Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pasirengęs aptarti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu paliaubų Ukrainoje sutartį, tačiau atmeta galimybę padaryti kokių nors reikšmingų nuolaidų teritorijos prasme ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų savo ketinimo įstoti į NATO. Apie tai cituodama penkių esamų ir buvusių Rusijos pareigūnų žodžius pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Pašnekovų teigimu, V. Putinas iš esmės galėtų sutikti įšaldyti konfliktą ties esama fronto linija.

Šiandieninis smūgis Kursko srityje galėjo būti suduotas į Rusijos kariuomenės slaptą požeminį objektą Bariatinskų dvaro, dabar priklausančio V. Putino administracijai, teritorijoje, skelbiama UNIAN ir „Defense Express“. „Bloomberg“ pranešė, kad Kursko srityje galėjo būti pirmą sykį panaudoti britų raketos „Storm Shadow“. Internete paviešintas vaizdo įrašas, kuriame liudininkas stovi šalia XIX a. rūmų pastatų komplekso pašonėje.

12 Rusijos medikų kreipėsi į Vladimirą Putiną, kad šis „nedelsiant paleistų“ neseniai teismo pripažinta kalta dėl melagingos informacijos platinimo paskelbtą pediatrę Nadeždą Bujanovą. Gydytojai piktinasi, kad valstybė už nieką sodina į kalėjimą visą gyvenimą vaikų gelbėjimui skyrusią specialistę.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį suteikė malonę dar 32 politiniams kaliniams, pranešė jo biuras – tai naujausias masinis paleidimas, likus dviem mėnesiams iki naujų prezidento rinkimų, per kuriuos jis prasitęs savo 30 metų trunkantį valdymą. Minskas surengė didžiulį susidorojimą su opozicija po to, kai buvo numalšinti prieš A. Lukašenką nukreipti protestai po ginčytinų 2020 metų prezidento rinkimų.

Serbijos šiauriniame Novi Sado mieste trečiadienį antrą dieną vyko susirėmimai tarp policijos ir opozicijos protestuotojų, kurie reikalavo sulaikyti kai kuriuos pareigūnus dėl šį mėnesį geležinkelio stotyje įvykusios stogo griūties. Antivyriausybiniai protestuotojai siekė užblokuoti teismo pastatą Novi Sade, kur lapkričio 1-ąją stotyje sugriuvus stogui žuvo 15 žmonių ir dar du buvo sužeisti. Riaušių policija protestuotojus atitraukė nuo pastato.

Trečiadienį Lenkijos kino festivalyje įvyks pasaulinė vesterno „Rust“ („Rūdys“) premjera – to paties, kurio filmavimo aikštelėje prieš trejus metus per tragišką incidentą su ginklu žuvo jo operatorė. Holivudo žvaigždė aktorius Alecas Baldwinas buvo apkaltintas pažeidęs bazines ginklų saugos taisykles ir dėl to 2021 metais pražudęs Halyną Hutchins, tačiau jam iškelta netyčinio nužudymo byla šių metų pradžioje subliuško.

Danijos karinis jūrų laivynas trečiadienį pranešė, kad stebi vieną Kinijos krovininį laivą Baltijos jūroje, kelioms šalims pradėjus tyrimus dėl įtariamo dviejų pažeistų povandeninių telekomunikacijų kabelių sabotažo. „Danijos gynyba gali patvirtinti, kad esame vietovėje netoli Kinijos laivo „Yi Peng 3“, – rašoma kariuomenės elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP ir priduriama, kad kol kas daugiau komentarų šia tema neteiks.

Vokietijos pramonė po eilės nepalankių prognozių ir susirūpinimo dėl ekonomikos vis pesimistiškiau vertina savo konkurencingumą ateityje, rodo trečiadienį paskelbta apklausa, kurią surengė įtakingas šalies „Ifo“ institutas. Vokietijos pramonės konkurencingumas „smukęs labiausiai nuo apklausos pradžios 1994 metais“, teigė „Ifo“ ekspertas Stefanas Saueris, remdamasis maždaug 2000 instituto apklaustų pramonės įmonių vertinimais.

Pasaulinį ažiotažą sukėlęs tolimojo nuotolio raketų ATACMS paleidimas iš Ukrainos teritorijos į Rusijos gilumą, Briansko sritį, pačioje Rusijoje aptariamas santūriai. Valdžia kol kas neaštrina pareiškimų, o kariuomenė ir išvis pareiškė, kad ukrainiečių padalinio, kuris paleido raketas, negali surasti.

Derybose dėl paliaubų tarp Izraelio ir „Hezbollah“ Libane, pasak amerikiečių tarpininko Amoso Hochsteino, pasiekta tolesnės pažangos. Jis paskelbė po dar vieno susitikimo su Libano parlamento pirmininku Nabihu Berriu vyksiąs toliau į Izraelį ir mėginsiąs išjudinti derybas ten. Daugiau detalių tarpininkas nepateikė. A. Hochsteinas antradienį kalbėjosi su N. Berriu apie diskutuojamą susitarimo projektą.

Belgorodo srities Gubkino mieste sėkmingai smogta Rusijos kariuomenės grupuotės „Šiaurė“ vadavietei. Tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Miesto gyventojai matė tirštus juodus dūmus, užuodė jų kvapą, girdėjo garsius sprogimus, pažymėjo Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovai ir priminė, kad už kiekvieną ukrainiečių tautai padarytą nusikaltimą bus sulaukta atitinkamo ir teisingo atpildo.

Vašingtonas netrukus aprūpins Ukrainą priešpėstinėmis sausumos minomis, trečiadienį pranešė JAV pareigūnas. Šis sprendimas priimtas JAV prezidentui Joe Bidenui stengiantis padidinti karinę pagalbą Ukrainai paskutiniais kadenciją baigiančios administracijos mėnesiais. Šis žingsnis taip pat žengtas baiminantis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sumažins paramą Kyjivui, kai sausį grįš į valdžią.

Ukrainos sostinėje Kyjive buvo suaktyvinta oro gynyba, pranešė miesto karinė administracija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. „Sostinėje veikia oro gynyba. Likite slėptuvėse, kol bus atšauktas oro pavojus!“ – teigiama paskelbtame pranešime. Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido puolamuosius bepiločius orlaivius. Oro pavojus buvo paskelbtas keliuose regionuose.

Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją papildomų artilerijos ir raketų paleidimo įrenginių Maskvos karui Ukrainoje, o Pchenjano kareiviai jau dalyvauja kovoje, trečiadienį pranešė Pietų Korėjos įstatymų leidėjas. Seulas kaltina Šiaurės Korėją siunčiant į Rusiją tūkstančius kareivių ir konteinerių su ginklais, abiejų šalių kariniai ryšiai sustiprėjo, nepaisant sankcijų abiem šalims.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius antradienį telefonu kalbėjosi su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir apie tai pats pranešė platformoje „X“. E. Rinkevičius pokalbį su D. Trumpu apibūdino kaip puikų. Pasak Latvijos prezidento, jis pasveikino D. Trumpą su išrinkimu JAV prezidentu. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta dvišaliam bendradarbiavimui gynybos ir ekonomikos srityse, JAV lyderystei NATO ir Rusijos karui prieš Ukrainą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį pareiškė, kad Izraelis siūlo 5 mln. dolerių (4,73 mln. eurų) atlygį už kiekvieną išlaisvintą įkaitą Gazos Ruože. „Kiekvienas, kuris išves įkaitą, kartu su mumis ras saugų būdą, kaip padėti jiems ir jų šeimoms išvykti“, – palestiniečių teritorijoje nufilmuotame vaizdo įraše teigė B. Netanyahu, sakoma jo biuro pranešime. „Mes taip pat skirsime jiems 5 mln. dolerių atlygį už kiekvieną įkaitą“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas su Ukraina žengia į naują pavojingą etapą. Konfliktui įžengus į 1000-ąją dieną, Ukraina pasinaudojo savo naujai suteiktais ilgojo nuotolio raketų pajėgumais, kad smogtų karinei bazei Rusijos teritorijoje. Maskva, perspėjusi dėl tokių veiksmų, sustiprino branduolinio atsako į konvencines atakas grėsmę.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas Pchenjane susitiko su Rusijos gamtos išteklių ministru, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Šio ministro ir kitų delegacijų iš Maskvos atvykimas matomas kaip stiprėjančių ryšių karo Ukrainoje akivaizdoje ženklas.

Donaldo Trumpo sąjungininkai pirmadienį kritikavo kadenciją baigiančio prezidento Joe Bideno sprendimą leisti Ukrainai smogti kariniams objektams Rusijos teritorijoje JAV gamintomis raketomis ir kaltino demokratą situacijos eskalavimu. Likus dviem mėnesiams JAV valstybės vadovo poste, šis sprendimas buvo stiprus JAV užsienio politikos posūkis, kuriuo patenkinti jau ilgą laiką girdėti Ukrainos prašymai.

ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis antradienį apkaltino Rusiją svaidantis „visiškai neatsakingais“ grasinimais branduoliniu ginklu po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė naująją Rusijos branduolinę doktriną, išplečiančią Maskvos galimybes panaudoti šį ginklą.

Jei dėl Rusijos laimėjimų kare Ukrainoje į Europos Sąjungą plūstelės nauja didelė pabėgėlių banga, Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser norėtų, kad pabėgėliai būtų teisingiau paskirstyti tarp ES šalių. N. Faeser teigė, kad ji nesitiki tokios įvykių raidos, tačiau sakė, kad dabartinis Ukrainos pabėgėlių paskirstymas užkrauna didelę naštą vos kelioms juos priimančioms šalims.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas antradienį naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad šalies kariuomenė panaudojo JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACMS smūgiams Rusijos teritorijoje. „Ataka Briansko srityje buvo įvykdyta raketomis ATACMS“, – sakė šaltinis naujienų agentūrai AFP, nepateikdamas jokių detalių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive atsisakė tai pakomentuoti. Rusija pareiškė, kad JAV ginklų panaudojimas žymi naujo karo etapo pradžią.

Nors Rusijos vadovybė anksčiau skelbė apie Ukrainos sostinės Kyjivo okupavimą per dvi arba tris dienas, karas tebevyksta 1001-ąją dieną. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teisinosi, kodėl karas užtruko. Apie tai rašo UNIAN. Peskovas pasiteisino Nors karas tęsiasi jau daugiau nei 1000 dienų, D. Peskovas sako, kad „prireiks daugiau laiko“. „Kai viskas prasidėjo, viskas buvo daroma prieš Kyjivo režimą. Ir dabar viskas tęsiasi kaip karas tarp Rusijos ir NATO.

NATO antradienį paskelbė, jog makedonė Radmila Šekerinska buvo paskirta Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja. 52-ejų R. Šekerinska postą perims vėliau šiais metais. Vietą jai užleis rumunas Mircea Geona. „Ji tikrai tiki NATO, žino, kiek įdirbio reikia prisijungti prie Aljanso, ir ką reiškia būti visaverčiu nariu“, – komentavo NATO vadovas Markas Rutte pranešime.

Oficialiai patvirtinus valdančiosios partijos pergalę parlamento rinkimuose, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili Konstituciniam teismui skundžia balsavimo rezultatus. „Prezidentė Konstituciniam teismui pateikė skundą, kad būtų anuliuoti spalio 26 d. vykusių parlamento rinkimų rezultatai“, – antradienį sakė jos advokatė Eka Bezelija.

Suomijos Nacionalinis tyrimų biuras antradienį paskelbė pradėjęs tyrimą, kurio metu bus aiškinamasi, kodėl nutrūko Suomiją ir Vokietiją jūros dugnu jungiantis telekomunikacijų kabelis, nors Vokietija šį incidentą vadina „sabotažo“ aktu.

Prancūzė Gisele Pelicot, išdrįsusi paduoti parodymus prieš dešimtis vyrų, kaltinamų ją išžaginus, kai ją apsvaigino jos vyras, savo baigiamojoje kalboje teisme antradienį sakė, jog atėjo laikas mačistinei visuomenei pakeisti požiūrį į prievartą. „Atėjo laikas, kai mačistinė, patriarchalinė visuomenė, kuri nesureikšmina prievartos, turi pasikeisti“, – sakė G. Pelicot, kurios buvęs sutuoktinis ir visa virtinė kitų vyrų yra teisiami.

Penkios didžiausios Europos Sąjungos (ES) šalys pritarė pasiūlymui išleisti bendras gynybos obligacijas bloko gynybos pramonei paremti, antradienį sakė lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, ES šalys siekia stiprinti savo gynybos sektorius, tačiau nebuvo aišku, kaip surinkti reikiamas sumas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivui gali tekti laukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymo pabaigos, kad galėtų susigrąžinti visą savo tarptautiniu mastu pripažintą teritoriją. „Galbūt Ukrainai teks pergyventi ką nors Maskvoje, kad pasiektų visus savo tikslus (...). Galbūt – atkurti visišką valstybės vientisumą“, – kreipdamasis į Ukrainos parlamentą nurodė jis.

Rumunijos teismas antradienį nustatė, kad kaltinimuose dėl prekybos žmonėmis ir išžaginimo prieštaringai vertinamo interneto veikėjo Andrew Tate'o atžvilgiu yra neatitikimų, dėl kurių byla gali būti nutraukta. Prokurorai turi „ištaisyti neatitikimus kaltinamajame akte ir patikslinti (...), ar palaiko sprendimą perduoti kaltinamuosius teismui“, nurodė Bukarešto apeliacinis teismas.

Jungtinė Karalystė (JK) antradienį paskelbė sankcijas 10 asmenų ir subjektų, atsakingų už Rusijos vykdomą „prievartinę ukrainiečių vaikų deportaciją ir bandymą juos indoktrinuoti“, minint tūkstantį dienų nuo Rusijos invazijos pradžios Užsienio reikalų ministerija teigė, kad apribojimai skirti „tiems, kurie remia šią klastingą programą“. 2022 ir 2023 metais buvo imtasi panašių sankcijų asmenims ir subjektams, susijusiems su įtariamais priverstiniais deportavimais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad jau tūkstantį dienų tęsiasi nepaprastai sunkus ir įnirtingas mūšis dėl Ukrainos ateities, praneša „Ukrinform“. „1000 plataus masto karo dienų. 1000 itin sunkios ir įnirtingos kovos už mūsų egzistenciją dienų. Kovos už Ukrainos ir kiekvieno iš mūsų ateitį. 1000 dienų Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovoja su priešu fronte, kuris driekiasi daugiau kaip 1000 kilometrų“, - pažymėjo O. Syrskis feisbuke.

Antradienį sueina 1 000 dienų nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Per šį laiką įvyko daugybė kruvinų Rusijos atakų, sugriauta dalis Ukrainos infrastruktūros, žuvo tūkstančiai žmonių. Karas pakeitė ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išvaizdą. Nuo V. Zelenskio tapo neatsiejama rusvai žalsvos spalvos apranga, kuria vilkėdamas jis vyko ir į aukščiausio lygio susitikimus. Keitėsi ir V. Zelenskio veidas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė atnaujintos branduolinės doktrinos dokumentą. Anksčiau Kremlius skelbė, kad tai – perspėjimas Vakarams. Rusija savo branduolinę doktriną keičia siekdama apriboti Vakarų pagalbą Ukrainai ir gąsdindama branduoliniu smūgiu, kaip atsaku į leidimą Kyjivui smūgiuoti Rusijos gilumoje Vakarų šalių ginkluote.

JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius taikinius Rusijoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. „New York Times“ ir „The Washington Post“, kurie pirmieji šią žinią paskelbė remdamiesi savo šaltiniais, teigė, kad toks J. Bideno sprendimas buvo atsakas į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą, padedantį Maskvos karo pastangoms prieš kaimynę.