Šalies okupantės Rusijos kariuomenės generolas buvo sunkiai sužeistas netoli sienos su Ukraina, pirmadienį pranešė jo gimtosios Dagestano respublikos valdžios institucijos, iš dalies patvirtindamos ankstesnius Ukrainos karinės žvalgybos teiginius, rašo „The Moscow Times“. „Prieš keletą dienų vienas iš mūsų tautiečių, Rusijos didvyris Esedula Abačevas, buvo sunkiai sužeistas vienoje iš pasienio zonų“, – „Telegram“ kanale pranešė Dagestano vadovas Sergejus Melikovas.

Penki Rusijos okupuoti Ukrainos regionai yra svarbiausi dedant diplomatines pastangas užbaigti trejus su puse metų trunkantį karą. Pasak šaltinio, Rusija reikalauja visų rytinių Donecko ir Luhansko sričių mainais į fronto linijos įšaldymą pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse. Šaltinis, informuotas apie Donaldo Trumpo ir Europos lyderių pokalbį telefonu po jo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė, kad JAV lyderis „linkęs pritarti“ šiam pasiūlymui.

Vienas islamistų grupuotės „Hamas“ šaltinis pirmadienį AFP sakė, kad palestiniečių kovotojai sutiko su nauju tarpininkų pasiūlymu dėl paliaubų Gazos Ruože, nuniokotame daugiau kaip 22 mėnesius trunkančio islamistų grupuotės ir Izraelio karo. „Hamas“ pateikė savo atsakymą tarpininkams, patvirtindamas, kad „Hamas“ ir frakcijos sutiko su nauju pasiūlymu dėl paliaubų, neprašydamos jokių pakeitimų“, – AFP sakė „Hamas“ šaltinis, pageidavęs likti anonimu.

Elektros gamyba Latvijoje per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 7,4 proc. iki 4,040 mln. megavatvaladžių (MWh), pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės gamybą sumažino 15,9 proc. iki 1,948 mln. MWh, didžiosios gamtines dujas deginančios elektrinės – 9,2 proc. iki 918,7 tūkst. MWh. Vėjo jėgainių elektros gamyba menko 17,8 proc. iki 124,7 tūkst.

Ketvirtadienį Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose bus atverta byla dėl žalos atlyginimo beveik 50 šalies kailinių žvėrelių ūkių. Kaip teigia juos atstovaujantis „HubLegal“ advokatų kontoros partneris, advokatas Vytautas Kaklys, teismo bus prašoma iš valstybės priteisti šiems ūkiams virš 113 mln. eurų. Į Regionų administracinį teismą su skundu „Dėl žalos atlyginimo priteisimo dėl 48 verslų uždraudimo“ buvo kreiptasi dar 2025-ųjų sausio pabaigoje, rašoma pranešime spaudai.

„Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis viliasi, kad naujos Vyriausybės darbas „vyks santūriai“. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad mokestinė reforma turėtų būti peržiūrėta dar kartą. „Žinių radijui“ D. Dundulis teigė, kad po Vyriausybės griūties galėjo būti išmoktos ir tam tikros pamokos. „Kol tos pamokos prisimenamos, tai visą laiką atsargiau į viską žiūrima. Aš manyčiau, vienos priežasties tikrai nebūna, manyčiau, kad tikrai buvo daug priežasčių dėl tos Vyriausybės griūties.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atvykus į Vašingtoną, susitikus su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu bus sprendžiami anaiptol ne taikos klausimai, sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis. Jo vertinimu, karas gali būti sustabdytas tik tuomet, jeigu Europos valstybės kartu su JAV nutars Ukrainoje dislokuoti karines pajėgas, perimti oro erdvės kontrolę. Kol šio sprendimo nėra, derybos galimos dėl pasidavimo, kapituliacijos sąlygų, jų metu sprendžiamas ir paties V. Zelenskio likimas.

Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į pirmadienio susitikimą su Donaldu Trumpu Vašingtone lydės ne tik NATO vadovas, Europos Komisijos pirmininkė bei didžiųjų Europos šalių vadovai, bet ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. 

Iranas planuoja artimiausiomis dienomis surengti dar vieną derybų su Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija ratą, pirmadienį Teherane pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei, tačiau nepasakė, kada tiksliai šis susitikimas įvyks ir neįvardijo galimos vietos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pirmadienį per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Europos lyderiais aptars Vakarų saugumo garantijų Ukrainai užtikrinimą, tai pavadindamas svarbiausiu punktu.

Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretose yra manančių, kad šalyje reikėtų skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, partija sutiko derėtis dėl naujos valdančiosios koalicijos. „Delfi“ kalbinti „valstiečiai“ leido suprasti, kad derybose partija iškels daug sąlygų ir nėra garantijos, kad derybas vedantys socialdemokratai joms pritars. Esą būtų stebuklas, jei taip nutiktų.

Socialdemokratų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politines skyrybas toliau supa emocijos – vieni kaltina, kad Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis įsipatogino, būdamas valdančiojoje daugumoje, krautis politinį kapitalą elgdamasis kaip opozicionierius. Tuo metu priešinga pusė sako, kad jie tiesiog nebuvo patogūs partneriai, dangstant negeroves.

Rugpjūčio priešpaskutinė savaitė bus permaininga. Savaitės pradžioje daug kur sugrįš vasariška šiluma, ją lydės trumpalaikiai lietūs. Vis tik po kelių šiltų ir saulėtų dienų orai atvės – vietomis temperatūra tesieks 18 laipsnių, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Paulius Starkus.

Teisėsaugos pareigūnai įtaria, kad „čekiukų“ byloje figūruojantis parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ atstovas Saulius Bucevičius galėjo pasisavinti beveik 819 eurų Akmenės savivaldybės lėšų, rodo Seimui pateikti duomenys.

Sekmadienį posėdžiavusiai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybai nusprendus valdančiąją daugumą formuoti su „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), socialdemokratė Birutė Vėsaitė sako, jog jai toks sprendimas kelia nemažai abejonių. 

Į naująją koaliciją nepakviestos Demokratų „Vardan Lietuvos“ partijos vicepirmininkas, laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas nemato galimybės po valdančiosios daugumos pokyčių tęsti darbo Vyriausybėje. 

Visam pasauliui sutelkus dėmesį į Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje ir diskutuojant, ar tai padės pasiekti taiką kare Ukrainoje, pačiame Kyjive pereitą savaitę, be minėtų derybų, dėmesio centre buvo dar kelios temos. Mat kol pasaulis diskutuoja apie teorines karo baigties galimybes, Ukrainoje kovos tampa vis įnirtingesnės, o dėl gausėjančių dronų atakų civilių žūtys viršija liūdnus rekordus.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis užsimena apie galimybę ateinančiuose 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose kandidatuoti į Palangos merus. 

Kauno apygardos teismas antradienį po pietų numatė surengti pirmąjį posėdį Birštono merės Nijolės Dirginčienės „čekiukų“ baudžiamojoje byloje – socialdemokratų partijoje narystę sustabdžiusi ilgametė kurorto merė turėjo stoti prieš teismą dėl kaltinimų pasisavinus daugiau nei 6,3 tūkst. eurų savivaldybės lėšų. Vis dėlto, teismą pasiekė prašymai atidėti bylos nagrinėjimą.

Laikinasis aplinkos ministras Povilas Poderskis teigia, kad savęs nemato naujoje Vyriausybėje. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė per septynis šių metų mėnesius sulaukusi 2,901 mln. keleivių – 4,6 proc. daugiau nei prieš metus. Skrydžių padaugėjo 2,6 proc. iki 26,97 tūkstančio. Tuo tarpu praėjusį mėnesį keleivių pritraukta 4 proc. mažiau nei pernai liepą – 539,3 tūkst., o skrydžių sumažėjo 0,7 proc. iki 4555. Reisų užpildymo rodiklis nukrito 2,4 procentinio punkto iki 86,4 procento.

Valdančiąją koaliciją formuojančių socialdemokratų pretendentė į premjeres Inga Ruginienė žada dėl tolimesnio darbo Vyriausybėje su Gintauto Palucko Ministrų kabineto nariais kalbėtis tik po to, kai jos kandidatūra bus patvirtinta Seime.

Prokuratūros kreipimasis į Seimą dėl parlamentaro, laikinojo susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio nustebino politiko advokatą Haroldą Jušką. Teisininkas neslėpė galvojęs, jog tokio sprendimo prokuratūra nepriims. 

Ketvirtadienį, rugpjūčio 21 d., bus šaukiama neeilinė Seimo sesija, kurios metu parlamentarai turėtų apsispręsti dėl kandidatės į premjeres Ingos Ruginienės tvirtinimo.

Nepaisant mažiausio nuo 2023-ųjų gegužės elektros suvartojimo, dėl karščio bangų Centrinėje Europoje ir Skandinavijoje didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje augo daugiau nei dvigubai iki 81 euro už megavatvalandę (MWh). Rugpjūčio 11–17 dienomis elektros kaina Latvijoje buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje – 74 eurai už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Elektros kainų šuolis Pasak bendrovės Rinkos plėtros skyriaus vad...

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rinvest“ gavo statybos leidimą ir pradeda įgyvendinti naują gyvenamojo būsto projektą „Kvepia mėtom“ sostinės vakarinėje dalyje. Kvartalas iškils Mozūriškių g. 2, šalia „Vilnius Outlet“ prekybos centro, Vilniaus vakarinio aplinkkelio ir Pilaitės prospekto. Į projektą planuojama investuoti 28 mln. eurų. Numatoma pastatyti septynis 3–4 aukštų daugiabučius, kuriuose bus įrengti 267 A++ energinės klasės butai – nuo vieno kambario (24–31 kv.

Serbijoje nesiliaujant antivyriausybiniams protestams, prezidentas Aleksandaras Vučičius paskelbė apie griežtus veiksmus prieš demonstrantus ir išvadino juos „teroristais“. „Pamatysite visą Serbijos valstybės ryžtą, – sekmadienį sakė A. Vučičius. – Padarysime viską, ką galime, kad atkurtume teisę, taką ir tvarką“.

JAV pasiuntinys Tomas Barrackas paragino Izraelį gerbti savo įsipareigojimus pagal ugnies nutraukimo susitarimą, kuriuo baigėsi žydų valstybės karas su „Hezbollah“. 

Amerikiečių apžvalgininkė, istorikė, knygų autorė ir Pulitzerio premijos laureatė Anne Applebaum teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nebeturi diplomatinių įrankių spausti Vladimirą Putiną dėl paliaubų ar taikos Ukrainoje, nes pats jų atsisakė. 

Ukraina turi visada būti pasirengusi karui su Rusija, nepaisant diplomatinių pastangų jį užbaigti ir ateityje sudaryti taikos sutartį, sako Ukrainos gynybos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo UNIAN. „Nepaisant visų būsimų garantijų, derybų proceso, turime nuolat ruoštis karui, jo tęsimui iš Rusijos arba naujo karo pradėjimui.

Serbijoje nesiliaujant antivyriausybiniams protestams, prezidentas Aleksandaras Vučičius paskelbė apie griežtus veiksmus prieš demonstrantus ir išvadino juos „teroristais“. „Pamatysite visą Serbijos valstybės ryžtą, – sekmadienį sakė A. Vučičius. – Padarysime viską, ką galime, kad atkurtume teisę, taką ir tvarką“. Jo vyriausybei reikia keleto dienų, kad parengtų „teisines ir oficialias“ priemones, kaip reaguoti, kalbėjo prezidentas.

Savanoris policijos pareigūnas Jamesas Bubbas, dabar prisistatantis kaip moteris Gwyn Samuels, stojo prieš teismą dėl kaltinimų kelis kartus išprievartavus nepilnametę bei seksualiai smurtavus prieš kitą moterį. Prokuratūros teigimu, dalis nusikaltimų galėjo būti įvykdyta pasinaudojus pareigūno statusu ir įgytais suvaržymo įgūdžiais. J. Bubbas, dabar žinomas kaip G. Samuels, tariamai gyrėsi „įgaliojimais“, kuriuos įgis kaip specialusis policijos pareigūnas.

Lietuvoje degalų pardavimai nukrito dviženkliais skaičiais. Visą nuosmukį, pasak ekonomistų, sudaro dyzelinas, kurio sunkvežimiai Lietuvoje nesipila, nes Lenkijoje kartais dyzelino litro kaina 14 centų mažesnė nei Lietuvoje. Tiesa, padidėjusio dyzelino akcizo surenkama daugiau, net ir krentat pardavimams, dėl to valdžia neskuba keisti savo planų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Degalai Baltijos šalyse per savaitę iki praėjusio penktadienio pabrango Lietuvoje ir Latvijoje, kiek atpigo Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas ir brangiausias benzinas – Estijoje.

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „KN Energies“ už 0,35 mln. eurų įrengs 500 kilovatų (kW) galios saulės elektrinę jos valdomame skystųjų energijos produktų terminale. Darbus atliks konkursą laimėjusi įmonė „Elmitra“, pirmadienį pranešė „KN Energies“. „Saulės elektrinė padės dalį veiklos grįsti mūsų pačių pagaminta žaliąja energija.