Dauguma Vokietijos gyventojų prieštarauja tam, kad šalis imtųsi karinės lyderystės Europoje, rodo Körberio fondo užsakymu atlikta „Forsa“ apklausa. Apklausa parodė, kad 61 proc. respondentų į klausimą, ar Vokietija turėtų imtis tokio vaidmens, atsakė „greičiau ne“, o 38 proc. buvo už. Didžiausias nenoras buvo matyti rytinėje Vokietijos dalyje – 75 proc., palyginti su 58 proc. vakarinėje.

Vieno iš žymiausių Baltarusijos disidentų žmona sakė, kad jis vėl atsidūrė kalėjime, nes po didelio skaičiaus politinių kalinių išlaisvinimo rugsėjo mėnesį atsisakė išvykti į Lietuvą. 69-erių Mykola Statkevičius, kuris 2010 m. varžėsi su prezidentu Aliaksandru Lukašenka dėl prezidento posto, kartu su keliomis dešimtimis kitų politinių kalinių turėjo vykti į Lietuvą. Tačiau jis atsisakė kirsti sieną, o A. Lukašenka užsiminė, kad M. Statkevičius vėl atsidūrė už grotų Baltarusijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija gavo Donaldo Trumpo taikos Ukrainoje planą ir apkaltino Europą kenkiant pastangoms ieškoti sprendimo. Naujausiuose komentaruose, kuriuos cituoja rusų propagandos agentūra TASS, S. Lavrovas pareiškė, jog Rusija gavo D. Trumpo planą neoficialiais kanalais ir yra pasirengusi aptarti konkrečias formuluotes. Jis kaltino Vakarus, teigė, kad esą Vakarai nori pakeisti D. Trumpo planą ir pakenkti pastangoms išspręsti konfliktą.

Baltieji rūmai pirmadienį atmetė kritiką, įskaitant ir iš Respublikonų partijos, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko Rusiją, siekdamas užbaigti karą Ukrainoje. „Mintis, kad Jungtinės Amerikos Valstijos šiame kare nebendradarbiauja su abiem pusėmis vienodai, kad jį užbaigtų, yra visiškai ir absoliučiai klaidinga“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

JAV prezidento administracija tvirtina, kad jau susitarta dėl didžiosios daugumos plano, kuriuo siekiama nutraukti karą prieš Ukrainą, punktų, liko tik „keletas nesutarimų“. Kaip informuoja „Ukrinform“ korespondentas, apie tai žurnalistams pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt. „Visi optimistiškai vertina vakarykščius įvykius Ženevoje“, – pirmadienį sakė ji.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėjas, buvęs Rusijos ambasadorius JAV Jurijus Ušakovas atmetė Europos lyderių pasiūlytą taikos Ukrainoje planą, skelbia „DW“. Jis pareiškė, kad Kremliui iš esmės buvo priimtinas pirminis JAV planas, o Europos pasiūlymai dėl karo pabaigos Rusijai esą atrodo nekonstruktyvūs. J. Ušakovas nepatikslino, kuri plano versija turima omenyje.

Viena krikščionių organizacija sekmadienį pranešė, kad mažiausiai 50 iš daugiau kaip 300 vaikų, kuriuos ginkluoti užpuolikai pagrobė iš katalikiškos mokyklos Nigerijoje, pavyko pabėgti nuo pagrobėjų, o prezidentas paskelbė, kad pavyko išgelbėti 38 tikinčiuosius, praėjusią savaitę pagrobtus per kitą išpuolį. Penktadienį Nigerio valstijoje ginkluoti užpuolikai užpuolė Švč. Mergelės Marijos mokyklą ir pagrobė 303 vaikus bei 12 mokytojų. Tai vienas didžiausių masinių pagrobimų Nigerijoje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovė spaudai Karoline Leavitt žurnalistams pareiškė, kad derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos buvo produktyvios, tačiau vis dar yra keletas nesutarimų. Ji taip pat pridūrė, kad šiuo metu nėra planų, kad D. Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiktų šią savaitę. K/ Leavitt atkreipė dėmesį, kad patikslintas planas turės būti vėl pateiktas rusams. „Yra skubos jausmas.

Paryžiaus muziejuje atgimė princesė Diana – pristatyta itin realistiška jos vaškinė figūra. Prancūzai Dianą pavaizdavo su legendine „keršto“ suknele, kurią ji vilkėjo, kai jos vyras, dabartinis Jungtinės Karalystės karalius Karolis III per televiziją prisipažino, kad buvo neištikimas Dianai. Vaškinės figūros kūrėjai sako, kad Londone tai nebūtų leista. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Odesoje lapkričio 24 d. vakarą aidėjo sprogimai – Rusija surengė intensyvią dronų ataką, per kurią mieste kilo gaisrai, dingo elektra ir buvo apgadinti gyvenamieji namai. Liudininkai pasakoja apie ugnį daugiabučių kiemuose, o vietos valdžia perspėja apie toliau virš regiono fiksuojamus priešo dronus. UNIAN pranešė, kad oro pavojus paskelbtas apie 18:15 val. vietos laiku. Stebėjimo kanalai informavo, jog daug dronų juda iš Juodosios jūros pusės Odesos link.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį po pokalbio telefonu su kinų prezidentu Xi Jinpingu JAV ir Kinijos santykius pavadino „itin tvirtais“, tačiau neužsiminė apie ginčytiną Taivano klausimą. D. Trumpo pareiškime patvirtinta, kad jis balandį lankysis Kinijoje, o Xi Jinpingas į Vašingtoną atvyks vėliau 2026 metais. Tačiau, priešingai nei oficialiame Kinijos pranešime, kuriame teigta, kad pokalbio metu buvo išsamiai aptartas Taivano klausimas, D. Trumpas šia tema nepasisakė.

Kinija, tapusi pagrindiniu Maskvos tiekėju po Vakarų sankcijų, esą pati skaudžiai smogia Rusijai – dirbtinai išpūsdama dvejopo naudojimo prekių kainas iki rekordinio lygio. Naujausias tyrimas rodo, kad už kritiškai svarbią įrangą Kremlius kinams moka beveik dvigubai daugiau nei kitos šalys. Kinijos eksportuotojai reikšmingai ir dirbtinai didina dvejopo naudojimo prekių kainas Rusijos kariniam pramonės kompleksui, pasinaudodami Kremliaus priklausomybe nuo jų tiekimo.

Ženevoje vykusiose derybose JAV ir Ukraina parengė naują, 19 punktų taikos susitarimo projektą, tačiau svarbiausi ir labiausiai ginčytini klausimai – nuo teritorijų iki santykių su NATO ir Rusija – palikti spręsti Donaldui Trumpui ir Volodymyrui Zelenskiui. Apie tai pranešė Ukrainos diplomatijos atstovas Serhijus Kyslycia, pabrėždamas, kad dokumentas gerokai skiriasi nuo kritikos sulaukusios pirminės versijos.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį iškvietė Izraelio ambasadorių dėl Jeruzalėje esančio Holokausto memorialo „Yad Vashem“ įrašo socialiniuose tinkluose, kuriame teigiama, kad Lenkija buvo pirmoji šalis, kurioje Antrojo pasaulinio karo metais žydai buvo priversti nešioti skiriamąjį ženklą.

Per Gazos karą žuvusių palestiniečių skaičius, mokslininkų skaičiavimu, gali būti daug didesnis nei iki šiol manyta. Apie tai rašo vokiečių leidinys „Zeit“, remdamasis Vokietijos Maxo Plancko demografinių tyrimų institutu. Remiantis jo skelbiamais tyrimo rezultatais, per dvejus karo metus galėjo žūti mažiausiai 100 tūkst. žmonių. Šiuo metu tarp Izraelio ir islamistinio „Hamas“ judėjimo galioja paliaubos.

Baltarusijos demokratinių jėgų forumas siūlo įtraukti Baltarusiją į praeitą savaitę JAV pristatytą taikos planą, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, praneša „Kyiv Post“. Baltarusijos demokratinių jėgų forumas džiaugiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo lyderyste siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje ir pritaria, kad greitas karo užbaigimas yra svarbiausias prioritetas.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį telefonu aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir Taivano klausimą, pranešė kinų valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Xi Jinpingas D. Trumpui pasakė, kad abi šalys turėtų „palaikyti santykių impulsą“ po jų praėjusio mėnesio susitikimo Pietų Korėjoje, sakoma pranešime.

Kremlius atmetė žiniasklaidoje paskelbtą Europos siūlomą taikos planą Ukrainai – Rusijos pareigūnai jį vadina „visiškai nekonstruktyviu“. Kremliaus atstovai tikina, kad naujausias Vakarų pasiūlymas esą neatitinka Maskvos interesų, rašo „Evropeiskaja pravda“. Rusija pareiškė laikanti nekonstruktyviu žiniasklaidoje paskelbtą Europos valstybių pasiūlymą dėl taikaus konflikto Ukrainoje sprendimo. Tai pareiškė Kremliaus vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad JAV plane, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, esama „daug gerų elementų“, bet įspėjo, kad kai kurie kiti elementai dar turi būti patobulinti. „Nenoriu nagrinėti plano eilutę po eilutės, ypač todėl, kad jis dabar yra svarstomas“, – pirmadienį televizijai „Fox News“ sakė M. Rutte. „Kaip sakiau, plane yra daug gerų elementų... yra keletas elementų, kuriuos reikia patobulinti“, – pridūrė jis.

Tulūzos vulkaninių pelenų konsultacinis centras (VAAC) pranešė, kad Etiopijos šiaurės rytuose pirmą kartą per beveik 12 tūkst. metų išsiveržė ugnikalnis, į dangų išmesdamas tirštus dūmų stulpus, kurių aukštis siekė iki 14 kilometrų. Heilio Gabio ugnikalnis, esantis Etiopijos Afaro regione netoli sienos su Eritrėja, už maždaug 800 kilometrų į šiaurės rytus nuo Adis Abebos, išsiveržė sekmadienį ir jo išsiveržimas truko keletą valandų.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg, kuri šeštadienį kartu su aplinkosaugos judėjimu „Extinction Rebellion“ Venecijos Didįjį kanalą „nuspalvino“ žalia spalva, buvo išguita iš miesto. Leidimo akcijai, kurios metu, institucijų duomenimis, panaudoti nekenksmingi dažai, nebuvo prašyta. Policija visiems 37 aktyvistams, įskaitant G. Thunberg, nurodė 48 valandoms palikti Veneciją, pranešė agentūra APA. Dėl aktyvistų veiksmų kreiptasi į policiją, konfiskuoti jų plakatai ir muzikos instrumentai.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka vėl ėmėsi atvirų pareiškimų apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje – šįkart jis tikino, esą „vargas“ baigsis jau artimiausiu metu. Tuo metu Ukrainos ir Vakarų lyderiai perspėja: tikėti tariama pažanga derybose nevertėtų, nes Maskva ir toliau spaudžia Kyjivą nepriimtinomis sąlygomis. Baltarusijos lyderis pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali baigtis „artimiausiu metu“, rašo UNIAN.

Prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytas lapkričio 27 d. terminas, iki kurio Ukraina turi pasirašyti JAV remiamą taikos planą, nėra galutinis ir gali būti atidėtas savaitei, teigia JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa pirmadienį prieš skubų Europos Sąjungos (ES) lyderių posėdį, kai bus aptartas atnaujintas veiksmų planas dėl Ukrainos, pasikalbėjo su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu prieš šįryt vykusį neoficialų ES lyderių susitikimą dėl taikos pastangų Ukrainoje, kad gaučiau jo padėties įvertinimą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė A. Costa.

Pusšimtis Europos politikų, įskaitant penkis Lietuvos politikus, laišku kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą teigdami, jog pataikavimas Rusijai ir bandymai spausti Ukrainą yra „moraliai smerktini ir prieštarauja žmogiškam padorumui“. „Bet koks nuolaidžiavimas agresorei Rusijai, bet kokios pastangos daryti spaudimą Ukrainai, kaip šios agresijos aukai, yra morališkai smerktini ir pažeidžia žmogiškąjį orumą.

Estijos parlamento (Riigikogu) užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko teigimu, ateinanti savaitė bus viena iš svarbiausių Rusijos kare su Ukraina, patiriančia spaudimą pasirašyti JAV parengtą susitarimą dėl taikos, rašo šalies visuomeninis transliuotojas ERR. Praėjusią savaitę žiniasklaidai nutekėjo JAV plano projektas, kuriame Ukraina raginama atsisakyti teritorijos, sumažinti ginkluotųjų pajėgų dydį ir atsisakyti narystės NATO. Vietoj to JAV Ukrainai suteiks saugumo garantijas.

Po to, kai Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas pasiūlė buvusiam princui Andrew (Endriu) duoti parodymus JAV Kongreso komitetui, tiriančiam nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino (Džefrio Epšteino) bylą, spaudimas buvusiam princui didėja.

Sekmadienį Latvijoje buvo aptikti keli meteorologiniai balionai su kontrabandinėmis cigaretėmis iš Baltarusijos, Latvijos televizijai TV3 pirmadienį pranešė šalies Vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis. Jis paaiškino, kad Latvijos atveju, skirtingai nei Lietuvoje, šie balionai nekelia rimtos grėsmės kritinei infrastruktūrai, mat netoli sienos nėra oro uosto. Visgi, pasak jo, kontrabandinių cigarečių krovinio svoris gali padaryti lokalizuotą žalą.

Europos Sąjungos prekybos ministrai pirmadienį Briuselyje susitinka su savo kolegomis iš JAV – prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku ir prekybos reikalų atstovu Jamiesonu Greeru – kad aptartų konfliktus tarpusavio santykiuose. Darbotvarkėje – liepos mėnesį sudaryto JAV ir ES susitarimo dėl tarifų įgyvendinimas, taip pat tokios pasaulinės problemos, kaip pertekliniai pajėgumai ir protekcionizmas.

Europos šalys sekmadienį pasiūlė pakeitimus JAV taikos planui Ukrainai, kurie Kyjivo naudai žymiai sušvelnina keletą pagrindinių punktų. Pagal šiuos pakeitimus Ukraina neturėtų atiduoti Rusijai jokių šiuo metu savo kontroliuojamų teritorijų, taip pat nėra planų pripažinti okupuotas Ukrainos dalis Rusijos de facto teritorija. Pasiūlymai dėl taikos Ukrainoje Pasiūlymuose numatyta apriboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydį iki 800 tūkst., o ne iki 600 tūkst.

Du vyrai Vokietijoje, Kelno oro uoste lėktuvą bandė vytis bėgdami kilimo ir tūpimo taku, skelbia „Blick“. Vyrai atsidūrė policijos areštinėje. Incidentas įvyko su „Wizz Air“ bendrovės lėktuvu. Lėktuvas kaip tik ruošėsi pakilti iš Kelno į Bukareštą. Vyrai ėmė vytis lėktuvą „Airbus A321“ jau buvo palikęs vartus, varikliai jau veikė – lėktuvas buvo pakeliui į kilimo taką. Staiga du vyrai ėmė bėgti per kilimo taką, mojuodami rankomis. 28-erių ir 47-erių rumunai nespėjo į lėktuvą.

Baltieji rūmai sekmadienį pareiškė, kad Šveicarijoje vykusios derybos dėl pasiūlymo užbaigti karą Ukrainoje buvo „svarbus žingsnis į priekį“, ir dar kartą patvirtino, kad bet koks galutinis susitarimas „visiškai užtikrins“ karo nuniokotos šalies suverenitetą. Po kelių minučių Vašingtonas paskelbė bendrą JAV ir Ukrainos pareiškimą, kuriame teigiama: „Diskusijų rezultatas – šalys parengė atnaujintą ir patobulintą taikos planą.

Vašingtonas ir Kyjivas sekmadienį sekmadienį po konstruktyvių JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnų derybų Ženevoje pareiškė, kad bet koks galutinis susitarimas, kuriuo siekiama sustabdyti karą su Rusija, turi visiškai apsaugoti Ukrainos suverenitetą. Po visą dieną trukusių susitikimų, sušauktų dėl JAV pasiūlymo, kuris buvo kritikuojamas kaip palankus Rusijai, derybininkai parengė „atnaujintą ir patobulintą taikos programą“, teigiama bendrame JAV ir Ukrainos pareiškime.

Per Rusijos dronų smūgį antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive žuvo keturi žmonės ir 17 buvo sužeisti, pranešė miesto meras. Ataka surengta, JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnams susirinkus Ženevoje aptarti pasiūlymo, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje, kuris prasidėjo Rusijai pradėjus plataus masto invaziją. „Šiuo metu žinoma, kad buvo sužeista 17 žmonių.

Palestiniečių islamistų grupės „Hamas“ delegacija sekmadienį atvyko į Kairą deryboms po dar vieno smurto protrūkio Gazos Ruože. „Hamas“ po susitikimo pareiškė, kad delegacija pabrėžė pasirengimą įgyvendinti pirmąjį JAV prezidento Donaldo Trumpo Gazos taikos plano etapą. Delegacijai vadovavo Khalilas al-Haya, aukščiausio rango „Hamas“ pareigūnas užsienyje.