JAV vadovaujamos derybos dėl taikos Ukrainoje jau gali būti baigtos, ketvirtadienį paskelbtame interviu nuogąstavo artimus ryšius tiek su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu palaikantis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. „Tai galėjo įvykti dėl karo Irane, kuris atitraukia daug dėmesio nuo karo Ukrainoje.

Rusijos keliama grėsmė Vokietijai kasdien didėja, perspėjo Bundesvero asociacijos vadovas ir paragino kur kas sparčiau stiprinti karinius pajėgumus. Vietos ginklų pramonė turi plėsti pajėgumus ir galiausiai pereiti prie pamaininio darbo, „kad galėtų pereiti į savotišką karo ekonomiką, jei bus tolesnė eskalacija“, – laikraščiui „Rheinische Post“ sakė asociacijos vadovas André Wüstneris.

Autobuso avarijos Vidurio Bangladeše aukų skaičius išaugo iki 26, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Keleivinis autobusas, kuriuo važiavo apie 40–50 žmonių, trečiadienį įkrito į Padmos upę Daulatdijos keltų terminale Radžbario rajone, maždaug už 65 km į vakarus nuo sostinės Dakos, mėgindamas įvažiuoti į keltą. Daugeliui keleivių pavyko išsigelbėti.

Juodojoje jūroje ankstų ketvirtadienį buvo užpultas Turkijos valdomas naftos tanklaivis, galimai panaudojant antvandeninį droną, pranešė Turkijos susisiekimo ministras Abdulkadiras Uraloglu. „Galiu pasakyti, kad su užsienio vėliava plaukiojantis ir Turkijos bendrovės valdomas laivas, kuris buvo pakrautas žaliavine nafta iš Rusijos, po vidurnakčio mūsų pagalbos skambučių centrui pranešė apie sprogimą variklių skyriuje“, – televizijos interviu sakė ministras.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis trečiadienį Varšuvoje vykusioje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį į Ukrainos ir Rusijos vykdomų smūgių asimetriją: Kijevas taikosi į karinius objektus, o Rusijos smūgiai tenka civiliniams objektams, įskaitant bažnyčias. „Ukraina atakuoja karinius taikinius, pavyzdžiui, uostus, kuriuose perkraunama nafta, iš kurios finansuojama Putino karo mašina, o Rusija puola bažnyčias.

Karas Artimuosiuose Rytuose gali sukelti „didžiausią pramonės krizę per visą žmonijos istoriją“, trečiadienį įspėjo Tarptautinių prekybos rūmų (TPR) vadovas. Nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karas su Iranu, sparčiai kylančios naftos kainos sukėlė baimę dėl pasaulinės recesijos, nes Teheranas faktiškai stabdo naftos gabenimą per strateginį Hormūzo sąsiaurį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė socialdemokratė Jūratė Zailskienė skeptiškai vertina dalies parlamentarų iniciatyvą kartu su kitąmet vykstančiais savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.

„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.

Ketvirtadienį naftos kainos šiek tiek pakilo, o akcijų rinkos svyruoja, investuotojams stebint įvykius Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip teigiama, Irano pareigūnai atsakė į JAV reikalavimus užbaigti konfliktą, dėl kurio iškilo beprecedentės energetikos krizės grėsmė. Rinkos atsigavo nuo pirmadienio vakaro, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė grasinimo sunaikinti Irano energetikos infrastruktūrą ir pasakė, kad abi pusės veda taikos derybas.

Naftos kaina gali šoktelėti iki 200 JAV dolerių už barelį – tokiam scenarijui ruošiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, rašo „Bloomberg“. Leidinio duomenimis, kalbama apie ekonominių pasekmių modeliavimą. Tuo tarpu ekspertai įspėja, kad net 170 JAV dolerių už barelį bus rimtas smūgis, o 200 JAV dolerių gali turėti didžiulių pasekmių pasaulio rinkoms. Taip pat „Bloomberg“ šaltiniai pabrėžia, kad tai tik vienas iš galimų scenarijų.

Šiaurės Korėja ir Baltarusija ketvirtadienį pasirašė bendradarbiavimo ir draugystės sutartį, pranešė Baltarusijos oficialioji žiniasklaida.

Dėl itin trumpo laiko tarpo vietos gyventojų nepavyko informuoti apie pastarojo meto dronų incidentų keliamą grėsmę, ketvirtadienio rytą interviu Latvijos televizijai pažymėjo Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vadas generolas majoras Kasparas Pudanas.

Rusija artėja prie to, kad netrukus pradės atskirais etapais tiekti Iranui ne tik vaistus ir maisto produktus, bet ir dronus, remdamasis Vakarų žvalgybos tarnybų informacija praneša „Financial Times“, kurio straipsnio ištraukas cituoja naujienų agentūra „Unian“.

Lietuvos pasieniečiai pastarąją parą pasienyje su Baltarusija apgręžė 29 neteisėtus migrantus, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Vilniuje, Gedimino prospekte, trečiadienį sulaikytas nepilnametis, kuris krantinėje dažais nelietuvių kalba užrašė užrašą „Vilnia naša“, ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas.

Baltijos šalyse pastarosiomis dienomis nukritus trims dronams, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje atsitiktinių dronų įskridimai gali kartotis, o kariuomenė taikos metu negali nuolat budėti pasienyje.

Rusijos pareigūnai ir socialiniai tinklai pranešė, kad ketvirtadienio naktį dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą ir gamtinių dujų uostą Rusijos Leningrado srityje. Tai rodo, kad Ukraina toliau tęsia smūgius į tai, kur Kremliui skauda labiausiai – naftos pramonę. „Reuters“ skaičiavimais, Rusija prarado mažiausiai 40 proc. naftos eksporto pajėgumų. Apie tai skelbia portalas „The Kyiv Independent“, nurodydamas, kad nepriklausomai negalėjo patvirtinti šių pranešimų.

Jungtinės Karalystės (JK) pajėgos šalies vandenyse galės įlipti į laivus ir sulaikyti juos, jei jiems taikomos sankcijos kaip Rusijos šešėliniam laivynui, trečiadienį pranešė vyriausybė. „Didžiosios Britanijos kariuomenė galės įlipti į šešėlinio laivyno laivus, tranzitu plaukiančius per JK vandenis, šaliai didinant spaudimą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sakoma Dauningo gatvės pranešime.

JAV kariuomenė pranešė, kad trečiadienį JAV karinėms pajėgoms sudavus smūgį laivui, kuriuo Karibų jūroje plaukė įtariami narkotikų kontrabandininkai, žuvo keturi žmonės.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar po metų pertraukos grąžinti galimybę gyventojams skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms – mokykloms ir darželiams, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. Taip pat siūloma leisti tokią paramą gauti ir daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bei sodininkų bendrijoms.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Vytautas Sakalauskas LRT RADIJUI teigia, kad ketvirtadienį per šalies rytinę dalį keliauja atmosferos frontas.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje jau pasiekė 1,5 tūkst. eurų po mokesčių, tačiau vis daugiau gyventojų pripažįsta, kad finansiškai saugiai vis dar nesijaučia. Augančios kainos, brangstantis būstas ir kasdienės išlaidos dažnai „suvalgo“ didesnes pajamas. Ekonomistai ir politikai sutaria: problema yra ne tik atlyginimų dydis, bet ir jų santykis su kainomis. Be to, pinigų stygius nebūtų toks stiprus, jei daugiau lietuvių gyventų ne po vieną.

Indijos policija konfiskavo daugiau nei 20 tūkst. piratinių knygų, įskaitant rašytojų Arundhati Roy ir Haruki Murakami kūrinius, siekdama išardyti didžiulį piratavimo tinklą, pirmadienį pranešė leidėjai. Kovo 15 dieną vykę reidai išryškina piratavimo mastą Indijos knygų rinkoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija bandė šantažuoti Jungtines Valstijas, siūlydama nustoti dalintis žvalgybine informacija su Iranu mainais į tai, kad JAV nutrauktų žvalgybos duomenų perdavimą Ukrainai, praneša „Reuters“. Pasak prezidento, Ukrainos žvalgyba turi duomenų, rodančių, kad Maskvos ir Teherano bendradarbiavimas tęsiasi.

Latvijos ir Estijos oro erdvę šiąnakt pažeidė iš Rusijos ir Baltarusijos atskridę bepiločiai. Ryga ir Talinas mano, kad tai pasiklydę ukrainiečių dronai, šiąnakt atakavę Rusijos uostus, iš kurių eksportuojama nafta. Latvijoje vienas bepilotis sprogo ore – šalia gyvenvietės, kitas išskrido atgal į Rusiją. Estijoje dronas rėžėsi į elektrinės kaminą. Pirmadienį, kaip manoma, ukrainietiškas bepilotis sprogo ir Lietuvoje. Anot karybos apžvalgininko Egidijaus Papečkio, greičiausiai tokių dronų įskridimų mūsų šalyje bus ir daugiau.

„Nemuno aušros“ žingsniai komplikuoja koalicijos darbą, sako socialdemokratų garbės pirmininkas, europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Socialdemokratų prezidiumas trečiadienį vienbalsiai neigiamai įvertino „Nemuno aušros“ lyderio bei frakcijos veiklą koalicijoje ir artimiausiu metu žada organizuoti koalicinės tarybos posėdį.

Elektrėnų savivaldybė prašo naikinti Kazokiškių sąvartyno taršos leidimą ir sąvartynui ieškoti naujos vietos. Dėl kelis kartus leistinas normas viršijančios taršos savivaldybė paskelbė ekstremaliąją padėtį. Skubių sprendimų reikalauja ir gyventojai.

Dėl karo su Iranu ankstesnį susitikimą su Kinijos prezidentu atidėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Xi Jinpingu susitiks gegužę, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.

Iš pradžių išreiškęs paramą, dabar JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia nenorįs, kad Irano kurdai prisijungtų prie karinės operacijos prieš Teheraną, – bent jau kol kas. Vis dėlto, pasak fotografo, aplankiusio vieną iš Irano kurdų gyvenamųjų vietovių, grupė ištremtų kurdų „ruošiasi karui“ – dėl viso pikto. 

Kosovo Konstitucinis Teismas trečiadienį panaikino prezidentės Vjosos Osmani kovo pradžioje pasirašytą dekretą, kuriuo buvo paleistas parlamentas siekiant surengti naujus rinkimus.

JT Generalinė Asamblėja trečiadienį transatlantinę prekybą Afrikos vergais pavadino „sunkiausiu nusikaltimu žmonijai“, o šalininkai šią rezoliuciją pavadino žingsniu link išgijimo ir galbūt kompensacijų. Rezoliucija buvo sutikta plojimais 123 nariams balsavus už, trims – JAV, Izraeliui ir Argentinai – prieš ir 52 susilaikius, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Europos Sąjungos valstybes nares.

Rusijos pajėgos artimiausiais mėnesiais planuoja vykdyti operaciją prieš Ukrainos vandens tiekimo sistemas, savo vakarinėje kalboje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBC-Ukraina“. Pasak prezidento, jis surengė susitikimą dėl padėties regionuose, kurie patyrė Rusijos smūgius. Ypatingas dėmesys skirtas Černihivo regionui, kur visą dieną buvo tęsiami energetikos objektų remonto darbai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siūlo Kyjivui saugumo garantijas mainais į Ukrainos kariuomenės išvedimą iš neokupuotų Donecko ir Luhansko sričių dalių, rašo „Ukrinform“. „JAV savo pasiūlymą dėl saugumo garantijų, reikalingų taikos susitarimui Ukrainoje, susiejo su tuo, kad Kyjivas perduotų visą rytinį šalies regioną – Donbasą – Rusijai“, – teigė V. Zelenskis.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ koreguotas EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) praėjusiais metais išliko stabilus ir siekė 27,4 mln. eurų, kaip ir 2024 m. Tuo metu koreguotas grynasis pelnas siekė 10 mln. eurų (10,1 mln. eurų prieš metus). Nekoreguotas grynasis pelnas, kaip praneša įmonė, dėl laikinų reguliacinių efektų mažėjo daugiau 6 kartus ir siekė 1,4 mln. eurų (2024 m. 8,3 mln.

Lietuvos bankas pateikė savo skaičiavimus, kiek dėl išbrangusių naftos produktų, dujų Lietuvoje didės prekių ir paslaugų kainos. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, jeigu karas Irane baigtųsi greitai ir nafta sparčiai pigtų, 2026 m. metinė infliacija būtų iki 5 procentų, tačiau jei naftos produktų kainos laikysis aukštame lygyje dar rudens viduryje, metinė infliacija gali siekti ir 7 procentus. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.