JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas paprašė surengti susitikimą, kuris antradienį įvyks Katare, nors anksčiau Teheranas neigė, kad būtų planuojama surengti kokias nors derybas. „IRANAS PAPRAŠĖ SURENGTI SUSITIKIMĄ. JIS ĮVYKS RYTOJ DOHOJE!“ – savo platformoje „Truth Social“ pirmadienį parašė D. Trumpas.

Štadėje, Šiaurės Vokietijoje, pirmadienį per šaudynes žuvo penki žmonės, pranešė policija. Vienas asmuo buvo sulaikytas, naujienų agentūrai AFP teigė policijos atstovas spaudai. Daugiau informacijos apie įvykį kol kas nepateikiama. Vokiečių naujienų agentūros DPA cituojami pareigūnai teigė, kad už miesto centro ribų vykdo plataus masto operaciją. Štadėje, esančioje į vakarus nuo Hamburgo, gyvena apie 50 tūkst. gyventojų.

Pirmadienį Irano užsienio reikalų ministerija paneigė pranešimus, kad artimiausiomis dienomis įvyks Irano ir JAV techninių komandų susitikimas susitarimo dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo įgyvendinimui aptarti. Pastarosiomis dienomis abi šalys Persijos įlankoje apsikeitė ugnimi, išbandydamos trapias tarpusavyje paskelbtas paliaubas.

Lietuvos užsienio politikoje – vėl karštos diskusijos. Naujosios valdžios užuominos apie galimą santykių su Pekinu atšildymą visuomenei ir oponentams kelia daugybę klausimų: ko tikėtis iš tokio posūkio ir kokias pasekmes tai atneštų šalies saugumui bei ekonomikai? Apie santykių su Kinija ateitį, galimas rizikas bei diplomatinius iššūkius diskutuoja Seimo nariai: socialdemokratas Ruslanas Baranovas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pirmadienį didžiausia kada nors Europoje užregistruota karščio banga išdegino centrinę ir rytinę žemyno dalį ir nusitaikė į Ukrainą, kuri skubiai ėmėsi veiksmų apsaugoti karo nuniokotus savo elektros tinklus nuo karščio smūgio.

Turkija turi būti įtraukta į visas Europos gynybos ir saugumo struktūras, likus savaitei iki svarbaus NATO viršūnių susitikimo Ankaroje pareiškė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Europa siekia pertvarkyti savo gynybą Rusijos keliamos grėsmės ir JAV pasitraukimo iš NATO rizikos fone, o karinis aljansas ruošiasi liepos 7–8 dienomis Turkijos sostinėje vyksiančiam svarbiam viršūnių susitikimui. Problema susijusi su Turkijos prieiga prie Europos Sąjungos (ES) 150 mlrd.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kalboje pasigirdę teiginiai apie vieningą rusų tautą ir „besitraukiančius iš fronto ukrainiečius“ tėra dar vienas Kremliaus vadovo bandymas pateikti Rusijos karinę pergalę Ukrainoje kaip neišvengiamą, rašoma JAV Karo studijų instituto (ISW) naujausioje analizėje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) Pekine susitiko su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka, pirmadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida. Xi Jinpingas priėmė A. Lukašenką puošniuose valstybiniuose svečių namuose, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. „Kinijos ir Baltarusijos santykiai atlaikė tarptautinių iššūkių išbandymus“ ir „įžengia į geriausią istorijos laikotarpį“, sakoma Kinijos vyriausybės pranešime.

Ukrainiečių kariuomenės ir teisėsaugos pareigūnai pranešė, kad sekmadienį rastas negyvas Ukrainos 154-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadas pulkininkas Volodymyras Kononykovas, skelbia „The Kyiv Independent“. Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ apie V. Kononykovo mirtį pranešė anksčiau tą pačią dieną ir nurodė, kad aplinkybės yra tiriamos.

Pakistanas naktį surengė aviacijos smūgius rytų Afganistane, pirmadienį pranešė Islamabadas. Pakistano pareigūnai teigia, kad operacijomis taikytasi į kovotojus, tačiau Afganistano vyriausybė praneša apie dešimtis žuvusių civilių. Pakistano informacijos ministras nurodė, kad per operacijas nukauti 25 kovotojai, o taikytasi į grupuotę, kurią Islamabadas kaltina dėl savaitgalį Karačyje įvykdyto mirtino išpuolio. Afganistano pareigūnai ne kartą neigė, kad jų teritorijoje slapstosi kovotojai.

JAV pareigūnas sekmadienio vakarą pranešė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas susitarė nutraukti atakas ir planuoja susitikti bei atnaujinti derybas, kad užbaigtų karą Artimuosiuose Rytuose. JAV ir Irano pajėgos pastarosiomis dienomis apsikeitė smūgiais, nepaisant trapaus birželio 17 d. pasirašyto supratimo memorandumo (SM), kuriuo siekiama visiškai užbaigti vasario pabaigoje prasidėjusį konfliktą, sutrikdžiusį laivybą gyvybiškai svarbiu Hormuzo sąsiauriu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo siekiama įsteigti nacionalinį panteoną, pagerbiantį šalies didvyrius. „Šiandien pateikiau parlamentui įstatymą dėl Ukrainos nacionalinio panteono“, – sekmadienį kreipdamasis Konstitucijos dienos proga sakė V. Zelenskis. „Visų didvyrių, kurie įvairiais amžiais ir epochomis kovojo už Ukrainą ir įkvėpė Ukrainą, vardai bus vienoje vietoje ir amžiams įrašyti į mūsų istoriją“, – sakė prezidentas.

Buvo paskelbtas naujas tyrimas, kuris atskleidė, kiek žingsnių iš tikrųjų reikia nueiti per dieną. Tiesa, tyrimo metu tirta vyresnio amžiaus moterų sveikata, rašo „The Independent“. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti „British Journal of Sports Medicine“. Kiek žingsnių reikia nueiti per dieną? Tyrimo metu nustatyta, kad jeigu moterys nueitų bent vidutiniškai 4 000 žingsnių per dieną, žymiai sumažintų ankstyvos mirties riziką.

Jungtinės Valstijos atakavo Irano raketų ir dronų saugyklas bei radarus atsakydamos į iraniečių įvykdytą laivo apšaudymą Hormūzo sąsiauryje. Amerikiečiai teigia į smurtą atsakysiantys smurtu, o iraniečiai atkerta, kad juos išprovokavo Jungtinės Valstijos. Įtampos Artimuosiuose Rytuose šviežias Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimas vis dėlto nemažina. Nors žadėjo laivybai atverti Hormūzo sąsiaurį, iraniečiai jame atakavo štai šį krovininį laivą.

Rusija gali surengti provokaciją Baltijos šalyse arba Lenkijoje, kuri nesibaigtų visapusišku užpuolimu, laikraščiui „The Guardian“ šią savaitę teigė du šaltiniai. Dviejų NATO rytinio flango valstybių žvalgybos pareigūnų teigimu, Kremlius siekia pasinaudoti galimomis Vakarų silpnosiomis vietomis, jo pajėgoms patiriant vis didesnį Ukrainos spaudimą.

Rusijos Valstybės Dūmos narys šeštadienį apkaltino Suomiją tampant „antrąja Ukraina“ ir įspėjo, kad Maskva turi pakankamai karinės galios sunaikinti pusę šalies. Apie tai šeštadienį skelbė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Šie grasinimai nuskambėjo praėjus dienai po to, kai Suomija paskelbė apie planus bendradarbiauti su JAV gynybos bendrove „Lockheed Martin“ ir Tamperės mieste įkurti pirmąjį Europoje reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (MLRS) priežiūros centrą.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Merilande vykusioje Demokratų partijos lėšų rinkimo šventėje sukritikavo savo įpėdinį Donaldą Trumpą dėl jo požiūrio į NATO ir Rusiją.

Buvęs fronto kareivis ir Kremliaus kritikas Aleksandras Luninas, reikalavęs galimybės susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad aptartų tikrąją padėtį fronto linijoje, buvo iškviestas į policiją.

Bahreino oro gynybos pajėgos sekmadienį perėmė Irano paleistas raketas ir dronus, pranešė Persijos įlankos karalystės kariuomenė po to, kai JAV sudavė naujus smūgius Islamo Respublikai, o ši ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Bahreino kariuomenė pareiškė, kad „perėmė ir sunaikino keletą sviedinių, panaudotų per šias klastingas Irano atakas“, ir pridūrė, kad yra „aukščiausio lygio parengtyje“. Tuo metu Kuveito užsienio reikalų ministerija sekmadienį pasmerkė naują Irano išpuolį prieš šalies teritoriją.

Europos Sąjungos (ES) šalys, esančios bloko rytinėje dalyje, spaudžia Briuselį, kad šis greičiau tvirtintų oro gynybos finansavimo projektus, rašo „Bloomberg“. Šios šalys vis dažniau susiduria su dronų incidentais. 2026-ieji Baltijos šalims tapo precedento neturinčiais metais dėl į jų oro erdvę patekusių dronų.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius šeštadienį Belgrade surengtame valdančiosios partijos mitinge, į kurį, nepaisydami kaitros, susirinko tūkstančiai žmonių, paskelbė, jog per „kelias savaites“ atsistatydins. Nuo 2024 metų lapkritį Novi Sado traukinių stotyje įvykusios stogelio griūties, per kurią žuvo 16 žmonių, Serbijoje nuolat vyksta protestai prieš korupciją, o raginimai atlikti skaidrų įvykio tyrimą peraugo į reikalavimus surengti pirmalaikius rinkimus.

Prancūzijoje per rekordinę karščio bangą, kuri jau ne vieną dieną alina didžiąją dalį Vakarų Europos, užregistruota apie 1 000 daugiau mirčių nei buvo prognozuota remiantis ankstesnių mėnesių rodikliais, sekmadienį pranešė Prancūzijos sveikatos pareigūnai. „Nuo birželio 24 dienos užfiksuota apie 1 000 papildomų mirčių (nekonsoliduotais duomenimis), palyginti su ankstesniais mėnesiais užregistruotais mirties atvejais“, – teigiama Prancūzijos visuomenės sveikatos tarnybos pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu vykdoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kryme yra „tiksliai apskaičiuota“. Pasak jo, gavus partnerių Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime pažadėtą pagalbą, Kyjivas galės skubiai sukurti sąlygas, kuriomis Rusija bus priversta pasirinkti taiką. V. Zelenskis vakariname kreipimesi pabrėžė, kad Ukraina labai tikisi teigiamo sąjungininkų sprendimo.

Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pranešė keršydama už JAV atakas Irano teritorijoje sudavusi smūgių Kuveitui ir Bahreinui bei įspėjo, kad bet kokia tolesnė agresija sulauks „triuškinančio atsako“. Islamo respublika ir Jungtinės Valstijos kaltina viena kitą pažeidus trapių paliaubų sąlygas, dėl to tampa sunkiau derėtis dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.

Pietų Rusijoje per „masinį“ Ukrainos dronų smūgį žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas, taip pat kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje, sekmadienį pranešė srities gubernatorius. Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas teigė, kad dėl krintančių nuolaužų taip pat buvo apgadinti keli namai.

Dalį Europos apėmus karščio bangai, gyventojams skelbiami priminimai, kokių daiktų karščių metu nereikėtų palikti automobiliuose. Kelių dažnai naudojamų daiktų sąrašą birželio pabaigoje publikavo „Express“. Karštos dienos dažnai reiškia, kad žmonės keliauja prie vandens telkinių, o kai kurie automobilius renkasi ir kasdienėms kelionėms po miestą – vykti automobiliu su įjungtu kondicionieriumi kartais gali būti patogiau nei rinktis kitas transporto priemones.

Ukrainoje – unikali žmonių evakavimo operacija. Kariai civilius iš namų pavojingose zonose gelbėjo pasitelkę robotą. Net dvejus metus šios operacijos laukė paskutiniai, šalia fronto linijos esančio suniokoto kaimo gyventojai. Mat kiekvieną dieną mirtis jiems alsavo į nugarą: visi keliai į gyvenvietę užblokuoti, o virš galvų – ištisą parą zuja dronai. Operacija nebuvo lengva, padėtį sunkino gelbėjamų žmonių būklė: sūnus – sužeistas, o mama paralyžiuota.

Birželio 15–21 dienomis benzino gamyba Rusijoje sumažėjo maždaug 25 proc., palyginti su 2025 metų birželio vidurkiu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonėje. Dar birželio pradžioje Rusijos energetikos ministerija pripažino tiekimo sutrikimus šalies pietiniuose regionuose dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš kuro ir energetikos komplekso objektus, tačiau vadino tai „laikinais sunkumais“ ir tikino, kad situacija kontroliuojama.

Čekijoje užfiksuota aukščiausia visų laikų temperatūra – šeštadienį Doksanų meteorologijos stotyje, esančioje į šiaurę nuo Prahos, termometro stulpeliai pakilo iki 40,6 laipsnio Celsijaus, pranešė šalies meteorologijos tarnyba CHMI. Naujasis rodiklis viršijo ankstesnį 40,4 laipsnio karščio rekordą, užfiksuotą 2012 metais Dobržichovicėje, į pietvakarius nuo Prahos, pridūrė CHMI.

Vokietijoje šeštadienį užfiksuotas naujas visų laikų temperatūros rekordas - 41,5 laipsnio Celsijaus, rodo preliminarūs šalies meteorologijos tarnybos (DWD) duomenys. Šis rodiklis užfiksuotas Drevico stotyje, rytinėje Vokietijos dalyje, naujienų agentūrai AFP nurodė DWD atstovas spaudai. Taip buvo pagerintas ankstesnis 41,3 laipsnio Celsijaus rekordas, užfiksuotas vos prieš dieną Sarbriukene, šalies pietvakariuose.

Venesuelos Simono Bolivaro tarptautinis oro uostas šeštadienį buvo iš dalies atidarytas ir priima krovininius skrydžius su pagalba nukentėjusiesiems nuo šią savaitę šalį supurčiusių žemės drebėjimų, žurnalistams pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Afganistaną šeštadienį sukrėtė 6,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS), o naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje Kabule ir kitur pranešė apie stiprius požeminius smūgius. Žemės drebėjimas sukrėtė rytines provincijas, įskaitant Chostą ir Nangarharą, taip pat buvo juntamas Pakistano sostinėje Islamabade, teigė AFP žurnalistai. Pasak USGS, žemės drebėjimo epicentras užfiksuotas šiaurės rytų Afganistane, 208 km gylyje.

„Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas šeštadienį pasmerkė JAV, Izraelio ir Libano bendrą susitarimą, pavadindamas jį didele Beiruto klaida, ir pareiškė, kad jo grupuotė laiko jį negaliojančiu. Susitarimas, apimantis bandomąsias pastangas, kai Libano kariai turi perimti dviejų šiuo metu Izraelio okupuotų teritorijų kontrolę, taip pat „Hezbollah“ nuginklavimo procesą, buvo pasirašytas penktadienį Vašingtone po penkių derybų raundų.

Ukraina ir Lenkija jau beveik mėnesį konfliktuoja dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimo vienam iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių suteikti garbės pavadinimą „Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) herojai“. Šis sprendimas sukėlė didžiulį Lenkijos pasipiktinimą, nes šalis ukrainiečių nacionalistus laiko atsakingais už dešimčių tūkstančių lenkų nužudymą Antrojo pasaulinio karo metais. Tuo tarpu Ukrainoje UPA kovotojai vertinami kaip kovotojai už šalies nepriklausomybę.

Danijoje šeštadienį užfiksuota aukščiausia visų laikų temperatūra, pranešė Danijos meteorologijos institutas (DMI). „Šiauriau Odensės užfiksavus 36,6 laipsnio Celsijaus temperatūrą, turime karščiausią dieną nuo pat matavimų pradžios 1874 metais“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė DMI. Institutas savo pranešime pridūrė, kad „diena dar nesibaigė“. Ankstesnis šios šalies temperatūros rekordas buvo 36,4 laipsnio Celsijaus, užfiksuotas 1975 metų rugpjūtį, nurodo DMI.