Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Seimui antradienį pradeda teikti 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą. Kitąmet planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams projekte skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų. Minimali mėnesio alga (MMA) turėtų augti daugiau nei 69 eurais „į rankas“ – iki 1153 eurų prieš mokesčius. Pensijos kitąmet didinamos 12 proc.

Seimui antradienį teikiant kitų metų valstybės biudžeto projektą, Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad jo pakeitimai Seime gali būti tik nežymūs. Tuo metu kiti valdančiųjų atstovai sako, kad biudžeto projektas dar keisis. „Pasiūlymų, aišku, bus labai daug, ir Seimo narių, ne tik iš opozicijos, ir iš pozicijos, manau, bet nelabai yra pajamų, kurias būtų galima perskirstyti“, – LRT radijui antradienį sakė A. Sysas.

„Regitra“ antradienį skelbs 115 tūkst. naujų registracijos numerio ženklų automobiliams, mopedams, motociklams bei priekaboms. Naujų raidžių derinių, skirtų automobiliams, bus galima rinktis su skaičiais nuo 001 iki 999. Tuo metu elektromobiliams išleidžiama 10 tūkst. derinių su raidžių EE kombinacija. Tiesa, naujus numerius taip pat galės išsirinkti motociklų, mopedų bei priekabų savininkai.

Kibernetinio saugumo bendrovės „Nord Security“ įkurtas dirbtinio intelekto (DI) startuolis „nexos.ai“ pritraukė 30 mln. eurų „A serijos“ investiciją iš fondo „Evantic Capital“ bei esamo investuotojo „Index Ventures“. Pasak bendrovės, šis investicijos raundo etapas buvo užbaigtas vos po šešių mėnesių nuo „nexos.

Finansų ministerija siūlo atsisakyti reikalavimo įmonėms ar organizacijoms, gaunančios ir teikiančioms labdarą, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti mėnesio ataskaitas apie tokią paramą. VMI skaičiavimais, atsisakius šio perteklinio reikalavimo administracinė našta verslui sumažėtų apie 49,6 tūkst. eurų. Sprendimą dėl Labdaros ir paramos įstatymo pataisų trečiadienį ketina priimti Vyriausybė.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ supirko dalį savų akcijų – 0,26 proc. įstatinio kapitalo, tam panaudotos rezervo lėšos, pranešė bendrovė. Supirkta 21 011 vnt. savų įmonės akcijų, už vieną mokant nustatytą maksimalią 3 eurų kainą – iš viso sumokėta daugiau nei 63 tūkst. eurų. „Įmonė inicijavo savų akcijų supirkimą siekdama optimizuoti kapitalo struktūrą ir užtikrinti ilgalaikę vertę akcininkams.

Premjerei paskelbus, kad gynybos pramonę kuruos nebe Krašto apsaugos (KAM), o Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas mano, kad principas, jog už šią šaką bus atsakingos labiau su verslu susijusios ministerijos, yra geras.

Švedijos miškų savininkų asociacija „Sodra“ parduoda 153 tūkst. hektarų miško žemės plotus Latvijoje ir Estijoje su IKEA susijusiai bendrovei „Ingka Investments“ už 720 mln. eurų. Pasak „Ingka Investments“ pranešimo, sandoris, kuriam reikalingi atitinkamų Latvijos ir Estijos reguliavimo institucijų leidimai, apima 135 tūkst. hektarų plotus Latvijoje ir 18 tūkst. hektarų Estijoje. Maždaug 89 proc. šios žemės yra apaugusi mišku.

Čekijos sostinėje Prahoje nuo kitų metų neliks nuomojamų elektrinių paspirtukų. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė miesto taryba, pranešė naujienų agentūra ČTK. Sprendimas argumentuotas daugybe gyventojų nusiskundimų dėl netinkamai statomų ir vaikščioti trukdančių elektrinių paspirtukų. Be to, padaugėjo nelaimių su šiomis transporto priemonėmis, neišvengta ir žūčių. Tokių tiekėjų, kaip „Bolt“ ar „Lime“ paspirtukus galima išsinuomoti mobiliąja programėle. Paspirtukai ypač mėgstami turistų.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristato atnaujintas „Meistro kokybės“ gaminių pakuotes su nauja spalvine sistema. Dabar užteks vieno žvilgsnio ir bus aišku, ar tai, pavyzdžiui, patiekalas mėsos mėgėjams ar vegetarams. Tikimasi, kad ant dalies naujų „Meistro kokybės“ gaminių pakuočių atsiradę spalviniai žymėjimai padės pirkėjams lengviau orientuotis ir apsipirkti patogiau, o aiškesnė informacija apie pakuočių perdirbimą – elgtis tvariau.

Pastarąją savaitę šalyje šoktelėjo elektros kaina. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), dėl sumažėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos bei augusio vartojimo elektra brango 3 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito, išskyrus nežymiai pabrangusį benziną. Agentūros duomenimis, elektrai brangus 3 proc., jos kaina per savaitę sudarė nuo 126,2 iki 130,2 euro už kilovatvalandę.

Prezidentūra svarsto ateityje siūlyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą šeimų su vaikais pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiuo metu svarstome apie galimybes vidutiniuoju laikotarpiu įgyvendinti (...) GPM nemokėjimą iki vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio (šeimoms su vaikais – BNS)“, – magistralės „Via Baltica“ atkarpos atidarymo renginyje Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Nuo 2026 metų sausio vidurio įsigijimo sandorius planuojančios įmonės Konkurencijos tarybai turės teikti mažiau informacijos. Siekdama supaprastinti pranešimų apie sandorius pateikimo ir nagrinėjimo procesą taryba pakeitė tvarką, pirmadienį pranešė taryba. Pasak jos, nauja tvarka sumažins metinę administravimo naštą verslui vidutiniškai 163 tūkst. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiemet atseikėjo beveik 5,7 mln. eurų mokinių bei studentų bendrabučiams atnaujinti. Už šias lėšas numatyta atnaujinti 22 bendrabučių pastatus arba jų dalis visoje Lietuvoje.

Baigiant paskutinius keturių juostų magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpos iki Lenkijos sienos tiesimo darbus, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad tokia pat magistralė nuo Kauno iki Latvijos sienos bus užbaigta iki 2033 metų. „Via Baltica“ iki Latvijos sienos bus baigta iki 2033-ųjų metų, pagal planą“, – žurnalistams Kalvarijų rajone „Via Baltica“ atkarpos iki Lenkijos atidarymo metu sakė J. Taminskas.

Didžiausias lauko ekranų tinklas Baltijos šalyse OWEXX pristato naują reklamos mediją sostinėje – ekraną ant viaduko „Ateities“, kuris greitai pasirodys virš didelio užimtumo Ateities gatvės Vilniuje, itin intensyvioje miesto zonoje. Šis naujas, modernus, aukštos kokybės LED ekranas papildys OWEXX siūlomą ekranų ant viadukų Vilniuje paketą – dar didesniam reklamos matomumui, atpažįstamumui ir sklaidai.

Norvegija, pasaulinė elektromobilių lyderė, žengia drastišką žingsnį. Per artimiausius dvejus metus planuoja visiškai panaikinti pagrindinę elektromobilių subsidiją – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.

Visi dirbantys asmenys kas mėnesį moka įmokas „Sodrai“. Tiesa, sumokant tą pačią sumą įmokų, pensija gali būti didesnė arba mažesnė nepriklausomai nuo paties žmogaus indelio.

Tvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas įpareigoja valstybės institucijas ar kitas įstaigas, verslo atstovus, gyventojus pasiruošti nenumatytiems atvejams.

Europos automobilių pramonėje – aukščiausias pavojaus signalas. Praėjusį penktadienį (spalio 10 d.) pagrindiniai gamintojai ir tiekėjai gavo oficialų laišką iš vienos svarbiausių lustų gamintojų „Nexperia“, kuriame pranešama, kad bendrovė nebegali garantuoti gyvybiškai svarbių komponentų tiekimo. Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) perspėja – jei sprendimas nebus rastas nedelsiant, visam žemynui gresia masinis gamybos sustabdymas.

Darbovietėse dažnai kyla konfliktų dėl įvairių priežasčių. Kartais net tokia smulkmena, kaip rūkymas gali tapti kibirkštimi tarp kolegų – ypač kai tai reiškia, kad kai vieni ilsisi, kitiems tenka toliau dirbti. Taigi kaip tokiose situacijose išvengti konfliktų? Įsivaizduokite, kad dirbate darbovietėje, kur yra nemažai rūkančių kolegų, o darbdavys rūkymo pertraukėlių nekontroliuoja.

Daugiau nei pusė gyventojų sako, kad Lietuvos keliai – tragiškos būklės, kelių danga nusidėvėjusi, neasfaltuota ir duobėta. Kelių būklė išties varginga – „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad 40 procentų asfaltuotų kelių neatitinka kokybės reikalavimų. Jau nuo kitų metų veikti pradeda įsteigtas Valstybinis kelių fondas, kuris finansavimą keliams turėtų padidinti 400 milijonų eurų. Tačiau kelių sektoriaus atstovai abejoja, ar finansavimas nesumažės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prastas praėjusios vasaros oras lėmė padidėjusį kurortų verslo bankrotų ir turto areštų skaičių, skelbia skolų išieškojimo ir įmonių kreditingumo vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva”. Verslo atstovai teigia, kad prastas oras labiau paveikė restoranus ir kavines, o viešbučių ir kitų apgyvendinimo įmonių rezultatai liko panašūs į pernykščius. Palangos baro „Karma bar“ direktorius Jurijus Proskurinas sako, kad sezonas buvo geresnis tiems restoranams ir barams, kurie yra toliau nuo jūros.

Išaugus elektrą gaminančių vartotojui skaičiui, dažnai pasitaiko situacijų, kai jos didmeninė kaina biržoje būna neigiama. O tai kelia papildomų iššūkių elektros pardavėjams. Vis tik ministerija jau parengė naują planą, kaip spręsti tokią problemą. Dėl to, panašu, teks papildomai susimokėti ne tik gaminantiems, bet ir visiems kitiems elektros vartotojams. Dėl padidėjusios elektros gamybos dažnėja situacijos, kai biržoje kainos už ją būna neigiamos.

Kinijos automobilių gamintojai siekia įsitvirtinti Lietuvoje, kurioje vairuotojai didesnį prioritetą teikia vokiškiems automobiliams. Tačiau ar vieno didžiausio Kinijos elektromobilių gamintojo BYD modelis sužavės TV6 eteryje rodomos „e-Gazas-Dugnas“ vedėjus? „Audi“, BMW, „Mercedes-Benz“ – tai visiems puikiai žinomi aukštesnės klasės automobilių gamintojai, tačiau dabar į jų tvirtovę veržiasi gamintojai iš Kinijos.

Lietuviai vis dažniau renkasi tiesiog nedirbti. Kodėl? Nes daugeliui pragyventi užtenka išmokų, o paskatos įsidarbinti yra per mažos. Dėl to siūloma keisti nedarbo išmokų gavimo tvarką ir dydžius. Bet ar tai tikrai sumažins gyventojų bedarbystę? Baiminantis, kad gyventojai piktnaudžiauja nedarbo išmokomis, pasiūlymų pasigirsta įvairių. Pvz.

Po to, kai renginių organizatorei „Baltic Events and Marketing“ buvo iškelta bankroto byla, šimtai žmonių liko be žadėtų renginių ir savo pinigų. Dalis jų bilietus pirko per platformą kakava.lt, tačiau susidūrė su nesėkmingais bandymais susigrąžinti sumokėtas lėšas.

Iki 2026-ųjų liko mažiau nei 3 mėnesiai. Norintiems kuo geriau išnaudoti visus ateinančių metų laisvadienius ir ilguosius savaitgalius, verta atostogas planuoti iš anksto, kol kelialapiai ir bilietai dar nepabrango. Specialistai nuolat skatina gyventojus apie atostogas galvoti iš anksto, išvengiant streso, su galimybe išsirinkti tinkamiausias datas, norimus viešbučius ir dar sutaupyti. 2026 m. numatomi net 6 ilgieji savaitgaliai, o pasiėmus papildomų atostogų dienų – ir dar daugiau.

Gyventojai dažnai skundžiasi vis branginamomis bankų paslaugomis, kai reikia mokėti ne tik už pervedimus ar planus, bet ir išsigryninant savo pačių pinigus ar paprasčiausiai užsisakant naują banko kortelę. Vilnietis Linas (vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) pasiskundė, kad neseniai pametė „Swedbank“ kortelę, ją užblokavo ir norėjo kuo greičiau atsiimti naują. „Šiek tiek apstulbau, kad skubos tvarka kortelę pasiimti kainuoja net 30 su viršum eurų.

Pikapai – unikali automobilių rūšis, kuri, regis, yra pasiruošusi bet kokiems iššūkiams. Tačiau kokiems iššūkiams yra tinkamas „Volkswagen Amarok“? Į šį ir kitus klausimus atsakymų ieškojo kiekvieną šeštadienį rodomos TV6 laidos „Gazas-Dugnas“ vedėjai. Norint suprasti naujojo „Amarok“ esmę, pirmiausia reikia pripažinti akivaizdų, bet esminį faktą. Tai – inžinerinė „santuoka iš išskaičiavimo“. Daugiau „Gazas-Dugnas“ laidos reportažų – specialioje rubrikoje.

Rudenį lietuviai grožisi krintančiais medžių lapais ir spalų įvairove gamtoje. Tačiau ne visi susimąsto, kad už šio grožio slypi daug vargo. Už nesugrėbtus ar netinkamai paliekamus lapus galite susilaukti nemenkų baudų. Tad specialistai dalijasi, kaip teisingai gyventojams tvarkyti lapus ir kiek tai kainuoja. Kodėl svarbu tvarkyti nukritusius lapus? Kiekvieno žemės sklypo valdytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą, o į tai įeina ir lapų sugrėbimas bei išvežimas.

Vyriausybėje kilo įtampa dėl neįgaliųjų įdarbinimo ateities – paaiškėjo, kad biudžete buvo pamiršta numatyti apie 19,9 mln. eurų subsidijoms, kurios užtikrina darbo vietas daugiau nei tūkstančiui žmonių su negalia. Kol ministerijos bando rasti kompromisą, žmonių su negalia ir verslo atstovai perspėja – sustabdžius šią programą, nukentėtų tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, o valstybė rizikuotų sugriauti dešimtmečius kurtą socialinės įtraukties sistemą.

Lietuviai galimai piktnaudžiauja nedarbo išmokomis: socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori priversti gyventojus išdirbti bent 12 mėnesių tam, kad jie galėtų pakartotinai gauti nedarbo išmokas. Dalis politikų taip pat palaiko siūlymą atidėti nedarbo išmoką mėnesiui, jei žmogus iš darbo išeina be rimtos priežasties. Tiesa, tokio pasiūlymo nepalaiko ministrė pirmininkė Inga Rugieninė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvos naudotų automobilių rinka siunčia prieštaringus signalus. Nors naujai įvežamų automobilių srautas rugsėjį, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo, sandorių šalies viduje skaičius pastebimai išaugo. Tai rodo, kad lietuviai rečiau dairosi automobilių užsienyje, tačiau kur kas aktyviau perparduoda jau Lietuvoje esančias, dažnai dar senesnes, transporto priemones. Tuo tarpu bendroje rinkoje tęsiasi lėtas, bet užtikrintas atsitraukimas nuo dyzelinių variklių.

Nenuostabu, kai daug metų atidirbę ir įvairius mokesčius mokėję gyventojai nusprendžia, kad atėjo laikas pailsėti, todėl renkasi kurį laiką nedirbti ir gyventi iš užsitarnautos nedarbo išmokos. Tačiau gali būti, kad ilgai ilsėtis nebeapsimokės – Vyriausybė siūlo keisti išmokų dydžius. Pagal naujus siūlymus, pirmus bedarbystės mėnesius nedarbo išmokos išaugtų, tačiau vėlesniais mėnesiais – mažėtų.