Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“, pernai uždirbusi 1,84 mln. eurų grynojo pelno, šiemet išmokės 387 tūkst. eurų dividendų, arba 12 centų akcijai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo nenuspėjami sprendimai dėl muitų, kurie griauna nusistovėjusią pasaulinę prekybą, jau atsirito ir į Lietuvą. Pensijų anuitetų fondą valdanti „Sodra“ įspėja, kad juose laikomas pensininkų turtas sumažėjo. Jeigu jis būtų išdalintas dabar, kiekvienam išeitų beveik 7 proc. mažiau pinigų nei kovo pradžioje. Iš minėto fondo pensijų anuitetus arba pensijų priedus gauna tie gyventojai, kurie kaupė pensijai II pakopoje.

Kasmet per įvairias tarptautines ir nacionalines su finansine sveikata susijusių dienas padaugėja patarimų tvaresniam finansų valdymui. Socialinių tinklų įrašai, tinklalaidės, ekspertų patarimai – tik semkis žinių ir taikyki jas praktikoje.

Gyvulius ir paukščius auginantys ūkininkai nuo gegužės 2-os galės pretenduoti į 2,6 mln. eurų paramą biosaugos priemonėms įsigyti, sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovė Inga Budzevičiūtė. „Į paramą gali pretenduoti visi ūkininkai, kurie laiko naminius ūkinius gyvūnus (...). Šitai paramai šiuo metu yra padidintas kvietimo krepšelis nuo 1 mln. iki 2,6 mln. eurų.

Vieni iš dažniausiai pasitaikančių darbo ginčų vis dar išlieka ginčai dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir neteisėto atleidimo iš darbo. Valstybinė darbo inspekcija sulaukia nemažai darbuotojų nusiskundimų, kad jie buvo atleisti iš darbo neteisėtai „privertus“ juos pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ir pan., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trečdalis Lietuvos gyventojų per pastarąjį pusmetį nesilankė kavinėse, dar trečdalis teigė tą pradėję daryti rečiau, rodo pirmadienį skelbiama LRT užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Anot apklausos, 65 proc. apklaustųjų per pastaruosius šešis mėnesius lankėsi maitinimo įstaigose, 34 proc. – to nedarė. Iš besilankiusiųjų 22 proc. teigė, kad tą darė rečiau nei anksčiau, 4 proc. – dažniau, o 39 proc. – savo įpročių nekeitė.

Daug gyventojų priešiškumo II pensijų pakopa susilaukia ne tik dėl to, kad į ją asmenys įtraukiami automatiškai ir negali iš jos išeiti, bet ir dėl to, kad ten kaupiami pinigai dar ir nuvertėja. Nors šiuo metu svarstoma II pensijų pakopą reformuoti ir žmonių nebeįtraukti, leisti sukauptas pensijas atsiimti ir pan., privatūs fondai ir toliau bus remiami visų mūsų pinigais. Vis tik iš mūsų kaupiamų milijardų pelnosi ne Lietuva, o kitos šalys, ir nėra jokių garantijų, kad tie pinigai sugrįš.

Siekiant aptarti planuojamus mokesčių pakreitimus, Regionų ministerijos steigimą bei kitas aktualijas, pirmadienį Seime renkasi koalicinė taryba. Be to, valdančiosios daugumos lyderiai planuoja aptarti ir sveikatos apsaugos sistemos padėtį Lietuvoje.

Iki šiol ne visi vairuotojai atkreipia dėmesį, kad jei netaisyklingai sustosite prie „Stop“ linijos, žalio šviesoforo signalo lauksite dar ilgiau. Daugelyje Lietuvos didžiųjų miestų sankryžose yra įrengti šviesoforai, kurie turi specialius jutiklius. Tačiau, kaip teigia savivaldybių atstovai, jeigu transporto priemonė prie šviesoforo sustos netinkamai, tokie jutikliai gali nesuveikti.

Lietuvos darbo rinka išgyvena spartų pokytį – vis daugiau Lietuvos gyventojų pasirenka atnaujinti žinias arba visiškai keisti karjeros kryptį. 2024 m. šios galimybės sulaukė rekordinio susidomėjimo, o valstybė finansavimą mokymuisi padidino daugiau nei dvigubai. Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, į paramos mokymuisi priemones 2024 m. iš viso įsitraukė 19,5 tūkst. asmenų, o šių priemonių apimtis išaugo daugiau nei 20 proc.

Naudoto automobilio pirkimas dažnam lietuviui – kasdienybė, tačiau ne visada maloni. Neretai pasitaiko situacijų, kai transporto priemonė vos po kelių savaičių pradeda gesti, nors pirkimo–pardavimo metu atrodė techniškai tvarkinga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Teismas sugrįžo prie skandalingos „Grigeo“ bylos. Joje įmonė ir jos tuometiniai vadovai kaltinami prieš penkerius metus pričiupti leidę nevalytas nuotekas į Kuršių marias, ne tik pažeidinėdami aplinkosaugos taisykles, bet ir klastodami dokumentus. Teisme apklausti buvę ir esami įmonės vadovai kratosi asmeninės atsakomybės ir sako, kad reikalaujama 48 milijonų eurų suma gerokai per didelė.

Paprastai lietuviai save laiko darbščiais žmonėmis. Tačiau oficialūs duomenys rodo, kad darbą dėl ligos jie praleidžia kur kas dažniau, nei kitų šalių gyventojai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaita rodo, kad 2022 m. ir vėlesniais metais lietuviai pirmauja pagal neavykimus į darbą dėl ligos. Vis tik atsakyti, kodėl taip yra ir kaip šią problemą spręsti, geba ne visi. Tačiau neatmetama teorija, kad lietuviai tiesiog persidirba, o tai ypač kenkia jų sveikatai.

Žūtbūt remonto prašosi jau trečdalis šalies kelių. Byrančiais ir tik palopomais Lietuvos keliais važinėjantys gyventojai niršta, kad dėl duobių vis tenka taisyti savas mašinas. Už kelių tvarkymą atsakinga „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad jau šiandien taisyti reikėtų beveik 7 tūkstančius kilometrų plento. Tai yra maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Madrido ir atgal. Tačiau keliai netvarkomi, nes lėšų remontui reikia dvigubai daugiau nei turima.

Susikurti stiprų ir patikimą, sunkiai atspėjamą banko kortelės PIN kodą – svarbi užduotis. Keturių skaičių kombinacija gali būti sudėtingai įveikiama arba priešingai – labai lengvai atspėjama. Specialistai išskyrė 10 dažniausiai naudojamų banko kortelių PIN kodų ir įspėja – radę savo nedelsiant pasikeiskite.

Lietuvoje mažėja gyventojų dalis, gaunanti mažiausius atlyginimus, minimalią algą. Nors dažniausiai už nedidelį uždarbį dirba jauni, šviežiai į darbo rinką įsilieję žmonės, jie greitai pasikelia algas ir atlyginimo dydžiu lenkia vyriausius Lietuvos darbuotojus. Ekonomistai aiškina, kad šalyje keičiasi kartos, jauni gyventojai dirba geriau apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų ar finansų.

Jau nuo gegužės 1 d. smulkieji verslai Lietuvoje privalės naudoti kasos aparatus, reguliariai perduodančius duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Šie pokyčiai palies apie 25 tūkst. verslo atstovų, o VMI pabrėžia, kad tokie kasos aparatų sprendimai padės šalyje sumažinti šešėlinę ekonomiką.

Valstybinė miškų tarnyba ragina žmones, turinčius nenaudojamos ne miško žemės, kurioje auga medžių savaiminukai, teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) ir gauti paramą šiems medžiams išsaugoti bei įtraukti į miško apskaitą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl ES Mobilumo paketo padarytos žalos atlyginimo šiuo metu norėtų iki dešimties šalies transporto įmonių. „Iki 10 įmonių. (...) Kol kas tik tai Lietuvos transporto įmonės“, – LRT radijui sekmadienį sakė E. Mikėnas, atsakydamas į klausimą, kiek vežėjų pareiškė norą teikti skundą dėl ES Mobilumo paketo žalos.

Kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai pradėjus dairytis vietos naujam poligonui, pasigirdo išsigandusių gyventojų balsai. Tačiau ekspertai ir šalies vadovai siūlo žmonėms pažvelgti į poligonus per ekonominę prizmę – tai ne tik nauda kariams, kurių užduotis mus visus ginti karo atveju. Pasak ekspertų, atsiradus kariniams objektams, pagyvėja ekonomika, atsigauna vietos verslai.

Techninės pagalbos priemonių centrui anksčiau laiko atidavus išsinuomotas slaugos ir judėjimo pagalbos priemones, už jas sumokėtų įmokų susigrąžinimą gyventojams siūloma supaprastinti ir pagreitinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo dėl to leisti kreiptis žmogui ne tik tuomet, kai šios priemonės skirtos jam pačiam, bet ir kai jos skirtos šeimos nariams, kitiems artimiesiems.

Siekiant sukurti palankesnes mokestines sąlygas smulkiosioms įmonėms, siūloma nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų padidinti pajamų ribą, kurią pasiekus joms būtų taikomas nuo 6 iki 16 proc. proporcingai didėjantis pelno mokesčio tarifas, o darbuotojų skaičius nebūtų ribojimas.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikisi, kad įstatymo projektas dėl Kelių fondo steigimo Seimui bus pateiktas ir jo patvirtintas dar šios pavasario sesijos metu. „Šioje pavasario sesijoje turime tikslą – norime atnešti Kelių fondo projektą, kad jis būtų patvirtintas“, – Eltai šią savaitę po susitikimo su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) Seimo frakcija sakė E. Sabutis.

Lietuvoje ruošiamasi didinti anstolių vykdomųjų bylų administravimo išlaidas, kurias turi padengti skolininkai. Tai numatantis teisingumo ministro įsakymo projektas registruotas šią savaitę. Šiuo įsakymu yra siekiama pakeisti skolų išieškojimo taisykles, atsižvelgiant į tai, kad pernai pakeitus skolininkų išskaitų iš darbo užmokesčio dydžius sumažėjo antstolių pajamos.

Artėjant vienai iš gražiausių pavasario švenčių – Šv. Velykoms, prekybos tinklai jau planuoja šventinį darbo laiką. Nors dauguma parduotuvių per šventes duris užvers, tačiau, kai kurios autonominės ar budinčios parduotuvės aptarnaus pirkėjus net ir Velykų sekmadienį. Pataria neapsipirkinėti penktadienį per pietus Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pasidalijo, kad Šv.

Sukčiai suįžūlėjo – iš panevėžietės išvilioję santaupas įkalbėjo parduoti butą ir už jį gautus pinigus taip pat pasisavino, o iš vilnietės išviliojo per 160 tūkstančių eurų. Anot policijos, pasitaiko, kad per dieną sukčiai iš žmonių išvilioja ir po ketvirtį milijono eurų. Vienas naujesnių pinigų išviliojimo būdų – sukčiai aiškina, kad kortelė nebegalioja, todėl ją su PIN kodu reikia atiduoti kurjeriui. Žmonės patiki ir praranda tūkstančius eurų.

Vilniaus naktinis gyvenimas įgauna pagreitį. Savivaldybė skelbia, kad mieste jau veikia 17 barų-dainyklų, kuriose žmonės ir muzikuoja, ir atsipalaiduoja. Tačiau opozicija žodžių į vatą nevynioja ir aiškina, kad pirminė tokių dainyklų idėja buvo barai be jokio alkoholio. Vilniaus miesto meras atšauna, kad tokių minčių niekada neturėjo, o naktinio biuro atstovai ramina – esą alkoholį žmonės dainyklose vartoja saikingai, nes tai erdvė, kur vyksta daug muzikinių pasirodymų.

Melioracijos griovių bei melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus tvarkantys ūkininkai galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ,,Tokia parama bus teikiama pirmą kartą. Jos gavimo tvarka numatyta naujos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonės ,,Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose” įgyvendinimo taisyklėse”, – rašoma ministerijos pranešime.

Lietuvoje vyrų ir moterų atlygių skirtumas yra mažesnis nei kai kuriose Europos šalyse, tačiau jis vis dar išlieka nemažas. Vis dėlto tarp valstybės įstaigų yra tokių, kuriose moterys uždirba ir daugiau nei vyrai. Lyčių darbo užmokesčio atotrūkis apskaičiuojamas lyginant vyrų ir moterų vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) ir jį išreiškiant procentais nuo vyrų vidutinio darbo užmokesčio.

Vis daugiau Lietuvos vartotojų elektrą gaminasi savarankiškai. O ir valstybė skiria pinigų atsinaujinančiai energetikai, t.y. vėjo jėgainių, saulės elektrinių įrengimui. Didėjant energijos gamybai, dažniau pasitaiko situacijų, kai jos didmeninė kaina biržoje būna netgi neigiama – elektros pardavėjai moka jos pirkėjams už sunaudotą elektrą, o ne atvirkščiai, kaip yra įprasta. Atrodytų, kad vartotojams nuo to tik geriau.

Kinijos prekybos ministras Wang Wentao pareiškė, kad JAV muitai padarys rimtą žalą neturtingoms šalims, sakoma šeštadienį paskelbtame jo ministerijos pranešime. „Šie JAV „atsakomieji muitai“ padarys rimtą žalą besivystančioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, ir netgi gali sukelti humanitarinę krizę“, – penktadienį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovui Ngozi Okonjo-Iwealai sakė Wang Wentao, nurodoma pranešime.

Viešbučių užimtumas per Velykas priklausys nuo orų prognozių – jeigu sinoptikai pažadės, kad šventinis savaitgalis bus saulėtas ir šiltas, nerezervuotų kambarių greit neliks, sako Lietuvos kaimo turizmo bei Palangos viešbučių ir restoranų asociacijų vadovės.

Patvirtinus naują milijardinę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolą, ultra liberali Argentinos vyriausybė penktadienį pranešė ženkliai švelninanti griežtas valiutos kontrolės priemones. Ekonomikos ministro Luiso Caputo teigimu, Argentinos gyventojams bus leidžiama pirkti neribotą JAV dolerių kiekį, kuriam pirmiau buvo nustatytas 200 JAV dolerių per mėnesį apribojimas.

Susitaikę su karo baime lietuviai masiškai perka nekilnojamąjį turtą. Per pirmus du šių metų mėnesius sandorių skaičius išaugo net 40 procentų. Visgi sparčiai auga ir susidomėjimas būstais svetur. Tautiečiai šluoja butus šiltuose kraštuose, o daugiausiai Ispanijoje. Juos vilioja žemesnė kaina, geri orai, o kai kurie save ramina, kad karo atveju turėtų kur trauktis. Sostinės Algirdo gatvėje esančiame projekte „Algirdo 3“ butų kainos muša rekordus.

Įvairiose šalyse įsibėgėja sezoninių darbuotojų paieška. Artėjant šiltajam sezonui nemažai darbdavių siūlo trumpalaikius darbus, už kuriuos moka net iki 10 tūkst. eurų per mėnesį. Nuo Norvegijos ūkių iki kruizinių laivų – trumpalaikiai darbai vilioja ne tik galimybe užsidirbti, bet ir pakeliauti bei įgyti patirties. Kai kurie darbdaviai siūlo ne tik stebinančius atlyginimus, bet ir nemokamą būstą ar maitinimą – tereikia užsienio kalbos žinių ir šiek tiek ryžto.