Dėl saugumo Vokietijos kariuomenė stabdo socialinių tinklų nuomonės formuotojų veiklą savo gretose ir griežtina ribojimus fotografavimui ir filmavimui bazėse ar laivuose. Baiminantis, kad internete paskelbti vaizdai gali atskleisti slaptą informaciją, vasario 20 dieną įsigaliojo naujos taisyklės, penktadienį pranešė Gynybos ministerijos atstovė. „Tai nereiškia, kad nebeliks jokio turinio iš, pavyzdžiui, gerai žinomų nuomonės formuotojų“, tarnaujančių kariuomenėje, sakė atstovė.

Rusijos pajėgos vėl pagrobė žmonių iš Sumų srities. Tai 19 civilių iš Sopycho kaimo, kurie buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos įgaliotinis žmogaus teisių klausimu Dmytro Lubinecas. Pradžioje su jais buvo prarastas bet koks kontaktas, tada vienoje Rusijos stočių buvo parodytas interviu su jais, sakė D. Lubinecas. Prievartinės civilių gyventojų deportacijos yra tarptautinės humanitarinės teisės ir karo įstatymų bei papročių pažeidimas.

Po dronų smūgių Kiprui ES šalyje diskutuojama apie prisijungimą prie NATO. „Jei būtų įmanoma, mes jau ryt pateiktume paraišką“, – Graikijos stočiai „Skai“ sakė prezidentas Nikosas Christodoulidisas. Jis pridūrė, kad Kipras rengiasi galimai narystei Aljanse. Kariniu, operaciniu ir administraciniu lygiu dirbama, kad šalis galėtų veikti, „kai tik tai leis politinės sąlygos“. Kliūtis – Turkija Tačiau prezidentas pabrėžė, kad toks žingsnis šiuo metu negali būti įgyvendinamas.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pareiškė, kad santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis „lojalus bendradarbiavimas“ turėtų nugalėti konfrontaciją, po įtampos, kilusios dėl Madrido prieštaravimo, kad Vašingtonas naudotų jo bazes atakoms prieš Iraną. Santykiuose turi vyrauti „pagarba, lojalaus bendradarbiavimo dvasia ir lygiateisiškumas“, kalbėjo jis per bendrą spaudos konferenciją su Portugalijos ministru pirmininku Luisu Montenegro.

Pasak trijų su žvalgybos duomenimis susipažinusių pareigūnų, Rusija teikia Iranui informaciją apie taikinius, kad šis galėtų smogti JAV pajėgoms Artimuosiuose Rytuose.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasmerkė kaip nepriimtiną Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą Vengrijos lyderiui Viktorui Orbanui, aštrėjant ginčui dėl sustabdytų Rusijos naftos tiekimų. „Mes, kaip Europos Komisija, labai aiškiai sakome, kad tokia kalba yra nepriimtina. Negali būti jokių grasinimų ES valstybėms narėms“, – žurnalistams teigė atstovas spaudai Olofas Gillas, pasmerkdamas visų pusių „kurstančią retoriką“ kaip nenaudingą.

Penktadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad jos naikintuvai „sugriovė“ požeminį bunkerį, kuriame veikė nužudytojo lyderio ajatolos Ali Khamenei vadavietė. „Požeminis karinis bunkeris, kuris buvo įrengtas po režimo vadovybės kompleksu Teherano centre, buvo skirtas Irano režimo aukščiausiajam lyderiui, jame veikė saugi atsarginė vadavietė“, – teigė kariuomenė.

Venesuela pažadėjo saugias sąlygas užsienio kasybos bendrovėms, norinčioms investuoti šalyje, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas, o Vašingtonas paskelbė, kad atkurs diplomatinius ryšius su Karakasu. Vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas, prezidento Donaldo Trumpo kabineto narys, sakė, kad iš Karakaso gavo patikinimų, jog „vyriausybė užtikrins jų saugumą“, pridurdamas, kad Venesuela 2026 m. viršys savo naftos ir dujų gavybos tikslus.

Jungtinės Valstijos suteikė Indijai 30 dienų išimtį pirkti rusišką naftą, ketvirtadienį pranešė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas. Ši priemonė „leis naftai ir toliau tekėti į pasaulinę rinką, – teigė S. Bessentas įraše platformoje „X“. – Indija yra svarbi Jungtinių Valstijų partnerė, ir mes labai tikimės, kad Naujasis Delis padidins JAV naftos pirkimą. Ši laikina priemonė sumažins spaudimą, kurį sukėlė Irano mėginimas paversti pasaulinę energetiką įkaite.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė tikintis, kad vienas Europos Sąjungos politikas neužblokuos 90 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai, tačiau jo pavardės neįvardijo. Vis dėlto šalies vadovas leido suprasti, kad kalba apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kuris pastaraisiais metais ne kartą kritikavo ES sprendimus dėl finansinės ir karinės pagalbos Kyjivui, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN. „Tikimės, kad vienas ES žmogus neužblokuos 90 mlrd.

Izraelio gynybos pajėgos (IDF) anksti penktadienį pranešė, kad pradėjo atakuoti Irano infrastruktūrą. „IDF pradėjo plataus masto smūgių bangą prieš Irano teroro režimo infrastruktūrą Teherane“, – sakoma kariuomenės pranešime „Telegram“ tinkle. Izraelis, nuo šeštadienio bombarduojantis Iraną, ketvirtadienį pareiškė pereinantis į kitą ginkluoto konflikto fazę. „Šioje fazėje toliau naikinsime režimą ir jo karinius pajėgumus“, – sakė Izraelio generalinio štabo viršininkas Eyalas Zamiras.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį apkaltino Vengriją įkaitais paėmus septynis ukrainiečių banko darbuotojus. „Šiandien Budapešte Vengrijos valdžios institucijos paėmė įkaitais septynis Ukrainos piliečius“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Sybiha.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas „prarado viską“, ir atmetė sausumos invazijos poreikį šiuo metu – tokią operaciją pavadindamas „laiko švaistymu“, rašo „Sky News“. Irano oro gynybos ir raketų pajėgumai visiškai arba iš esmės sunaikinti, ketvirtadienį pareiškė JAV prezidentas D.Trumpas. „Jų priešlėktuvinių ginklų nebėra. Taigi jie neturi oro pajėgų. Jie nebeturi oro gynybos. Visų jų lėktuvų nebėra“, – sakė D. Trumpas. JAV prezidentas pridūrė, kad buvo sunaikinta 60 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kuba gali būti kita šalis po to, kai Jungtinės Valstijos nuvers ajatolų režimą Irane, praneša „Politico“. D. Trumpas sakė, kad JAV vyriausybė atliktų reikšmingą vaidmenį galimoje Kubos vyriausybės žlugimo situacijoje. Jis taip pat užsiminė, kad naujoji Venesuelos vadovybė galėtų dalyvauti pastangose nuversti Kubos valdžią, rašo „RBC-Ukraina“. „Venesuelai sekasi fantastiškai. (Delcy Rodriguez) dirba fantastišką darbą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pranešė, kad keičia Krašto saugumo departamento vadovę Kristi Noem. D. Trumpas, „Truth Social“ įraše, teigė, kad kovo 31 dieną K. Noem Krašto saugumo departamente pakeis Oklahomos senatorius Markwayne'as Mullinas.

NATO ketvirtadienį pranešė sustiprinusi aljanso „balistinių raketų gynybos poziciją“, kuri išliks padidinto lygio, kol sumažės Irano atsakomųjų smūgių į JAV ir Izraelio atakas grėsmė. „Vakar (...) NATO padidino savo aljanso masto balistinių raketų gynybos poziciją“, – socialiniuose tinkluose pasidalintame pareiškime teigė atstovas Martinas O'Donnellas (Martinas O'Donelas), pridurdamas, kad šis žingsnis buvo žengtas po to, kai NATO perėmė raketą, nukreiptą į Turkiją.

Nuo konflikto pradžios Artimuosiuose rytuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas beveik nenulipa nuo telefono – vykdo asmeninę žiniasklaidos kampaniją, rašo „Sky News“. Kaip teigia analitikas James‘as Matthews, D. Trumpas pats skambino žurnalistams – per pastarąsias 5 dienas davė mažiausiai 17 interviu. „Manau, kad tai jau savaime yra problema – ir priežastis, kodėl JAV įsitraukimas ir jo motyvai pateikiami fragmentiškai, o tai atskleidžia prieštaravimus.

Iranui trikdant eismą Hormūzo sąsiauriu ir atakuojant energetikos objektus Vidurio Rytuose, situacija naudojasi Vladimiras Putinas. Kylant energetikos kainoms jis ne tik brangiau parduoda savo naftą, bet ir ėmė atvirai šantažuoti Europą – grasina anksčiau laiko pasitraukti iš Europos rinkos. O rusiškų išteklių ištroškusi Vengrija su Slovakija taip pat stiprina spaudimą Ukrainai dėl sustabdyto „Družbos“ vamzdžio. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jungtinės Valstijos paprašė Ukrainos pagalbos atremiant Irano dronų atakas Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad nurodė suteikti ekspertų pagalbą. „Gavome Jungtinių Valstijų prašymą dėl konkrečios paramos apsaugai nuo „Shahed“ dronų Artimųjų Rytų regione“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Irano sukurtus dronus, kuriuos Rusija taip pat naudoja invazijoje į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad naftotiekis „Družba“ gali vėl pradėti veikti tik po keturių ar šešių savaičių. „Dabartinė informacija yra ta, kad per mėnesį ar pusantro šis naftotiekis gali būti parengtas darbui, tačiau tai nereiškia, kad viskas, kas buvo sunaikinta, bus visiškai atkurta“, – susitikime su vyriausybės pareigūnais, kurį stebėjo žurnalistai, teigė V. Zelenskis.

Pirmąkart po plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios Rusijai šiemet atidarant savo paviljoną Venecijos bienalėje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kritikuoja organizatorių sprendimą leisti Maskvai grįžti į tarptautinį meno renginį. „Su žudiku ir teroristu negali būti jokio grįžimo prie įprastų santykių.

NATO neplanuoja taikyti 5-ojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos po to, kai buvo numušta balistinė raketa, skridusi Turkijos kryptimi. Tai interviu agentūrai „Reuters“ pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte, kilus baimėms, kad NATO gali būti įtraukta į karą tarp JAV ir Irano.

Baltarusijoje ketvirtadienį buvo paleista daugiau nei tuzinas politinių kalinių – prezidento Aleksandro Lukašenkos oponentų, laisvę atgavusių Jungtinėms Valstijoms spaudžiant. Žmogaus teisių gynimo organizacijos teigia, kad už grotų tebėra daugiau nei 1,1 tūkst. A. Lukašenkos kritikų. Daugelis iš jų buvo suimti vykdant brutalias represijas, prasidėjusias per plačius gatvės protestus dėl balsų klastojimo ginčytinuose 2020 m. rinkimuose.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pristatė „suverenią alternatyvą“ ES lengvatinių paskolų gynybai programai, dėl kurios įnirtingai ginčijasi valdančioji centristų koalicija ir konservatyvių pažiūrų opozicija, rašo portalas „TVP World“. Lenkijos parlamentarai praėjusią savaitę pritarė įstatymo projektui, kuris atvėrė kelią 43,7 mlrd. eurų finansinei paramai gynybos pajėgumams vystyti pagal Europos saugumo veiksmų priemonę (angl.

Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pareiškė, kad Italija siųs oro gynybos pagalbą Persijos įlankos šalims, nukentėjusioms nuo Irano smūgių, surengtų atsakant į JAV ir Izraelio atakas. „Italija, kaip ir JK, Prancūzija bei Vokietija, ketina siųsti pagalbą Persijos įlankos šalims. Akivaizdu, kad kalbame apie gynybą, oro gynybą, ne tik todėl, kad tai draugiškos valstybės, bet ir todėl, kad tame regione yra dešimtys tūkstančių italų ir apie 2 tūkst.

Irano ajatola Abdullah Javadi Amoli išleido fatvą, kurioje paragino „pralieti“ JAV prezidento Donaldo Trumpo „kraują“. „Mūsų žemė – mūsų garbė. Sionistų ir Trumpo kraujo praliejimas yra Imamo Mahdi (paskutiniojo pranašo Mahometo įpėdinio, kuris turi pasirodyti prieš pasaulio pabaigą) žodis“, – ajatolos frazę perduoda agentūra „Tasnim“. Amoli pareiškimas nuskambėjo vasario 28 d. prasidėjusios JAV ir Izraelio karinės operacijos prieš Iraną fone, kurios metu žuvo Islamo Respublikos aukščiausiasis...

Karas Irane atveria JAV administracijai galimybę su Persijos įlankos valstybių pagalba suteikti daugiau ginklų Ukrainai, tačiau tam turi pritarti ir Europa, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Amerikos universiteto Kyjive rektoriaus pareigas einantis Danas Rice'as.

Pentagonas ir bent viena Persijos įlankos valstybė veda derybas dėl ukrainietiškų dronų-perėmėjų įsigijimo apsaugai nuo Irano gamybos smogiamųjų bepiločių orlaivių, praneša leidinys „Financial Times“. Susidomėjimas šiomis sistemomis staigiai išaugo regione padažnėjus Irano dronų atakoms. Persijos įlankos šalys pastarosiomis dienomis naudojo brangias „Patriot“ sistemos raketas „Shahed“ dronų atakoms atremti, rašo FT. Tačiau tokios raketos kainuoja milijonus dolerių, o jų atsargos senka.

Australijos premjeras Anthony Albanese pranešė, kad Artimuosiuose Rytuose buvo dislokuoti šalies „kariniai pajėgumai“. Tai dalis skubaus plano, skirto padėti tūkstančiams konfliktų zonoje įstrigusių australų. Šį komentarą premjeras išsakė ketvirtadienį per klausimų valandą parlamente, pateikdamas naujausią informaciją apie antrąjį skrydį iš regiono į Australiją, rašoma australų „News“. „Patvirtinu, kad šiuo metu ore yra dar vienas lėktuvas EK414, kuriuo skrenda daugiau nei 200 australų.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas šią savaitę stebėjo savo šalies karinio jūrų laivyno eskadrinio minininko bandymus, teigdamas, kad Pchenjanas „apginkluoja karinį jūrų laivyną branduoliniais ginklais“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ketvirtadienį pareiškė negalintis atmesti savo šalies karinio dalyvavimo kare Artimuosiuose Rytuose. „Niekada negalima kategoriškai atmesti dalyvavimo“, – sakė jis kartu su Australijos kolega Anthony Albanese'iu Kanberoje.

Iranas suduos smūgį branduoliniam reaktoriui netoli Izraelio Dimonos miesto, jei Izraelis kartu su JAV bandys pakeisti šalyje veikiantį politinį režimą, irano leidiniui „Isna“ pareiškė karinis pareigūnas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija gali „jau dabar“ nutraukti dujų tiekimą Europos Sąjungai (ES) ir vietoj to pasitraukti į „patikimų partnerių“ rinkas. Jis ketina pavesti šalies vyriausybei išnagrinėti šį klausimą.

Ispanija sutiko „bendradarbiauti“ su Jungtinių Valstijų kariuomene jų kare prieš Islamo Respubliką, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai po to, kai Madridas atsisakė leisti amerikiečių kariniams lėktuvams naudotis šalies bazėmis atakoms prieš Iraną. „Kaip suprantu, per pastarąsias kelias valandas jie sutiko bendradarbiauti su JAV kariuomene“, – pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, kalbėdama apie Ispaniją.

10 Šiaurės Europos valstybių susitarė parengti bendrus civilių gyventojų evakuacijos mechanizmus didelės krizės ar karinio konflikto atveju, rašo „Reuters“. Švedija pabrėžė, kad ši iniciatyva remiasi visapusiško karo Ukrainoje patirtimi. Pagal susitarimą šalys parengs suderintus planus dėl transporto, sienų kontrolės, saugių koridorių žmonių judėjimui sukūrimo ir kitų organizacinių klausimų.