Demokratams ir „Nemuno aušrai“ skelbiant apie iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gautus kvietimus jungtis į valdančiąją koaliciją, politologai sako, kad tokia koalicija būtų sudėtinga dėl naujokų gausos, idėjinių skirtumų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako neatmetantis, kad jo vadovaujama politinė jėga penktadienį gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos formavimo. Pasak jo, rinkimus laimėję ir valdančiąją koaliciją inicijuojantys socialdemokratai pastarosiomis dienomis įnešė labai daug chaoso.

Nors Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik tūkstantį dienų, o Baltarusija laikoma bendru agresoriumi, kuris nuo karo pradžios suteikė Rusijos kariuomenei savo teritoriją, karines, transporto ir logistikos infrastruktūras, kai kurie Šalčininkų rajono gyventojai ne tik renkasi pažintines „technines transportines“ keliones į šią šalį, bet ir mėgaujasi „gastronominiais degustaciniais“ išvykimais. 

JAV prezidento rinkimų rezultatas turės įtakos visam pasauliui. Ukraina, kurios gynyba kare su Rusija labai priklauso nuo JAV karinės, finansinės ir diplomatinės paramos, gali pajusti padarinius labiau nei bet kuri kita užsienio šalis. 

Du pasikėsinimai nužudyti, teistumas už baudžiamuosius kaltinimus – nepaisant labai įtemptos rinkiminės kampanijos, Donaldas Trumpas grįžta į Baltuosius rūmus ir po sausio 20–osios inauguracijos turėtų tapti 47–uoju JAV prezidentu, taip pat vyriausiu visų laikų JAV prezidentu ir tik antruoju per istoriją, ne iš eilės laimėjusiu dvi kadencijas. Kaip respublikono pergalė paveiks mūsų regioną, laidoje „Delfi“ diena pasakojo buvęs NATO vadovybės narys, būsimas parlamentaras Giedrimas Jeglinskas.

Jeruzalėje viešintis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot ketvirtadienį pareiškė matantis perspektyvų užbaigti Izraelio karus Gazos Ruože ir Libane po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.

Viename nusikaltėlių smurto apimtame pietų Meksikos mieste be priežiūros paliktame pikape rasti 11 žmonių, tarp jų – dviejų moterų ir dviejų nepilnamečių palaikai, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos. Čilpansinge, kurio meras, šiose pareigose išbuvęs mažiau nei savaitę, praėjusį mėnesį buvo nukirsdintas, aptiktus šį šiurpų radinį, valstijos prokuratūra pranešė pradėjusi tyrimą dėl žmogžudystės.

Izraelio gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad pasirašė 5,2 mlrd. dolerių (4,84 mlrd. eurų) vertės susitarimą su JAV orlaivių gamintoju „Boeing“ dėl 25 naujos kartos naikintuvų F-15 pirkimo, finansuojamo amerikiečių karinės pagalbos lėšomis. Sutartyje numatyta galimybė įsigyti dar 25 orlaivius, o jų tiekimas prasidės 2031-aisiais, pristatant po 4–6 lėktuvus per metus, sakoma ministerijos pranešime.

Vilniaus valdžia miestiečiams sumanė beveik dvigubai pabranginti automobilių parkavimą mieste, brangiausia valanda kainuos 4 eurus. Sostinės taryba, kuri ėmėsi diegti parkavimo naujoves, sako, kad taip bandys sumažinti automobilių kiekį Vilniaus centre ir surinkti daugiau pinigų. Sostinės politikai taip pat pradėjo įvedinėti mažos taršos zoną dalyje senamiesčio, tačiau apmokestinti įvažiavimo į ją, kaip daro Kauno miestas, sako negalintys, esą to neleidžia įstatymai.

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai trečiadienį feisbuke pasidalino naujausia karo Ukrainoje apžvalga ir situacijos vertinimu.

Planinio patikrinimo metu Šilutės rajono darželyje vaikų patiekalams skirtus kiaušinius rado personalo persirengimo patalpose įrengtose asmeninėse spintelėse.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad bandydami apeiti sankcijas, Rusijos ir Baltarusijos režimai nuo 2023 m. vidurio vis daugiau mokėjimų vykdo per Kiniją, Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus. LB atstovas pabrėžė, kad siekiant atsparios finansų sistemos, šiems srautams skiriama vis daugiau dėmesio. „Šiuo metu nauja topologija yra išjudėjo, tai finansiniai srautai į Kiniją, Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Tai yra nauja kryptis.

Lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ šią savaitę prasidėjo kalėdinė prekyba. Šūkiu „Kalėdoms, kurias renkatės Jūs“ startavusi šventinė kampanija šiemet prekybos tinklo pirkėjus kviečia susikurti sau tokias šventes, kokių tik norisi. O kad Kalėdų atmosferą būtų sukurti lengviau, „Maxima“ paruošė kruopščiai atrinktą asortimentą saldžiam Jūsų stalui, sūriems užkandžiams, karštiems patiekalams, namų ir eglės bei stalo puošybai, žaislams ir daugeliui kitų nuo Kalėdų neatsiejamų prekių.

Socialdemokratams nusprendus į būsimą valdančiąją koaliciją kviesti „Nemuno aušrą“, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad jos vedama politinė jėga dirbs opozicijoje.

Ketvirtadienį Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ bei Sauliaus Skvernelio demokratai „Vardan Lietuvos“ sulaukė rinkimus laimėjusios ir naują daugumą formuojančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kvietimo dirbti koalicijoje, teigia ELTA šaltiniai.

Paaiškėjus, jog naujuoju JAV prezidentu išrinktas respublikonas Donaldas Trumpas, kilo nerimo banga dėl Rusijos karo prieš Ukrainą eigos. Tačiau dalis ukrainiečių deda viltis į D. Trumpo administraciją ir tikisi ginkluotės tiekimo bei teigiamų pokyčių karo lauke. 

Seimo rinkimus laimėję socialdemokratai jau priėmė sprendimą dėl valdančiosios koalicijos, bet viešai jo neskelbia, nes pirmiau nori informuoti potencialius koalicijos partnerius. Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas teigia, kad galutinis sprendimų priėmimo terminas yra šeštadienis iki partijos tarybos posėdžio. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako esąs beveik įsitikinęs, kad jo vadovaujamos partijos socialdemokratų formuojamoje daugumoje nebus. Politikas įtaria, kad Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujami socdemai nuomonę dėl „valstiečių“ pakeitė neatlaikę demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio spaudimo.

Pirmą kartą sudarytai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tarybai vadovaus istorikas Arūnas Streikus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako esąs beveik įsitikinęs, kad jo vadovaujamos partijos socialdemokratų formuojamoje daugumoje nebus. Politikas įtaria, kad Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujami socdemai nuomonę dėl „valstiečių“ pakeitė neatlaikę demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio spaudimo.

Donaldo Trumpo pergalę Lietuvos žmonės ir šalies vadovai sutinka dvejopai. Vieni Lietuvos gyventojai Trumpo antros kadencijos bijo, nes galvoja, kad tai atsilieps neigiamai mūsų saugumui, o kiti – džiaugiasi, nes netiki, kad Jungtinės Valstijos gali nusisukti nuo musų regiono ir NATO. „Aš jums atvirai pasakysiu, jeigu aš būčiau amerikietis, aš tikrai būčiau balsavęs už Trumpą, net neabejoju“, – taip teigė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Demokratai išleido milijardus dolerių stengdamiesi perspėti Jungtinių Valstijų rinkėjus, kad Donaldas Trumpas kelia neišvengiamą grėsmę demokratijai, kad jo ekonominė politika bus naudinga tik jo turtingiems draugams ir kad jis yra tiesiogine prasme fašistas. Galiausiai rinkėjams tai nerūpėjo, o jei ir rūpėjo, tai nebuvo labai svarbu.

Ką Lietuvai reikia daryti, kad Donaldas Trumpas ir jo komanda mus išgirstų? „Atliepkime jo keliamus kriterijus“, – sako politologas Linas Kojala. „Pirma, gynybos išlaidos. D. Trumpas jau kelis dešimtmečius kritikuoja, jo supratimu, sąjungininkus-veltėdžius. Nesigilinkime, kiek tai pagrįsta, tiesiog konstatuokime faktą. Pastarosios kampanijos metu vėl kliuvo NATO Europos šalims. BET. Trumpas turbūt nei karto nepaminėjo, jog minimali išlaidų riba yra ta, kurią nustatė NATO – 2 proc.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad praėjusią parą įvairias įstaigas pasiekę melagingi pranešimai su grasinimais susprogdinti galimai yra priešiškų valstybei jėgų darbas. Ministrė neatmeta, jog tuo galėtų užsiimti Rusijos specialiosios tarnybos.

Vaikui ugdymo įstaigoje užsiminus apie galimą smurtą šeimoje, prireikė net trijų policijos ekipažų, kad trys šeimos vaikai būtų apgyvendinti saugioje aplinkoje.

Socialiniuose tinkluose jau kelias dienas plinta pagalbos prašymas padėti rasti dingusią psichologę-psichoterapeutę Liną Velykytę.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti pataisas dėl ambasadorių skyrimo tvarkos.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad praėjusią parą įvairias įstaigas pasiekę melagingi pranešimai su grasinimais susprogdinti galimai yra priešiškų valstybei jėgų darbas. Ministrė neatmeta, jog tuo galėtų užsiimti Rusijos specialiosios tarnybos.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad sieks kartu su į Baltuosius rūmus grįžtančiu Donaldu Trumpu kovoti su naujais pavojais, susijusiais su Šiaurės Korėjos įsitraukimu į Rusijos karą Ukrainoje.

Buvęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike‘as Pence‘as, kuris 2021 m. pasipriešino savo bosui buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui, kai atsisakė sustabdyti Joe Bideno triumfo 2020 m. prezidento rinkimuose patvirtinimą, trečiadienį pasveikino jį su pergale šių metų balsavime.

Seimas ketvirtadienį pritarė Baudžiamojo kodekso pakeitimams, kuriais daugiausia dėmesio skiriama karo, smurtinių, seksualinių nusikaltimų sankcijų koregavimui.

Kadenciją baigiantis Lietuvos ambasadorius prie NATO, diplomatas Deividas Matulionis koalicijos derybose buvo paminėtas kaip asmuo, sulaukęs paslaptingo prezidento Gitano Nausėdos siūlymo. Pats ambasadorius sako, kad kalbėti apie pasiūlymus dar anksti, o viskas yra koalicijos partnerių ir prezidento rankose. 

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui 2024 metų Laisvės premiją paskirti Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui. Šį garbingą apdovanojimą jam siūloma skirti už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė sieksiantis dirbti kartu su sugrįžusiu JAV lyderiu Donaldu Trumpu, kad atremtų „naują pavojinga įvykių raidą“, susijusią su Šiaurės Korėjos įsitraukimu į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Per Rusijos pajėgų surengtą masinę dronų ataką prieš Kyjivą buvo sužeisti du žmonės, apgadinta pastatų, keliuose rajonuose kilo gaisrai, ketvirtadienį pranešė Ukrainos pareigūnai. Tuo metu pareigūnai šalies pietuose ir rytuose pranešė, kad per Rusijos atakas Chersone ir Sumuose žuvo du Ukrainos civiliai. Nuo pat pirmos invazijos dienos – 2022-ųjų vasario 24-osios – Rusija nuolat atakuoja Ukrainos sostinę dronais ir raketomis.