USB šakotuvai (angl. USB hubs) išlieka naudingu įrankiu, leidžiančiu išplėsti nešiojamųjų ir stalinių kompiuterių galimybes, tačiau jų naudojimas reikalauja atsargumo. USB šakotuvai jau seniai tapo nepakeičiamu nešiojamųjų ir stalinių kompiuterių priedu. Jie padeda padidinti prievadų skaičių, ypač šiuolaikiniuose plonuose įrenginiuose, kur jungčių dažnai trūksta. Tačiau tokių sprendimų patogumas gali virsti problemomis, jei prie jų bus jungiami netinkami įrenginiai.

Vos atšilus orams, dienos mieste tampa sunkiau nuspėjamos – po darbų suplanuotas vakaras namuose staiga persikelia į miestą, prie ežero ar ant vandens. Vasarą daugiau judėjimo atsiranda natūraliai: ilgesni pasivaikščiojimai, spontaniški susitikimai, aktyvesni vakarai ir noras kuo mažiau laiko praleisti tarp keturių sienų. Turinio kūrėja Goda Problema sako, kad šią vasarą pirmą kartą per ilgą laiką nori mažiau gyventi darbais ir daugiau – pačia vasara.

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ruošiasi sugrąžinti žmones į Mėnulį ir neseniai pristatė naujos kartos mėnuleigius, kuriais astronautai tyrinės Žemės palydovo paviršių. Naujos transporto priemonės ne tik žymi naują kosmoso tyrimų etapą, bet ir išsiskiria astronomine kaina bei bendradarbiavimu su didžiausiais automobilių pramonės atstovais. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Naujasis „HUAWEI WATCH FIT 5 Pro“ – išmanusis laikrodis tiems, kurie nori ne tik žingsnių skaičiuoklio ar pranešimų ant riešo, bet ir lengvo, stilingo, visai dienai patogaus įrenginio su rimtesnėmis sporto ir sveikatos stebėsenos galimybėmis. FIT serija iki šiol buvo siejama su plonu korpusu, patogumu ir kasdieniu aktyvumu, tačiau naujasis „Pro“ modelis šią formulę gerokai išplečia – nuo ryškesnio ekrano ir tvirtesnių medžiagų iki pažangesnių lauko sporto funkcijų.

Tai, kaip žmonės kalba, gali išduoti daug daugiau, nei daugelis mano. Ekspertai nurodo konkrečius išsireiškimus, iš kurių galima atpažinti žemesnio intelekto koeficiento (IQ) žmogų, rašo portalas „Ofeminin“. Pasak psichologijos profesorės Katherine Kinzler, mūsų kalba yra ne tik informacijos perdavimas, bet ir savo identiteto atskleidimas. Pasisakymo stilius gali padėti įvertinti pašnekovo mąstymo lygį. Leidinys įvardijo septynias frazes, kurias dažnai vartoja žemo IQ žmonės.

Įsivaizduokite, kad galite padidinti savo būsimo vaiko IQ, paveikti jo ūgį ir sumažinti riziką susirgti pavojingomis ligomis. Būtent tokius pažadus šiandien dalija Silicio slėnio startuoliai, rašoma „Meduza“. Tačiau ar šie teiginiai yra tiesa, ar tik pavojinga iliuzija? „Susilaukite savo geriausio vaiko“ – su tokiu šūkiu 2025 metais reklamos kampaniją pradėjo Kalifornijos startuolis „Nucleus“. Tai vienas iš lyderių sparčiai augančioje poligeminės rizikos testų (angl.

Grindys namuose dažnai atrodo švarios tol, kol nepažiūri atidžiau. Tuomet daugelis gali pastebėti prie virtuvės spintelių likusį lengvą riebalų sluoksnį, prie įėjimo durų besikaupiantį purvą, o sudėtingiau išplaunamas dėmes, kurioms lengvo perbraukimo neužtenka. Būtent tokiose kasdienėse situacijose ilgą laiką robotų dulkių siurblių galimybės buvo ribotos.

Seni išmanieji telefonai, kurie dar neseniai buvo laikomi nenaudingu „šlamštu“, netikėtai pabrango. Kalbama ne apie retus kolekcinius modelius, o apie visiškai įprastus įrenginius, kurie tiesiog dulkėja naudotojų stalčiuose, rašoma UNIAN. Priežastis – pasaulinis tam tikrų komponentų, o ypač operatyviosios atminties (RAM), deficitas.

Pasaulis pamažu netenka gyvo bendravimo ir plepalų, kurie suteikia kasdienybei spalvų. Remiantis nauju tyrimu, žmonės kasdieniame gyvenime kasmet ištaria 338 žodžiais mažiau. Tyrėjų nuomone, priežastis slypi tame, kad mes praleidžiame daug daugiau laiko prisirišę prie išmaniųjų telefonų, savitarnos kasų ir socialinių tinklų, rašo „IFL Science“. Du psichologai iš Arizonos universiteto ir Misurio universiteto Kanzas Sityje išsikėlė tikslą išsiaiškinti, kiek žodžių žmonės ištaria kasdien.

Pastaraisiais metais bėgimas daugeliui tapo ne tik laisvalaikio forma, bet ir rimtesniu asmeniniu tikslu – vis daugiau žmonių ryžtasi pirmiesiems 10 kilometrų, pusmaratoniui ar net maratonui. Tačiau ilgesnėms distancijoms vien motyvacijos neužtenka: ruošiantis svarbu ne tik susidaryti planą ar išsirinkti tinkamus batelius, bet ir suprasti, kaip paskirstyti krūvį, stebėti tempą bei laiku atpažinti, kada organizmui reikia poilsio.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininko Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas, antradienį pranešė Vilniaus universitetas (VU). Vieną iš savo atrastų asteroidų K. Černio vardu pavadino Ispanijos ir Venesuelos astronomas, asteroidų tyrinėtojas profesorius Orlando Naranjo. Pats K. Černius per karjerą suteikė vardus apie 200 asteroidų. „Man tai buvo staigmena, visai nesitikėjau, kad profesorius Orlando Naranjo ketina pavadinti savo atrastą asteroidą mano garbei.

Kiekvienas žmogus dar nuo mokyklos laikų prisimena, kad sąsiuviniuose kraštuose būdavo paliekama daug tuščios vietos. Paprastai mokytojai šiose vietose rašydavo pastabas ir pataisymus, o patys moksleiviai iš nuobodulio piešdavo „meno kūrinius“. Tačiau kam sąsiuviniuose reikalingos paraštės, niekas taip ir neaiškino, nors visi prie jų priprato. Kaip paaiškėjo, jos tarnauja ne tik estetiniais tikslais.

Apie 79 eurus kainuojančios „Redmi Buds 8 Pro“ ausinės tikrai nėra brangios, tačiau jose sunku įžvelgti esminių kompromisų: nauja trijų garsiakalbių architektūra, „Dolby Audio“, „Hi-Res Wireless Audio“ sertifikatas, erdvinis garsas, žymiai efektyvesnė, didesnį dažnių diapazoną apimanti aktyvi triukšmo slopinimo sistema, galvos judesių sekimas – šios funkcijos dažniau siejamos su aukštesnės klasės ausinėmis.

Bėgime progresą vis dažniau lemia ne vien nubėgti kilometrai, bet ir tai, kaip gerai pavyksta suprasti savo kūną. Ruošiantis varžyboms ar siekiant geresnių rezultatų, vien motyvacijos dažnai nepakanka – svarbu ir tai, kaip tiksliai pavyksta planuoti treniruotes bei stebėti savo būseną. Būtent todėl vis daugiau bėgikų kasdien pasitelkia išmaniuosius laikrodžius, kurie padeda sekti treniruočių duomenis, geriau suprasti atsistatymą ir nuosekliau ruoštis užsibrėžtam tikslui.

Mokslininkai gavo 228 metrų ilgio branduolio mėginį iš dumblingų uolienų, esančių po masyviais Vakarų Antarktidos ledo skydais, rašoma „IFLScience“. Šio rekordinio mėginio viduje jie aptiko jūros organizmų fosilijų, kilusių iš tų laikų, kai ši vietovė buvo atviras, nuo ledo laisvas vandenynas. Pažymima, kad gauti šį mėginį nebuvo lengva užduotis.

Duona dažnai laikoma ne pačiu sveikiausiu produktu, tačiau iš tikrųjų viskas priklauso nuo tinkamos rūšies pasirinkimo. Jei žinote, į ką atkreipti dėmesį ir ko vengti, duona gali tapti naudingu ir skaidulų gausiu jūsų raciono papildymu, rašo „Eatingwell“. Dietologai įvardijo keturis svarbiausius akcentus, į kuriuos verta atsižvelgti perkant duoną parduotuvėje. Pilno grūdo produktai – pirmasis ingredientas Nepasikliaukite vien reklaminiais terminais ant pakuotės priekio.

Iki balandžio pabaigos vyksta nemokami projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai ir dirbtuvės, skirti suaugusiems Lietuvos gyventojams, norintiems pagerinti skaitmeninius įgūdžius ir išmokti naudotis svarbiausiomis elektroninėmis valdžios paslaugomis. Kaip dar suspėti dalyvauti šiuose mokomuosiuose renginiuose, pasakoja asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė, projekto „Prisijungusi Lietuva“ atstovė Rita Šukytė.

Pirmadienį dieną trys Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų bendrovės „Astrolight“ lazerinio ryšio įrenginiai ATLAS-1 „SpaceX“ misijos metu Kalifornijoje buvo sėkmingai iškelti į kosmosą. Tai pirmoji lietuviška lazerinės komunikacijos sistema, kuri pasiekė orbitą. Plačiau – pranešime spaudai. Lietuvių technologija pasiekė kosmosą: prisidės prie saugumo ir gynybos Į orbitą „Astrolight“ ATLAS-1 įrenginiai buvo iškelti „Falcon 9“ raketa misijos „Transporter-16“ metu.

„Technologijos taip greitai atėjo – tarsi staiga. Darbe ėmė reikalauti naudotis kompiuteriu, internetu. Kadangi šių įgūdžių žmonės neįgijo augdami, jiems teko mokytis. Technologijos atsirado tam, kad palengvintų mūsų darbą, gyvenimą, bet sukėlė ir nemažą žmonių atskirtį.

„Google“ asistentas seka „Android“ naudotojų balso komandas, kad veiktų funkcija „Okey, Google“. Tai patogu, tačiau reiškia, kad išmanusis telefonas nuolat „klausosi“ aplinkos, kad atpažintų raktinę frazę, rašoma „Newsweek“. Straipsnyje teigiama, kad duomenų įrašymas ir siuntimas į serverius vyksta tik aktyvavus komandą. Tačiau sistema nėra tobula: įrenginys gali suveikti klaidingai dėl triukšmo ar panašių garsų. Dėl to į įrašą gali patekti asmeninių pokalbių fragmentai.

Mokslininkai visame pasaulyje aktyviai tiria ir prognozuoja sparčiai plintančio dirbtinio intelekto (DI) įtaką darbo rinkai, tačiau ankstesnė patirtis verčia į šias prognozes žiūrėti atsargiai, skelbiama naujausiame „Anthropic“ tyrime. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį atliktas tyrimas apie darbų perkėlimą į užsienį prognozavo, kad ketvirtadaliui JAV darbo vietų iškilo grėsmė, tačiau vėliau daugumoje šių sektorių užimtumas augo.

Pastaraisiais metais sparčiai auga universalių išmaniųjų laikrodžių, galinčių visapusiškai stebėti sveikatą, sekti treniruotes bei atlikti dalį išmaniojo telefono funkcijų paklausa. Būtent toks yra naujasis „Xiaomi Watch 5“ – elegantiško dizaino, pažangius jutiklius ir modernią programinę įrangą turintis išmanusis laikrodis. Apie 299 eurus kainuojantis laikrodis – vienas pažangiausių šios kainų kategorijos dėvimų įrenginių, stiprus konkurentas aukštesnės klasės išmaniesiems laikrodžiams.

Jei rankose laikėte vieną iš „Xiaomi“ telefonų-flagmanų, ant kameros bloko tikriausiai pastebėjote „Leica“ logotipą, kuris gali atrodyti kaip rinkodaros sprendimas – garsus fotoaparatų gamintojas savo logotipą „paskolino“ telefono kamerai. Tačiau realybė kitokia – šis bendradarbiavimas turi gilią technologinę ir kūrybinę prasmę ir tiesioginę įtaką tam, kaip vartotojai fotografuoja ir filmuoja „Xiaomi“ telefonais.

Prieš mirtį daugelis žmonių pradeda tarti stebėtinai panašias frazes. Reanimacijos skyriuose ir hospisuose dirbančios slaugytojos pastebi, kad kartais pakanka išgirsti vos kelis žodžius, jog taptų aišku – žmogui liko gyventi vos kelios dienos ar valandos. Mokslininkai ir medikai bando atsakyti, ar tai psichologinė gynyba, ar natūralūs gęstančio organizmo procesai.

Milijardierius investuotojas Vinodas Khosla prognozuoja, kad dirbtinio intelekto (DI) sukelta darbo rinkos transformacija bus tokia milžiniška, jog šiandieniniams penkiamečiams suaugus jau nebereikės ieškoti darbo. Vienas pirmųjų „OpenAI“ investuotojų interviu „Fortune“ laidai „Titans and Disruptors of Industry“ teigė, kad DI galės atlikti net 80 proc. visų darbų – nuo gydytojų ir radiologų iki buhalterių bei pardavėjų.

Stiprėja tendencija – planšetinių kompiuterių siekis tapti pilnaverčiais darbo, o ne tik pramogų įrankiais. Ilgą laiką atrodė, kad planšetiniai kompiuteriai negali rimtai konkuruoti su nešiojamais kompiuteriais: silpnesni procesoriai, mažiau atminties, ribotos daugiafunkciškumo galimybės, nepatogi programinė įranga.

JAV technologijų milžinė „Google“ ketvirtadienį Berlyne atidarys dirbtinio intelekto (DI) centrą. Tai naujausias ženklas, kad Europa yra vis labiau priklausoma nuo JAV įmonių pažangiųjų technologijų srityje, nepaisant to, kad žemynas yra pareiškęs, jog sieks pasivyti savo konkurentus.

Atkeliavo naujieji „Xiaomi“ telefonai „Xiaomi 17“ ir „Xiaomi 17 Ultra“ – vieni sparčiausių rinkoje, su aukšto lygio kameromis, sukurtomis bendradarbiaujant su „Leica“, itin talpiomis baterijomis, labai ryškiais ekranais, dirbtinio intelekto įrankiais. Jau ankstesni modeliai „Xiaomi 14“ ir „Xiaomi 15“ buvo giriami ir vertinami kaip vieni geriausių rinkoje, tačiau „Xiaomi 17“ serija – dar aukštesnis lygis.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis pavadino asteroidą pirmojo Lietuvos šventojo ir Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero garbei. Asteroidas 2013–2019 m. aktyviai stebėtas įvairiose observatorijose, o 2024 m. galutinai nustatyta jo orbita. „Asteroidą 2013 metais Baldonės astronomijos observatorijoje Latvijoje atradome kartu su dr. Ilgmāru Eglīčiu.

Milijonų medžių sodinimas ilgą laiką buvo laikomas vienu geriausių būdų kovoti su globaliu atšilimu, tačiau naujausias tarptautinės mokslininkų grupės tyrimas atskleidė netikėtą šalutinį poveikį. Žurnale „Global Change Biology“ paskelbti rezultatai rodo, kad miškai gali paspartinti dirvožemyje sukauptos anglies virtimą anglies dioksidu ir jo išsiskyrimą į atmosferą. Tyrėjai analizavo Europos miškų būklę ir dirvožemio cheminę sudėtį 1984–2022 metų laikotarpiu.

Vyrauja nuomonė, kad dirbtinis intelektas (DI), jei jam būtų patikėtas šalių valdymas, gebėtų sėkmingai išvengti konfliktų bei susidūrimų ir spręstų žmonijos problemas. Tačiau praktiniai tyrimai parodė, kad situacija yra visiškai kitokia. Per virtinę sumodeliuotų tarptautinių krizių šiuolaikiniai dirbtinio intelekto modeliai reguliariai priimdavo sprendimus panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

Milijardierius Billas Gatesas ir jo komanda Tenesyje (JAV valstija) stato „dirbtinę saulę“, kurioje temperatūra pasiekia 100 milijonų laipsnių Celsijaus. Tai karščiau nei mūsų tikrosios Saulės branduolys, o visas šis procesas vyksta buvusios anglimi kūrenamos elektrinės vietoje JAV.

Kartais tik tada, kai rutininiai darbai išnyksta, suprantame, kiek daug laiko jie iš mūsų atima. Gyvūnų šeimininkai dažnai pripranta prie smulkių, bet nuolatinių rūpesčių: pripildyti maisto dubenėlį, pakeisti vandenį, išvalyti kraiko dėžę. Tai darbai, atliekami iš meilės, kad augintiniui nieko netrūktų, tačiau ilgainiui jie gali pradėti varginti. Šiandien išmaniosios technologijos žengia ir į gyvūnų priežiūros pasaulį, todėl daugelį kasdienių užduočių galima patikėti išmaniesiems įrenginiams.

Dažnai vienas pagrindinių kūrybos įrankių yra telefonas: jais filmuojame, fotografuojame, redaguojame vaizdo įrašus, dalijamės savo idėjomis su draugais ar socialiniuose tinkluose. Tačiau noras kurti dažnai susiduria su realybe: ne kiekvienas telefonas pajėgus perteikti galvoje kilusias idėjas. Būtent tada ir išryškėja skirtumas tarp telefono, kuris tik fiksuoja vaizdą ir kurti padedančio telefono.

JAV kosmoso agentūra NASA ketvirtadienį pranešė sėkmingai atlikusi savo didžiulės „Space Launch System“ (SLS) raketos , kuri pirmą kartą po 50 metų pertraukos išskraidins astronautus į „Artemis II“ misiją aplink Mėnulį, paleidimo repeticiją. Dėl techninės problemos vasario pradžioje generalinę NASA raketos repeticiją teko nutraukti.