Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ketvirtadienį ryte informavo, kad „Pajūrio“ progimnazijos direktorė Julija Archišina parašė pareiškimą pasitraukti iš užimamų pareigų. Tai ji padarė po trečiadienį įvykusios istorijos, kai buvo gauta informacija, jog direktorė darbe ryte pasirodė, galimai, neblaivi.

Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad nepritaria vienašališkam Palestinos valstybingumo pripažinimui, bet įspėjo Izraelį reaguojant nesustabdyti palestiniečių savivaldos finansavimo. 

Norvegija nuo gegužės 29-osios nebeįsileis į šalį rusų, norinčių atvykti turistiniais ar kitais „nebūtinais“ tikslais, ketvirtadienį pranešė vyriausybė.

Lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį po Veimare įvykusio susitikimo su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos sakė, kad Lenkija remia dviejų valstybių sprendimą Izraeliui ir palestiniečiams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atvyko į Prancūzijos Ramiojo vandenyno teritorijos Naujosios Kaledonijos sostinę Naumėją – šiame salyne jau daugiau nei savaitę vyksta dideli neramumai.

Tabako produktų gamybos bendrovė „Philip Morris Lietuva“ pernai uždirbo 12,1 mln. eurų grynojo pelno – 30 proc. daugiau nei 2022 metais (8,5 mln. eurų), jos pajamos augo 14 proc. ir siekė 92,1 mln. eurų (78,8 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Įmonės vadovybė numato, kad 2024 metai įmonei turėtų būti pelningi. Pernai bendrovė už 2022 metus išmokėjo 5,02 mln. eurų dividendų (užpernai – 10,67 mln.

Pagal blogiausią scenarijų Ukrainoje po karo gali likti tik 25 mln. gyventojų. Palyginimui, 2021 m. šalyje gyveno 43,82 mln. žmonių, dabar šalyje skaičiuojami 37,8 mln. gyventojų. Tiesa, kalbant apie gyventojų nutekėjimą, nuostoliai fronte bus nedideli, palyginus su išvykusiųjų skaičiumi. Apie tai interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto generalinis direktorius Volodymyras Paniotto. „Mūsų demografinė padėtis yra labai bloga.

Kinija ketvirtadienį ryte pradėjo dvi dienas truksiančias karines pratybas aplink Taivaną ir pareiškė, kad tai yra „griežta bausmė už separatistinius aktus“. Pratybos pradėtos trys dienos po Taivano naujojo prezidento Lai Ching-te prisaikdinimo.

Meksikoje per kandidato į prezidentus Jorge Alvarezo Maynezo trečiadienio mitingą sugriuvus scenai žuvo keturi ir buvo sužeista dar 15 žmonių, pranešė šalies prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. Socialiniame tinkle „X“ jis citavo Nuevo Leono valstijos gubernatoriaus Samuelio Garcios pranešimą. J. A. Maynezas sakė, kad per savo mitingą San Pedro Garsoje nebuvo sužeistas, ir pridūrė, kad dabar svarbiausia pasirūpinti nukentėjusiaisiais.

Kremliaus valdomo propagandinio televizijos kanalo „Rossija – 1“ laidų vedėjas, Rusijoje gyvenantis ir dirbantis Lietuvos pilietybę turintis žurnalistas Ernestas Mackevičius kviečia ruoštis naujam etapui, kuris ištiks pergalingai pasibaigus karui Ukrainoje. Rusijoje populiarus veikėjas akcentavo, jog Vakarai neįveiks Rusijos mūšio lauke, nepalauš ekonomiškai, o valstybės laukia rimtas mūšis už propagandiniame kare dėl vaikų protų, viskas priklausys nuo to, kaip sėkmingai rusų žiniasklaida perteiks patriotines vertybes.

Pagal blogiausią scenarijų Ukraina gali baigti karą, turėdama 25 mln. gyventojų. Tačiau nuostoliai fronte sudarys tik mažą dalį palyginti su išvykusiųjų skaičiumi. Tai interviu leidiniui OBOZ.UA pareiškė Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto generalinis direktorius Volodymyras Paniotas. „Mūsų demografinė padėtis labai bloga. Bet fronte žūstančių žmonių skaičius nepalyginamas su tų, kurie išvyko į užsienį ir neplanuoja grįžti, skaičiumi“, – sakė jis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas trečiadienį pareiškė, kad Kinija siunčia Rusijai pagalbą letaliomis priemonėmis, kurią, kaip spėjama, Maskva naudoja kare Ukrainoje. „Šiandien galiu atskleisti, kad turime įrodymų, jog Rusija ir Kinija bendradarbiauja kuriant Ukrainoje naudojamą kovinę įrangą“, – Londone vykusioje konferencijoje sakė ministras. G. Shappsas taip pat paragino NATO dėti daugiau pastangų ir padidinti gynybos išlaidas visame Aljanse.

Pagal blogiausią scenarijų Ukrainoje po karo gali likti tik 25 mln. gyventojų. Palyginimui, 2021 m. šalyje gyveno 43,82 mln. žmonių, dabar šalyje skaičiuojami 37,8 mln. gyventojų. Tiesa, kalbant apie gyventojų nutekėjimą, nuostoliai fronte bus nedideli, palyginus su išvykusiųjų skaičiumi. Apie tai interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto generalinis direktorius Volodymyras Paniotto. „Mūsų demografinė padėtis yra labai bloga.

Daugybę apdovanojimų gavęs vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų, kuris taip pat iki šiol dainavo kariuomenės vyrų chore, sulaukė gėdingų kaltinimų – po tyrimo paaiškėjo, kad jis ilgą laiką palaikė santykius su neįgalia nepilnamete. Dėl to dabar jau į atsargą išėjęs kariuomenės savanoris net buvo nuteistas, tačiau ryšių su protinę negalią turinčia mergaite nenutraukė ir sulaukė dar sunkesnių kaltinimų.

Vargu, ar būtų galima rasti vilnietį, kuris nežinotų Stoties rajone sklandančio reputacijos šešėlio. Rajonas dažnai asocijuojamas su girtuokliaujančiais ir nuo narkotikų apsvaigusiais asmenimis. Nors LRT.lt kalbinti pašnekovai tikina, kad situacija dabar geresnė negu anksčiau, bet vis tiek per savaitę šiame rajone perdozuoja bent 3 ar 4 žmonės ir jų gyvybes gelbėja medikai. 

Karas Ukrainoje atsidūrė aklavietėje ir gali tęstis labai ilgai. Tokią nuomonę interviu Vokietijos žiniasklaidos tinklui RND išsakė Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Mikaelis Bydenas, rašo UNIAN. „Yra tik nedideli pasiekimai, fronto linija tai vienur, tai kitur pasislenka – apskritai situacija yra labai sudėtinga. Karas jau kelis mėnesius yra aklavietėje, ir šiuo metu jokių pokyčių nematyti. Karo pabaigos nematyti, ir nei Rusija, nei Ukraina nėra pajėgios kariniu būdu jį laimėti.

Lenkija svarsto galimybę savo oro gynybos sistemomis numušinėti Rusijos raketas prie Lenkijos sienų, sako Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis, rašo „Ukrinform“. Anot jo, kol kas konkrečių sprendimų priimta nėra. Ukraina jau kurį laiką kalba apie galimybę panaudoti partnerių ginkluotę numušinėti rusų raketas virš Ukrainos. „Šis klausimas svarstomas teisiniu ir techniniu požiūriu, tačiau jokių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta“, – sako P. Wronskis.

Ukrainos kariuomenė numušė dar vieną Rusijos lėktuvą, rašo UNIAN. Šį kartą ukrainiečiai „nutupdė“ rusų atakos lėktuvą Su-25. Lėktuvas numuštas Pokrovsko kryptimi, rytų Ukrainoje, Donecko srityje. Numušė Rusijos lėktuvą Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, padėtis šioje vietoje išlieka sudėtinga. „Pokrovsko kryptimi atakų skaičius išaugo iki 25. Visų pirma priešas su šturmo grupėmis ir technika bando įsiveržti į mūsų kovinius įsakymus.

Lietuvoje kiekvieną dieną įvyksta didesnių ar mažesnių eismo įvykių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai po avarijos vairuotojai kratosi atsakomybės ar pateikia klaidingus parodymus. Tačiau, panašu, gudrauti bus vis sunkiau – automobiliai apie jus surinks visą informaciją, o pagrindiniai pokyčiai jau prasidėjo.

В среду председатель партии Союза Отечества-Христианских демократов Литвы (СО-ХДЛ) Габриэлюс Ландсбергис проголосовал в досрочном голосовании во втором туре президентских выборов.

Ketvirtadienio rytas daug kur išauš šviesus, debesų bus nedaug. Kiek tankiau jie dangų galės dengti nebent pietvakariniuose rajonuose.

Prancūzijos policija atlieka tyrimą, ar grafičiai, kuriais buvo išpaišytas Holokausto memorialas Paryžiuje, negali būti susiję su Rusija.

Средняя месячная брутто-зарплата (до вычета налогов) в Литве в 2023 году увеличилась на 12,6 проц., а средняя месячная нетто-зарплата (после вычета налогов) в стране составила 1249 евро и по сравнению с 2022 г. выросла на 11,4 проц., сообщает Государственное агентство данных.

„Baltijos jūra tikrai nebus jų [rusų] vidaus ežeru“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ pabrėžia Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje Linas Linkevičius. Jis žiniasklaidos paskelbtus Kremliaus planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija vadina desperatišku veiksmu, neturinčiu teisinių pasekmių. 

Į LRT GIRDI kreipėsi sodininkų bendrijos gyventojai. Pasak jų, gręžinyje išseko vanduo. Žmonėms vandens trūksta 4 mėnesius, o prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo bendrijai per brangu.

Bendrovės „Amazon“ debesų kompiuterijos padalinys į duomenų centrus Ispanijos šiaurės rytuose esančiame Aragono regione investuos 15,7 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė JAV technologijų milžinė. Ši investicija iki 2033 m. per metus vietos bendrovėse padės sukurti po maždaug 17 500 netiesioginių darbo vietų, nurodoma bendrovės „Amazon“ pranešime.

„Litgrid“ valdybai toliau vadovaus antrajai kadencijai pirmininku išrinktas Tomas Varneckas, trečiadienį informavo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė. Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ Infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas T. Varneckas „Litgrid“ valdybai vadovavo nuo 2022-ųjų. Naujos sudėties valdyba patvirtinta balandžio pabaigoje.

Lietuvos braškių augintojai jau pradėjo skinti pirmąsias prinokusias uogas. Jos netrukus keliaus ant prekystalių ir pasieks pirkėjus. Tiesa, pirmosios braškės noksta šiltnamiuose, o kol pradės nokti uogos, auginamos atvirame grunte, dar turėsime palaukti. Viešvilietis Vaidas Rimkus – gerai žinomas ankstyvųjų braškių augintojas ne tik Jurbarko, bet ir Tauragės, kitų aplinkinių rajonų uogų valgytojams.

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, dronais atakuodamas Ukrainos civilinę ir karinę infrastruktūrą agresorius rizikuoja – smūgiavo ir iš arčiau esančio Krymo.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad Ispanija, Airija ir Norvegija, pripažindama Palestinos valstybingumą, siunčia žinią palestiniečiams ir visam pasauliui, kad „terorizmas atsiperka“.

„Tai, kas vyksta Sakartvele, yra pirmas kartas istorijoje, kai valdančioji partija nori taip kardinaliai pakeisti šalies kryptį“, – teigia „Europos politikos centro“ analitikė Amanda Paul. Ji – viena iš daugelio stebėtojų, įspėjančių, kad Sakartvelas gręžiasi atgal į Rytus, nors absoliuti dauguma kartvelų pasisako už narystę Europos Sąjungoje (ES).

Vyriausiasis Europos Sąjungos įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis trečiadienį, po to, kai Ispanija, Airija ir Norvegija paskelbė pripažinsiančios pripažins Palestinos valstybę, paragino 27 šalis vienijantį bloką rasti bendrą poziciją šiuo klausimu.

Lietuvos ambasadoriumi Suomijoje siūloma skirti Edvilą Raudonikį, Sakartvele į ambasadoriaus pareigas siūlomas Darius Vitkauskas.

Po antradienį gatves užtvindžiusios liūties Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigia, kad tokią situaciją galėjo lemti ir tai, kad pastaruoju metu mieste pjaunant žolę ji nebuvo surenkama ir atslinkus stipriam lietui užkimšo sutekėjimo groteles. Tokį darbo modelį bus siekiama pakeisti, o rangovams, kurių darbo kokybė miesto netenkins – bus ieškoma pamainos. Vis dėlto akcentuojama, kad situaciją mieste stiprių liūčių metu itin sunkina tai, kad kelis dešimtmečių nuotekų sistemai nebuvo skiriamas tinkamas dėmesys ir dabar ji yra prastos būklės.

Vadinamoji desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, rekomendavo keturių šalies rajonų savivaldybes – Tauragės, Kupiškio, Ignalinos, Mažeikių – pakeisti paminklus sovietinių karių palaidojimo vietose.