Pirmadienį Vyriausybėje bus pasirašytas memorandumas su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl bendradarbiavimo stiprinant Lietuvos gynybos pramonę.

Lietuva ir amerikiečių gynybos technologijų kompanija „Northrop Grumman“ šiandien turėtų pasirašyti memorandumą, kuris padės stiprinti Lietuvos vidaus gynybos pramonės pajėgumus. Pasak krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, bus pradedami kurti, gaminti ir diegti vidutinio kalibro šaudmenis. 

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkui iškėlus idėją dėl valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo šalyje, „PensionsEurope“ vadovas Matti Leppala tokiu siūlymu stebisi. Jo teigimu, nėra valstybės kur antrojoje pakopoje veiktų tiek valstybinis, tiek privatūs fondai, o galvojant apie tokią sistemą kyla klausimų dėl konkurencijos. „Turėti valstybinį fondą sistemoje, kur jau veikia 6 privačios bendrovės ir gyvybės draudimo kompanija, kurie konkuruoja.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį sakė, jog Jungtinės Valstijos padarys visa, kas įmanoma, kad užkirstų kelią karo eskalacijai Artimuosiuose Rytuose.

Sekmadienį Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) netapo stipriausia jėga dar vienoje žemėje – pergalę per rinkimus rytinėje Brandenburgo žemėje nedidele persvara laimėjo socialdemokratai (SPD).

Apie pusė iš maždaug 100 įkaitų, kurie nuo praėjusio spalio laikomi Gazos Ruože, Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu teigimu, dar yra gyvi. Tai, anot žiniasklaidos, premjeras pareiškė parlamento Užsienio ir saugumo politikos komiteto susitikime Jeruzalėje. Oficialiai ši informacija nepatvirtinta, nes, anot duomenų, posėdis buvo uždaras.

Lietuvos verslo atstovai prognozuoja, kad prasidėjusi darbuotojų atleidimų banga nenurims. Ateityje darbo neteks dar daugiau žmonių. Verslininkai vardija, kad tai lemia ne tik optimizuojami darbo procesai, bet ir augantys kaštai, ypač atlyginimai. Dalis įmonių paprasčiausiai neturės iš ko mokėti algas, todėl darbuotojus atleis. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad šiuo metu nedarbo rodikliai labiausiai neramina.

Rinkoje gerokai atpigus elektrai Kauno mėsos perdirbimo įmonei „Samsonas“ nepavyko nutraukti fiksuotos kainos sutarties su elektros tiekėja „Enefit“, šiai paskaičiavus 5,64 mln. eurų jos nutraukimo mokestį. Įmonei teisme galutinai nepavyko įrodyti, kad sutarties sąlyga dėl šio mokesčio yra neteisėta.

Lietuvoje pirmadienį prasideda didžiausios mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2024“.

Šalyje pirmadienį minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.

Savaitę pradėsime maloniai šiltais ir sausais orais, o nuo trečiadienio jie ims pamažu keistis – sulauksime vis daugiau lietaus, LRT RADIJUI sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė Elena Klyukina.

Pirmadienį prasideda tarptautinės ugnies paramos vienetų pratybos „Ugninis Griausmas 2024“.

Andriaus Kubiliaus gynybos ir kosmoso eurokomisaro postas naujas ir dėl to apipintas nežinomybe. Nors Europos Sąjunga (ES) neturi savo kariuomenės, gynybos politika, ypač po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, tapo labai svarbia tema. Ar įtakingas šis postas? Kol kas sunku tai pasakyti, tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad A. Kubilius dabar turi galimybę pats apibrėžti, kiek įtakingas ir galingas jo portfelis yra.

943-ioji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad įsiveržimas į Kurską buvo sėkmingas, visų pirma dėl to, kad Rusijos kariai buvo atitraukti nuo kitų fronto linijos dalių. Tačiau paprašytas pasakyti, ar operacija buvo sėkminga, prezidentas leidiniui  „The New Yorker“ sakė, kad „dar per anksti spręsti“.

Agresyvus šnipinėjimas, sabotažas, diversijos, provokacijos pilkojoje zonoje – visa tai pastaruoju metu beveik atvirai priskiriama Rusijai ir šiemet NATO tokius veiksmus pavadino galinčiais sukelti 5-ojo straipsnio situaciją. Kremliui į tokius perspėjimus bent jau kol kas, regis, nusispjauti – savas raudonas linijas rusai taiko Aljanso šalims, kurios neturi aiškaus plano, kaip reaguoti į tokius veiksmus. Tad kur yra ta riba, kurią peržengus, nebeužtektų tik žodžių?

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis padėkojo Ukrainai už pagalbą, suteiktą Čekijos Respublikai kovojant su šalį niokojančių potvynių pasekmėmis. Jis tai parašė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“. „Mūsų diplomatai iš generalinio konsulato Lvive šiuo metu veža Ukrainos padovanotų džiovintuvų siuntą į Čekiją. Ukraina kariauja, tačiau nepamiršta savo draugų, kuriems jos reikia. Mes tai vertiname. Ačiū!" jis rašė.

Izraelio kariuomenės vadas sekmadienį pažadėjo smogti visiems, kurie grasina izraeliečiams, sakydamas, kad karių vykdoma operacija prieš Libane įsikūrusią „Hezbollah“ grupuotę yra žinia šalies priešams regione ir už jo ribų. „Ši operacija, nukreipta prieš „Hezbollah“ vadovybę, yra aiški žinia ne tik „Hezbollah“, bet ir Artimiesiems Rytams bei kitiems regionams: Mes smogsime visiems, kurie kelia grėsmę Izraelio valstybės piliečiams“, – sakė generolas leitenantas Herzi Halevi vaizdo pareiškime.

Italijoje netoli Neapolio sekmadienį sugriuvus dviejų aukštų pastatui, žuvo trys žmonės, pranešė ugniagesiai. Sekmadienio rytą Saviano vietovėje sugriuvus namui, žuvo čia su šeima gyvenę berniukas ir mergaitė, taip pat moteris, kuri, kaip manoma, buvo jų motina arba močiutė.

„Dvi šalys, kurios kariauja egzistencinį karą, negali susitarti“, – apie karą Ukrainoje sako Ukrainoje karius mūšiams ruošęs karo instruktorius Andrejus Šildiajevas. Mintimis apie kylančias grėsmes ir karą Ukrainoje jis dalijasi LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“.  

„Surogatinės motinos“ terminą tenka išgirsti vis dažniau, kadangi kai kuriose šalyse tai jau yra įprasta praktika, suteikianti galimybę turėti vaikų tiems, kas negali jų susilaukti. Vis tik Lietuvoje tai yra visiškai uždrausta ir netgi atsivežus tokį vaiką iš užsienio su oficialiais dokumentais galima pakliūti už grotų. Viena lietuvių pora, negalinti susilaukti savo vaikų, papasakojo, kad nuvyko į Filipinus ir ten sudarė sutartį su surogatine motina, kuri nešioja jų kūdikį.

Planuojama atnaujinti buvusį kalėjimo ir teismo rūmų kompleksą Klaipėdoje, jame įrengiant viešbutį darbostogoms. Į projektą numatoma investuoti apie 11 mln. eurų. „Projekto idėja yra sukurti kompleksą, kuriame didžiąją dalį užimtų poilsio apartamentai bei patalpos, skirtos darbui, šiuo metu vis populiarėjančioms darbostogoms“, – BNS Plius teigė projektą vystančios bendrovės „Jūros 1“ vadovas Laimonas Lopata.

Beveik 30 metų televizijoje įvairiuose projektuose ir laidose dirbantis žurnalistas Edmundas Jakilaitis vėl išrinktas įtakingiausiu šalies žiniasklaidos atstovu. Jis pats teigė, jog ta įtaka, matyt, yra žinomumo ir pasitikėjimo mišinys, bei pasidžiaugė, kad gali ja pasinaudoti organizuojant paramą ir pagalbą Ukrainai. Sykiu E. Jakilaitis įvardijo, kaip žurnalistika gali pasikeisti, o informacijos vartotojams davė vieną labai svarbų patarimą.

Taikytis ne į strėlę, o į lankininką. Tokią užduotį norėtų vykdyti rusų atakas patiriantys ukrainiečiai – ne tik gintis, bet ir smogti Rusijos gilumoje esantiems objektams: bombonešių, raketų bazėms, amunicijos sandėliams. Vienas būdų – atakuoti naujai gautais naikintuvais F-16. Jų ukrainiečiai dar turi nedaug, skraido tik kelis mėnesius, o ir vieno jau neteko. Bet galios persvara danguje yra tas pranašumas, kuris galiausiai gali tapti lemiamu šiame kare.

Rugsėjo 23 d. Generolo Silvestro Žukausko (Švenčionių r.), Kairių (Klaipėdos r.) bei Kazlų Rūdos poligonuose prasidės tarptautinės ugnies paramos vienetų pratybos „Ugninis Griausmas 2024“.

Tarpukario Kauno gatvėje Domą Šidlauską sutikusi jo pusseserė Simonavičienė pasistengė kuo greičiau atsisveikinti su „apdriskusį, suvargusį paltelį“ dėvėjusiu žmogum. Vėliau ji išvydo, kad įsikibęs į parankę D. Šidlauską šnekina premjeras Juozas Tūbelis. „Ne drabužiai viską lemia, o mokslas“, – tuomet pagalvojo ponia Simonavičienė.

Remiantis apklausų rezultatais, kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai nedidele persvara aplenkė kraštutinių dešiniųjų partiją AfD per įtemptą kovą sekmadienį vykusiuose regioniniuose rinkimuose buvusioje komunistinėje Vokietijos rytinėje dalyje. Pasak visuomeninio transliuotojo ZDF, O. Scholzo centro kairioji SPD Brandenburgo žemėje surinko 32 procentus balsų, šiek tiek pralenkdama Alternatyvą Vokietijai (AfD), surinkusią 29 procentus. Pasak kito transliuotojo, ARD, SPD gavo 31 proc.

Rusijai ir vėl nepavyko branduolinės tarpžemyninės raketos „Sarmat“ bandymas. Palydovinėse „Planet Labs“ nuotraukose užfiksuota vieta, kur neva degalų papildymo metu raketa sprogo, palikdama didžiulį kraterį ir sunaikindama bandymų poligoną. Pirmą kartą 35-ių metrų ilgio ir 208-ias tonas sveriančią raketą Rusija sėkmingai išbandė 2022-ųjų balandį. Visi keturi po to vykę mėginimai baigėsi rusofašistų fiasko, tiesa, Rusija savo nesėkmių niekada nepripažįsta.

Rusijos kariai apšaudė Kramatorsko miestą Donecko srityje ir sužeidė penkis žmones, tarp jų 16-metę merginą. Apie tai tinkle „Facebook“ paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, praneša „Ukrinform“. Anot jo, šį vakarą miestas buvo apšaudytas. Penki žmonės buvo sužeisti. 16 metų mergina yra sunkios būklės. Per išpuolį apgadinti keturi namai ir du automobiliai.

Vokietijos rytinėje dalyje sekmadienį vykusiuose regioniniuose rinkimuose kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai nedidele persvara aplenkė kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby sekmadienį pareiškė, kad padėties paaštrėjimas regione neatitinka „geriausių Izraelio interesų“. Šiuo metu auganti įtampa tarp Izraelio ir Libano kelia baimę dėl įsiplieksiančio karo.

Žmogaus teisių gynėjai įspėja apie galimą pavojų pilietinėms teisėms ir perspėja, kad Rusija pradėjo plėsti veido atpažinimo sistemą, taikomą atsiskaitymams už keliones metro šešiuose šalies miestuose.