JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę dislokuoti tūkstančius JAV karių, siekdama sustiprinti savo operacijas Artimuosiuose Rytuose, tuo tarpu JAV kariuomenė ruošiasi galimiems tolesniems žingsniams kare prieš Iraną, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi JAV pareigūnais ir trimis kitais su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį okupantai surengė masinę dronų ataką Odesoje, kurios metu buvo pataikyta į gyvenamųjų namų kompleksą, yra nuketėjusiųjų, rašo „Unian“....

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskus paragino „vyti šalin“ mintis apie energetinio bendradarbiavimo su Rusija atnaujinimą. Energetinio bendradarbiavimo su Rusija atkūrimas, net ir esant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, yra neįmanomas dėl saugumo priežasčių.

Kataro užsienio reikalų ministerija teigia, kad „pasilieka teisę atsakyti“ į Irano raketų atakas prieš Ras Lafano pramoninį miestą, rašo „Sky News“. Ji apibūdino ataką kaip „pavojingą eskalaciją“ ir pareiškė, kad Kataras „nedvejodamas“ gins savo suverenitetą, nurodo užsienio reikalų ministerija. Griežtas Kataro žingsnis Persijos įlankos valstybė Irano gynybos ministerijos atstovui Irano ambasadoje Katare nurodė per 24 valandas palikti šalį.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED), kaip ir tikėtasi, nepakeitė palūkanų normų. Palūkanos liko 3,50–3,75 proc. intervale, trečiadienį Vašingtone pranešė FED. Dauguma ekspertų tokio sprendimo ir tikėjosi. Jau per ankstesnį posėdį sausio pabaigoje FED palūkanų normas paliko nepakeistas. Pernai FED tris kartus mažino palūkanas po 0,25 procentinio punkto. Dabartinė aplinka dėl Irano karo ir smarkiai išaugusių žaliavinės naftos kainų pasižymi dideliu netikrumu.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard savo kalboje Senate nepaminėjo dalies parengto pareiškimo, kuriame buvo kalbama apie tai, kad po 2025 m. JAV smūgių Iranas nebandė atkurti savo branduolinės programos, praneša „Bloomberg“. Pagal iš anksto parengtą jos kalbos tekstą, Iranas metus nebandė atkurti savo urano sodrinimo pajėgumų po operacijos „Midnight Hammer“. Visų pirma buvo pažymėta, kad įėjimai į požemines patalpas buvo užsandarinti.

Laivų sekimo sistemų duomenys trečiadienį parodė, kad į Kubą, kurioje dėl JAV ekonominės blokados reguliariai sutrinka elektros tiekimas, plaukia Rusijos tanklaivis su daugiau nei 700 tūkst. barelių naftos. Pasak jūrų transporto analitikų bendrovės „Kpler“, kovo 8 d. į laivą „Anatolij Kolodkin“, kuriam yra taikomos Vakarų sankcijos, Rusijos Primorsko uoste buvo pakrauta 730 tūkst. barelių naftos, o trečiadienį 16.00 val. Grinvičo laiku jis plaukė Rytų Atlanto vandenynu Kubos link.

Palikęs smūgius prieš Irano karinius objektus JAV pajėgoms, Izraelis sutelkė dėmesį į vadovų medžioklę – nuo šalies lyderių ir saugumo tarnybų vadovų iki žemesnio rango vadų, atsakingų už gyventojų kontrolę bei visuomenės nepasitenkinimo malšinimą.

Užsienio valstybių kaip Rusijos ar Irano žvalgyba vis dažniau verbuoja eilinius Europos šalių piliečius, kad šie šnipinėtų ar vykdytų sabotažą, praneša „Politico“. Pasak „Politico“, tai reiškia, kad Europos valstybių saugumo tarnyboms dabar tenka gaudyti niekuo neišsiskiriančius civilius, o ne profesionalius žvalgybos pareigūnus. Šie civiliai dažniausiai būna užverbuoti internete. Jie suviliojami arba pinigais, arba vien atliekamos misijos trauka.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos būtų konsultavusios su Berlynu dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, „mes būtume patarę nesirinkti tokio veiksmų plano“. „Mūsų, Izraelio ir Jungtinių Valstijų tikslas sutampa – Iranas ateityje nebeturi kelti grėsmės“, – parlamente kalbėjo F. Merzas. „Daugybę metų ir dešimtmečių Irano režimas laužė vieną taisyklę po kitos, sėjo terorą visame pasaulyje ir destabilizavo kaimynystę.

Donaldas Trumpas mėgsta sandorius, o Suomijos prezidentas mano, kad įmanoma pasiekti susitarimą, kuris padėtų vienu ypu išspręsti tiek Persijos įlankos naftos krizę, tiek karą Ukrainoje, rašo „Politico“ Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas teigia matantis realią galimybę pasiūlyti D. Trumpui tai, ko jis nori: Europos karinę paramą Hormūzo sąsiaurio, svarbiausio naftos transportavimo maršruto, kurį Iranas faktiškai blokavo reaguodamas į JAV ir Izraelio bombardavimus, apsaugai užtikrinti.

Kubos lyderis antradienį pareiškė, kad JAV susidurs su „nepalaužiamu pasipriešinimu“, jei bandys perimti nuskurdusios salos valdymą, komunistų valdžiai bandant susidoroti su visą šalį apėmusiais elektros tiekimo sutrikimais. Kubos vyriausybė patiria vis didesnį spaudimą: Vašingtonas vykdo naftos blokadą ir atvirai kalba norintis užbaigti beveik septynis dešimtmečius trunkančią JAV priešpriešą su vienpartine komunistine valstybe.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dažnai sukeldavo Europos sąjungininkų nepasitenkinimą savo atviru kreipimusi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir griežtais žodžiais Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį interviu „Aljazeera“ pareiškė, kad Iranas „netiki paliaubomis“, rašo „Clash Report“. „Mes netikime paliaubomis – mes tikime karo pabaiga. O karo pabaiga reiškia būtent tai: karo pabaigą visose fronto linijose“, – sakė Irano diplomatijos vadovas. Jis pridėjo, kad tai reikštų, jog karo problema būtų „išspręsta kartą ir visiems laikams“, ir kad visame regione įsivyrautų taika: Libane, Jemene, Irake, Irane ir kitose šalyse.

Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO šalys padėtų Amerikai užtikrinti saugią laivybą Irano įkaitu tapusiame Hormūzo sąsiauryje. Ir grasina, jei neprisidės – NATO laukia liūdnos dienos. Dalį šalių Europoje tokie Trumpo reikalavimai supykdė. Spaudžiamas britų premjeras sako, kad sąsiaurio apsauga – nėra kolektyvinis NATO reikalas, o Vokietijos gynybos ministras rėžė dar aštriau, kad tai – ne Europos karas. O kokios pozicijos laikosi Lietuva? Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pranešama, kad Rusija nuo karo pradžios prieš beveik 3 savaites plečia žvalgybos dalijimąsi ir karinį bendradarbiavimą su Iranu. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys leidiniui „Wall Street Journal“ teigė, kad Maskva teikia palydovines nuotraukas ir patobulintas dronų technologijas, siekdama padėti Teheranui tiksliau nusitaikyti į JAV pajėgas regione.

Informacinė Rusijos ataka prieš Baltijos šalis. Šį kartą epicentre atsidūrė Estijos pasienio miestas – Narva. Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose Rusijos kanalai platina žinutes ir ragina vietinius žmones ginkluotis, atsiskirti nuo Estijos ir įkurti vadinamąją Narvos liaudies respubliką. Reaguodamas į tokią provokaciją Estijos premjeras tvirtina, kad ši ataka surengta iš Rusijos. O jos pagrindinis tikslas kelti sumaištį ir kiršinti žmones.

Prieiga prie dronų nėra ribojama tik tokių didžiųjų režimų kaip Rusija ar Iranas – juos gali įsigyti net teroristinės grupuotės ar pavieniai nusikaltėliai, tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė savo kalboje Jungtinės Karalystės Parlamente. Jis pažymėjo, kad Iranas ir Rusija įgijo galimybę žudyti „pigiai ir iš didelio atstumo“, rašo „RBC-Ukraina“. Šiuo metu vienas „Shahed“ dronas kainuoja apie 50 tūkst. dolerių, o Ukrainos partneriai dažnai naudoja iki 4 mln.

Ukraina yra pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl dronų su visais patikimais partneriais, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Jungtinės Karalystės parlamente. Ukrainos valstybės vadovas priminė, kad Ukraina partnerių, įskaitant JAV, prašymu buvo išsiuntusi ekspertus dėl „Shahed“ dronų į Artimuosius Rytus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macronas žodžius. E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija yra pasirengusi padėti Hormūzo sąsiauryje, kai tik kovos baigsis. Prancūzijos prezidentas E. Macronas paaiškino, kad Prancūzija būtų pasirengusi padėti užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje – tačiau tik tada, kai baigsis kovos šiame strategiškai svarbiame vandens kelyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad 201 Ukrainos karinis ekspertas, apmokytas kovoti su dronais, yra Artimuosiuose Rytuose, siekiant padėti regionui apsiginti nuo Irano sukurtų „Shahed“ dronų, o dar 34 yra pasirengę dislokavimui. „Tai yra kariniai ekspertai, ekspertai, kurie žino, kaip padėti, kaip apsiginti nuo „Shahed“ dronų.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Kubos sprendimas leisti tremtiniams investuoti ir turėti verslą nėra pakankamas, užsimindamas apie tolesnį JAV spaudimą. „Kuba turi ekonomiką, kuri neveikia politinėje ir vyriausybinėje sistemoje, kuri negali jos sutvarkyti. Taigi jie turi dramatiškai pasikeisti“, – sakė M. Rubio, kubietis-amerikietis ir aršus salos valdančiųjų komunistų kritikas. „Tai, ką jie paskelbė vakar, nėra pakankamai dramatiška.

Indijoje sulaikyti šeši ukrainiečiai ir vienas JAV pilietis, kurie esą kaimyniniame Mianmare dalyvavo apmokant ginkluotas grupuotes. Radijo stotis AIR antradienį pranešė ir Užsienio reikalų ministerija Kyjive patvirtino, kad septyni vyrai pirmadienį buvo atvesdinti pas teisėją, kuris leido juos suimti 11 dienų. Nuo tada, kai kariuomenė 2021 m. perėmė valdžią, Mianmaras skendi pilietiniame kare.

Antradienį Altenos mieste, įsikūrusiame svarbiame Šiaurės Vakarų Vokietijos pramoniniame ir inovacijų regione, atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). „Garbės konsulato atidarymas – svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos ir Vokietijos, ypač Šiaurės Reino-Vestfalijos, Žemutinės Saksonijos ir Brėmeno federalinių žemių, ekonomikos ir kultūros santykius bei visuomeninius ryšius“, – teigiama ministerijos pranešime.

Priešingai nei kitos NATO šalys, Estija kategoriškai neatmeta karinio dalyvavimo, siekiant apsaugoti laivybą Hormūzo sąsiauryje. Estija yra pasirengusi kalbėti apie galimą indėlį į JAV misiją, jei Vašingtonas oficialiai to paprašys, anot radijo pranešimo, pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Tačiau koks tai galėtų būti indėlis, kol kas nėra aišku.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad JAV buvo informuotos, jog „dauguma mūsų NATO „sąjungininkų“ nenori įsitraukti“ į karą su Iranu. Jis teigia, kad „nėra nustebintas jų veiksmų“. „Mes juos ginsime, bet jie nieko nepadarys dėl mūsų, ypač tada, kai mums to reikės“, – rašė jis. Trumpui nebereikia NATO pagalbos D. Trumpas taip pat pareiškė, kad JAV nebereikia NATO šalių pagalbos. „MUMS NEREIKIA NIEKIENO PAGALBOS“, – rašė JAV prezidentas.

Amerikos prezidentas Trumpas sako mielai priglausiantis Kubą – arba ją paims, arba išlaisvins. Šie žodžiai skamba tuo metu, kai po Trumpo paskelbto naftos embargo Kubai šalis nebegali pasigaminti elektros, o degalų kainos juodojoje rinkoje pasiekė 9 dolerį už litrą. Ir, panašu, kad komunistinis režimas rodo pasidavimo ženklus – šalies prezidentas jau pripažino, kad derasi su Vašingtonu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas duodama interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad nemato jokio bloko šalių noro sudaryti susitarimus su Rusija energetikos srityje, net ir „už uždarų durų“. „Aš buvau už tų uždarų durų ir tokio noro nemačiau. O kai kalbamės su Rusija, žinoma, svarbiausia pirmiausia susitarti, apie ką norime su ja kalbėti“, – sakė K. Kallas.

Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad per smūgį Irane taikėsi į palestiniečių grupuotės „Islamo džihadas“ karinio sparno vadovą Akramą al Ajouri. „Surengėme smūgį prieš Akramą al Ajouri“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė kariuomenės pareigūnas. Pasak jo, „aukšto rango Gazos (Ruožo) „Islamo džihado“ vadas“ gyveno Irane, bet nėra patvirtinta, kad jis žuvo.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) padės atidaryti pažeistą naftotiekį, kuriuo rusiška nafta tiekiama Vengrijai. Pastaroji kaltina Ukrainą vilkinant remonto darbus. „ES pasiūlė Ukrainai techninę paramą ir finansavimą. Ukrainiečiai palankiai įvertino ir priėmė šį pasiūlymą“, – sakoma U. von der Leyen pareiškime, paskelbtame kartu su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sutikimo laišku.

Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius ir buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu pakomentavo Ukrainos dronų pajėgas, rašo „Reuters“. S. Šoigu pripažino Ukrainos dronų gamybos pažangą bei spartų tempą ir pareiškė, kad nė vienas Rusijos regionas nėra apsaugotas nuo atakų. Šoigu pakomentavo Ukrainos dronus Jis pasiskundė, kad pernai Ukrainos išpuolių prieš Rusiją daugėjo esą 40 proc.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad praėjusią naktį buvo „likviduotas“ įtakingas Irano nacionalinio saugumo vadovas Ali Larijani kartu su Teherano sukarintų pajėgų „Basij“ vadu. „Kariuomenės vadas mane ką tik informavo, kad Larijani, Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius, ir „Basij“ – Irano centrinio represijų aparato – vadovas (Soleimani) praėjusią naktį buvo likviduoti“, – sakė I. Katzas ministerijos išplatintame pranešime.

Kad išlaikytų vairavimo teorijos egzaminą vienam Lenkijos piliečiui prireikė nei daug, nei mažai – 139 bandymų, skelbia „TVP World“. Žmogus užtruko devynerius metus ir egzaminui išleido nemažai pinigų. Vairavimo teorijos egzaminą išlaikė 139 bandymu Skelbiama, kad kandidatas egzaminą išlaikė praėjusią savaitę kelių eismo centre, esančiame Tarnovo mieste. Lenkijoje būsimi vairuotojai prieš laikydami praktinį vairavimo egzaminą privalo išlaikyti kompiuterinį teorijos egzaminą.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, kai Iranas perdavė Rusijai pirmąją „Shahed“ partiją, Ukraina prašė Irano neteikti ginklų agresoriui, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, tuomet Iranas užtikrino, kad daugiau tokių tiekimų nebus. „Tuo tarpu Irano režimas Rusijai pristatė pirmąją „Shahed“ partiją – tūkstantį dronų. Mes susisiekėme su iraniečiais žvalgybos tarnybų lygmeniu. Paprašėme jų neteikti Rusijai ginklų.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei vos per plauką išvengė mirties, skelbia „The Telegraph“. Anot leidinio, jis išgyveno JAV ir Izraelio oro smūgius, tik dėl to, kad likus kelioms minutėms iki raketų smūgio į jo namus jis išėjo pasivaikščioti į sodą. „The Telegraph“ gavo nutekintą garso įrašą, patvirtinantį, kad M. Khamenei taip pat buvo JAV ir Izraelio atakų taikinyje.