Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys skatina JAV verslą pasinaudoti palankia Lietuvos reguliacine aplinka bei žada Vyriausybės dėmesį investuoti norinčioms amerikiečių įmonėms. Majamyje viešintis ministras šio miesto turizmo, uosto, aviacijos, verslo rūmų, prekybos, inovacijų ir tarptautinės prekybos organizacijų atstovams teigė, jog JAV bendrovėms Lietuvoje bus sudarytos palankios sąlygos plėtrai, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Finansų ministro pažadus, kad jau šį savaitgalį degalai Lietuvoje gali atpigti bent keliolika centų, gesina „Orlen Lietuva“. Įmonės atstovas tikina, kad Lietuvoje sumažins parduodamų degalų didmenines kainas tik tuo atveju, jei jos kris visame regione. Savo sąskaita piginti degalų nesutinka ir degalinių valdytojai.

Europos baldų prekybos ir gamybos bendrovė „Actona Group“ nusprendė uždaryti gamybinį padalinį Alytuje ir jo veiklas tęsti Kaune, Lenkijoje ir Ukrainoje. Alytaus gamybinio padalinio veikla bus nutraukta šių metų liepą, trečiadienį pranešė įmonė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nesutiko, kad nuo 75 proc. iki 40 proc. būtų mažinama bendra vartojimo kredito kaina, kaip siūlė „valstietis“ Valius Ąžuolas. Lietuvos bankas (LB), teigdamas, kad rinka dėl to pajustų nedaug įtakos, kartelės nuleidimui iš esmės pritaria, o Finansų ministerija sako neturinti vartotojų skundų dėl per didelių palūkanų. Dabar vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma negali būti didesnė kaip 75 proc.

Konkurencijos taryba nepagrįstai skyrė 0,9 mln. eurų baudą Vilniaus šilumos siurblių gamintojai „Iglu Tech“ ir ją valdančiai įmonei „Unit Invest“ už pažeidimą nustatant produkcijos pardavimo kainas, nusprendė teismas. Konkurencijos taryba tokį sprendimą žada skųsti.

JAV ir Izraelio pajėgoms smogus Persijos įlankos pakrantėje esančiam Irano objektui, aptarnaujančiam milžinišką gamtinių dujų telkinį, kurį Iranas dalijasi su Kataru, naftos kainos trečiadienį smarkiai pakilo. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina šoktelėjo daugiau nei 5 proc. iki 108,6 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 1,9 proc. iki 98,01 JAV dolerio už barelį.

Gamyklas Kauno Laisvojoje ekonomikos zonoje (LEZ) valdanti stambi Vokietijos automobilių komponentų tiekėja „Aumovio“ (buvusi „Continental“) sako, kad sprendimą trauktis iš Lietuvos lėmė mažėjanti užsakymų paklausa, gamyklos pajėgumų neišnaudojimas ir vis sudėtingesnė logistika. Kaip BNS pranešė įmonė, pastaraisiais mėnesiais „Aumovio“ analizavo gamybos pajėgumus ir ateities paklausos tendencijas bei apsvarstė visas alternatyvas, tačiau Kauno gamyklos veiklą neišvengiamai reikia nutraukti.

Artėjant Velykoms, daugelis pirkėjų šventinio stalo pirkinius planuoja iš anksto. Šiemet tai daryti paprasčiau, nes lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse sumažintos įprastos kainos visoms maisto prekėms, kurios aktualios tiek kasdienai, tiek ir šventėms, todėl laukti akcijų – nebereikia. Kiek sumažėjo įprastos kainos Velykoms praversiantiems maisto produktams sužinokite ir vartydami specialų kainų mažinimo revoliucijos leidinį.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad pritars bet kokiam kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiui, dėl kurio Trišalėje taryboje sutars darbdaviai ir darbuotojai. „Džiaugiuosi, kad (Trišalė taryba – ELTA) svarsto, pagaliau turi susitarti (dėl MMA – ELTA) darbuotojai ir darbdaviai, laukiu šito istorinio susitarimo ir jeigu jie susitars, palaiminsiu nepriklausomai nuo to, kiek jie susitars, kad minimali alga didės“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Lietuvai nusprendus į rinką paleisti 80 tūkst. tonų naftos ir degalų rezervo, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad kitos priemonės, kurios švelnintų kuro kainas ir jų poveikį ekonomikai, būtų svarstomos ekstremaliu atveju – užsitęsus konfliktui. Jis sako, kad kol kas imtis papildomų priemonių dar anksti. „Ekstremalus atvejis būtų tada, jeigu konfliktas užsitęstų, taptų ilgalaikiu, naftos kainos pabrangimas persiduotų į ekonomikos kitus sektorius, į ekonomikos raidos dinamiką.

Siekdama sumažinti degalų kainas, išaugusias dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose, Energetikos ministerija svarsto galimybę keisti įmaišomų į kurą biodegalų dalies struktūrą, sako viceministrė Edita Gudauskienė. „Diskutuojame, vertiname rizikas, analizuojame, kokį tai galėtų padaryti poveikį, nes nesinori priimti greitų sprendimų ir atverti kitoje vietoje galimų nuostolių“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė ji.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius sako, jog siekiant kovoti su dronų ir meteorologinių oro balionų keliamomis grėsmėmis, Europos Komisijoje (EK) bus sudaryta darbo grupė. „Bus sudaryta EK tam tikra darbo grupė, kur bus sprendžiama dėl kovos priemonių tiek su dronais, tiek su oro balionais ir galimybės finansuoti“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Sinkevičius.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį siekė 3,3 proc. ir buvo viena didesnių ES, skelbia Eurostatas. Sparčiau kainos augo tik Slovakijoje (3,9 proc.), Kroatijoje (4 proc.) ir Rumunijoje (8,3 proc.). Latvijoje kainos per metus išaugo 2,4 proc., Estijoje – 3,2 proc., per mėnesį – Lietuvoje augo 1 proc., Latvijoje – 0,3 proc., o Estijoje – 0,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,1 proc., o vien euro zonoje – 1,9 proc., per mėnesį – po 0,6 procento.

Parlamentinis Ekonomikos komitetas siūlo Seimui nesvarstyti socialdemokratų idėjos dar metams, iki 2027 metų gegužės 1-osios atidėti reikalavimą visam verslui įsidiegti išmaniuosius kasos aparatus. „Pagrindiniam komitetui siūlome projektą atmesti“, – po pataisų svarstymo teigė komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius. Finansų viceministras Darius Sadeckas teigė, kad neturintys šių kasos aparatų baudžiami dar nebus.

Kai kurie Latvijos ūkininkai dėl didelių kuro kainų svarsto, ar verta dirbti šiais metais, televizijai TV3 trečiadienį pareiškė nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Zemnieku Saeima“ (Žemdirbių asamblėja) valdybos pirmininkas Jūris Lazdinis. Jis pažymėjo, kad nors šį pavasarį orai yra palankūs ūkininkams, kiti veiksniai kelia sunkumų. Be kita ko, J. Lazdinis paminėjo, kad nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios smarkiai pakilo energijos kainos.

Tai, kas prasidėjo kaip diplomatinė ir karinė JAV, Izraelio bei Irano krizė, sparčiai virsta tikru košmaru pasaulinei automobilių pramonei. Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose grasina paralyžiuoti svarbiausius prekybos kelius, o didžiausią smūgį gali patirti Azijos automobilių gamybos gigantai, kuriems šis regionas ilgą laiką buvo vienas pelningiausių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai trečiadienį su premjere Inga Ruginiene susitiks aptarti svarbiausių šalies ekonomikos klausimų ir problemų bei tai, kaip auginti Lietuvos ekonomiką. „Pagrindinis susitikimo akcentas bus pristatyti tai, kuo gyvuoja pramonininkai. Tai mūsų metinis susitikimas, kuriame pristatysime mūsų pavojus ir galimybes“, – susitikimo išvakarėse BNS sakė konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys pataisas, kuriomis siūloma griežtinti vartojimo kreditus teikiančių įmonių veiklą. Vartojimo kredito įstatymo nauja redakcija siekiama ne tik pagerinti kredito gavėjų apsaugą, bet ir palengvinti jų prisitaikymą prie skaitmenizuotos vartojimo kredito rinkos. Ji, kaip sakė pataisas Seime pernai gruodį pristatęs finansų viceministras Janušas Kizenevičius, pakeitė vartotojų lūkesčius ir visą vartojimo kreditų rinką.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys degalų kainų augimo pagrįstumą ir kainodaros skaidrumą. Kaip BNS sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, bus keliamas klausimas ne tik dėl kuro brangimo dabar, bet ir bus bandoma aiškintis situaciją, kokia padėtis degalų rinkoje gali būti vėliau, kariniam konfliktui Artyimuosiuose Rytuose aprimus. „Klausimas yra kas buvo, kodėl taip netikėtai kainos kilo ir kas bus, jeigu konfliktas užsitęs.

Žmonės laiko pinigus banke, nes tikisi, kad juos galės bet kada išgryninti ir pasiimti su savimi. Paprastai tai daroma naudojantis bankomatais, kurie dažniausiai daro tai, ką ir turėtų – atiduoda mūsų pinigus. Vis dėlto net ir patikimai veikiančios sistemos kartais susiduria su techniniais sutrikimais, galinčiais sukelti ne tik nepatogumų, bet ir finansinių nuostolių.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda giria Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vaidmenį vystant ekonominius bei saugumo santykius tarp Vilniaus ir Berlyno. „Mūsų draugams vokiečiams: jūsų buvimas čia yra solidarumo aktas. Jis primena mums, kad nesame vieni gindami laisvę, stabilumą ir europietišką gyvenimo būdą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas. „Ir šioje sąjungoje – pasitikėjimo ir bendrų vertybių vienybėje – išdidžiai stovi Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmai.

Ištisus dešimtmečius dyzeliniai automobiliai Lietuvos keliuose karaliavo kaip neginčijamas ekonomijos ir praktiškumo simbolis. Tačiau šiandien, kai degalinių švieslentėse skaičiai nenumaldomai stiebiasi aukštyn, o Europos didmiesčiai vienas po kito uždaro duris taršiems automobiliams, ilgametė lietuvių meilė dyzeliniams automobiliams tampa tikru išbandymu.

Vyriausybė ir prezidentūra skelbia, kad nuo artėjančio savaitgalio degalai šalies degalinėse atpigs po 10–15 ct už litrą. Taip turi nutikti dėl to, kad energetikos ministras nusprendė parduoti dalį valstybės degalų rezervo. Tačiau degalinių atstovai ir vežėjai šį žingsnį vertina skeptiškai ir reikalauja, kad valdžia iki Lenkijos lygio sumažintų akcizo mokesčius. O prezidentas siūlo Lietuvoje ilgam įvesti degalų kainų lubas pagal Belgijos modelį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vokietijos valdžia antradienį pranešė, kad šalies konkurencijos priežiūros institucija netrukus gaus daugiau įgaliojimų imtis veiksmų prieš energetikos bendroves, nes kyla susirūpinimas, kad jos nesąžiningai didina degalų kainas siekdamos pasipelnyti iš dėl karo pakilusių naftos kainų. Pasaulinės naftos kainos šoktelėjo, nes dėl JAV ir Izraelio pradėto karo su Iranu gaktiškai sustojo laivyba ir naftos bei dujų tiekimas strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu.

Vien sausį prašymus nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje pateikus apie 21 proc. sistemos dalyvių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tikėtina, jog iš sistemos atsiimant visas įmokėtas įmokas bei investicinę grąžą gali pasitraukti daugiau žmonių nei prognozuota. Tačiau ji pabrėžia, kad tai nereikštų pensijų kaupimo fondų griūties. „Šiaip prognozė buvo apie 40 proc.

Elektroninės tapatybės ir skaitmeninio pasirašymo priemonės „Smart-ID“ kūrėja „SK ID Solutions“ pristato „Smart-ID+“ – sprendimą, skirtą saugesnei asmens identifikacijai naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, pranešė bendrovė. Pasak bendrovės atstovų, „Smart-ID+“ buvo sukurtas reaguojant į didėjančias kibernetinio saugumo grėsmes ir vis sudėtingesnius sukčių naudojamus sukčiavimo metodus skaitmeninėje aplinkoje.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką įpareigota nedelsiant patiekti 80 tūkst. tonų arba 12 dienų kuro rezervą. Galimybę šalims narėms į rinką paleisti dalį nacionalinio kuro rezervo atvėrė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), rinkoje dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose prasidėjus naftos kainos šuoliams. Šalims iš viso leista į rinką paleisti 400 mln.

Per dviejų – 21-ąją ir 22-ąją – gynybos obligacijų emisijų platinimą gyventojai, verslas ir kitos organizacijos įsigijo šių vertybinių popierių už 8,8 mln. eurų. Užpernai pradėjus obligacijų platinimą pirkėjai jų jau įsigijo už 316,4 mln. eurų, antradienį pranešė Finansų ministerija. Kovo 3-16 dienomis platintos metų ir pusės metų trukmės emisijos. Metų trukmės obligacijų išplatinta už 4,4 mln. eurų: „Swedbank“ sudarytos 258 sutartys už 2,7 mln. eurų, SEB – 96 už 1,7 mln. eurų.

Seimas linkęs atsisakyti žemės ribų žymėjimo riboženkliais bei panaikinti administracinę atsakomybę už jų sunaikinimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Antradienį parlamentarai po svarstymo pritarė tokioms Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms. Savininkai patys galės apsispręsti Už šiuos dokumentus balsavo 92 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 6 parlamentarai susilaikė.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „airBaltic“ per pirmuosius du šių metų mėnesius skraidino 644 300 keleivių, o tai yra 4,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pranešė bendrovė. „AirBaltic“ pažymėjo, kad tai buvo didžiausias keleivių skaičius, kurį „airBaltic“ kada nors pervežė per pirmuosius du metų mėnesius. 2026 m. sausio-vasario mėnesiais „airBaltic“ vykdytų skrydžių skaičius padidėjo 3,6 proc.

Prezidentūra antrai kadencijai į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko postą Seimui teikia Gediminą Šimkų todėl, nes jis įrodė, jog geba įgalinti centrinį banką imtis aktyvaus vaidmens šalies ekonominėje politikoje, teigia šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jis pasidžiaugė, jog LB pastaraisiais metais ne kartą parodė norą diskutuoti ir ieškoti sprendimų įvairiais klausimais bei palaikė valstybės vadovo siūlomas iniciatyvas.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad augančioms degalų kainoms suvaldyti valstybė svarsto visas priemones – kuro rezervo panaudojimą, akcizų peržiūrą, kainų lubų nustatymą. „Energetikos ministras dabar dirba dėl europinio lygio reakcijos, (…) pranešta, kad siūloma panaudoti bent dalį rezervo amortizacijai, lubų kainos, kiti dalykai, akcizo peržiūrėjimas, viskas priklausys nuo kainų kilimo tempo, bet tai nepalikta savieigai“, – Seime žurnalistams antradienį teigė J. Olekas.

Tradiciškai kartu su pavasario pradžia startavo jau dvyliktoji anksčiau laiko gimusius kūdikius globojančio paramos projekto „Ankstukai“ kartu su ilgamečiu partneriu lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“ organizuojama palaikymo akcija. Šiemet „Maximos“ pirkėjai kviečiami ne tik įsigyti specialiu ženklu pažymėtas prekes ir taip prisidėti prie ankstukų bei jų šeimos gerovės, bet ir stabtelti įsiklausant pavasario akciją lydinčią lopšinę.

Trišalės tarybos posėdyje antradienį Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė pristatys siūlymus dėl naujos minimalios mėnesinės algos (MMA) skaičiavimo formulės, kurią būtų galima taikyti nustant kitų metų minimalią algą. Anot darbdavių atstovės, siūlymo esmė – neįtraukti ateinančių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo. „Aprašyme yra parašyta, kad MMA nustatymo metu yra įvertinamas prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad artimiausiomis dienomis priėmus sprendimus dėl šalies kuro rezervo atlaisvinimo atsargos degalines pasiektų dar šios savaitės pabaigoje arba ateinančios savaitės pradžioje. „Sprendimas bus parengtas, bus pasirašytas ministro įsakymas ir šitie kiekiai jau galėtų šią savaitę pasiekti rinką. (…) Iš principo tai yra kelių dienų klausimas, kada tos atsargos galėtų būti išleidžiamos į rinką“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.