Dėl hibridinio karo ir kibernetinių atakų, kuriomis kaltinamos prorusiškos grupuotės, padažnėjimo Šiaurės Europos šalys imasi atsargumo priemonių – atsisako kurti visuomenę be grynųjų pinigų nes baiminasi, kad visiškai skaitmeninės mokėjimo sistemos taps pažeidžiamos, rašoma „The Guardian“. Dėl geros sparčiojo interneto aprėpties, aukšto skaitmeninio raštingumo lygio ir sparčiai augančių finansinių technologijų pramonės šakų Švedija ir Norvegija sparčiai artėja prie ateities be grynųjų pinigų.

Dvasininkai pastebi, kad mažėja lankančiųjų bažnyčią, pradeda trūkti ir kunigų. Kelias parapijas aptarnaujantys dvasininkai sako, kad kito pasirinkimo nėra – finansinė situacija nelengva, todėl dirbant vienoje parapijoje išgyventi būtų sudėtinga. 

Daugelis pensinio amžiaus ar neįgalių žmonių guodžiasi, kad pragyventi vien iš pensijos sunku. Ypač jeigu žmonės gyvena vieni. Todėl „Sodra“ jiems papildomai per mėnesį sumoka beveik 40 eurų. Ir dėl šių pinigų kreiptis niekur nereikia. Tačiau gyventojams klausimų vis tiek kyla. Štai portalo tv3.lt skaitytojas Stasys pasakojo, kad neseniai sulaukė pranešimo, kad jam priklauso vienišo asmens išmoka. „Apsidžiaugiau, papildomi pinigai nepamaišys.

Braškanti Vokietijos ekonomika gali privirti didelių problemų ir kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms. Negana to, į Europos automobilių rinką vis stipriau beldžiasi ir kinų elektromobilių gamintojai.

Tūkstančiai protestuotojų šeštadienį žygiavo per Barseloną reikalaudami mažesnių nuomos mokesčių šiame Ispanijos mieste.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos orus lėmęs aukštesnio atmosferos slėgio laukas po truputį traukiasi, o iš vakarų atplaukia šiltesni orai. Šiandien debesų šydas darysis vis storesnis. Antroje dienos pusėje kai kuriuose vakariniuose rajonuose pradės kristi nedideli krituliai (lietus, šlapdriba). Pūs juntamas pietų, pietryčių vėjas. Baltijos pakrantėje ir prie Kuršių marių šio vėjo gūsiai vietomis sieks 15–18 m/s. Iki vidurdienio dar kai kur matysime plikledį, tačiau vėliau jis ištirps, nes temperatūra pasieks teigiamas reikšmes. Įdienojus aukščiausia temperatūra pakils iki 1–5 laipsnių šilumos.

Nuo maisto eksporto koridoriaus Juodojoje jūroje veikimo pradžios dėl Rusijos atakų Ukrainos uostuose buvo apgadintas 321 infrastruktūros objektas. Taip teigia prezidentas Volodymyras Zelenskis per Trečiąją tarptautinę Ukrainos grūdų konferenciją, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas netiesiogiai patvirtino, kad Ukraina gali naudoti prancūziškas tolimojo nuotolio raketas prieš Rusiją, tačiau susilaikė nuo detalizavimo, ar prancūzų ginkluotė jau buvo dislokuota tokiose operacijose. Anot „Ukrinform“, jis tai pareiškė interviu BBC. „Principas nustatytas.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas mano, kad Europos šalys nėra pasirengusios užsitęsusiam karui su Rusija. Šia perspektyva jis pasidalijo interviu su „Ukrainska Pravda“, praneša „Ukrinform“. „Jei kalbame apie trumpalaikius karinius veiksmus, Europos šalys greičiausiai yra pasirengusios. Tačiau klausimo esmė buvo, ar jos yra pasirengusios sekinimo karui. Paskaičiuokime.

„Niekada neužmiršiu šito skausmo, norėčiau, kad nebūtų tokių žmonių kaip jis – jo vieta yra kalėjime“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo nepilnametė, ilgą laiką kentėjusi seksualinę prievartą. Ji bijojo pasipriešinti, ilgą laiką tylėjo ir nesuprato, kad gali kreiptis pagalbos – net tada, kai reaguodami į pagalbos šauksmą atvyko policijos pareigūnai, mergaitė lyg mažas kačiukas slėpėsi spintoje.

Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų.

Kremlius ir toliau bando atgrasyti Vakarų paramą Ukrainai: esą raketą „Orešnik“, kuria ketvirtadienį smogė Ukrainai, gamins pramoniniu būdu. Vladimiras Putinas viešai meluoja, kad jokia priešraketinė sistema negali numušti „Orešnik“, nors ginklų ekspertai vardija bent jau keturias sistemas, kurios su raketa susidorotų. Klausimų kyla ir dėl ketvirtadienį įvykusio V. Putino televizinio kreipimosi. Jame akivaizdžiai matyti, kad montažu užmaskuotos V. Putino rankos.

Du lepečkojai lokiai sukėlė ant kojų vieną Amerikos miestą. Gyvūnai, užuot buvę miške, ėmė „medžioti“ maistą iš šiukšliadėžių, esančių netoli vietos mokyklų. Iš sraigtasparnio lokių nuotykius stebėję pareigūnai į situaciją pasižiūrėjo labai rimtai: žmonėms liepta užsidaryti namuose, vaikai slėpėsi mokyklose. Meškos nuotykius Pasadenos rajone pareigūnai stebėjo iš sraigtasparnio.

Jungtinę Karalystę siaubia sniego, lietaus ir vėjo audra Bertas. Šalies meteorologai padėtį keliuose vadina „žiauria“. Prasčiausia padėtis Škotijoje ir Anglijoje, vietomis čia iškrito daugiau kaip 40 cm sniego. Mažiausiai 4000 namų ūkių liko be elektros. Sinoptikai taip pat perspėja dėl pavojų keliančio vėjo ir staigių potvynių. Anglijoje automobilis vargais negalais įvažiuoja į įkalnę. Reikalavimo važiuoti su žieminėmis padangomis Britanijoje nėra, todėl vos pasnigus keliai tampa čiuožykla.

Aš jaučiu labai stiprų atsakomybės jausmą ir stengiuosi išlaikyti tam tikrą lygį, kuris priklauso prezidento pozicijai, LRT RADIJO laidoje „Pas Nemirą“ sako prezidentas Valdas Adamkus, didelę dalį gyvenimo praleidęs ir Lietuvos vardą garsinęs už Atlanto. 

Šių metų lapkričio 23 dieną minėsime Lietuvos kariuomenės dieną. Prieš 106 metus pradėję rinktis savanoriai Lietuvos patriotai susidūrė su daugybe sunkumų, bet siekiu turėti savo laisvą tėvynę visi sunkumai buvo nugalėti, rašoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešime žiniasklaidai. 

Kokie įvykiai buvo aptarinėjami „Panoramoje“ prieš 30 metų? Kokios problemos ir naujovės buvo aktualios tada ir kur dingo prezidento automobilis? Iš laikmečio reportažų galima rekonstruoti to meto įvykius ir situaciją šalyje, pažvelgti į parduotuvių lentynas ar prisiminti Lietuvą sukrėtusius kriminalinius įvykius.

Didžiausia Lenkijos proeuropietiškos koalicinės vyriausybės partija savo kandidatu kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose šeštadienį pasirinko Varšuvos merą Rafalą Tšaskovskį. Ministro pirmininko Donaldo Tusko partija „Pilietinė platforma“ yra dominuojanti jėga vyriausybėje, kurios santykiai su konservatyviuoju prezidentu Andrzejumi Duda yra įtempti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais. Tai jis pareiškė per pokalbį su užsienio žiniasklaida trečiosios tarptautinės Ukrainos grūdų konferencijos metu, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Kalbant apie tai, kada baigsis karas... jis baigsis, kai Rusija nuspręs, kad nori baigti karą. Kai JAV užims tvirtesnę poziciją. Kai pasauliniai pietūs stos su Ukraina ir pasisakys už karo pabaigą“, – sakė V. Zelenskis.

Ekspertai Raudonojoje jūroje aptiko „mirties baseinus“ – zonas be deguonies, kuriose žūsta jūros gyvybė, bet klesti unikalūs mikrobai. Pranešama, kad šie organizmai gali padėti mokslininkams ieškoti gyvybės net ir atokiose planetose, rašoma CNN. Raudonosios jūros gelmes tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad jūros dugne esančiuose baseinuose taip trūksta deguonies, kad bet kuris jūros gyvūnas, priartėjęs per arti, iš karto apsvaigsta dėl deguonies trūkumo ir dažniausiai žūsta.

Seimas ketvirtadienį patvirtino premjerą Gintautą Palucką, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis pristatė ir kelias galimų ministrų pavardes. Nors naujasis Seimas į pirmą posėdį susirinko tik praėjusią savaitę, bet jau įvyko du protestai, smerkiantys antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“ pakvietimą į valdančiąją koaliciją. Apie tai, ko laukti iš naujosios valdžios laidoje „Delfi interviu“ VU Politinės komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.

Šeštadienio vakarą sužibo pirmoji Lietuvos miestų žaliaskarė: Kaune, Vienybės aikštėje įžiebta jaukumu pulsuojanti, meduoliais puošta 18 metrų aukščio eglė. Ant pagrindinio Kalėdų simbolio nutūpė šimtai meduolių, o viršūnę puošia ilgos, dailios smilgos. Po daugybės metų pertraukos laikinoji sostinė džiaugiasi gyva kalėdine egle.

Du trečdalius Klaipėdos nuniokojęs 1854 metų gaisras tapo savotiška naujos miesto eros pradžia – anksčiau į kairįjį Dangės krantą nesidairę miestiečiai čia ėmė kurti naują traukos centrą, iškilo įspūdingos architektūros pastatai. Vieni jų – iki šiol žvilgsnius prikaustantys Karališkieji Klaipėdos teismo rūmai. Ką slepia šio pastato sienos?

Mažųjų salų ir mažiausiai išsivysčiusių šalių derybininkai šeštadienį pasitraukė iš užsitęsusių konsultacijų dėl klimato kaitos susitarimo su Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos COP 29 pirmininku Azerbaidžanu, sakydami, kad jų interesai finansų srityje buvo ignoruojami.

Kursko srities Olgovkos kaimo gyventojai įrašė vaizdo žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, prašydami „sustabdyti tą prakeiktą karą“, dėl kurio jie bijo grįžti namo. 

Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje šeštadienį kilo chaosas, o vienas žmogus žuvo šiaurės vakarų Europoje siaučiant stipriam vėjui, lietui ir snygiui.

Artimiausiomis dienomis Rusija gali paleisti daugiau eksperimentinių raketų „Orešnik“ arba panašių balistinių raketų, siekdama tokio paties retorinio poveikio, teigia Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Šaltiniai Rusijoje tvirtino, kad Rusija lapkričio 23–24 d. uždarys dalį savo oro erdvės raketos bandymui, tačiau nenurodė, kokio tipo raketas išbando Rusijos pajėgos.

Pranešama, kad gali kilti pavojus, jei į „Google“ paieškos juostą įvesite tam tikras frazes. Saugus naršymas internete yra svarbus, tačiau pavojai, apie kuriuos sunku susimąstyti, gali nustebinti, rašoma „Forbes“. „Sophos“ komanda pranešė, kad „internetas yra pilnas kačių“, tačiau šį kartą, tai fiktyvios kačių nuotraukų svetainės, kurios naudojamos kenksmingų programų platinimui. Šiam triukui naudojami specifiniai raktažodžiai, kad turinys galėtų patekti į pirmuosius paieškos rezultatus.

Mažųjų salų ir mažiausiai išsivysčiusių šalių derybininkai šeštadienį pasitraukė iš užsitęsusių konsultacijų dėl klimato kaitos susitarimo su Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos COP 29 pirmininku Azerbaidžanu, sakydami, kad jų interesai finansų srityje buvo ignoruojami. „Ką tik išėjome. Atvykome į šią COP dėl sąžiningo susitarimo.

Lietuvos politikams nusprendus sugrąžinti privalomąją karo tarnybą, pavyzdžiu dažnai minimas Izraelis. Tarnyba žydų valstybės kariuomenėje – privaloma, vaikinai uniformas vilki 3 metus, o merginos – 2. Ilgas tarnybos laikas neatbaido jaunuolių, jie trokšta tarnauti kariuomenėje, o ją baigę turi visas sąlygas pradėti sėkmingą karjerą. Izraelio gynybos pajėgų (IDF) atsargos pulkininkas leitenantas Markas Babotas portalui „Delfi“ atskleidė, kas motyvuoja 18 metų sulaukusius izraeliečius tarnauti kariuomenėje, kokias privilegijas gauna tarnybą baigę kariai bei ką reikėtų keisti apie visuotinio šaukimo formas diskutuojančiai Lietuvai.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra paskelbė, jog šeštadienį 19 žmonių, tarp kurių buvo mažiausiai šeši vaikai, žuvo per Izraelio antskrydžius ir tankų apšaudymą. „19 žmonių žuvo ir daugiau kaip 40 buvo sužeista per tris žudynes, kurias nuo vidurnakčio iki šio ryto Gazos Ruože sukėlė Izraelio antskrydžiai“, taip pat per tankų apšaudymą Rafache teritorijos pietuose, sakė civilinės gynybos atstovas Mahmudas Bassalas.

Užsienio karių siuntimas į Ukrainos frontą galėtų pagerinti ukrainiečių gynybą kare su Rusija. Tokią nuomonę išsakė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, atsargos majoras Oleksijus Hetmanas, rašo „Unian". O. Hetmano teigimu, užsienio kariai galėtų, pavyzdžiui, padėti saugoti Ukrainos sieną, kuri ribojasi su Baltarusija.

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi iki 300 mlrd. JAV dolerių (288 mlrd. eurų) padidinti klimato kaitos finansavimą skurdesnėms šalims, siekdama išeiti iš aklavietės Azerbaidžane vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje COP 29, pranešė du derybininkai. Anksčiau turtingos šalys pasiūlė iki 2035-ųjų kasmet skirti po 250 mlrd. dolerių (237,51 mlrd. eurų) skurdesnėms šalims kovai su klimato kaita. Tačiau šį siūlymą sukritikavo besivystančios šalys.

Riaušių prie Seimo byloje teisiamas kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas paleidžiamas į laisvę – teismas nusprendė, kad paskirtas trijų mėnesių trukmės suėmimas yra per griežtas, todėl trumpinamas.

Ryškus, garsus ir skandalingas – tokiais žodžiais būtų galima apibūdinti dabartinės Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės politinę karjerą. Merei pareiškus, kad deda tašką nacionalinėje politikoje, „Delfi“ pažvelgė į politikos archyvus, kokiuose skandaluose buvo minimas Ž. Pinskuvienės vardas.