Irane antrą savaitę tęsiantis milžiniškiems protestams, Eltos kalbintas iš Irano kilęs Vienos tarptautinių ekonomikos studijų instituto ekonomistas, Vienos universiteto dėstytojas Mahdi Ghodsi teigia, kad teokratinis šalies režimas susiduria su daugialype tiek išorinių, tiek vidinių veiksnių nulemta krize, kurios masto nesugeba suvokti. Todėl, pasak jo, režimo pabaiga nenumaldomai artėja. „Kai vienu metu vyksta kelios krizės, susidaro sąlygos implozijai arba sprogimui.

Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIAA) pranešė, kad pasirašė sutartį dėl šalies dalyvavimo tarptautinio gastronomijos gido „Michelin“ programoje iki 2028 metų. Dalyvavimas šioje programoje Latvijai atsieis 380 tūkst. eurų per metus. Praėjusių metų pabaigoje LIAA pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį su „Michelin“ gidu dėl Latvijos dalyvavimo programoje ateinančius trejus metus.

Irane jau beveik dvi savaites tęsiasi milžiniški protestai, kuriuos sukėlė prastėjanti ekonominė padėtis šalyje, bet dabar žmonės reikalauja teokratinio valdymo pabaigos, praneša „Deutsche Welle“. Didelės demonstracijos kilo visoje šalyje, nuo Teherano iki Tebrizo. Protestuotojai skanduoja „mirtis diktatoriui“, o gatvėse pasirodė iki 1979 m. Irano revoliucijos naudoti simboliai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Iranas, susiduriantis su masiniais protestais, yra dideliame pavojuje ir perspėjo, jog gali įsakyti surengti smūgius. „Iranas turi didelių problemų. Man atrodo, kad žmonės užima tam tikrus miestus, ko prieš kelias savaites niekas nemanė esant įmanoma“, – sakė JAV prezidentas. Paklaustas, kokią žinutę nori nusiųsti Irano lyderiams, D. Trumpas pareiškė: „Geriau nepradėkite šaudyti, nes mes taip pat pradėsime šaudyti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su didžiųjų JAV naftos pramonės įmonių vadovais ir paragino juos didinti investicijas Venesueloje. Po susitikimo prezidentas sakė žiniasklaidai, kad JAV bendrovės į Venesuelą investuos šimtus milijardų dolerių, bet smulkiau nepaaiškino. Tačiau bendrovės „Exxon“ vadovas Darrenas Woodsas teigė, kad teisinės ir ekonominės sąlygos Venesueloje yra tokios, kad dabar ten investuoti neįmanoma.

„Gmail“ vartotojai raginami nedelsti – ekspertai įspėja, kad kai kurios išmaniosios funkcijos galėjo būti įjungtos be aiškaus sutikimo ir leisti „Google“ nuskaityti el. laiškus dirbtinio intelekto mokymui. Dėl to kilo su privatumu susijusių klausimų, o vartotojai dabar raginami patikrinti ir pakeisti nustatymus.

Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis pateikė atsistatydinimo prašymą, skelbia „Ukrinform“. Ukrainos Aukščiausioji Rada taip pat gavo Ukrainos pirmojo vicepremjero, Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministro Mykhailo Fedorovo atsistatydinimo pareiškimą. Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas apie tai pranešė „Facebook“. Anot jo, parlamentas prašymus artimiausiu metu apsvarstys pagal įstatymų nustatytą tvarką.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pademonstravo, kaip kasa sniegą, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. Pastarosiomis dienomis Baltarusija, kaip ir Lietuva, susidūrė su snygiu. Minėta agentūra rašo, kad „po gausaus sniego“ A. Lukašenka „prisijungė prie sniego valymo darbų“. Buvo paskelbtas ir vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas sniegą su sūnumi Nikolajumi kasantis A. Lukašenka. Vaizdo įrašą paskelbė „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“. „Pirmiausia veiksmai, po to pietūs.

Po JAV surengtos karinės operacijos Venesueloje daug politikų ir ekspertų svarsto, kad Amerikos smūgis Rusijos sąjungininkei yra naudingas Rusijai. Girdėti nuomonių, kad artėja Grenlandijos eilė. Kaip yra iš tiesų? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo buvęs Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO Vytautas Leškevičius ir politologas Vladimiras Laučius. Donaldas Trumpas suteikė galimybę diktatoriams? JAV veiksmai Venesueloje sukėlė audringą politikų ir ekspertų reakciją.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni mažai tikėtinu laiko JAV karinės jėgos naudojimą Grenlandijai aneksuoti. „Netikiu hipoteze, kad JAV pradės karinę akciją prieš Grenlandiją – tai variantas, kurio neparemčiau“, – pareiškė politikė penktadienį kasmetinėje savo spaudos konferencijoje Romoje. Toks žingsnis esą neatitiktų niekieno interesų ir niekam nebūtų naudingas.

Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos narė Clemence Guette pateikė siūlymą Prancūzijai trauktis iš NATO. Apie tai ji parašė platformoje „X“. „Trumpo Jungtinės Valstijos pagrobia Venesuelos valstybės vadovą. Trumpo Jungtinės Valstijos remia ir karine jėga palaiko genocidą Palestinoje. Trumpo Jungtinės Valstijos grasina Grenlandijai karine aneksija. Trumpo Jungtinės Valstijos bombarduoja tautas, visiškai pažeisdamos tarptautinę teisę.

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas penktadienį pareiškė, kad karinis aljansas toli gražu nepatiria krizės, amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui pažėrus grasinimų perimti Grenlandijos kontrolę. „Mano darbui kariniu lygmeniu iki šiol nebuvo jokio poveikio (...) Tiesiog norėčiau pasakyti, kad šiandien mes vis dar esame pasirengę ginti kiekvieną Aljanso teritorijos colį“, – A. Grynkewichas sakė žurnalistams vizito į Suomiją metu.

Po mirtino gaisro Naujųjų metų naktį bare Krans Montanos slidinėjimo kurorte žmonės Šveicarijoje pagerbė 40 žuvusiųjų atminimą. Skambant bažnyčių varpams, šalis penktadienį 14.00 val. sustingo tylos minutei. Prieš tai Martinji miestelyje į vakarus nuo Krans Montanos vyko gedulo iškilmės, į kurias atvyko federalinis prezidentas Guy Parmelinas bei svečiai iš užsienio, tarp kurių buvo ir Prancūzijos prezidentas Emmenuelis Macronas. Per gaisro katastrofą Naujųjų metų naktį žuvo 40 žmonių.

Naktį iš sausio aštuntosios į devintąją Rusijai surengus puolimą Ukrainoje, Kyjivas įspėjo Varšuvą apie tai, kad Rusija gali panaudoti raketų sistemą „Orešnik“. Lenkijos oro gynybos sistemos sekė šį skraidantį objektą, remdamasi naujienų portalo RMF24 paskelbta informacija praneša „Ukrinform“. „Ukrainiečiai mus įspėjo apie šių vidutinio nuotolio balistinių raketų grėsmę.

Naktį iš sausio aštuntosios į devintąją Rusijai surengus puolimą Ukrainoje, Kyjivas įspėjo Varšuvą apie tai, kad Rusija gali panaudoti raketų sistemą „Orešnik“. Lenkijos oro gynybos sistemos sekė šį skraidantį objektą, remdamasi naujienų portalo RMF24 paskelbta informacija praneša „Ukrinform“. „Ukrainiečiai mus įspėjo apie šių vidutinio nuotolio balistinių raketų grėsmę.

Vokietija penktadienį pasmerkė Rusiją dėl smūgio Ukrainai balistine raketa „Orešnik“, kaltindama Maskvą siekiu įbauginti. „Rusija dar kartą paaštrino padėtį“, – sakė vyriausybės atstovas Steffenas Meyeris po to, kai Maskva penktadienio naktį paleido „Orešnik“ į gamtinių dujų objektą Ukrainoje. Rusijos „bauginimo gestai“ Tai tik antras žinomas atvejis, kai buvo panaudotas šis ginklas.

Italijos premjerė Giorgia Meloni mano, kad Europai atėjo laikas pradėti derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje nutraukimo, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. G. Meloni sutiko su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono nuomone, kuris anksčiau teigė, kad Europa turėtų atkurti tam tikrą tiesioginį dialogą su Rusija. „Šiuo atžvilgiu, manau, Macronas yra teisus. Manau, kad atėjo laikas Europai kalbėtis su Rusija (dėl karo nutraukimo) kitaip mūsų įtaka bus ribota.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pasipiktino Rusijos smūgiais Ukrainai praėjusią naktį, kurie, be kita ko, paliko didelę dalį Kyjivo be šildymo artėjant stipriems šalčiams, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. E. Valtonen pažymėjo, kad po naktinių smūgių pusė Kyjivo namų liko be šildymo. „Suomijoje, kaip ir kitose šalyse, kur žiemos yra atšiaurios, mes žinome, ką gali reikšti didelis šaltis. Tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas.

Vietos valdžios institucijų teigimu, Ukrainos ataka prieš vakarinę Rusijos Belgorodo sritį sukėlė didelio masto elektros, šildymo ir vandens tiekimo sutrikimus. Penktadienį gubernatorius Viačeslavas Gladkovas platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše pranešė, kad raketų smūgiai infrastruktūros objektui paliko 556 tūkst. vietos gyventojų be elektros. „Beveik tiek pat žmonių liko be šildymo, o tai pirmiausia paveikė 1920 daugiabučių namų. Beveik 200 tūkst.

Rusija paskelbė smogusi Ukrainai, panaudodama vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Maskva teigia, kad tai buvo atsakas į tariamą Kyjivo ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, tačiau Ukraina tokius kaltinimus vadina melu. Viešojoje erdvėje vėl atsidūrusi V. Putino giriama raketa kelia klausimų – ką iš tikrųjų gali „Orešnik“? Vidutinio nuotolio raketos siekia 3-5,5 tūkst. kilometrų nuotolį, todėl iš Rusijos teritorijos jos gali smogti bet kur Europoje ar net JAV.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po naktinio Rusijos oro smūgio, per kurį buvo panaudota balistinė raketa „Orešnik“, būtina aiški pasaulio, ypač Jungtinių Valstijų, reakcija, rašo „Evropeiskaja Pravda“. V. Zelenskis pažymėjo, kad per naktį Rusija Ukrainos teritoriją atakavo 242 dronais, 13 balistinių raketų, nukreiptų į energetikos objektus ir civilinę infrastruktūrą, viena vidutinio nuotolio balistine raketa „Orešnik“ bei 22 sparnuotosiomis raketomis.

Ukraina inicijuos skubų JT Saugumo Tarybos posėdį, taip pat Ukrainos ir NATO Tarybos posėdį. Pranešama, kad šalis sieks ES, Europos Tarybos bei ESBO reakcijos dėl Rusijos vidutinio nuotolio balistinės raketos panaudojimo prieš Lvivo sritį. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jau iškrauna naftą iš rusiško tanklaivio „Marinera“, kuris neseniai buvo sulaikytas amerikiečių pajėgų. Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu televizijai „Fox News“. Pasak D. Trumpo, Rusijos laivas plaukė Venesuelos regione, lydimas Rusijos karo laivų. Tačiau, kaip teigia JAV prezidentas, šie nusprendė nesivelti į konfliktą su amerikiečių karinėmis pajėgomis. „Žinote, mes sulaikėme ten plaukusį Rusijos krovininį laivą.

Penktadienį Prancūziją ir Didžiąją Britaniją talžė smarkus vėjas, audrai „Goretti“ slenkant per Šiaurės Europą. Spaudžiant žiemos šalčiui nutrūko elektros tiekimas šimtams tūkstančių namų ūkių. Penktadienio rytą Prancūzijoje be elektros liko apie 380 tūkst. namų ūkių. Dauguma namų ūkių nukentėjo šiauriniame Normandijos regione, sakoma elektros energijos tiekėjos „Enedis“ pranešime. Audra paveikė ir Bretanės, Pikardijos bei Il de Franso regionų gyventojus.

JAV Imigracijos ir muitinės kontrolės (ICE) pareigūnas per operaciją Portlando mieste pašovė du žmones, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos. Incidentas įvyko praėjus dienai, kai Mineapolio mieste per ICE operaciją savo automobilyje buvo nušauta 37 metų JAV pilietė Renee Good. Nužudymas buvo nufilmuotas ir sukėlė pasipiktinimą šalyje. Pasak JAV Vidaus saugumo departamento, Portlande pasienio patruliai sustabdė transporto priemonę tiksliniam patikrinimui.

Brovarų rajone, Kyjivo srityje, Ukrainos Valstybinės gelbėjimo tarnybos (GSCS) kariai po Rusijos atakos išgelbėjo keturių asmenų šeimą. Apie tai pranešė GSCS spaudos tarnyba. „Išgelbėti keturi asmenys – šeima iš Brovarų rajono: mama, tėtis, močiutė ir penkiametis vaikas. Jie buvo ištraukti iš po griuvėsių po priešo apšaudymo. Visiems suteikta medicininė pagalba, jie gydomi ligoninėje“, – teigiama pranešime.

Šiaurės Europoje siaučiant audrai „Goretti“, Prancūzijoje penktadienio rytą apie 380 tūkst. namų ūkių neturėjo elektros. Elektros tiekėja „Enedis“ pranešime nurodė, kad didžioji dauguma paveiktų namų ūkių yra šiauriniame Normandijos regione, tačiau sutrikimų patyrė ir Bretanės, Pikardijos bei Il de Franso regionų gyventojai. Paskelbti perspėjimai Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos sinoptikai prieš atslenkant audrai paskelbė perspėjimus dėl orų, ragindami žmones likti namuose.

Nedidelė Senato respublikonų grupė, praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimų dėl Venesuelos, pasiuntė Baltiesiems rūmams aiškų signalą. Ji balsavo už rezoliuciją, kuri ateityje apribotų JAV karinių pajėgų panaudojimą šioje šalyje be Kongreso pritarimo, praneša CNN. Ketvirtadienį penki respublikonai balsavo kartu su visais Senato demokratais, kad būtų sudaryta galimybė vėliau balsuoti dėl prezidento galių apribojimo gilėjant JAV konfliktui su Venesuela.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad besąlygiškai ir nuolat rems jo politiką, penktadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida KCNA, kurią cituoja agentūra „Reuters“. „Besąlygiškai gerbsiu ir besąlygiškai remsiu visą jūsų politiką ir sprendimus, ir esu pasirengęs visada būti su jumis dėl jūsų ir jūsų Rusijos“, – rašoma Šiaurės Korėjos lyderio laiške V. Putinui, pranešė KCNA.

Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV gali surengti daugiau smūgių Nigerijoje, jei šioje Afrikos šalyje bus žudomi krikščionys. JAV prezidento komentarai ketvirtadienį buvo pateikti interviu „New York Times“, rašo „Reuters“. Nigerija anksčiau neigė, kad krikščionys šioje šalyje yra sistemingai persekiojami. „Norėčiau, kad tai būtų vienkartinis smūgis“ D. Trumpas šiuos komentarus pateikė, kai buvo paklaustas apie Vašingtono Kalėdų dieną Nigerijoje surengtą karinį smūgį.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as „absurdiška“ pavadino kritiką dėl mirtinų JAV imigracijos tarnybos (ICE) pareigūno šūvių į moterį Mineapolyje. „Šis žmogus tik atliko savo darbą. Ji mėgino jam sutrukdyti“, – teigė JD Vance‘as tinkle „X“ diskusijoje apie tai, ar pareigūno šūviai buvo pateisinami, ar ne. Viceprezidentas pažymėjo, kad pareigūnas šovė gindamasis. Vietos institucijos tam paprieštaravo.

Rusijos bendrovės „Utair“ keleivinis lėktuvas pakilo iš Dubajaus ir buvo priverstas sukti ratus ore, skelbia rusų agentūra TASS. Lėktuvas pakilo iš Dubajaus Al Maktumo oro uosto ir turėjo skristi į Maskvą, tačiau ore susidūrė su avarine situacija. Kokia avarinė situacija ištiko lėktuvą, agentūra neskelbia. „Utair“ pranešė, kad keleiviams ir įgulos nariams viskas gerai.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pasvarstė, kad jo negalėtų ištikti Venesuelos lyderio Nicolas Maduro likimas, rašo baltarusių agentūra „Belta“. N. Maduro, Maskvos sąjungininkas, praėjusią savaitę buvo nuverstas per amerikiečių reidą Karakase. A. Lukašenka pareiškė, kad Venesuelos variantas Baltarusijoje yra nerealus. „Jūs prisimenate praėjusių metų Baltarusijos Saugumo Tarybos posėdį, kuriame mes paskirstėme vaidmenis „kas bus, jei nebus prezidento“ atveju.

JAV Prekybos departamentas spalį užfiksavo kukliausią šalies užsienio prekybos deficitą nuo 2009-ųjų, dėl padidintų muitų smarkiai susitraukus importui. Pasak ketvirtadienį išplatinto pranešimo, eksportas spalį, palyginti su rugsėju, plėtėsi 7,8 mlrd. dolerių, arba 2,6 proc., iki 302 mlrd. dolerių, tuo tarpu importas traukėsi 11 mlrd. dolerių, arba 3,2 proc., iki 331,4 mlrd. dolerių Prekybos deficitas sunyko 39 proc. iki 29,4 mlrd. dolerių – gerokai labiau už 58,4 mlrd.

Didelė dalis Didžiosios Britanijos ir šiaurės vakarų Prancūzija ruošiasi smarkiai žiemos audrai: abiejų šalių meteorologijos tarnybos ketvirtadienį įspėjo dėl stipraus vėjo ir smarkaus snygio. Britų meteorologai paskelbė perspėjimą keliems regionams. Smarkaus sniego pirmiausiai tikimasi Velse bei Anglijos Midlandso regione. Prognozuojama, kad Midlandse gali iškristi iki 30 cm sniego. Smarkus snygis taip pat tikėtinas Pietų Anglijoje.