Sekmadienio naktį Rusija smogė Ukrainos Charkivo miestui ir 19-ai gyvenviečių Charkivo srityje. Per šias atakas du žmonės žuvo, o 7 buvo sužeisti. Tokius duomenis Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas paskelbė socialinėje platformoje „Telegram“. Tarp sužeistųjų yra 8 metų mergaitė ir keli žmonės, vyresni nei 70 metų. Smūgiams Charkivo srityje rusai naudojo įvairią ginkluotę: valdomas aviacines bombas, dronus „Geran-2“, FPV dronus ir kitas sistemas.

Ankstyvą sekmadienį šiaurės vakarinėje Graikijos dalyje ir prie turistų pamėgtos Korfu salos buvo užfiksuotas 5,3 balų stiprumo žemės drebėjimas. Atėnų universiteto geodinaminio instituto duomenimis, jis įvyko apie 5 val. 32 min. vietos laiku. Graikijos žiniasklaida pranešė, kad žemės drebėjimas buvo juntamas ir Albanijos pietuose. Jo epicentras buvo Balkanų pusiasalyje, netoli Janinos miesto Graikijoje, apie 10 km gylyje. Po to buvo juntama serija mažesnių pakartotinų smūgių.

1966 metais įvairių Didžiosios Britanijos mokyklų paauglių buvo paklausta, kokius jie įsivaizduoja 2000-uosius metus. Daugelis kalbėjo apie robotus, būta minčių apie branduolinį karą, o kai kurios prognozės atrodė išties fantastiškos, pavyzdžiui, apie gyvenimą po jūros bangomis. Vaizdo įrašas su liudininkų pasakojimais pasirodė „BBC Archive“ „YouTube“ kanale.

Už Irano naujo vyriausiojo lyderio išrinkimą atsakinga asamblėja sekmadienį priėmė sprendimą, tačiau kas juo taps, dar neatskleidžiama, – pareiškė jos nariai. „Jau nustatytas tinkamiausias kandidatas, kurį patvirtino ekspertų asamblėjos dauguma“, – sakė Chuzestano provincijai atstovaujantis asamblėjos narys Mohsenas Heydari, pranešė Irano naujienų agentūra ISNA.

Pastarąją parą Rusija kare prieš Ukrainą prarado 930 kareivių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausius duomenis sekmadienį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook.“ Jo teigimu, Rusija nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 8 d. kare prieš Ukrainą neteko iš viso 1 273 290 karių, kurie arba žuvo, arba buvo sužeisti.

JAV ir Izraeliui tęsiant Irano bombardavimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina toliau kariauti, praneša „Sky News“. „Nemanau, kad ten (Irane) liks kam pasiduoti“, – pareiškė D. Trumpas. Šeštadienį savo lėktuve „Air Force One“ kalbėdamas su žurnalistais JAV prezidentas sakė, kad jo nedomina derybos su Iranu. JAV prezidentas teigia, kad karas pasibaigs tada, kai Iranas nebeturės veikiančios kariuomenės ar likusių lyderių valdžioje.

Sekmadienio naktį Ukrainos dronai smogė naftos bazei Armavire, Rusijos Krasnodaro krašte, praneša naujienų agentūra „Unian“. Žinutėse socialinėje žiniasklaidoje skelbiama, kad ten kilo gaisras. Vietinių gyventojų internete patalpintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš degančių rezervuarų į orą kyla dūmų kamuoliai. Atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) projektas „KiberBoroshno“ paskelbė, kad Armaviro naftos bazė yra svarbi naftos produktų logistikai vamzdynais.

Izraelio kariuomenė pranešė sekmadienį „visame Irane“ surengusi virtinę smūgių, nukreiptų prieš karinius objektus. Kuveito kariuomenė pranešė sekmadienio rytą numušinėjanti „priešiškas raketas ir dronus“. Ji taip pat paskelbė, kad Irano dronai, atakavo degalų talpyklas tarptautiniame oro uoste. Kuveito žiniasklaida pranešė, kad ugnis oro uoste buvo suvaldyta. Tuo metu Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) valdžia taip pat nurodė, kad šalies oro gynyba reaguoja į raketų ir dronų ataką.

JAV ambasadą Norvegijos sostinėje Osle ankstyvą sekmadienio rytą sudrebino sprogimas. Policija paskelbė, kad niekas nenukentėjo, o sprogimo priežastis iš karto nebuvo žinoma. Pasak policijos, sprogimas įvyko apie 1 val. nakties vietos laiku ir sukėlė nedidelę žalą prie vieno iš įėjimų į pastatą. Įvykio vietą apžiūrėjo tyrėjai, o vieno ar kelių galimų nusikaltėlių buvo ieškoma pasitelkus šunis, dronus ir sraigtasparnius.

Karo Ukrainoje metai tapo ne tik mūšio lauku, bet ir rimtu testu prognozėms, emocijoms bei politiniams naratyvams. Invazijos pradžioje viešojoje erdvėje netrūko kategoriškų teiginių – vieni žadėjo greitą Rusijos žlugimą, kiti piešė apokaliptinius scenarijus Ukrainai ir Europai. Tačiau realybė pasirodė gerokai sudėtingesnė.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas, atsižvelgdamas į Irano atakas, skubiai kreipėsi į savo tautą, sakydamas, kad Persijos įlankos valstybė buvo įtraukta į karą. „Dabar gyvename karo metu“, – šeštadienį lankydamas sužeistuosius sostinės ligoninėje Abu Dabio televizijai sakė jis.

Kinijoje sparčiai populiarėja nauja programėlė provokuojančiu pavadinimu „Sileme“ (liet. „Ar numirei?“). Nors pavadinimas skamba šiurpiai, šimtams tūkstančių vienišų jaunuolių tai tapo savotišku „skaitmeniniu angelu sargu“. Paprasta, bet gyvybiškai svarbi funkcija Programėlės veikimo principas itin paprastas: kartą per dvi dienas vartotojas turi paspausti didelį mygtuką ekrane ir patvirtinti, kad yra gyvas.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad šeštadienį vakare Irako sostinėje Bagdade ir autonominio Kurdistano regiono Erbilo mieste buvo girdėti sprogimai. Sprogimo Bagdade priežastis kol kas nežinoma, tačiau vienas liudytojas, buvęs netoli sutvirtintos Žaliosios zonos, kurioje yra įsikūrusi JAV ambasada, pranešė matęs, kaip virš šio rajono veikė oro gynybos sistemos. Po to, kai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo karas, netoli Bagdado oro uosto buvo neutralizuota keletas dronų.

Švedijos pareigūnai tiria Baltijos jūra plaukiantį krovininį laivą, kuris kaltinamas vogtų grūdų gabenimu, šeštadienį pranešė pareigūnai. Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba šeštadienį spaudos konferencijoje pranešė, kad laivo „Caffa“ įgulą daugiausia sudaro rusai, o pats laivas yra įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą, skelbia Švedijos naujienų agentūra TT.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį keliems Lotynų Amerikos sąjungininkams pareiškė, kad Kuba išgyvena „paskutines gyvenimo akimirkas“ ir komunistų valdomos šalies laukia „didžiuliai pokyčiai“. „Aš pasirūpinsiu Kuba“, – sakė D. Trumpas keliolikai lyderių Lotynų Amerikos viršūnių susitikime Floridoje, kuriame Havanos pareigūnai nedalyvauja. „Jie neturi pinigų, neturi naftos.

Žiemos paralimpinių žaidynių atidarymo dieną Rusijai surengus masinį Ukrainos apšaudymą, pasiglemžusį mažiausiai vienuolikos civilinių gyvybes, Rusijos ambasados atstovui Lietuva įteikė griežtą protesto notą, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). „Tuo pat metu, kai buvo atidaromos 14-osios žiemos paralimpinės žaidynės Milane ir Kortinoje, kuriose nepagrįstai ir begėdiškai leista dalyvauti ir agresorės Rusijos bei jai talkinančios Baltarusijos paraatletams, Rusijos karo nusikaltėliai palei...

Popiežius Leonas XIV šeštadienį paskyrė patyrusį Vatikano diplomatą naujuoju savo ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose, kad šis valdytų vienus svarbiausių Šventojo Sosto dvišalių santykių, kurie patyrė įtampą dėl Donaldo Trumpo administracijos karo Irane ir griežtų imigracijos priemonių. 68 metų italų arkivyskupas Gabriele Caccia šiuo metu yra Šventojo Sosto ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke.

Po JAV ir Izraelio smūgių žuvo didelė dalis Irano valdančiojo elito, įskaitant Ali Khamenei. Didelės vadovybės dalies sunaikinimas galėjo paralyžiuoti valstybės aparatą, tačiau tai neįvyko. Irano valdžios sistema pasirodė esanti kur kas atsparesnė, nei manyta. Ji pradėjo sparčiai persitvarkyti pagal naujas sąlygas.

Turkija svarsto galimybę siųsti naikintuvus F-16 į Šiaurės Kiprą kaip saugumo priemonę, šeštadienį pranešė Turkijos gynybos ministerijos šaltinis, praėjus kelioms dienoms po to, kai sala buvo atakuota dronu. „F-16 orlaivių dislokavimas saloje yra viena iš svarstomų galimybių“, – sakė šaltinis, kalbėdamas apie „etapinį planavimą“, siekiant užtikrinti Šiaurės Kipro Turkų Respublikos, kurią pripažįsta tik Turkija, saugumą.

Kuveito nacionalinė naftos bendrovė šeštadienį paskelbė mažinanti žalios naftos gavybą dėl Irano atakų ir grėsmių Hormūzo sąsiauriui, kuris yra pagrindinis Persijos įlankos angliavandenilių tranzito punktas.

Baltieji rūmai socialiniuose tinkluose penktadienį ištrynė realybės ribas, paskelbdami montažus, kuriuose Holivudo filmų ir vaizdo žaidimų ištraukos sujungtos su realiais karinių smūgių Iranui vaizdais.

Kyjivas siekia atgauti 80 mln. dolerių grynųjų ir devynis aukso luitus, kuriuos Vengrija konfiskavo šią savaitę sulaikiusi septynis Ukrainos banko darbuotojus, penktadienį pranešė Centrinio banko vadovas. Ketvirtadienį Vengrija sulaikė septynis Ukrainos valstybinio „Oščadbank“ darbuotojus, kai šie vežė grynuosius pinigus iš Austrijos į Ukrainą. Penktadienį jie buvo paleisti.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum palankiai įvertino specialiųjų pajėgų operaciją, kurios metu buvo „likviduotas“ labiausiai ieškomas šalies nusikaltėlis – narkobarono Nemesio Oseguera Cervantesas, dar žinomas kaip „El Mencho“. Jis mirė suimtas praėjusį sekmadienį, netrukus po to, kai buvo sučiuptas per kruviną susišaudymą Chalisko valstijoje.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė svarsto galimybę atšaukti sankcijas didesniam Rusijos naftos kiekiui, o ankstesnę dieną Vašingtonas dėl smarkiai išaugusių pasaulinių naftos kainų laikinai leido Indijai pirkti naftą iš Maskvos. JAV ir Izraelio karas prieš Iraną bei Teherano atsakomieji išpuoliai Persijos įlankos regione sukrėtė pasaulio energetikos ir transporto sektorius, praktiškai sustabdydami veiklą Hormūzo sąsiauryje.

Iranui tęsiant atakas Persijos įlankos regione, šeštadienį virš Dubajaus oro uosto pasigirdo sprogimas, po kurio į orą pakilo dūmų debesis, naujienų agentūrai AFP pranešė liudininkas. Sekimo svetainėje „Flightradar24“ buvo matyti, kad lėktuvai, regis, laukimo režimu sukiojosi virš šio oro uosto.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad šeštadienį daugiau nei 80 naikintuvų įvykdė smūgių bangą Irano kariniams objektams, raketų paleidimo įrenginiams ir kitiems taikiniams Teherane bei centrinėje Irano dalyje. „Daugiau nei 80 Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvų (...) užbaigė papildomą smūgių bangą, nukreiptą į Irano teroristinio režimo infrastruktūrą“, – teigiama kariuomenės pranešime.

JAV Valstybės departamentas penktadienį patvirtino skubų 12 tūkst. bombų korpusų pardavimą Izraeliui, šioms šalims įsitraukiant į aštrėjantį karą Artimuosiuose Rytuose. Remiantis pranešimu spaudai, prašomą 450 kg bombų korpusų, kurių vertė siekia apie 151,8 mln. JAV dolerių (130 mln. eurų), pardavimą patvirtino Valstybės departamento Politinių ir karinių reikalų biuras.

Penktadienį Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, skelbia Kremlius. Pokalbio metu V. Putinas pareiškė užuojautą dėl Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei, kitų vyriausybės pareigūnų ir civilių gyventojų mirčių visoje šalyje, rašo BBC.

Kovo 5-ąją Teheranas surengė koordinuotą raketų ir dronų ataką prieš Persų įlankos šalis. Taip režimas reaguoja į Jungtinių Valstijų ir Izraelio pareiškimą, esą Iranas paleidžia bene 90 proc. mažiau raketų, nes daug raketų paleidimo sistemų buvo sunaikintos. Teheranas intensyvina smūgius į Izraelį ir netgi pagrasino suduoti smūgį Tel Avive esančiam branduoliniam Dimonos reaktoriui. Kuveito Ali al Salemo bazėje įsikūrusios Jungtinių Valstijų pajėgos.

Vengrijos sprendimas sulaikyti Ukrainos banko darbuotojus peržengia pavojingą ribą ir primena Maskvos veiksmus, teigia Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sibiha, praneša „RBK-Ukraina“. „Rusijos stilius vengrų provokacijose. Yra ribos, kurių negalima peržengti. Yra taisyklės, kurių reikia laikytis net sudėtingiausiomis politinėmis aplinkybėmis. Tai, kas įvyko kovo 5 d. Budapešte, peržengė šias ribas“, – pažymėjo ministras. „Mes tai jau ne kartą matėme.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas oficialiai patvirtino savo šalies antikarinę poziciją, atsižvelgdamas į karinį konfliktą tarp JAV, Izraelio ir Irano.

Lenkija uždaro dalį savo oro erdvės šalies rytuose, „Facebook“ praneša šalies oro navigacijos agentūra (Polska Agencja Powietrznej). Pranešime nurodoma, kad nuo 2026 m. kovo 10 d. iki šių metų birželio 9 d. saugumo sumetimais karinės vadovybės reikalavimu įvedami apribojimai. Paaiškinama, kad šis sprendimas priimtas dėl pakartotinių sienos pažeidimų iš nežinomos kilmės dronų.

Dėl saugumo Vokietijos kariuomenė stabdo socialinių tinklų nuomonės formuotojų veiklą savo gretose ir griežtina ribojimus fotografavimui ir filmavimui bazėse ar laivuose. Baiminantis, kad internete paskelbti vaizdai gali atskleisti slaptą informaciją, vasario 20 dieną įsigaliojo naujos taisyklės, penktadienį pranešė Gynybos ministerijos atstovė. „Tai nereiškia, kad nebeliks jokio turinio iš, pavyzdžiui, gerai žinomų nuomonės formuotojų“, tarnaujančių kariuomenėje, sakė atstovė.

Rusijos pajėgos vėl pagrobė žmonių iš Sumų srities. Tai 19 civilių iš Sopycho kaimo, kurie buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos įgaliotinis žmogaus teisių klausimu Dmytro Lubinecas. Pradžioje su jais buvo prarastas bet koks kontaktas, tada vienoje Rusijos stočių buvo parodytas interviu su jais, sakė D. Lubinecas. Prievartinės civilių gyventojų deportacijos yra tarptautinės humanitarinės teisės ir karo įstatymų bei papročių pažeidimas.

Po dronų smūgių Kiprui ES šalyje diskutuojama apie prisijungimą prie NATO. „Jei būtų įmanoma, mes jau ryt pateiktume paraišką“, – Graikijos stočiai „Skai“ sakė prezidentas Nikosas Christodoulidisas. Jis pridūrė, kad Kipras rengiasi galimai narystei Aljanse. Kariniu, operaciniu ir administraciniu lygiu dirbama, kad šalis galėtų veikti, „kai tik tai leis politinės sąlygos“. Kliūtis – Turkija Tačiau prezidentas pabrėžė, kad toks žingsnis šiuo metu negali būti įgyvendinamas.