Izraelio žiniasklaida pranešė, kad po to, kai kariuomenė įspėjo apie iš Irano paleistas raketas, ketvirtadienį buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Haifos uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje. Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan 11“ per televiziją parodė vaizdus, kuriuose matyti, kaip iš naftos perdirbimo gamyklos teritorijos kyla tirštas tamsių dūmų stulpas.

JAV vyriausybei stengiantis suvaldyti dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylančias energijos kainas, prezidento Donaldo Trumpo administracija nesvarsto naftos eksporto draudimo, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas. „Naftos ir dujų eksporto apribojimai nesvarstomi“, – sakė D. Trumpo administracijos pareigūnas. Siekia sumažinti energijos kainas Vašingtonas pastarosiomis dienomis siekia sumažinti energijos kainas, kurios skaudžiai smogia vartotojams.

Aštrėjant padėčiai Artimuosiuose Rytuose, Italija ir Danija ragina ES rengtis migracijos krizei. „Negalime rizikuoti, kad pasikartotų pabėgėlių ir migracijos krizė, kokią ES patyrė 2015–2016 metais“, – laiške rašė Danijos ministrė pirmininke Mettė Frederiksen ir Italijos premjerė Georgia Meloni. Laiškas skirtas Europos Komisijai bei ES šalių lyderiams.

Smarkiai išaugus degalų kainai, Italijos vyriausybė dekretu sumažino akcizus benzinui ir dyzelinui. Dėl to kainos iš karto mažės „25 centais už litrą visiems“, po kabineto posėdžio trečiadienio vakarą tinkle „X“ pareiškė premjerė Giorgia Meloni. Transporto įmonėms papildomai našta mažės per mokesčių kreditus. Pasak transporto ministro ir vicepremjero Matteo Salvini, akcizų sumažinimas nuo ketvirtadienio galios 20 dienų.

Jungtinė Karalystė teigia esanti pasirengusi padėti užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį. Bendrame pareiškime kartu su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Japonijos lyderiais JK taip pat nurodo, kad sieks stabilizuoti energijos rinkas, rašo „Sky News“. „Griežčiausiai smerkiame neseniai Irano įvykdytas atakas prieš neginkluotus komercinius laivus Persijos įlankoje, išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant naftos ir dujų objektus, bei faktinį Hormūzo sąsiaur...

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pareiškė, kad, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant energijos kainos, Vašingtonas gali panaikinti sankcijas jau gabenamai Irano naftai. Šiuos komentarus televizijos kanalui „Fox Business“ S. Bessentas išsakė tuo metu, kai Iranas smogė didžiausiam pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybos kompleksui Katare ir pagrasino sunaikinti regiono energetikos infrastruktūrą, o dėl to vėl šoktelėjo naftos ir dujų kainos.

Pietų Korėjos vyriausybė ir įmonės svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, pranešė Seulo pramonės ministerija. Šis svarstymas atsirado dėl to, kad valdžios institucijos stengiasi užtikrinti energijos tiekimą esant eskaluojančiam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Šis klausimas susijęs su ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimu, ministerija nurodė tekstinėje žinutėje.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokio termino užbaigti prieš tris savaites kartu su Izraeliu pradėtą karą prieš Iraną bei kad „JAV kariuomenė kontroliuoja Irano likimą“. „Nenorėtume nustatyti tikslaus termino“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas, pridurdamas, kad „mes labai gerai laikomės plano“ ir kad prezidentas Donaldas Trumpas nuspręs, kada sustoti.

FTB pradėjo tyrimą dėl aukšto rango JAV kovos su terorizmu pareigūno, kuris protestuodamas prieš karą su Iranu pasitraukė iš pareigų, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Skelbiama, kad šis pareigūnas, Josephas Kentas, įtariamas įslaptintos informacijos nutekinimu. J. Kentas Nacionalinio kovos su terorizmu centro (NCTC) direktoriaus pareigas ėjo iki antradienio, kai atsistatydino.

Prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paskelbė, kad kitas Prancūzijos branduolinis lėktuvnešis bus pavadintas „Laisvoji Prancūzija“ (France Libre), šaliai siekiant sustiprinti savo, kaip didžiosios jūrinės valstybės, statusą. Baigtas statyti karo laivas, kuris pakeis vienintelį šalies lėktuvnešį „Charles de Gaulle" ir turėtų pradėti tarnybą 2038 metais, bus didžiausias kada nors Europoje pastatytas karo laivas.

Danija ir jos sąjungininkės sausį buvo dislokavusios karius Grenlandijoje, baimindamosi JAV invazijos, išaugus įtampai dėl prezidento Donaldo Trumpo siekio aneksuoti Arkties salą, ketvirtadienį pranešė Danijos transliuotojas DR. DR teigė matęs sausio 13 d. datuotą įsakymą dėl karinių operacijų, kuriuo remiantis Danijos pajėgos buvo pasiųstos į autonominę Danijos teritoriją.

Pastarosiomis dienomis Vladimiro Putino valdžią ir karą Ukrainoje viešai kritikavęs Kremliaus valdžios vertikalės veikėjas Ilja Remeslo atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje, skelbia „Fontanka“. Tinklaraštininkas savo „Telegram“ kanale šiandien neskelbė naujų įrašų, apie jo buvimo vietą nebuvo žinoma. Apie tai, kad V. Putiną kritikavęs veikėjas buvo paguldytas į ligoninę, pirmasis pranešė „z tinklaraštininkas“ Aleksandras Kartavičas.

JAV pasiuntinys Johnas Coale'as ketvirtadienį Minske susitiko su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, Vašingtonui siekiant šimtų politinių kalinių išlaisvinimo šioje Rusijos sąjungininkėje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau blokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, kol Ukraina neatnaujins rusiškos naftos tiekimo į jo šalį, kuris sutriko dėl naftotiekio pažeidimo. „Vengrijos pozicija yra labai paprasta. Esame pasirengę remti Ukrainą, kai gausime savo naftą, kurią jie blokuoja“, – žurnalistams Briuselyje pareiškė V. Orbanas, Europos Sąjungos (ES) lyderiams renkantis į viršūnių susitikimą ir tikintis išeiti iš aklavietės. Papildysime.

Mažas Prancūzijos miestelis akimirksniu tapo interneto sensacija, nes jo mero – siekiančio perrinkimo savivaldybės rinkimuose – pavardė yra Hittleris, o vieno iš jo konkurentų – Zielinskis, rašo BBC. „Tai yra beprotiška“ – apgailestaudamas sakė Arcis-sur-Aub, 2 785 gyventojus turinčio miestelio, meras Charlesas Hittleris, kai su juo susisiekė BBC. „Visą gyvenimą kartais tekdavo išgirsti juokelių dėl mano pavardės. Kartais žmonės ant mano rinkimų plakatų nupiešdavo ūsus.

Prodemokratiška tyrimų grupė „Freedom House“ trečiadienį pranešė, kad laisvės lygis Jungtinėse Valstijose nukrito į žemiausią lygį per pusę amžiaus, prezidentui Donaldui Trumpui agresyviai naudojantis vykdomąja galia.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paprašius Europos šalių prisijungti prie pastangų prieš Iraną ir dislokuoti laivus, kad atvertų Hormūzo sąsiaurį, sulaukė neigiamo atsako net iš kai kurių artimiausių Amerikos sąjungininkų.

Kuo ilgiau tęsiasi konfliktas Artimuosiuose Rytuose, tuo daugiau NATO išteklių jis eikvoja, kurie skiriami pagrindinėms NATO užduotims – paramai Ukrainai ir pasirengimui galimam karui su Rusija, rašo „Politico“. Po kelių savaičių Europos šalys turės priimti sprendimą, ar būsimas oro gynybos sistemų siuntas siųsti savo sąjungininkams Persijos įlankoje, ar Ukrainai, pažymėjo Pieteris Wezemanas, tarptautinio saugumo ekspertas ir ginkluotės kontrolės specialistas.

Kinija neplanuoja kitais metais įsiveržti į Taivaną, o kontrolę savivaldžioje saloje siekia perimti nenaudodama jėgos, teigiama trečiadienį paskelbtoje metinėje JAV žvalgybos ataskaitoje. Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir ne kartą grasino panaudoti jėgą salos kontrolei perimti, pastaraisiais metais didindamas karinį spaudimą ir rengdamas pratybas aplink salą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę dislokuoti tūkstančius JAV karių, siekdama sustiprinti savo operacijas Artimuosiuose Rytuose, tuo tarpu JAV kariuomenė ruošiasi galimiems tolesniems žingsniams kare prieš Iraną, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi JAV pareigūnais ir trimis kitais su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį okupantai surengė masinę dronų ataką Odesoje, kurios metu buvo pataikyta į gyvenamųjų namų kompleksą, yra nuketėjusiųjų, rašo „Unian“....

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskus paragino „vyti šalin“ mintis apie energetinio bendradarbiavimo su Rusija atnaujinimą. Energetinio bendradarbiavimo su Rusija atkūrimas, net ir esant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, yra neįmanomas dėl saugumo priežasčių.

Kataro užsienio reikalų ministerija teigia, kad „pasilieka teisę atsakyti“ į Irano raketų atakas prieš Ras Lafano pramoninį miestą, rašo „Sky News“. Ji apibūdino ataką kaip „pavojingą eskalaciją“ ir pareiškė, kad Kataras „nedvejodamas“ gins savo suverenitetą, nurodo užsienio reikalų ministerija. Griežtas Kataro žingsnis Persijos įlankos valstybė Irano gynybos ministerijos atstovui Irano ambasadoje Katare nurodė per 24 valandas palikti šalį.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED), kaip ir tikėtasi, nepakeitė palūkanų normų. Palūkanos liko 3,50–3,75 proc. intervale, trečiadienį Vašingtone pranešė FED. Dauguma ekspertų tokio sprendimo ir tikėjosi. Jau per ankstesnį posėdį sausio pabaigoje FED palūkanų normas paliko nepakeistas. Pernai FED tris kartus mažino palūkanas po 0,25 procentinio punkto. Dabartinė aplinka dėl Irano karo ir smarkiai išaugusių žaliavinės naftos kainų pasižymi dideliu netikrumu.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard savo kalboje Senate nepaminėjo dalies parengto pareiškimo, kuriame buvo kalbama apie tai, kad po 2025 m. JAV smūgių Iranas nebandė atkurti savo branduolinės programos, praneša „Bloomberg“. Pagal iš anksto parengtą jos kalbos tekstą, Iranas metus nebandė atkurti savo urano sodrinimo pajėgumų po operacijos „Midnight Hammer“. Visų pirma buvo pažymėta, kad įėjimai į požemines patalpas buvo užsandarinti.

Laivų sekimo sistemų duomenys trečiadienį parodė, kad į Kubą, kurioje dėl JAV ekonominės blokados reguliariai sutrinka elektros tiekimas, plaukia Rusijos tanklaivis su daugiau nei 700 tūkst. barelių naftos. Pasak jūrų transporto analitikų bendrovės „Kpler“, kovo 8 d. į laivą „Anatolij Kolodkin“, kuriam yra taikomos Vakarų sankcijos, Rusijos Primorsko uoste buvo pakrauta 730 tūkst. barelių naftos, o trečiadienį 16.00 val. Grinvičo laiku jis plaukė Rytų Atlanto vandenynu Kubos link.

Palikęs smūgius prieš Irano karinius objektus JAV pajėgoms, Izraelis sutelkė dėmesį į vadovų medžioklę – nuo šalies lyderių ir saugumo tarnybų vadovų iki žemesnio rango vadų, atsakingų už gyventojų kontrolę bei visuomenės nepasitenkinimo malšinimą.

Užsienio valstybių kaip Rusijos ar Irano žvalgyba vis dažniau verbuoja eilinius Europos šalių piliečius, kad šie šnipinėtų ar vykdytų sabotažą, praneša „Politico“. Pasak „Politico“, tai reiškia, kad Europos valstybių saugumo tarnyboms dabar tenka gaudyti niekuo neišsiskiriančius civilius, o ne profesionalius žvalgybos pareigūnus. Šie civiliai dažniausiai būna užverbuoti internete. Jie suviliojami arba pinigais, arba vien atliekamos misijos trauka.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos būtų konsultavusios su Berlynu dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, „mes būtume patarę nesirinkti tokio veiksmų plano“. „Mūsų, Izraelio ir Jungtinių Valstijų tikslas sutampa – Iranas ateityje nebeturi kelti grėsmės“, – parlamente kalbėjo F. Merzas. „Daugybę metų ir dešimtmečių Irano režimas laužė vieną taisyklę po kitos, sėjo terorą visame pasaulyje ir destabilizavo kaimynystę.

Donaldas Trumpas mėgsta sandorius, o Suomijos prezidentas mano, kad įmanoma pasiekti susitarimą, kuris padėtų vienu ypu išspręsti tiek Persijos įlankos naftos krizę, tiek karą Ukrainoje, rašo „Politico“ Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas teigia matantis realią galimybę pasiūlyti D. Trumpui tai, ko jis nori: Europos karinę paramą Hormūzo sąsiaurio, svarbiausio naftos transportavimo maršruto, kurį Iranas faktiškai blokavo reaguodamas į JAV ir Izraelio bombardavimus, apsaugai užtikrinti.

Kubos lyderis antradienį pareiškė, kad JAV susidurs su „nepalaužiamu pasipriešinimu“, jei bandys perimti nuskurdusios salos valdymą, komunistų valdžiai bandant susidoroti su visą šalį apėmusiais elektros tiekimo sutrikimais. Kubos vyriausybė patiria vis didesnį spaudimą: Vašingtonas vykdo naftos blokadą ir atvirai kalba norintis užbaigti beveik septynis dešimtmečius trunkančią JAV priešpriešą su vienpartine komunistine valstybe.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dažnai sukeldavo Europos sąjungininkų nepasitenkinimą savo atviru kreipimusi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir griežtais žodžiais Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį interviu „Aljazeera“ pareiškė, kad Iranas „netiki paliaubomis“, rašo „Clash Report“. „Mes netikime paliaubomis – mes tikime karo pabaiga. O karo pabaiga reiškia būtent tai: karo pabaigą visose fronto linijose“, – sakė Irano diplomatijos vadovas. Jis pridėjo, kad tai reikštų, jog karo problema būtų „išspręsta kartą ir visiems laikams“, ir kad visame regione įsivyrautų taika: Libane, Jemene, Irake, Irane ir kitose šalyse.

Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO šalys padėtų Amerikai užtikrinti saugią laivybą Irano įkaitu tapusiame Hormūzo sąsiauryje. Ir grasina, jei neprisidės – NATO laukia liūdnos dienos. Dalį šalių Europoje tokie Trumpo reikalavimai supykdė. Spaudžiamas britų premjeras sako, kad sąsiaurio apsauga – nėra kolektyvinis NATO reikalas, o Vokietijos gynybos ministras rėžė dar aštriau, kad tai – ne Europos karas. O kokios pozicijos laikosi Lietuva? Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pranešama, kad Rusija nuo karo pradžios prieš beveik 3 savaites plečia žvalgybos dalijimąsi ir karinį bendradarbiavimą su Iranu. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys leidiniui „Wall Street Journal“ teigė, kad Maskva teikia palydovines nuotraukas ir patobulintas dronų technologijas, siekdama padėti Teheranui tiksliau nusitaikyti į JAV pajėgas regione.