Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė karo Ukrainoje aklavietėje ir susiduria su vis didėjančiu Rusijos gyventojų nuovargiu dėl karo, kurį pradėjo pati Maskva.

Penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas. Per incidentą buvo sužeisti du žmonės, o Aljansas ir Europos Sąjunga pasmerkė šį įvykį, kaltindami Rusiją ir įspėdami dėl tolesnių įsiveržimų.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sieks, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netektų aukščiausio Lenkijos apdovanojimo dėl jo sprendimo suteikti elitiniam Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų padaliniui UPA didvyrių vardą, praneša „Onet“. 2023 m. balandžio 5 d. tuometinis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, V. Zelenskio vizito Varšuvoje metu, apdovanojo jį Baltojo erelio ordinu – aukščiausiu šalies apdovanojimu.

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė paramą Rumunijai po naktinio incidento, kuomet Rusijos smogiamasis dronas pataikė į gyvenamąjį daugiabutį. Apie tai jis parašė platformoje „X“. V. Zelenskis pabrėžė būtinybę didinti spaudimą Rusijai, kad „karas neužsitęstų ir nesiplėstų“. Jis taip pat prisiminė praėjusią naktį įvykdytą Rusijos ataką prieš Odesos sritį, pavadindamas ją dar vienu cinišku išpuoliu prieš civilinę infrastruktūrą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad drono smūgis į daugiabutį NATO priklausančioje Rumunijoje parodė, jog Rusija kelia grėsmę visai Europai. „Pastarasis Rusijos drono įsibrovimas į Rumunijos oro erdvę ir jo sprogimas (...) dar kartą įrodė, kad Rusijos agresija kelia realią grėsmę Juodosios jūros regionui ir visai Europai“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Rusija pradėjo aktyviau spausti Baltarusiją, kad ši plačiau ir savo jėgomis prisijungtų prie karo prieš Ukrainą. Pasak Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovo Andrijaus Demčenkos, ateityje galimos provokacijos, taip pat neatmetama ir invazija. Apie tai rašo „Radio Svoboda“. Kaip paaiškino A. Demčenka, dar nuo 2022 metų Baltarusija prie sienos su Ukraina laiko nedidelį skaičių savo dalinių, kurie periodiškai rotuojami, tačiau jų skaičius nedidėja.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tebėra įsitikinęs greita pergale Donbase. Analitikai teigia, kad to paaiškinimas gali slypėti jo paties karinės vadovybės veiksmuose, praneša Karo studijų institutas (ISW). „Financial Times“ duomenimis, su V. Putinu bendraujantys šaltiniai teigia, kad Rusijos vadovas yra įsitikinęs, jog jo kariuomenė iki 2026 m. rudens gali užimti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. Po to jis planuoja per derybas padidinti savo teritorinius reikalavimus.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį patikino Rumunijos prezidentą dėl „visiško Aljanso solidarumo“ ir pasmerkė Rusiją dėl drono sudužimo su Ukraina besiribojančioje šalyje narėje. „Beatodairiškas Rusijos elgesys kelia pavojų mums visiems, – po pokalbio su prezidentu Nicusoru Danu socialiniuose tinkluose rašė generalinis sekretorius. – Patvirtinau, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą.

Naktį dronai atakavo Rusijos Volgogradą, gyventojai pranešė apie sprogimus, praneša „Telegram“ kanalas „Astra“. Po atakos kilo gaisras vietos naftos perdirbimo gamykloje, kuriai jau ne kartą smogė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Vietos valdžia jau patvirtino masinę ataką ir pareiškė, kad bepilotis orlaivis pataikė į daugiabutį namą. Nukentėjusiųjų, anot valdžios, nėra. Tuo pat metu mieste kilo gaisras.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos penktadienį pranešė, kad per Rusijos drono smūgį kilo gaisras į Turkiją plaukusiame krovininiame laive, kuris buvo išvykęs iš Ukrainos Odesos uosto. „Rusijos Federacija įvykdė tikslinę ataką prieš Turkijos laivą“, – platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinės jūrų pajėgos.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino Rusiją „rimta ir neatsakinga eskalacija“, nes prieš tai jos teritorijoje netoli sienos su Ukraina bepilotis orlaivis smogė į daugiabutį.

Buvę Pentagono pareigūnai ir JAV karininkai surengė karybos žaidimus (angl. wargames), kurių metu buvo modeliuojamas galimas Rusijos puolimas Lietuvos teritorijoje. „The Times“ skelbiama, kad dronai pakeistų žaidimo taisykles iš esmės ir leistų atlaikyti Rusijos puolimą net ir delsiant pasirodyti pagrindinėms NATO pajėgoms. Tiesa, pažymima, kad projektą finansavo „Helsing“ – Vokietijos dronų su dirbtiniu intelektu gamintojai, kurie jau aprūpina šia ginkluote vokiečių brigadą Lietuvoje.

Ne tik Rusija, bet ir kai kurios kitos šalys nenori, kad Ukraina sukurtų savo priešlėktuvinį kompleksą, galintį perimti balistines raketas. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainietiškos balistikos nenori ne tik Rusija. Rusija – dėl suprantamų priežasčių, o ne tik Rusija – taip pat dėl suprantamų priežasčių. Priežastys slypi versle, konkurencijoje“, – sakė jis.

„Ferrari“ pristatė pirmąjį istorijoje savo elektromobilį. Ir susimovė... Legendinio prekės ženklo gerbėjai įsiuto. Vietoje variklio riaumojimo ir benzino kvapo pirkėjai gavo tylų elektromobilį „Luce“, kainuojantį pusę milijono eurų ir atrodantį ne ką geriau už kokią nors „Kia“. Socialiniuose tinkluose naujovę žmonės lygina su dulkių siurbliu ir žoliapjove, o bendrovės vertė per dieną smuko dešimtimis milijardų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Amerikiečių Demokratų partijos senatorius Richardas Blumenthalis pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką savo kolegai Donaldui Trumpui, kuriame buvo kalbama apie oro gynybos priemonių trūkumą Ukrainoje. Apie R. Blumenthalio pareiškimą rašo „Suspilne“. Senatorius patikino, kad JAV sureaguos į šį Ukrainos prezidento prašymą. „Amerika teigiamai sureaguos į šį prašymą. Mes tai darėme anksčiau ir turime tai daryti vėl ateityje, nes kalbama apie gyvybių gelbėjimą.

Ukrainos jūriniai dronai ir smūgiai Rusijos Juodosios jūros laivynui iš esmės verčia pasaulį kitaip pažvelgti į šiuolaikinį karą jūrose: po Ukrainos įvykdytų operacijų net ir didžiausios karinės jūrų pajėgos nebegali jaustis nepažeidžiamos net savo pačių bazėse, tvirtina buvęs Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo vado pavaduotojas antro rango kapitonas Andrijus Ryženko.

Rekordiniai karščiai užplūdo Vakarų ir Pietų Europą. Prancūzijoje dėl karščio mirė bent du žmonės, dar penki nuskendo. Rekordinių karščių išsigandę palapinėse gyvenantys benamiai sostinėje Paryžiuje ragina valdžią greitai jiems surasti namus. Neįprasta šiam laikotarpiui temperatūra fiksuojama ir kitose šalyse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Mes pavargome“ – šaukia dešimtys benamių Prancūzijos sostinėje Paryžiuje.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad ES turėtų apsvarstyti galimybę suteikti papildomą finansinę paramą pasienio regionams, nukentėjusiems nuo dronų įsiveržimų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje.

Ukrainos parlamentas ratifikavo 90 mlrd. eurų paskolos susitarimą su Europos Sąjunga (ES). Tai atveria kelią finansinei paramai, kuri leis vyriausybei penktaisiais karo metais rekordines sumas investuoti į gynybą nuo Rusijos. Už sutarties ratifikavimą ketvirtadienį balsavo 298 parlamentarai. Mažiausiai reikėjo 223 balsų, praneša agentūra „Reuters“. ES praėjusį mėnesį galutinai patvirtino paskolą, kai Vengrija galiausiai atsisakė savo veto.

Rusijos valdžia, sekdama po gėlių, mineralinio vandens ir alkoholio ribojimų, nusprendė apriboti armėniškų daržovių ir uogų įvežimą į šalį, rašoma „The Moscow Times“. Kremlius jau daugelį dešimtmečių taip – sankcijomis prekybai – „baudžia“ su Vakarais norinčias bendradarbiauti kaimynes.

Šiaurės vakarinėje Lenkijos dalyje įvykusioje transporto priemonių avarijoje nukentėjo aštuoni JAV kariai, vienas iš jų patyrė sunkias traumas. Sunkiai sužeistą karį į ligoninę nugabeno greitosios pagalbos sraigtasparnis, o įvykio vietoje dirbo penkios greitosios pagalbos brigados, pranešė majoras Tomaszas Zygmuntas.

Latvijos ginkluotosios pajėgos šį mėnesį pasienyje su Rusija pradėjo dislokuoti judėjimą stabdančias kliūtis, vadinamuosius drakono dantis, ketvirtadienį pranešė transliuotojas LSM. Kliūtys, išdėstytos trimis eilėmis, maždaug dešimties metrų pločio, yra skirtos užkirsti kelią karinės technikos judėjimui per sieną. Kiekvienas „drakono dantis“ sveria apie pusantros tonos. Karinės pajėgos pažymėjo, kad tarpai tarp jų yra maži, kad jokios karinės transporto priemonės negalėtų pravažiuoti.

Švedija, perdavus Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų, tikina suprantanti Rusijos keliamas rizikas. Premjero Ulfo Kristerssono teigimu, „visi viską puikiai supranta ir yra tam pasiruošę“. Ukraina planuoja įsigyti iki 20 naujausio modelio naikintuvų „Gripen“, o Švedija padovanos 16 senesnių šio tipo orlaivių, ketvirtadienį pranešė švedų vyriausybė. Ukraina planuoja naujiems orlaiviams skirti 2,5 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos (ES) paskolos, sakoma Švedijos vyriausybės pranešime.

Šiaurės vakarinėje Lenkijos dalyje įvykusioje transporto priemonių avarijoje nukentėjo aštuoni JAV kariai, vienas iš jų patyrė sunkias traumas. Sunkiai sužeistą karį į ligoninę nugabeno greitosios pagalbos sraigtasparnis, o įvykio vietoje dirbo penkios greitosios pagalbos brigados, pranešė majoras Tomaszas Zygmuntas.

Italijos sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį paskelbė „raudonąjį“ karščio pavojaus lygį Bolonijos, Florencijos, Romos ir Turino miestuose. Tai padaryta Europą apėmus neįprastai karščio bangai. Perspėjimas, pirmasis šiais metais Italijoje, paskelbtas siekiant informuoti apie „galimą neigiamą poveikį sveikų, aktyvių žmonių sveikatai“ ir patarti visuomenei vengti saulėkaitos.

Ukrainos pajėgos didžiausią dėmesį skiria Rusijos karinio potencialo mažinimui pietinėse okupuotose teritorijose, sako Ukrainos karinis ekspertas Aleksandras Musienko. Apie tai jis kalbėjo „Radio NV“, rašo UNIAN. Vienas iš taikinių – Sevastopolis. Anot A. Musienkos, Ukrainai nėra labai svarbu, kur Rusijos okupantai persikels iš okupuoto Sevastopolio.

Ukraina sėkmingai pradėjo dronų smūgių į Rusijos logistiką tiek palei fronto liniją, tiek vidutiniu atstumu kampaniją, suvaržiusią Rusijos gebėjimą perkelti kareivius į frontą, teigia Vašingtone įsikūręs JAV karo tyrimų institutas (ISW). „Galimo Rusijos priverstinio rezervistų šaukimo poveikis mūšio laukui lieka neaiškus, atsižvelgiant į Rusijai didėjantį kareivių poreikį ir tai, kad Ukrainos dronų smūgiai trukdo Rusijos karių judėjimui fronto linijos link“, – sakoma ISW pranešime.

Rusijos pajėgoms trečiadienį apšaudžius vaikų žaidimų aikštelę Chersone, žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, įskaitant du vaikus, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį sudavė naujų smūgių Irano pietuose. Irano revoliucinė gvardija ketvirtadienį nusitaikė į amerikiečių bazę, taip atsakydama į JAV smūgius šalies pietuose, pranešė Irano valstybinis transliuotojas IRIB.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Carstenas Breueris pareiškė, kad pastarieji incidentai su dronais Baltijos šalyse sukėlė NATO sąjungininkų susirūpinimą, rašoma „Evropeiskaja pravda“. Kalbėdamas trečiadienį aukščiausiojo lygio susitikimo Latvijos sostinėje Rygoje metu, C. Breueris sakė pastebėjęs tokį susirūpinimą tiek Latvijos ir Vokietijos pusėje, tiek per neseniai vykusius NATO posėdžius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino išsiuntęs laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Jis pabrėžė, kad dabartinė padėtis reikalauja skubių veiksmų, teigiama V. Zelenskio pareiškime „Telegram“. „Retai pasitaiko, kad kitos valstybės vado vai laišku vienu metu kreiptųsi ir į Jungtinių Valstijų prezidentą, ir į Kongresą, tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad turime veikti greitai ir veiksmingai“, – sakė valstybės vadovas.

Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos rezidencija, tikėtina, yra įtrauktas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prioritetinių taikinių sąrašą, sudarytą tam atvejui, jei Baltarusija būtų įtraukta į karą. Tai komentare „Telegraf“ pareiškė karo analitikas Oleksijus Hetmanas. Pasak jo, 500 taikinių, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos planuotų smogti Baltarusijos teritorijoje eskalacijos atveju, iš esmės apima visą šalies karinę ir pramoninę infrastruktūrą.

Rusijos okupuotame Kryme, Sevastopolio uoste, dislokuoti oro gynybos daliniai trečiadienio rytą numušė daugiau nei 20 Ukrainos dronų, o Ukraina taip pat panaudojo „Storm Shadow“ raketas, „Telegram“ kanale pranešė miesto gubernatorius, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Pasak Michailo Razvožajevo, per ataką buvo apgadinti keli pastatai, įskaitant centrinio banko regioninį skyrių ir aštuonių aukštų daugiabutį, bet nukentėjusiųjų nebuvo.

Rusijai įstrigus mūšio lauke Ukrainoje, Europoje vis labiau baiminamasi, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bandys pakeisti situaciją plėsdamas konfliktą į Europą, rašo „Wall Street Journal“. Rusijos retorika Baltijos šalių atžvilgiu darosi vis karingesnė, Kremlius grasina ir svaidosi kaltinimais Baltijos šalims. Fiksuoti padažnėję dronų incidentai visose trijose valstybėse.