Pranešama, jog į šiuolaikinę maisto sistemą vis labiau skverbiasi sintetinės cheminės medžiagos. Šios medžiagos kaupiasi mūsų organizmuose ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Teršalai patenka iš įvairių šaltinių – pakuočių, perdirbimo įrangos, maisto laikymo talpyklų, rašoma „Study Finds“. Naujas nerimą keliantis tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Medicine“, atskleidžia, kaip mūsų maisto sistema tapo tūkstančių potencialiai kenksmingų sintetinių cheminių medžiagų platinimo priemone.

Dniepropetrovsko srities Samaro mieste per priešo dronų smūgį sužeistas 25 metų vyras, pranešė „Ukrinform“. „Dėl dronų smūgių Samaros mieste yra viena aukų. Tai – 25 metų vyras. Ten buvo apgadinta infrastruktūra, mokykla, devyni daugiabučiai namai ir septyni automobiliai“, – sakė Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Pasak jo, sekmadienį apšaudyta Nikopolio sritis, ypač rajono centras, Myrivsko, Marganeco ir Pokrovsko bendruomenės.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad sekmadienį per Izraelio smūgius palestiniečių teritorijoje žuvo daugiau nei 40 žmonių, įskaitant buvusius turguje ir vandens skirstymo punkte. Apie naujausias aukas pranešama įstrigus Izraelio ir palestiniečių kovotojų „Hamas“ deryboms. Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės delegacijos jau savaitę bando susitarti dėl laikinų paliaubų, kad būtų nutrauktos 21 mėnesį Gazos Ruože trunkantis karas.

Sekmadienį tūkstančiai žmonių plūdo į nedidelį Italijos kaimelį netoli Romos, kad išgirstų, kaip popiežius Leonas XIV sukalba pirmąją Viešpaties Angelo maldą iš savo vasaros rezidencijos Kastel Gandolfe. „Džiaugiuosi būdamas tarp jūsų (…) dėkoju jums visiems už šiltą priėmimą“, – pareiškė pontifikas, stovėdamas už Apaštališkųjų rūmų vartų, lydimas dviejų uniformuotų šveicarų gvardiečių.

Vietos policijos teigimu, Londono Sautendo oro uoste įvyko „rimtas incidentas“, į kurį pateko nedidelis lėktuvas. Esekso grafystės, kurioje yra Sautendo oro uostas, policija pareiškime nurodė, kad jie tebėra „rimto incidento“ vietoje ir buvo informuoti sekmadienį, šiek tiek prieš 15 val.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad laisvei Europoje šiuo metu kyla didesnė grėsmė nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. „Mes gyvename lemiamu momentu“, – sakė E. Macronas savo kalboje ginkluotosioms pajėgoms Bastilijos paėmimo dienos išvakarėse. Prancūzijos prezidentas taip pat pasmerkė „imperialistinę politiką“, „aneksines galias“ ir stipriausiojo teisę.

Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešimus, kuriuose teigiama, kad prezidentas Vladimiras Putinas ragino savo sąjungininką Iraną pritarti „nulinio sodrinimo“ susitarimui dėl jo branduolinės programos, pavadino šmeižtu. JAV naujienų svetainė „Axios“, cituodama tris anoniminius šaltinius, susipažinusius su šiuo klausimu, šeštadienį pranešė, kad V. Putinas paskatino Iraną sudaryti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, neleisiantį Islamo Respublikai sodrinti urano.

Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad Briuselis toliau susilaikys nuo atsakomųjų priemonių JAV plieno ir aliuminio muitams, nes siekia susitarimo, kuris leistų išvengti platesnio masto 30 proc. dydžio muitų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį sužlugdė kelis mėnesius trukusias nuodugnias derybas, paskelbdamas, kad jei iki rugpjūčio 1 d. nebus pasiektas susitarimas, jis įves plataus masto muitus 27 ES valstybėms narėms.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte kitą savaitę vyks į dviejų dienų vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas, pranešė Aljanso spaudos tarnyba. „2025 m. liepos 14–15 d. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte lankysis Vašingtone“, – teigiama jos pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“. Pažymima, kad Aljanso vadovas susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir Gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu, taip pat su Kongreso nariais.

Kornelio (JAV) universiteto ir Šanchajaus (Kinija) Jiao Tong universiteto fizikai išsamiai paaiškino, kaip visata pasieks savo pabaigą ir kaip tai bus panašu į atvirkštinį „Didįjį sprogimą“. Be to, manoma, kad Žemės pabaiga išauš po maždaug 7 mlrd. metų.

Europos Sąjunga (ES) turės imtis „ryžtingų“ veiksmų, kad atremtų Jungtinių Valstijų muitus, jei nebus sudarytas „sąžiningas“ susitarimas su Vašingtonu, jog būtų išvengta gresiančių mokesčių, sekmadienį pareiškė Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas.

Ispanijos Tore Pačeko mieste per antrąją prieš migrantus nukreiptų neramumų naktį po pensininko sumušimo nukentėjo keli žmonės, sekmadienį pranešė valdžios institucijos. Nepaisant didelio policijos buvimo, lazdomis ginkluotos grupės vaikščiojo gatvėmis, ieškodamos užsieniečių, informavo regioninis laikraštis „La Opinion de Murcia“. Regioninė vyriausybė nenurodė, kiek žmonių patyrė sužalojimų, tačiau pareiškė, kad dėl smurto buvo sulaikytas mažiausiai vienas asmuo.

Rusijos pajėgos per pastarąją savaitę smogė Ukrainai pasitelkdamos daugiau kaip 1 800 bepiločių orlaivių, daugiau nei 1 200 valdomų aviacinių bombų ir 83 raketas, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Septynios didelio masto Rusijos atakų prieš Ukrainą dienos: daugiau kaip 1 800 bepiločių orlaivių, daugiau nei 1 200 valdomų aviacinių bombų ir 83 įvairaus tipo raketos.

Austrijos policija pranešė, kad sekmadienio rytą šaulys nušovė vyrą ir sunkiai sužeidė moterį. Šaudynės įvyko Traiskircheno mieste, esančiame už 32 km į pietus nuo Vienos. Austrijos naujienų agentūra citavo vietos policijos atstovą Johanną Baumschlagerį, kuris sakė, kad įtariamasis pabėgo automobiliu ir vėliau atėmė sau gyvybę. Moteris buvo nuskraidinta į Vienos ligoninę.

Šeštadienį mažiausiai 31 palestinietis buvo mirtinai sužeistas pakeliui į pagalbos skirstymo vietą Gazos Ruože, o per Izraelio aviacijos smūgius žuvo dar mažiausiai 28 palestiniečiai, įskaitant keturis vaikus, pranešė palestiniečių ligoninės pareigūnai ir liudininkai. Po dvi dienas trukusių JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu susitikimų nebuvo jokių ženklų, kad derybose dėl paliaubų būtų pasiektas proveržis.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 40 iš 60 bepiločių orlaivių, kuriais Rusija puolė Ukrainą nuo liepos 12-osios vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“. Nuo šeštadienio, liepos 12 d., 14 val.

Turkijos sostinėje Ankaroje per gaisrą 26 aukštų daugiabutyje žuvo trys žmonės, įskaitant trijų su puse mėnesio kūdikį, sekmadienį pranešė vietos žiniasklaida. Pasak valstybinės agentūros „Anadolu“, gaisras kilo šeštadienio vakarą apie 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ketvirtame aukšte ir greitai išplito po visą pastatą. Ugniagesiams prireikė keturių valandų gaisrui užgesinti. Agentūra taip pat pranešė, kad 39 žmonės, tarp jų septyni ugniagesiai, patyrė lengvą apsinuodijimą dūmais.

Australijoje baigėsi skandalinga byla, kurią stebėjo ne tik visa šalis, bet ir visas pasaulis. Prisiekusieji pripažino 50-metę Erin Patterson kalta dėl trigubos žmogžudystės. Prieš dvejus metus moteris apgaule priviliojo giminaičius pas save į svečius vakarienei ir pavaišino juos patiekalu su nuodingais grybais. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Stebėjimo kamerų medžiagoje matyti, kaip Erin Patterson skubiai atsisveikina su vietos ligoninės gydytojais.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas dar kartą patvirtino paramą Rusijai kare prieš Ukrainą, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Kim Jong Unas šeštadienį Vonsano uostamiestyje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, informavo vyriausybės ruporu laikoma valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Pranešama, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmą kartą nuo sausio mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, svarsto galimybę skirti naują finansavimą karinei pagalbai Ukrainai, kuris galėtų siekti kelis milijardus JAV dolerių. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai paskelbė stotis „CBS News“, remdamasi šaltiniais Amerikos diplomatiniuose sluoksniuose.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas įspėja, kad tik Kremliaus vadovybės pasikeitimas gali užbaigti karą, net jei Rusijos santykiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu atšaltų. Pasak ji, Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis tik tuomet, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mirs arba pasitrauks iš pareigų. O. Reznikovas apibūdino Rusijos vykdomą agresiją kaip V. Putino „asmeninę maniją“ ir teigė, kad konfliktas vienaip ar kitaip tęsis, kol jis išliks valdžioje Kremliuje.

Kadangi pasaulinė temperatūra toliau kyla, Europos miestai vis dažniau susiduria su ekstremaliais karščiais, kurie tęsiasi gerokai ilgiau nei tradiciniai vasaros mėnesiai. Naujas tyrimas „Climate Resilience for All“ rodo, kad kai kuriuose Europos miestuose aukšta temperatūra laikosi net iki penkių mėnesių per metus. Nevyriausybinės organizacijos meteorologų komanda išanalizavo 2019–2023 m. temperatūros duomenis 85 pasaulio miestuose.

Tūkstančiai Norvegijos gyventojų buvo klaidingai informuoti, kad laimėjo dideles pinigų sumas „Eurojackpot“ loterijoje. Šią klaidą lėmė valstybinės lošimų operatorės „Norsk Tipping“ skaičiavimo netikslumai, dėl kurių atsistatydino bendrovės generalinė direktorė.

Kalinių skaičiui greitai augant, Švedija rengiasi nuomotis kameras Estijos kalėjimuose. Ekspertai teigia, kad Švedija tolsta nuo nusikaltėlių reabilitavimo politikos ir artėja link masinio kalinimo, panašiai kaip JAV, praneša „The Guardian“. Švedijos centro dešinės vyriausybė susiduria su sunkumais kovoje prieš gaujas, o kalėjimai perspėja apie gresiantį perpildymą. Todėl svetur esančios kalinimo vietos būtų tik viena iš daugelio priemonių transformuojant Švedijos teisingumo sistemą.

Prancūzija ir Vokietija prieštarauja JAV prezidento Donaldo Trumpo planams rugpjūčio 1 d. įvesti 30 proc. importo muitus Europos Sąjungai (ES) ir žada ginti Europos interesus. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė griežtai nepritariantis JAV importo muitams. Jis paragino ES parengti „patikimas atsakomąsias priemones mobilizuojant visus turimus įrankius“ tam atvejui, jeigu su JAV nebūtų susitarta iki rugpjūčio.

Meksika griežtai smerkia šeštadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo šiai šaliai paskelbtus 30 proc. importo muitus. Meksika apie naujuosius muitus sužinojo penktadienį, derybų metu Jungtinėse Valstijose. D. Trumpas žada, kad jie įsigalios rugpjūčio 1 d. „Prie stalo sakėme, kad tai nesąžiningas sandoris ir mes tam nepritariame“, – šeštadienį bendrame pareiškime teigė Ekonomikos ir Užsienio reikalų ministerijos.

Sirijos prezidentui Ahmedui al-Sharaa viešint Azerbaidžane, vėliau šeštadienį Baku turėtų įvykti Sirijos ir Izraelio pareigūnų susitikimas, pranešė naujienų agentūros AFP informuotas diplomatinis šaltinis Damaske. „Prezidento al-Sharaa vizito Baku paraštėse įvyks Sirijos pareigūno ir Izraelio pareigūno susitikimas“, – sakė šaltinis, dėl šio klausimo jautrumo kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas paragino atsižvelgiant į besikeičiančias grėsmes stiprinti Vokietijos civilinės saugos sistemas, o piliečius pakvietė rengtis galimiems nelaimių scenarijams.

Gazos Ruože nuo šeštadienio ryto per Izraelio atakas žuvo mažiausiai 46 palestiniečiai. Apie tai paskelbė Gazos Ruože dirbantys medikai. Anot jų, 27 žmonės žuvo laukdami maisto humanitarinės pagalbos teikimo vietose. Pasak Jungtinių Tautų, nuo gegužės pabaigos Gazos Ruože mažiausiai 798 žmonės žuvo prie pagalbos paskirstymo centrų ir pagalbos konvojų.

Azerbaidžanas siųs savo dujas Sirijai, kad išspręstų šios šalies energijos trūkumo problemą, šeštadienį pareiškė Baku, kur prezidentas Ilhamas Alijevas priėmė naująjį Sirijos vadovą Ahmedą al-Sharaa. Sirijos islamistų valdžia, gruodžio mėnesį nuvertusi Basharą al Assadą, po beveik 14 metų trukusio pilietinio karo siekia atkurti šalies infrastruktūrą ir ekonomiką.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį pareiškė, kad Teherano bendradarbiavimas su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) įgaus naują formą. Jo komentaras buvo išsakytas po to, kai Islamo Respublika anksčiau šį mėnesį priėmė įstatymą, kuriuo buvo sustabdyti ryšiai su šia Jungtinių Tautų (JT) branduolinės veiklos priežiūros institucija. „Mūsų bendradarbiavimas su agentūra nenutrūko, bet įgaus naują formą“, – sakė A. Araghchi.

Jei Pekinas imtųsi veiksmų prieš Taivaną, NATO gali atsidurti dviejų frontų kare su Kinija ir Rusija – tokį perspėjimą išreiškė Aljanso generalinis sekretorius. Toks scenarijus iš esmės reikštų pasaulinį karą tarp branduolinių supervalstybių, ir vis daugiau ekspertų pripažįsta, kad jis nėra toks jau nutolęs nuo realybės.

Los Andžele buvo suimtas nuolat JAV gyvenantis iranietis, kuris, kaip įtariama, iš Jungtinių Valstijų į Iraną eksportavo „pažangią elektroniką“ ir taip pažeidė Vašingtono sankcijas, pranešė Teisingumo departamentas. 66-erių Bahramas Mohammadas Ostovari, gyvenantis Santa Monikoje ir Teherane, buvo suimtas ketvirtadienį po pietų, kai atvyko į Los Andželo tarptautinį oro uostą, jam pareikšti kaltinimai dėl neteisėto geležinkelio signalizacijos ir telekomunikacijų įrangos eksporto į Iraną.

Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė patvirtinusios 2,6 mlrd. dolerių (2,22 mlrd. eurų) vertės kovinių gelbėjimo sraigtasparnių HH-60W ir susijusios įrangos pardavimą Norvegijai. „Siūlomas pardavimas pagerins Norvegijos gebėjimą atremti dabartines ir būsimas grėsmes, padidindamas jos kovinius ir specialiųjų operacijų iš oro pajėgumus“, – sakoma Gynybos ir saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) išplatintame pranešime.

Donaldo Trumpo kantrybė Vladimiro Putino atžvilgiu ėmė sekti. JAV prezidento nepasitenkinimą sukėlė paskutinis pokalbis telefonu su V. Putinu, po kurio jis pareiškė, kad žmogus, už kurį jis laidavo ir kurio kritikuoti keistai vengė daugelį metų, gali būti nepatikimas pašnekovas. „Politico“ žiniomis, D. Trumpas ketina pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai, kurį per kelis mėnesius turi priimti Respublikonų partijos atstovai.