Bagdado vestuvių pramonė išgyvena didžiulį pakilimą, kai Irakas legalizavo vaikų santuokas, o žmogaus teisių organizacijos įspėjo, kad jaunos mergaitės yra parduodamos juodojoje rinkoje vyresnio amžiaus vyrams, skelbia „Sunday Times“ tyrimas. 12-metės Amani, kuri bus ištekinta 17-mečiui, kurio ji niekada nėra mačiusi, giminaičiai „Sunday Times“ sakė, kad ceremonija vyks „be jos sutikimo“. Vietos dvasininkas patvirtino, kad Amani gali ištekėti, nes ji jau religiniu požiūriu laikoma subrendusia.

Jungtinės Valstijos pasirengusios bendradarbiauti su likusiais Venesuelos lyderiais, jei jie priims „teisingą sprendimą“, sekmadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po šokiruojančios JAV operacijos, kai buvo nuverstas šios naftos turtingos valstybės prezidentas Nicolasas Maduro. „Mes vertinsime viską pagal tai, ką jie daro, ir pamatysime, ką jie daro“, – televizijos „CBS News“ laidai „Face the Nation“ sakė jis.

Nuo sausio 3 d. vakaro Rusijos sostinę puolė 19 dronų. Dėl išpuolio laikinai buvo uždaryti keturi oro uostai Maskvoje ir už jos ribų, pranešė BBC rusų kalbos tarnyba, remdamasi Maskvos mero Sergejaus Sobjanino pareiškimais. Apie vidurnaktį meras socialiniuose tinkluose pranešė, kad Rusijos oro gynyba esą numušė dar vieną droną, kuris, jo teigimu, skrido sostinės link. Nuo 19.37 iki 23.37 val.

Šiaurės Korėja sekmadienį paleido kelias balistines raketas prie rytinės pakrantės, pranešė Seulo kariuomenė. Šiaurės Korėja balistines raketas paleido tuo metu, kai JAV surengė karinę operaciją prieš Pchenjano sąjungininkę Venesuelą. Operacijos metu buvo sučiuptas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro. Seulo gynybos ministerija nurodė, kad apie 7 val. 50 min. vietos (0 val. 50 min.

Kuzbaso regione (Rusija) buvusi liaudies išrinktoji supyko dėl pernelyg kuklių dovanų iš savo darbuotojų. Ji pavadino žmones, kurie surinko dovanai kuklią sumą, „begėdžiais“. Žmonės turėjo papildomai sumokėti, kad gautų atlyginimą iš savo viršininkės. Nadežda Kolosova, „Kurinaja lavka“ savininkė ir buvusi Prokopjevsko miesto tarybos narė, išbarė savo pavaldinius iš kaimyninio Kiseljovsko.

Donaldas Trumpas šeštadienį puikavosi JAV karinės operacijos Venesueloje sėkme, tačiau jo staigus entuziazmas dėl intervencijos užsienyje jį pastūmėjo į politinį minų lauką šalies viduje, rašo naujienų agentūra AFP. D. Trumpas jau daugelį metų kritikuoja JAV įsivėlimą į karinius konfliktus užsienyje. Prieš dešimtmetį invaziją į Iraką po Rugsėjo 11-osios išpuolio pavadinęs „kvailyste“, D. Trumpas išdėstė pagrindinį nacionalistinės, izoliacionistinės „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad šeštadienio naktį kartu su Prancūzija surengė ataką prieš požeminę bazę Sirijoje, kurioje, tikėtina, „Islamo valstybės“ grupuotė laikė ginklus. „Karališkųjų oro pajėgų lėktuvai sėkmingai smogė „Daesh“ bendroje operacijoje su Prancūzija“, – teigiama ministerijos pranešime, kuriame „Islamo valstybė“ vadinama arabišku akronimu – „Daesh“. „Šį objektą buvo užėmusi „Daesh“, greičiausiai siekdama joje laikyti ginklus ir sprogmenis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad klausimas dėl galimo susitarimo dėl taikos ratifikavimo referendumu dar nėra galutinai išspręstas. Jis taip pat pareiškė abejojąs, kad parlamentarai bus pasirengę ratifikuoti tokį sudėtingą dokumentą. „Dėl referendumo kyla sudėtingų klausimų. Nemanau, kad kas nors mūsų šalyje – pavyzdžiui, parlamentarai – galėtų išspręsti visus tokius jautrius klausimus. Žmonės turėtų turėti galimybę nuspręsti, ar jiems tai tinka, ar ne.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas daug intensyviau nei per pirmąją savo prezidentavimo kadenciją ėmėsi permainų JAV užsienio politikoje. Pirmais šios kadencijos metais jis apipynė pasaulį tarifais, sumažino aljansų svarbą ir siekė susitarimų su priešininkais. Visa tai buvo chaotiška ir dažnai nenuspėjama, tačiau užsienio lyderiai mokosi, kaip valdyti savo santykius su Vašingtonu šiuo nestabiliu laikotarpiu.

JAV pajėgų Karakase suimtas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro šeštadienio vakarą buvo atgabentas į karinę bazę Jungtinėse Valstijose ir pervežtas į Niujorką. Iš JAV valstybinio lėktuvo Nacionalinės gvardijos bazėje Niujorko valstijoje išlipusį N. Maduro apsupo FTB agentai. Jie lėtai vedė jį kilimo ir tūpimo taku. Kairiųjų pažiūrų lyderis buvo nuskraidintas sraigtasparniu į Manhataną, kur jį pasitiko didelis teisėsaugos pareigūnų būrys, kaip rodo AFP nuotraukos.

1960 m. žurnale „Science“ fizikas Heinzas fon Foersteris perspėjo, kad, jeigu populiacija augs tokiu tempu, kaip iki tol, 2026 m. sulauksime „paskutinės dienos“ scenarijaus – taip fizikas pavadino matematinio modelio tašką, kuriame augimas taptų begalinis, rašo „StarInsider“. Tuo tarpu Jungtinių Tautų (JT) 2024 m. paskelbtos prognozės rodo ką kitą. Nors pasaulio gyventojų skaičius nuo tų metų ir išaugo kone trigubai – nuo 3 mlrd. 1960 m. iki 8,2 mlrd.

Kelis mėnesius tvinkusi įtampa sprogo – Jungtinės Valstijos atakavo Venesuelos sostinėje Karakase esančias karines bazes, tuo metu amerikiečių specialiųjų pajėgų būrys sulaikė ir išskraidino režimo lyderį Nicolą Maduro su žmona. Niujorko teismas Maduro jau pateikė kaltinimų dėl prekybos narkotikais ir ginklais. D. Trumpas specialią operaciją vadina puikia ir daugiau smūgių į Venesuelą neplanuoja.

Šveicarijos policija šeštadienį pranešė, kad prieš du slidinėjimo kurorte Kran Montanoje esančio baro, kuriame Naujųjų Metų naktį kilęs gaisras nusinešė 40 gyvybių, savininkus buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas. „Jie kaltinami neatsargiu gyvybės atėmimu, neatsargiu kūno sužalojimu ir neatsargiu gaisro sukėlimu“, – pranešė Valė regiono, kuriame įsikūręs kurortas Kran Montana, policija.

Po ilgo skrydžio pirmas dalykas, kurį dažnas nori padaryti, – nueiti po karštu dušu ir „atsigaivinti“. Tačiau ekspertai įspėja, kad tai gali būti ne pati geriausia idėja. Lėktuvai yra palanki terpė mikrobams – uždara erdvė, perdirbamas oras, ilgos valandos sėdint vienoje vietoje. Todėl nusileidus daugelis jaučiasi nešvarūs ir nekantrauja kuo greičiau nusiprausti. Vis dėlto specialistai sako, kad karštas dušas iškart po skrydžio gali pakenkti.

Izraelio užsienio reikalų ministras šeštadienį sveikino naktinę JAV operaciją Venesueloje, kurios metu buvo suimtas prezidentas Nicolas Maduro, sakydamas, kad Vašingtonas veikė kaip „laisvojo pasaulio lyderis“. „Izraelis palaiko laisvę mylinčius Venesuelos žmones, kurie kentėjo nuo Maduro neteisėtos tironijos.

Prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį paskelbė nuotrauką, kurioje matyti JAV kariniame laive esantis sulaikytas Venesuelos lyderis Nicolas Maduro užrištomis akimis ir surakintas antrankiais. „Nicolas Maduro laive „USS Iwo Jima“, – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“, pridėjęs nuotrauką, kurioje matyti N. Maduro praėjus kelioms valandoms po to, kai jį sučiupo JAV pajėgos.

Po smūgių Venesuelai ir jos lyderio Nicolo Maduro suėmimo surengtoje spaudos konferencijoje savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ šeštadienį kalbėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV yra pasirengusios surengti antrą „ir daug stipresnę“ ataką, jei jos prireiktų. D. Trumpas pasakojo, kad iš pradžių JAV kariuomenė buvo pasirengusi vykdyti antrą puolimo bangą ir manė, kad tai bus būtina, tačiau, atsižvelgiant į šio ryto atakos sėkmę, dabar tai greičiausiai nebus būtina.

Kinija šeštadienį savo piliečiams Venesueloje liepė neišeiti į lauką, „nebent tai būtų absoliučiai būtina“, pranešė valstybinė žiniasklaida po to, kai JAV pajėgos užėmė šalies lyderį Nicolas Maduro ir bombardavo šalies sostinę Karakasą. „Užsienio reikalų ministerija ir Kinijos ambasada Venesueloje primena Kinijos piliečiams artimiausiu metu susilaikyti nuo kelionių į Venesuelą“, – pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė tiesiogiai stebėjęs, kaip JAV specialiosios pajėgos per drąsų reidą sučiupo Venesuelos lyderį Nicolas Maduro, ir sakė, kad tai atrodė tarsi „televizijos šou“. „Aš tai stebėjau, tiesiogine prasme, tarsi žiūrėčiau televizijos šou. Ir jei būtumėte matę tą greitį, tą smurtą“, – sakė D. Trumpas telefonu duotame interviu televizijai „Fox News“. „Mes stebėjome kiekvieną aspektą“, – pasakojo jis.

Vokietijos sostinėje Berlyne, policijos duomenimis, dešimtys tūkstančių namų ūkių liko be elektros energijos. Pietvakarinėje Lichterfeldės miesto dalyje, anot liudininko, degė elektros tinklo kabeliai, tinkle „X“ pranešė policija. Pradėtas tyrimas dėl padegimo. Elektros neturi apie 50 tūkst. namų ūkių ir 2 tūkst. komercinių objektų. Neveikia šviesoforai, duris užvėrė prekybos centrai. Policininkai per garsiakalbius informuoja gyventojus apie situaciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per pokalbį telefonu su leidiniu „The New York Times“ sėkminga pavadino JAV operaciją, per kurią sučiuptas Venesuelos vadovas Nicolas Maduras. Ji sėkmingai įvykdyta „dėl gero planavimo ir daugybės nuostabių karių ir puikių žmonių“, teigė D. Trumpas.

Ispanija šeštadienį pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant Jungtinių Valstijų ir Venesuelos konfliktą, kilusį po JAV atakų prieš Karakasą ir prezidento Nicolas Maduro, kuris buvo išskraidintas iš savo šalies, sulaikymo.

Venesuela apkaltino Jungtines Valstijas, kad ankstyvą šeštadienį per smūgių bangą jos smogė į gyvenamuosius rajonus, ir paskelbė, kad dislokuoja didelius karinius išteklius. JAV pajėgos „išniekino mūsų žemę ir iš savo kovinių sraigtasparnių paleistomis raketomis smogė į gyvenamuosius rajonus, kuriuose gyvena civiliai gyventojai“, – sakė Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrino Lopezas socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pareiškime.

Jungtinės Valstijos baigė karinius veiksmus Venesueloje po to, kai buvo sučiuptas kairiųjų pažiūrų lyderis Nicolas Maduro, šeštadienį pareiškė JAV senatorius, cituodamas valstybės sekretorių Marco Rubio. „Jis nenumato jokių tolesnių veiksmų Venesueloje dabar, kai N. Maduro yra sulaikytas JAV“, – socialiniame tinkle „X“ parašė senatorius Mike'as Lee, respublikonas, iš pradžių kritiškai vertinęs šią operaciją, po, jo teigimu, telefoninio pokalbio su M. Rubio.

Rusija šeštadienį pasmerkė JAV karinius veiksmus Venesueloje, sakydama, kad puolimui nebuvo jokio pateisinamo pagrindo ir kad „ideologinis priešiškumas“ nugalėjo diplomatiją. „Šį rytą Jungtinės Valstijos įvykdė ginkluotos agresijos aktą prieš Venesuelą. Tai kelia didelį susirūpinimą ir yra smerktina“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. „Ideologinis priešiškumas nugalėjo verslininkišką pragmatizmą“, – pridūrė ji.

Kyjive šeštadienį konsultacijų renkasi vadinamosios Norinčiųjų koalicijos šalių patarėjai nacionalinio saugumo klausimais. Pokalbiuose dalyvaus apie 15 Ukrainą remiančių valstybių atstovų, penktadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Taip pat dalyvaus Europos Sąjungos (ES) ir NATO atstovai. JAV delegacija, anot V. Zelenskio, prie susitikimo prisijungs vaizdo ryšiu.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ragina Izraelį atšaukti sprendimą panaikinti licencijas dešimtims tarptautinių pagalbos organizacijų. Šis Izraelio žingsnis tik dar labiau paaštrins palestiniečių humanitarinę krizę, įspėjo jo atstovas Stéphane Dujarricas. Izraelis panaikino 37 organizacijų, įskaitant „Gydytojai be sienų“, licencijas, nes jos kaip neteisėtą atmeta nuo 2026 m. sausio 1 d. Izraelio reikalaujamą registraciją.

Venesuelos sostinėje Karakase naktį į šeštadienį girdėjosi smarkūs sprogimai. Juos lydėjo garsai, primenantys lėktuvų skrydį. Socialinėje žiniasklaidoje skelbiamos nuotraukos, kuriose esą virš miesto matyti sraigtasparniai. Tai esą „Chinook“ tipo sraigtasparniai, kuriuos naudoja JAV pajėgos. Incidentas prasidėjo 2.00 val. vietos laiku (8.00 val. Lietuvos laiku). 2.15 val. garsai dar tęsėsi. 2.38 val. Karakase pasigirdo dar vienas sprogimas.

JAV skirs daugiau nei 500 mln. JAV dolerių (apie 425 mln. eurų) karinių bazių infrastruktūros plėtrai Lenkijoje, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Apie tai pranešė Lenkijos vyriausybės spaudos sekretorius Adamas Szlapka. Kaip pranešama, investicijos bus nukreiptos į keturias karines bazes. „Tvirti aljansai – tai realus saugumas. JAV patvirtino daugiau nei 500 mln. dolerių investicijas į karinę infrastruktūrą Lenkijoje.

Penktadienį Rygoje, daugiaaukštyje, įvyko dujų sprogimas, kurio metu pažeistas namo stogas ir dalis penkto aukšto. Nelaimės metu žuvo žmogus, rašo naujienų agentūra LETA. Valstybinė priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba (VUGD) agentūrai LETA pranešė, kad 15:20 val. buvo gautas pranešimas apie incidentą Rygos Bauskos gatvėje. VUGD pažymi, kad, remiantis pirminiais duomenimis, sugriuvo daugiabučio namo viršutiniai aukštai. Iš namo evakuoti gyventojai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė dabartiniam Skaitmeninės transformacijos ministerijos vadovui Mychailo Fedorovui tapti naujuoju Ukrainos gynybos ministru, rašo „Unian“. „Nusprendžiau pakeisti ir Ukrainos gynybos ministerijos darbo formatą. Naujuoju Ukrainos gynybos ministru tapti pasiūliau Mychailo Fedorovui. Jis giliai domisi „dronų linijos“ klausimais, labai efektyviai dirba valstybės paslaugų ir procesų skaitmeninimo srityje.

Irane, žmogaus teisių organizacijos duomenimis, pernai įvykdyta mažiausiai 1,5 tūkst. egzekucijų. Tai yra daugiausiai per pastaruosius 35 metus, pranešė Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHR). Jos vadovas Mahmoodas Amiry Moghaddamas kalbėjo apie „beprecedentį“ padidėjimą ir „labai didelį nerimą“ keliančią tendenciją. 2024 m. IHR Irane suskaičiavo mažiausiai 975 egzekucijas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka toliau tarnaus šaliai eidamas pareigas Ukrainos gynybos žvalgyboje, dar vadinamoje karinės žvalgybos tarnyba HUR. Prezidentas apie tai pranešė „Telegram“ kanale po susitikimo su O. Ivaščenka.

Naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė rodo, kad Rusijos laimėjimai mūšio lauke Ukrainoje praėjusiais metais buvo didžiausi nuo 2022-ųjų. Remiantis ISW, bendradarbiaujančio su „Critical Threats Project“, duomenų analize, 2025 metais Rusijos kariuomenė užėmė daugiau kaip 5,6 tūkst. kv. km Ukrainos teritorijos. Tai yra maždaug 0,94 proc. visos Ukrainos teritorijos.

Suomijos policija penktadienį pranešė apklaususi keturis įgulos narius iš laivo, įtariamo sugadinus telekomunikacijų kabelį tarp Helsinkio ir Estijos sostinės Talino. Trečiadienį policija sulaikė 132 metrų ilgio krovininį laivą „Fitburg“, plaukiantį iš Sankt Peterburgo Rusijoje į Haifą Izraelyje, įtarus, kad laivo inkaras sugadino povandeninį kabelį Suomijos įlankoje.