Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijos privačiame ūkyje praeitą savaitę pirmą kartą Lietuvoje užfiksuotos ypač užkrečiamos Niukaslo ligos židinys baigiamas likviduoti, tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad ligos grėsmė šalyje išlieka. Ūkyje paukščiai buvo nugaišinti ir sunaikintos jų gaišenos, atlikta dezinfekcija, toliau atliekami ūkio valymo darbai, tačiau pavojus visiškai nepraėjo, pirmadienį pranešė tarnyba.

Laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ 15-metis Gustas iš Kauno pristatė net dvi skirtingas, bet jau realią vertę kuriančias verslo idėjas. Jaunasis kūrėjas pats gamina ir pardavinėja telefono dėkliukus, tačiau, padedamas mentorių, sugalvojo ir kitą – kur kas ambicingesnę – idėją: dirbtiniu intelektu paremtą sveikatos stebėjimo sistemą.

Papildomos pajamos – nuo daiktų pardavimo internete iki nuomos ar palūkanų – daugeliui gyventojų vis dar kelia klausimų, o klaidos teikiant deklaracijas gali kainuoti. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebi, kad dalis žmonių ne tik pamiršta deklaruoti visas pajamas, bet ir nežino, kada tokia pareiga apskritai atsiranda. Specialistai primena, kad ne visos smulkios pajamos yra neapmokestinamos.

Los Andžele pirmadienį prasidėjo istorinis teismo procesas, kuris gali sukurti teisinį precedentą dėl to, ar tokios socialinių tinklų bendrovės kaip „Meta“ ir „YouTube“ sąmoningai kūrė savo platformas taip, kad vaikai taptų nuo jų priklausomi.

Verslininko Neriaus Numos netiesiogiai valdomo statybos ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekių tinklo „Ermitažas“ apyvarta praėjusiais metais augo 13 proc. ir siekė 133 mln. eurų. Pardavimų kiekis augo 12 proc., taip pat augo užimama rinkos dalis, o pelningumo lygis buvo aukščiausias per įmonės istoriją, BNS pranešė bendrovė.

Pirmadienį minint Lietuvos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais metines, šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su energetikos bendruomenės atstovais. Susitikime prezidentas akcentavo, kad prieš metus žengtas žingsnis sustiprino regiono energetinį saugumą. „Lygiai prieš metus kartu su Baltijos valstybių, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovais tapome istorinio įvykio liudininkais – Baltijos šalių elektros sistemos buvo sinchronizuotos su kontinentine Europa.

Valentino diena tampa tikru prekybininkų lobynu – širdelėmis išpuošti langai bei romantiškos dainos bando paslėpti kasmet vis augančias kainas gėlėms, šokoladams ir išskirtiniams renginiams. Be to neapsieina ir maitinimo sektorius. Kai kurių restoranų siūlomos degustacinės Valentino dienos vakarienės pareikalaus kone 100 eurų žmogui. Jau nuo sausio vidurio vis daugiau parduotuvių ir maitinimo vietų savo vitrinas pradėjo puošti romantiškiausiai metų dienai.

„Lidl“ tęsia kainų mažinimą, kuris šį kartą pasiekė keturkojų šeimininkų pirkinių krepšelius. Prekybos tinklas, praėjusią savaitę dėmesį skyręs saldumynų kainų mažinimui, šią savaitę pigina dar 11 skirtingų produktų. Naujausias kasdienių kainų mažinimas apima asortimentą augintiniams: nuo kasdienio šunų ir kačių ėdalo bei skanėstų iki būtinų priežiūros priemonių, pavyzdžiui, kraiko.

Gamtinių dujų megavatvalandės kaina (MWh) kaina Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) (Europos lyginamoji kaina) pirmadienį nukrito daugiau nei 8 proc. iki 32,9 euro vidurdienį, panaikindama praėjusią savaitę sukurtą solidų prieaugį ir nusileisdama žemiausiai nuo sausio vidurio.

Seimo sprendimas dėl šildymo kainų – c. O laikas ištiksės jau šiandien, skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai, kuriame cituojamas miesto meras Valdas Benkunskas. Pasak V. Benkunsko, darpraeitais metais Seimas, priimdamas mokesčių reformą, į ją įtraukė ir PVM lengvatos naikinimą centriniam šildymui. „Taigi, vietoj 9 proc. PVM nuo šių metų gyventojai turi mokėti daugiau nei dvigubai daugiau – 21 proc.

Nuo pirmadienio „Regitroje“ teorijos egzaminą bus galima laikyti ir ukrainiečių kalba. Iki šiol egzaminai buvo organizuojami lietuvių, lenkų, anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis. Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus teigimu, sprendimas įgyvendinti šį pokytį priimtas atsižvelgus į ukrainiečių prašymus. „Sulaukėme daug ukrainiečių prašymų egzaminus laikyti jų gimtąja kalba, todėl negalėjome likti abejingais.

Šių metų žiemos speigai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet, deja, ir išaugusius gaisrų skaičius. Didžiausio šalies draudiko duomenimis, šiais metais jau fiksuota 57 proc. daugiau gaisrų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Pagrindinės gaisrų priežastys – dėl didelio šalčio intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) darkart nepakeitus bazinių palūkanų normų, ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus negali pasakyti, kada ECB nuspręs palūkanas koreguoti. „Kada tas sprendimas bus – niekas nežino“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus. Pasak jo, esant įtemptai euro zonos ekonominei padėčiai, prognozuoti būsimus ECB judesius nuo neutralios 2 proc. palūkanų normų ribos sunku. „Gyvename pakankamai audringais laikais.

Lietuvos keleivių vežimo autobusais bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ („Toks“) grynasis pelnas pernai per pirmus 10 mėnesių smuko 6 proc. iki 6,3 mln. eurų, kai tuo pat metu 2024 metais siekė 6,69 mln. eurų. Tuo metu pardavimo pajamos nuo sausio iki spalio pabaigos mažėjo 8 proc. iki 25,2 mln. eurų (užpernai – 27,3 mln. eurų), rodo Registrų centrui įmonės pateikta ataskaita. 29 metus veikiančioje ir Vilniuje registruotoje įmonėje vidutiniškai dirbo 306 darbuotojai.

Lietuvoje atsivėrus galimybei atsiimti sukauptas lėšas iš II pensijų pakopos, gyventojai vis dažniau svarsto, ar verta pasinaudoti šiuo sprendimu. Vieniems tai – proga pinigus investuoti savarankiškai ar padengti finansinius įsipareigojimus, kitiems – rizikingas žingsnis, galintis kainuoti dalį būsimos pensijos. Finansų ekspertai pabrėžia, kad sprendimą reikėtų priimti tik turint aiškų planą.

Papildomi mokesčiai už mobilųjį internetą dažniausiai siejami su gyvenimu užsienyje, tačiau su tuo gali susidurti ir tie, kurie tiesiog dažniau keliauja. Net keli mėnesiai darbo nuotoliu, studijų ar ilgesnių atostogų gali pakeisti duomenų naudojimo balansą – ypač jei Lietuvoje naudojamasi „Wi-Fi“, o kelionių metu mobilusis internetas tampa pagrindine ryšio priemone.

Nemaža dalis gyventojų prašymus pensijai gauti pateikia iš anksto, dar net nesulaukę pensinio amžiaus. Tačiau ne visiems žmonėms pakanka pateikti tik prašymą. Pavyzdžiui, žmonės įgiję darbo patirties iki 1994 metų turi pateikti ir senas darbo knygeles. Kitaip už šį laiką stažas nebus skaičiuojamas. „Sodra“ nurodo, kad duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą kaupia nuo 1994 metų.

TV3 laidoje Gazas. Dugnas. Šou svečiuojasi verslininkas, milijoninį verslą Lietuvoje įkūręs Gediminas Kvietkauskas. Pokalbyje su vedėjais jis prisiminė pirmąsias vairavimo pamokas – ir įvykį, nutikusį dar laikant teises. „Mano pirmas eismo įvykis įvyko prie teisių laikymo“, – šypteli Gediminas. Pasirodo, viskas nutiko su senu „Passatu“ – tuo pačiu su kvadratinėmis lempomis. „Tas senas senas“, – juokiasi jis. Situacija buvo paprasta ir kartu labai žmogiška.

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta teiginiai, kad jaunimas vengia darbo, nenori įsipareigoti ir renkasi lengvesnį kelią. Tačiau naujausi duomenys ir pačių jaunuolių patirtys rodo priešingą tendenciją – dalis jaunų žmonių dirba dar studijų metu, kiti sąmoningai renkasi pertraukas. Užimtumo tarnyba nurodo, kad augantį jaunimo užimtumą lemia tiek palankesnės įsidarbinimo sąlygos, tiek lankstesnės darbo formos ir ankstyvesnis profesinis orientavimas.

Finansų ministerijai siūlant didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, konservatorių frakcijos nariai įregistravo siūlymą šią ribą mažinti iki 3 tūkst. eurų. Parlamentarai Mindaugas Lingė, Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė registravo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma ir visiškai uždrausti grynųjų pinigų operacijas tarp įmonių bei panaikinti teisines spragas, leidžiančias skaidyti mokėjimus.

Kol pieno gamintojai Lietuvoje skaičiuoja vis mažėjančias supirkimo kainas ir uždaromus ūkius, parduotuvių lentynose pieno produktai pigti neskuba. Ūkininkai kalba apie nesąžiningą pinigų pasidalijimą visoje pieno grandinėje, ekspertai primena ciklus pasaulinėje rinkoje, o prekybos tinklai aiškina, kodėl kainų pokyčiai pirkėjus pasiekia tik po kelių mėnesių – jei apskritai pasiekia. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius sako, kad situacija ūkiuose sparčiai blogėja.

Mažeikiai per trejus metus siekia į vientisą tinklą sujungti miesto dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą, už 6,64 mln. eurų nutiesiant apie 7 kilometrus naujų takų. Savivaldybės administracija tarybai siūlo uždegti žalią šviesą projektui, kuris būtų įgyvendintas iki 2029-ųjų pirmojo ketvirčio pabaigos, rodo registruotas sprendimo projektas. Anot jo, taip norima skatinti miesto gyventojus vietoje automobilių kelionėms rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas.

Neseniai galimybė turėti saulės elektrinę ant savo namo stogo, mažiau mokėti už elektrą, patiems jos pasigaminti ir būti mažiau priklausomiems, daugeliui atrodė sunkiai įgyvendinama siekiamybė. Šiandien vartojančių elektros gamintojų yra tūkstančiai. Tačiau jų patirtys įsirengiant saulės elektrinę ir ja naudojantis skiriasi.

Nuo 2026 m. sausio mėn. Vokietijoje dirbantys pensinio amžiaus žmonės gali uždirbti iki 2 tūkst. eurų nemokėdami jokio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir kartu gaudami pensiją. Specialistai įvertino, ar panaši mokestinė paskata būtų naudinga ir mums. Lietuvos banko (LB) ekonomistai aiškina, kad nauja iniciatyva Vokietijoje siekiama paskatinti pensinį amžių pasiekusius gyventojus toliau savanoriškai dalyvauti darbo rinkoje ir prisidėti prie gerovės kūrimo.

Beveik trečdalis (31 proc.) Lietuvos gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, planuoja ir toliau dirbti, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Apklausos duomenimis, dirbti išėjus į pensiją dažniau planuoja išsiskyrę apklaustieji bei našliai – 42 proc. šios grupės atstovų nurodė tokį pasirinkimą. Tarp planuojančiųjų dirbti senatvėje taip pat daugiau kvalifikuotų specialistų (38 proc.) ir darbininkų (37 proc.

Sukčiavimo schemos Lietuvoje tampa vis sudėtingesnės – nusikaltėliai ne tik skambina ar siunčia žinutes, bet ir verbuoja lietuvius, kad šie apgaudinėtų tautiečius. Naujienų portalui tv3.lt. personalo paieškos agentūros vadovas Saulius Vanagas pasakojo, kad gavo laišką su darbo pasiūlymu. Jame buvo siūlomas darbas asmenims, kurie kalba lietuviškai. Laiške minima, kad patirtis nebūtina, o už atliktą darbą žadamas 2–2,5 tūkst.

Daugeliui europiečių pesimistiškai vertinant situaciją pasaulyje, Lietuvos gyventojų požiūris šiuo klausimu – vienas nuosaikiausių, ekspertai tokią situaciją sieja su sparčiai augančia ekonomine gerove. „Lietuvos gerovė pastaraisiais metais sparčiai augo. Jeigu kalbėtume apie darbo užmokestį, pavyzdžiui, per pastaruosius kelerius metus ir viešajame, ir privačiame sektoriuje augimas buvo kiekvienais metais didesnis negu 10 proc., bendrasis vidaus produktas ir kiti rodikliai gerokai augo.

Viena Pietų Korėjos kriptovaliutų birža šeštadienį atsiprašė už tai, kad per klaidą pervedė vartotojams daugiau nei 40 milijardų JAV dolerių vertės bitkoinų, platformoje trumpam sukeldama pardavimų bangą. „Bithumb“ pranešė penktadienį per klaidą netyčia išsiuntusi 620 tūkst. bitkoinų, kurių vertė šiuo metu viršija 40 mlrd. JAV dolerių, ir per 35 minutes po šios klaidos 695 vartotojams, kurių atžvilgiu ji įvyko, užblokavusi galimybę prekiauti ir išimti pinigus.

Šiauliuose už maždaug 0,48 mln. eurų planuojama sukurti žaliąsias miesto buveines – eksperimentinius želdynus su sumedėjusia ir žoline pievų augmenija. Miesto savivaldybės administracija taip siūlo mažinti taršą ir didinti biologinę įvairovę, rodo registruotas sprendimo projektas. „Siekiama didinti biologinę įvairovę ir mažinti dirvožemio taršą miestų teritorijose, taikant gyvųjų laboratorijų metodą ir integruojant geriausią Europos patirtį.

Laidoje „Gazas. Dugnas. Šou“ grupės „Dinamika“ narys Gintautas Brokas atvirai prisiminė savo vairavimo nuotykius – nuo pirmųjų metų prie vairo iki netikėtų susidūrimų. Laidos vedėjas Paulius Garkauskas nusprendė pasidomėti, kiek metų Gintautas jau sėdi prie vairo. Atsakymas buvo įspūdingas – teises jis gavo 1984 metais. „Kiek aš gyvuoju, tiek jūs vairuojate“, – juokaudamas reagavo P. Garkauskas.

Daugiau nei 30 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išvengimo galimai nelegaliai prekiaujant automobiliais iš JAV byloje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) yra pareiškusi įtarimus Lietuvos, Latvijos ir Olandijos piliečiams. Tuo metu įtariamas pagrindinis šios nusikalstamos grupuotės organizatorius lieka suimtas, BNS šią savaitę nurodė FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.

Šių metų vasario 4–27 d. vykdomi Aplinkos apsaugos departamento reidai „Garažiukas“. Jų metu aplinkosaugininkai tikrina įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius įvairias eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš Naujuosius metus kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai pradėtas pilotinis eismo stebėsenos projektas jau davė pirmuosius rezultatus. „Via Lietuva“ praneša testavusi naują radarinį skaitiklį „XP20“, kuris turėjo parodyti, ar tokia technologija gali tapti alternatyva iki šiol plačiai naudojamoms indukcinėms kilpoms.

Ši snieguota ir šalta žiema kelia itin daug iššūkių vairuotojams ir keleiviams Vilniuje. Tad politikai vis aršiau ginčijasi, kaip padaryti mieste keliones greitesnes ir saugesnes. Štai demokratas Tomas Tomilinas ragina tiesti metro kaip „Rail Baltica“ atšaką ir tam panaudoti europinę paramą. Tačiau buvęs meras Artūras Zuokas siūlo pasinaudoti Kopenhagos patirtimi ir tiesti pigesnį lengvąjį metro.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Scope Ratings“ nepakeitė Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo – jis toliau sieks A+ su stabilia perspektyva, šeštadienį pranešė Finansų ministerija. „Scope Ratings“ Lietuvos reitingą iš A į A+ pagerino pernai rugsėjį, prieš tai jis buvo nekeistas nuo 2021 metų. „Rizikos, su kuriomis Lietuva susidurs per ateinančius 1–1,15 metų yra subalansuotos“, – teigiama „Scope Ratings“ ataskaitoje.