Dabartinėmis sąlygomis Ukraina neturi galimybių pasigaminti branduolinių ginklų. Tai komentare „hromadske“ pareiškė šalies branduolinės energetikos ekspertė Olha Kosharna. Ji pabrėžė, kad tik branduolinį ginklą turinčios valstybės turi branduolinio kuro perdirbimo technologiją. Be to, tai sudėtinga technologija, o pati gamyba yra labai tarši. Be to, visus jautrius branduolinio kuro ciklus kontroliuoja TATENA.

Po smarkių liūčių pietų Ispanijoje iš Malagos pranešama apie didžiausią pastarųjų dešimtmečių potvynį. Namus turėjo palikti keturi tūkstančiai žmonių. Nauja stichijos banga užgriuvo praėjus vos dviem savaitėms nuo didžiausių šiuolaikinės Ispanijos istorijoje potvynių kiek šiauriau, Valensijoje, kur žuvo per 220 žmonių.

Penktadienio dieną šalies orus lems piečiau esanti aukšto slėgio sritis. Pirmoje dienos pusėje dangus daugiausia bus debesuotas su pragiedruliais. Daugiau pragiedrulių turėtų būti rytinėje šalies pusėje,

Socialdemokratų kandidatui į premjerus Gintautui Paluckui viešai pasisakius apie koaliciją su „Nemuno aušra“ pasmerkusį protestą „Dešimt tylos minučių“, vienas akcijos organizatorių Mantas Meškerys prašo jo paneigti išsakytus teiginius. Anot iniciatoriaus, teigdamas, kad prie protesto prisidėjo politiniai oponentai, socialdemokratas skleidžia netiesą. M. Meškerys šmeižtu laiko ir G. Palucko mintį, jog protestu norėta pasipriešinti rinkimų rezultatams.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen Paryžiaus prokuratūra pasiūlė įkalinti iki pat ateinančių prezidento rinkimų.

Latvijos Aukščiausiame teisme paskelbtas nuosprendis kraupios žmogžudystės byloje. Prieš dvejus metus Carnikavos miško masyve pareigūnai rado dingusios 19-metės kūną su akivaizdžiais smurtinės mirties požymiais. Įtariamasis Danielis Markovas, gimęs 2004 metais, nuteistas 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teismo pranešime teigiama, kad 2022 m. birželio 27 d. Latvijos policija gavo pranešimą apie mįslingai dingusią merginą (gim. 2003 m.) ir nedelsdama paskelbė jos paiešką.

Lapkričio 19 d. Varšuvoje susitiks Didžiosios Britanijos, Italijos, Vokietijos, Lenkijos ir Prancūzijos, taip pat Ukrainos užsienio reikalų ministrai. Leidinys „The Independent“ tai sužinojo iš dviejų šaltinių, rašo portalas „eurointegration“. Kaip pažymima, ministrai aptars įvairias temas, tarp jų – Donaldo Trumpo perrinkimas į JAV prezidento postą, karas Ukrainoje ir politinė padėtis Europoje.

Rusijos Kursko srities Olgovkos kaimo gyventojai kreipėsi į autoritarinį šalies prezidentą Vladimirą Putiną ir pareikalavo užbaigti „šį prakeiktą karą“. Išplatintame vaizdo įraše jie pasakojo apie problemas, su kuriomis susidūrė po to, kai buvo evakuoti iš savo kaimo. Pasak žmonių, nuo rugpjūčio 6 d. – aktyvių kovų pasienio zonoje pradžios – jų gyvenimas pasidalijo į „prieš ir po“, dabar kaimas primena siaubo filmą, o patys žmonės yra benamiai.

Praėjusią savaitę subyrėjus Vokietijos valdančiajai Šviesoforo koalicijai šalyje kilo politinė krizė, kuri jaukia parlamento Bundestago tvarkaraščius ir kaišo bereikalingus pagalius į ratus būsimai vokiečių karių brigadai Lietuvoje. Nors tiek Gynybos ministerija, tiek ir opoziciniai konservatoriai, nuo kurių geros valios daug kas priklauso, tikina, kad šis dvišalis projektas išlieka prioritetinis, visgi būtini priimti įstatymai kol kas pakibo ore.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas artimiausiu metu turėtų surengti pokalbį su paskirtuoju įpėdiniu, respublikonų senatoriumi Marco Rubio, kad aptartų pereinamąjį laikotarpį, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamentas.

Remigijus Žemaitaitis prieš pusmetį Konstitucinio Teismo buvo pripažintas pažeidusiu Konstituciją ir sulaužiusiu priesaiką. Šiandien Seime jis vėl dėjo ranką ant Konstitucijos ir davė priesaiką. Mykolo Romerio universiteto profesorė, buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė sako, kad situacija yra absurdiška, tačiau toks yra Lietuvoje veikiantis konstitucinės apkaltos modelis.

Buvusi Seimo pirmininkė, dabar vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad koalicija su Remigijaus Žemaitaičio politine jėga meta šešėlį ne tik naujai valdančiajai daugumai, bet ir parlamentui bei būsimai Vyriausybei. „(...) Atsispiriama iš duobės, kai buvo galima pradėti tikrai nuo labiau pergalingos nuotaikos“, – laidoje „Dienos tema“ kalbėjo politikė. 

Į pirmąjį posėdį ketvirtadienį susirinkęs 2024-2028 metų kadencijos Seimas pasakę priesaikas ir Seimo pirmininku išrinkę Saulių Skvernelį, ėmėsi kitų klausimų: parlamento vadovybės. Naujasis Seimo vadovas pateikė šešias kandidatūras, du iš jų priklauso opozicijai. Naujojo Seimo nariai dėl visų kandidatūrų apsisprendė slaptame balsavime. Visi pateikti kandidatai buvo patvirtinti, taigi, naujasis Seimo vadovas turi visus pavaduotojus.

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, neseniai surengęs parodomąjį sparnuotųjų raketų nešėjų „Tu95“ skrydį, vakar agresorius pirmą kartą po dviejų mėnesių pertraukos surengė pirmąjį smūgį sparnuotosiomis raketomis. Tiesa, atakuota dvejomis „Kh101“, kurias ukrainiečiai numušė, tačiau, tikėtina, tai pirmas testas – žiema gali būti labai karšta, nes raketų rusai gali būti prikaupę daug.

Ketvirtadienį į pirmąjį Seimo posėdį susirinko 2024–2028 metų kadencijos parlamentas. Pirmąją darbo dieną parlamentarai prisiekė, naujuoju Seimo pirmininku išrinko valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį ir suformavo valdybą. O prie Seimo vyko protestas, kuriame dalyvavo minia. „Delfi“ kviečia pažvelgti, kaip atrodė pirmoji naujojo Seimo diena.

Per pastaruosius metus Lietuvos keliuose šimtais padaugėjo momentinių ir vidutinio greičio matuoklių, kurie verčia vairuotojus mažinti greitį arba mokėti už greičio viršijimą. Valstybės kontrolė skelbia – už Lietuvos kelius atsakinga įmonė „Via Lietuva“ pastaraisiais metais statydama naujus greičio matuoklius gerokai perlenkė lazdą. Statė greičio matuoklius ten, kur avarijų skaičius lygus nuliui, o be to naujiems matuokliams išleido bene milijoną eurų.

Norėdami palikti automobilį stovėjimo aikštelėje sostinėje, neretai vairuotojams už tai leidžiama nesusimokėti valandą ar ilgiau. Tačiau viena klaida gali kainuoti brangiai, net jei ir automobilį paliksite ten, kur mokėti nereikės tam tikrą laiką. Surasti nemokamą vietą, kur būtų galima pastatyti automobilį sostinėje, tampa sudėtinga ne tik senamiesčio zonoje, bet ir nuo centro labiau nutolusiuose mikrorajonuose.

Seime dirbsiantis advokatas Ignas Vėgėlė tikisi, kad naujai suformuotoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų bei Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje vyks seniūno rotacija.

Seimas ketvirtadienį pripažino keturis į parlamentą išrinktus ir vietos jame atsisakiusius politikus netekusiais mandato.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį turėtų Seimui pateikti socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrą į ministro pirmininko pareigas.

Galimas pasikėsinimas į Brazilijos Aukščiausiąjį Teismą traktuojamas kaip teroro aktas, ketvirtadienį pareiškė federalinės policijos direktorius Andrei Passos Rodriguesas.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pranešė, kad pirmą kartą iš Bendrijos biudžeto finansavo valstybių narių bendrą ginklų pirkimą, įskaitant raketas ir sviedinius, dalis kurių bus išsiųsta į Ukrainą.

Per Izraelio smūgius Gazos Ruože žuvo keli žmonės, ketvirtadienį pranešė palestiniečių žiniasklaida.

Baltijos šalių oro linijų bendrovės „airBaltic“ pajamos šių metų trečiąjį ketvirtį išaugo 8 proc. ir siekia 236 mln. eurų, o pelnas jau viršijo 40 mln. eurų, rodo preliminarūs neaudituoti bendrovės pirmų devynių šių metų mėnesių rezultatai. Skaičiuojama, kad per šiuos metus bendrai įmonė gavo daugiau nei 575 mln. eurų pajamų, o tai – 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Europos Komisija (EK) skyrė „Facebook“ patronuojančiajai įmonei „Meta“ 797,72 mln. eurų baudą už Europos Sąjungos (ES) konkurencijos įstatymų pažeidimus. Ketvirtadienį paskelbtame EK pranešime pažymima, kad pažeidimai yra susiję tuo, jog „Meta“ piktnaudžiavo savo dominuojama padėtimi socialinių tinklų ir internetinės reklamos sferose.

Nuo kitų metų sausio žaliųjų energijos sprendimų bendrovės UAB „Enefit“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas pradės eiti Valdemar Fiodorovič. Jis pakeis šešerius metus įmonei vadovavusį Vytenį Koryzną. „Per šešerius metus „Enefit“ išaugo nuo 15 žmonių komandos iki 100 profesionalų organizaciją (...). Tapome antru didžiausiu žaidėju elektros tiekėju pagal į rinką patiekiamą elektros kiekį.

Besivystančias šalis vienijanti grupė BRICS Turkijai pasiūlė šalies partnerės statusą, pranešė turkų prekybos ministras Omeras Bolatas, skelbia „Reuters“.

Rusijoje ir toliau auga politinių kalinių skaičius. Nevyriausybinių žmogaus teises ginančių organizacijų duomenimis, tokių jau apie 1700. Kritikuojantys Kremlių persekiojami valstybinių institucijų, o vėliau įkalinami. Situaciją stebintys Jungtinių Tautų atstovai teigia, kad daug atvejų vis dar – nežinomi.

Vienam JAV vyriausybei dirbusiam vyrui pareikšti kaltinimai dėl itin slaptų dokumentų, kuriuose vertinami ankstesni Izraelio planai pulti Iraną, nutekinimo, parodė trečiadienį pateikti teismo dokumentai.

„Nemuno aušros“ frakcijos seniūnu išrinktas partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, demokratų – Linas Kukuraitis.

Socialdemokratams suformavus naują valdančiąją koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako – Lietuva yra šios skandalą tarptautinėje erdvėje sukėlusios situacijos pralaimėtoja. Anot patarėjo, šalies vadovas sieks atsakyti užsienio partnerių keliamus klausimus ir konkrečiais veiksmais – netvirtinant partinių „aušriečių“ ministrų kandidatų.

Ketvirtadienio vakarą prie Seimo vyksta protestas „Dešimt tylos minučių“, nukreiptas prieš antisemitiniais pasisakymais garsėjančio Remigijaus Žemaitaičio partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje. Politinėmis peripetijomis nepatenkinti žmonės į šį protestą taip pat jungiasi Kaune ir Tauragėje. 

Ketvirtadienį prisiekus naujajam Seimui, premjerė Ingrida Šimonytė grąžino šalies vadovui Gitanui Nausėdai Vyriausybės įgaliojimus.

Alytaus policija ieško trečiadienį iš namų Rimėnų kaime išėjusių ir iki šiol negrįžusių merginų, gimusių 2000 m.

Ketvirtadienį prisiekus naujajam Seimui, premjerė Ingrida Šimonytė grąžino šalies vadovui Gitanui Nausėdai Vyriausybės įgaliojimus.