yra pasirašyta savanoriškos veiklos sutartis.

Antradienį Seimui ketinama pateikti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo projektą, kurio tikslas – supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimo procesą. Kaip teigia projektą teikianti Finansų ministerija, įgyvendinus pakeitimus vartotojui nebereikėtų atlikti dalies veiksmų – kreiptis į pradinį kredito gavėją dėl pažymos apie paskolos likutį. Taip pat procesas būtų nemokamas vartotojui.

Paaiškėjus, kad Latvija planuoja uždrausti rusų kalbą šalies bankomatuose, bankai Lietuvoje šia tema kalbėti vengia. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą Lietuvos pašonėje vyksta jau pustrečių metų, o Lietuvoje gyvena apie 90 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Vis tik bankai neatsako, kodėl bankomatuose naudojama rusų kalba nėra tiesiog pakeičiama ukrainiečių kalba. Jie tik pamini, kad rusų kalbą naudoja dalis – apie 8 proc.

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) imasi veiksmų, kurie leistų senajame žemyne veikiantiems gamintojams šiek tiek atsikvėpti. „Bloomberg“ naujienų agentūra pranešė, jog organizacijos nariai siekia, jog numatyti taršos mažinimo tikslai būtų atidėti dvejiems metams. Šiuo metu galiojančiose taisyklėse numatyta, jog nuo 2025 metų, vidutinis Europoje parduotų naujų automobilių CO2 vidurkis neviršytų 95 g/km.

Iki eilinių Seimo rinkimų Lietuvoje liko mažiau nei mėnuo. Nors į parlamentą pretenduoja daug mažiau moterų, nei vyrų, tačiau kai kurios turtu jiems visai nenusileidžia, o daugelį ir lenkia. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra turtingiausios kandidatė į Seimą: kiek jos turi privalomai registruojamo turto (pvz., NT ar automobilių), vertybinių popierių ir piniginių lėšų, t. y. grynųjų ir kredito įstaigose laikomų pinigų.

Nuo pirmadienio lengviesiems automobiliams, automobiliams-gyvenamiesiems namams bei automobiliams, tempiantiems gyvenamąjį namą mažėja vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai. Kaip skelbia Neringos savivaldybė, lengviesiems automobiliams rinkliavos dydis mažėja tris kartus – nuo 30 iki 10 eurų už įvažiavimą, o automobiliams-gyvenamiesiems namams bei automobiliams, tempiantiems gyvenamąjį namą mažėja trečdaliu – nuo 30 iki 20 eurų.

Siūlymas įpareigoti prekybininkus taikyti nuolaidas bei lojalumo programas savitarnos kasose apsiperkantiems pirkėjams prieštarauja Konstitucijai. Tai nustatė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės įregistruotas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas, reglamentuojančias apsipirkimą savitarnos kasose.

Bendrovė „Proit“ skelbia nutraukusi sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) dėl socialinių paslaugų informacinės sistemos (SPIS) modernizavimo. Pranešime teigiama, kad bendrovė šį sprendimą nesulaukus SADM bendradarbiavimo ir ministerijai priėmus sprendimą įtraukti „Proit“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą „Jau pradėjus darbus paaiškėjo, kad ne visos „Proit“ specialistams pateiktos užduotys buvo suderintos su pagrindinėmis SPIS naudotojomis – savivaldybėmis.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasipylė nemaža diskusija apie startuolio „Tingit“, teikiančio drabužių, batų bei rankinių atnaujinimą, vykdomą veiklą. Su garsiais prekiniais ženklais dirbanti stilistė Santa Mišenytė pasidalino nemalonia patirtimi – pasinaudojusi šios įmonės teikiamomis paslaugomis, gavo ne atnaujintą, bet sugadintą rankinę. Socialiniuose tinkluose S. Mišenytė prabilo apie savo patirtį naudojantis startuolio „Tingit“ paslaugomis.

Viešoji įstaiga „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) planuoja išleisti iki 60 mln. eurų mokesčių mokėtojų lėšų naujo pastato statyboms. Tai yra gerokai daugiau, nei ketinta išleisti anksčiau. Pavyzdžiui, 2018 m. statyboms buvo numatyta išleisti 25 mln. eurų, vėlesnė projekto kaina buvo ir 48 mln. eurų. Tačiau ir tokių lėšų, panašu, neužteks.

Vilniuje, Ukmergės gatvėje, statomas daugiau nei 20 mln. eurų vertės laisvalaikio, sporto ir prekybos centras „Pikas“. Projektą vysto bendrovė „Masterkey Baltics“. „Masterkey Baltics“ vadovas ir vienintelis akcininkas Mindaugas Treigis pranešime sako, kad centrą numatoma atidaryti kitų metų rugsėjį, o neįvardijamą paskolą projektui suteikė Šiaulių bankas. 12,6 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastate šalia LNK televizijos ir Šeškinės poliklinikos jau išnuomota daugiau nei 75 proc. ploto.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad užbaigtos dvi 16 km atkarpos kelyje Pirčiupiai–Jašiūnai ne tik padės užtikrinti Lietuvos kariuomenės bei Rūdninkų poligone ketinamos dislokuoti Vokietijos brigados judėjimą, bet ir atlieps Šalčininkų rajono civilių gyventojų poreikius. „Čia yra gražus pavyzdys kaip kariškiams reikalingi objektai gali būti pritaikyti ir civiliams, ir kaip suderinus abu prioritetus gali visi naudotis vienu metu“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo M. Skuodis.

Gyventojams skundžiantis dėl vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klasco“ naktimis keliamo triukšmo bei iš jos sklindančių dulkių, pirmadienio popietę šalia įmonės teritorijos pradės budėti mobili Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) oro kokybės tyrimų stotis. Pasak agentūros atstovo Vaidoto Norkaus, stotis, kuri nepertraukiamai matuos kietųjų dalelių koncentraciją ore, turėtų pradėti veikti nuo 13 val.

Praėjusį pirmadienį elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia darbo dieną šiemet. Dėl didelės vėjo ir saulės gamybos vidutinė paros elektros kaina siekė 5 eurus už megavatvalandę (MWh), pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“. Rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 3 proc., nuo 93 iki 96 eurų už megavatvalndę.

Atėjus rudeniui darbuotojai ima galvoti apie darbo keitimą, Specialistai pastebi, kad ruduo yra simbolinė pradžia, kai žmonės nori permainų. Tačiau ekonomistai įspėja, kad dideles algas galės pasiūlyti ne visi darbdaviai. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad darbo rinkai būdingas sezoniškumas, cikliškumas.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienio sprendimas sumažinti bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais ekonomistai teigia – tokio sprendimo tikėjosi visi. Specialistai taip pat sutaria – galima tikėtis bent dar vieno sumažinimo. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikisi, kad toks sumažinimas Baltijos šalyse prisidės prie ekonomikos augimo, kadangi pingančios kintamųjų palūkanų paskolos išjudins rinką.

Kiekviena mėnesį darbuotojai gauna atlyginimus. Paprastai jie išmokami nustatytą dieną. Tačiau ne visi darbdaviai laikosi susitarimo. Darbo teisės specialistai įspėja, kad pavėlavę sumokėti algą darbdaviai darbuotojui privalo pervesti ir delspinigius. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Jurgita teiravosi, ar darbdavys algą gali išmokėti, kada panorėjęs. „Darbo sutartyje nurodyta, kad algą turiu gauti iki mėnesio 5 dienos.

Per mėnesį kainos Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc., tačiau metinė infliacija vėl artėja prie procento ribos. O labiausiai per metus kainas kėlė kavinės ir restoranai – beveik 9 proc. Dalis ekonomistų prognozuoja, kad restoranai kainas turės pradėti mažinti, nes valgytojų – vis mažiau. Ryškesnio maisto ar kitų prekių augimo ekonomistai neprognozuoja, tačiau metų pabaigoje infliacija turėtų padvigubėti.

Reguliaciniai pokyčiai – viena svarbiausių rizikų, kurią įvardija tarptautiniai investuotojai, kalbėdami apie Europos Sąjungą. Tačiau ilgalaikis poreikis didinti gynybos biudžetus Lietuvą ir kitas Europos šalis verčia ieškoti naujų pajamų šaltinių, tokių kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas, teigia naujasis profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse Leonas Lingis.

Finansų ekspertai ragina žmones taupyti. Tačiau ne visi taupymo būdai yra priimtini bankui. Gyventojai piktinasi, kad ilgus metus taupę grynuosius turi bankui aiškintis, iš kur gavo savo pinigus. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie grynuosius pinigus ir banko sąskaitą. Viena mergina pasakojo, kad grynaisiais pinigais sukaupė 5 tūkst. eurų. „Toks taupymo būdas man atrodė geriausias – kiekvieną mėnesį tam tikrą sumą pinigų atsidėdavau į taupyklę. Dabar jau turiu sukaupusi 5 tūkst. eurų.

Seimo priimtoje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinus galimybę Lietuvai ateityje pradėti mažųjų branduolinių reaktorių vystymą, valstybės energetikos įmonių grupės „Ignitis“ valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas šių technologijų brandą kol kas vertina skeptiškai, todėl energetinėje sistemoje tokius reaktorius matytų ne anksčiau 2040-ųjų metų. „Kol kas dar anksti kalbėti apie modulinius branduolinius reaktorius.

Derybose tarp „BaltCap“ ir „Hanner“ dėl Nacionalinio stadiono projekto perdavimo dar nėra priimtų galutinių sprendimų – abi pusės laukia Europos Komisijos (EK) išvados, kas uždegtų procesų užbaigimui „žalią šviesą“. „Šiuo metu abi šalys laukia EK išvados, kas reikš žalią šviesą procesų užbaigimui“, – teigiama Eltai perduotame „BaltCap“ atstovų komentare.

Informacinių technologijų (IT) sektoriuje dirbantys žmonės yra vieni iš daugiausiai uždirbančių asmenų Lietuvoje. Vidutinis „front-end“ programuotojo atlyginimas Lietuvoje siekia 3190 eurų (1876 eurų į rankas), darbo pasiūlymuose galima rasti ir 8 tūkst. eurų ant popieriaus (4840 į rankas) siekiantį atlyginimą. Be tokių algų verslas taip pat siūlo ir įvairias naudas. Visgi, kvalifikuotų IT specialistų vis dar trūksta.

Iki šiol vairuotojai automobiliu nuvažiuoti į techninių apžiūrų centrą su laikinu leidimu gali net ir tuo atveju, jeigu jos techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs. Tačiau jau nuo spalio 1 d. tokia tvarka bus pasikeis, o laikino leidimo išdavimas bus griežtesnis. Tą numato neseniai priimtas Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymas.

Šeštadienį vykęs Kaliningrado srities elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas baigtas, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“, jis Baltijos šalių elektros sistemos neturėjo jokios įtakos, jos veikia stabiliai. Kasmet vykdomas bandymas tęsėsi nuo 10 iki 18 valandos.

Vis daugiau įmonių atleidžia darbuotojus, nes skaitmenizuoja, optimizuoja darbo procesus. Dalis darbuotojų tampa nebereikalingi – juos pakeičia dirbtinis intelektas. Specialistai pastebi, kad tai – tik pradžia ir ateityje skaitmenizavimo procesai leis atsisakyti dar daugiau darbuotojų. Neseniai „Telia Lietuva“ paskelbė, kad mūsų šalyje atleis 400 darbuotojų.

Liepos mėnesio gale praūžusi audra Lietuvai atnešė milijonus eurų nuostolių. Kaip žinia, be elektros likę gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Tačiau vos kelioms minutėms atsiradusi elektra šiuos planus gali sugriauti. Taip nutiko Vilniaus rajone gyvenančiai skaitytojai Evelinai (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi). Naujienų portalui tv3.lt ji pasiskundė dėl esą nesąžiningo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elgesio.

Lietuvos bankas (LB) patikrinimo metu nustatė, kad elektroninių pinigų įstaiga „Nium EU“ nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų. Už tai jai buvo skirta 40 tūkst. eurų bauda ir laikinai apribota įmonės veiklos plėtra.

Vietos gyventojų pasipiktinimą sukėlusi Kauno Marvelės krovinių prieplaukos Nemune plėtra žengia į kitą etapą – ieškoma, kas įrengs papildomą uosto krovos aikštelę. Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) šią savaitę paskelbė rangovo konkursą. „Yra teritorija ir tam, kad naudotume ją uosto krovai, yra įrengiama aikštelė: atliekami išlyginamieji žemės darbai, tada klojama speciali danga, kuri atlaikytų didelius svorius uosto krovos darbams“, – BNS sakė VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas.

Šiais metais obuolių derlius – geriausias per pastaruosius penkerius metus, sako obuolių augintojai. Negana to, Lenkijos sodininkams metai nebuvo tokie geri, todėl lietuviški obuoliai galės būti parduodami kaimyninėje šalyje. „Neblogi metai šiemet bus sodininkams. (...) Tai pirmi metai po 2019 metų šalnų, paprastai būdavo tai tas, tai tas, tai tas.