Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad norint daugiau pinigų skirti gynybai, valstybės skolos augimas yra neišvengiamas. „Bus padaryti darbai dėl finansavimo didinimo, ne savitikslio, kad būtų 4 proc. pasiekti, bet mes matome, kad mes neturime laiko diskusijoms (...) dėl papildomų finansavimo šaltinių suradimo“, – LRT laidai „Savaitė“ sakė S. Skvernelis. „Taip, tas skolos didinimas, matyt, yra neišvengiamas“, – pridūrė jis.

Kol kas nė vieno Kauno daugiabučio gyventojai nepanoro rūsyje įsirengti priedangų. LRT.lt domėjosi, kodėl net atsiradus galimybei tą padaryti miesto valdžios lėšomis kauniečiai nesusidomėjo. Kai kurių daugiabučių bendrijų pirmininkai pabrėžė, kad sovietmečiu statytų daugiabučių rūsiai tokie maži, kad vos beapsisuksi, o kiti gyventojai nerimauja, kad tektų atsisakyti sandėliukų. Kai kas sako, kad priedangą įsirengti ir nori, ir gali, tik pateikti paraišką užmiršo. 

Seimo pirmininku ketvirtadienį išrinktas Saulius Skvernelis tikina, kad valstybė turi užsitikrinti savo saugumą pakankamai į tai investuodama, todėl skolintis, kad gynybai būtų galima skirti 4 proc. BVP, yra leistina. 

JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti JAV tiekiamas tolimojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje, praneša „The New York Times“. Pasak JAV atstovų, šie ginklai turbūt iš pradžių bus naudojami prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgas Rusijos Kursko srityje. J. Bideno sprendimas žymi esminį pokytį JAV politikoje.

Prestižiniuose aukcionuose – ypatingi eksponatai. Nuo su Marija Antuanete siejamų deimantų vėrinių iki modernaus meno šedevrų, pavyzdžiui, prie sienos priklijuoto banano, o tai pirkėjams galės atsieit net kelis milijonus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lipnia juosta prie sienos priklijuotą bananą „Sotheby's“ aukciono atstovai vadina vienu iškiliausių šio amžiaus konceptualaus meno kūrinių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje ir nėra pasirengęs derėtis dėl karo pabaigos. Taip jis kalbėjo po didelio masto Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. E. Macronas, viešėdamas Argentinoje, sakė: „Akivaizdu, kad prezidentas Putinas ketina suintensyvinti kovas.“ Jis pridūrė, kad svarstys galimybę susisiekti su Rusijos lyderiu tik tada, kai „kontekstas“ bus tinkamas.

Drąsos pasakyti, kas įvyko, ji surado tik tuomet, kai jai buvo leista parašyti laišką. Laišką sau. Tai buvo vienintelis būdas atsiverti – prieš tai ji bandė kalbėtis su mama, tačiau ši ją vijo tolyn, vadino melage ir stojo ginti tą, kuris prieš ją, devynmetę, jos dukrą, panaudojo seksualinę prievartą. O po to net jos išsižadėjo ir iki šiol net nenori matyti. Lyg ši būtų niekam nereikalingas benamis šuo.

Ukraina turi turėti branduolinį ginklą arba tapti NATO nare. Po to, kai spalį apie tai prabilo prezidentas Volodymyras Zelenskis sulaukta ir audringų reakcijų, ir svarstymų, kas yra labiau tikėtina – narystė Aljanse ar branduolinės ambicijos? Pastarąsias Kyjivas iki šiol oficialiai neigia, bet kalbos vis tiek netyla – esą ukrainiečiams sukurti masinio naikinimo ginklą esą prireiktų vos kelių mėnesių. Net jei tai iš tikrųjų ir įvyktų - kas tada, ką tai pakeistų?

Rusijos ir Baltarusijos sąjunginė valstybė – tai politinis projektas, kurio istorija prasidėjo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje. Ši valstybinė sąjunga turėjo sustiprinti abiejų šalių ekonominius ir politinius ryšius, karinį bendradarbiavimą, bendrų transporto ir energetikos sistemų plėtrą. 

Šią savaitę Vyriausybė nutarė kriptoturto paslaugas įtraukti į ūkinės veiklos sritis, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbaus finansų sektoriaus dalimi. Tokius nutarimo „Dėl ūkinės veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, sąrašo nustatymo“ pakeitimus pasiūlė Finansų ministerija.

Parduotuvės kartais susiduria su vagišiais. O jų vadovai ir savininkai patirtus nuostolius bando permesti darbuotojams. Prašo sumokėti už pavogtus daiktus. Vis tik ne visada šis prašymas būna teisiškai pagrįstas, pažymi darbo teisės specialistai. Tuo metu gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie vagystes iš parduotuvių ir ar tai gali būti laikoma žala darbdaviui. Viena moteris pasidalijo, kad dirba nedidelėje drabužių parduotuvėje. „Dirbu parduotuvėje jau metus.

Seimas šią savaitę pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis mopedus ir lengvąsias keturrates priemones galės vairuoti tik 16 metų sulaukę jaunuoliai. Iki įstatymo įsigaliojimo kitų metų balandį AM kategorijos (mopedai ir lengvieji keturračiai) transporto priemones vairuoti gali asmenys nuo 15 metų.

Karas Ukrainoje ir toliau tęsiasi. Dviejų svarbių jos rėmėjų vidaus politikoje irgi įvyko svarbių pokyčių. Amerikoje išrinktas naujas prezidentas, o Vokietijoje griuvo valdančioji koalicija, bus renkama nauja valdžia. Laidoje „Patrulio bazė“ atsargos pulkininkas, Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas Gintaras Bagdonas ir „Lock’n’loaded“ analitikas Romas Judinas įspėjo, kad iš naujai išrinktų politikų ir toliau tikisi visokeriopos paramos. Taip pat įvardijo, kokios grėsmės išlieka.

Lapkričio pabaigoje Laisvės partijai ketinant išsirinkti naująjį partijos pirmininką, buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius sako dar neapsisprendęs, ar sieks lyderio pozicijos. „Laisvietis“ savo sprendimą ketina pranešti iki kito antradienio.

Ateinantį ketvirtadienį rengiamas dar vienas protestas dėl „Nemuno aušros“ įtraukimo į valdančiąją koaliciją, feisbuke pranešė vienas iš akcijos organizatorių Mantas Meškerys.

Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ šiuo metu numatytos trijų komitetų pirmininkų pozicijos – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) turėtų vadovauti Giedrimas Jeglinskas, Kaimo reikalų komitetui – Kęstutis Mažeika, o Socialinių reikalų ir darbo komitetui – Linas Kukuraitis.

Vokietijos Žaliųjų partijos delegatai sekmadienį vykusiame partijos posėdyje 96,48 proc. balsų dauguma patvirtino ūkio ministro Roberto Habecko kandidatūrą į kanclerio postą ateinančiuose rinkimuose.

Sekmadienį Berlyno centre žygiavo apie tūkstantį tremtyje veikiančios Rusijos opozicijos rėmėjų, protestuodami prieš prezidentą Vladimirą Putiną ir karą Ukrainoje, praneša naujienų agentūros AFP korespondentai.

Beveik 100 žmonių žuvo per naujausius Izraelio antskrydžius šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje, sekmadienį pranešė „Hamas“ kontroliuojamas spaudos biuras.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį dar kartą patvirtino savo šalies paramą Ukrainai pareikšdamas, kad joks sprendimas dėl karo su Rusija nutraukimo nebus priimtas be Kyjivo. O. Scholzas apie tai prakalbo sulaukęs kritikos dėl Vokietijos inicijuoto pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos pajėgos didina spaudimą šiaurės rytų Ukrainoje esančio Kupjansko – svarbaus ukrainiečių pajėgų transporto ir logistikos mazgo – kryptimi, sekmadienį paskelbtoje naujausioje informacijoje apie karą pranešė britų gynybos ministerija. Praėjusią savaitę rusų pajėgos „greičiausiai mėgino įsiveržti į Kupianską iš [šiaurės rytų]“, teigiama pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad ukrainiečiai pranešė apie keturias viena po kitos įvykdytas rusų atakas.

Per rusų drono ataką Chersono Dniprovskio rajone žuvo moteris. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Dniprovskio rajone dronas atakavo Chersono gyventoją. Per sprogimą buvo mirtinai sužalota 51 m. moteris. Ji mirė vietoje. Užuojauta jos artimiesiems ir draugams“, – rašė jis. Pranešama, kad Chersone rusai apšaudė autobusą su keleiviais.

Izraelis Libane sekmadienį surengė eilę naujų antskrydžių prieš pietinius Beiruto priemiesčius, pranešama ir apie smūgius Haifai Izraelyje.

Libano saugumo šaltinis pranešė, kad per Izraelio smūgį sekmadienį Beiruto centre žuvo grupuotės „Hezbollah“ atstovas spaudai Mohammedas Afifas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad jo pokalbis su Vladimiru Putinu parodė – Rusijos prezidento požiūris į karą nedaug pasikeitė. Kancleris komentavo po to, kai viešojoje erdvėje imta kritikuoti jo sprendimą telefonu kalbėtis su V. Putinu, rašo „Sky News“.

Kalėdų laikotarpiui besiruošiantys didieji šalies miestai jau suplanavo, kada įžiebs švenčių simboliu tapusias miesto egles. Brangiausia kalėdinė puošmena šiemet stovės Vilniuje, pigiausia – Klaipėdoje. Sostinės savivaldybės teigimu, šiemet miesto eglė kainuos 118,7 tūkst. eurų (su PVM), kai pernai jos kaina siekė maždaug 30 tūkst. eurų mažiau – beveik 90 tūkst. eurų. Eglės įžiebimas Katedros aikštėje vyks lapkričio 29 d., detalesnio eglės dizaino savivaldybė neatskleidžia.

Trečiadienį posėdžiausianti laikinoji Vyriausybė ketina svarstyti galimybę praplėsti Kurtuvėnų, Asvejos ir Anykščių regioninių parkų ribas. Šių parkų ribų ir tvarkymo planai paskutinį kartą buvo atnaujinti maždaug prieš 15 metų, tad, anot laikinojo aplinkos ministro Simono Gentvilo, siekiant apsaugoti gamtos kraštovaizdžio vertybes, būtina optimizuoti funkcinio prioriteto ir kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribas.

Lietuviai sudegina vis daugiau benzino ir dyzelino, nors valdžia ragina vairuoti elektromobilius ar minti dviračių pedalus. Tad vyriausybė paskutinėmis valdymo dienomis dar mėgino skubos tvarka pakeisti alternatyvių degalų įstatymą ir įpareigoti Lietuvius naudoti daugiau biodegalų. Nors tai nepavyko, panašu, kad šis klausimas nuo politikų stalo nedings. Degalinių atstovai ir opozicija perspėja, kad dėl biodegalų didesnės dedamosios benzinas ir dyzelinas pabrangs dar labiau.

Sekmadienį pranešta apie nelaimę Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje – atvira liepsna dega gyvenamasis namas.

Žemėje saulės šviesa negali šviesti 24 valandas per parą. Tačiau kosmose tai įmanoma, todėl jau kelis dešimtmečius žmonės svarsto apie saulės energijos išgavimo iš kosmoso galimybes. O Islandija šią idėją bandys realizuoti jau 2030 metais, rašoma „IFLScience“. Jungtinės Karalystės bendrovė „Space Solar“ bendradarbiauja su „Reykjavik Energy“ ir Islandijos tvarumo iniciatyva „Transition Labs“, kad sukurtų kosminę saulės elektrinę, kuri nuo 2030 m. galėtų tiekti elektros energiją.

Baigdamas darbą, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis registravo siūlymą kailinės žvėrininkystės verslo draudimą atidėti beveik dešimtmečiui. Pagal jo parengtą ir registruotą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, minėtas draudimas įsigaliotų 2033 metų sausio 1 dieną.

Šiemet būsto rinka Vilniuje auga ir jos aktyvumas didėja, o Kaune ji išliks stabili arba nežymiai augs, teigia nekilnojamojo rinkos (NT) duomenų platformos „Citify" bendraįkūrėjas Edvardas Ogonovskis. Per pirmus 10 mėnesių, Vilniaus pirminėje rinkoje parduota daugiau butų nei per visus 2023 metus – šiemet jau parduota 2359, o pernai – 2279 nauji butai. E. Ogonovskis prognozuoja, kad metų gale turėtų būti parduota tarp 2800 ir 2900 butų.

Nors įvairius daiktus – baldus ar buitinę techniką – krauti prie konteinerių draudžiama, šiukšlintojai nepaiso nei vaizdo kamerų, nei baudų. Tad Kauno komunalininkai į pagalbą kviečia gyventojus ir ragina tokius pažeidėjus fiksuoti. Žinoma, ne už dyką – nubaudus pažeidėją, pranešėjo lauktų atlygis – šimtas eurų. Kaunietė Teodora žvelgdama į prie konteinerio sutemptus įvairius baldus sako, kone kasdien matomas vaizdas bado akis.

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė įvertinti, ar Sporto įstatymo nuostatos, kuriomis numatomi nevyriausybinėms sporto organizacijoms keliami tam tikri reikalavimai valstybės biudžeto lėtoms gauti, neprieštarauja Konstitucijai.

„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui užsiminus, kad vystant milijardinį projektą bendravimas su atsakingomis valstybės institucijomis esmingai pasikeitė po gegužę vykusių šalies vadovo rinkimų, prezidentūra situaciją vadina skandalinga. Pasak šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono, jei verslininko sprendimas paaukoti 18 tūkst. eurų antrosios kadencijos siekusio prezidento Gitano Nausėdos kampanijai iš tikrųjų sukėlė problemų Vilniuje plėtotoms „Teltonika High-Tech Hill“ parko statyboms, tai signalizuoja apie galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.